- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-1094-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02905-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria pakeistas skolininkas vykdomosiose bylose, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D. K., R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis I.G. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdomosiose bylose Nr. 0008/12/03784 ir Nr. 0008/13/02857 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir 6 622,27 Eur išieškojimo pradinę skolininkę L. K. į jos palikimą priėmusius įpėdinius D. K. ir R. K.. Nurodė, kad vykdo: 1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-11-28 išduotą vykdomąjį raštą, kuriuo L. K. buvo įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytus lauko pavėsinę su židiniu, o atsakovei šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikta teisė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti šiuos savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės; bei 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-10 išduotą vykdomąjį raštą, kuriuo atsakovė L. K. buvo įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą ažūrinę tvorą su betoniniais stulpais, o atsakovei šio įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikta teisė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti šiuos savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-28 nutartimi suteikė teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti valstybinėje žemėje savavališkai pastatytus statinius, Vilniaus apygardos teismo 2013-11-14 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Vykdymo proceso metu Vilniaus apygardos teismas 2015-01-19 nutartimi nurodė antstoliui iš naujo spręsti išieškotojos pateiktus prašymus dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų išieškojimo/išieškojimo užtikrinimo, apribojant skolininkei disponavimo teisę jai priklausančiu turtu. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimas c.b. Nr. 2-329-855/2011 buvo priverstinai įvykdytas 2013-12-19 – pašalinti savavališkos statybos padariniai, ir iš skolininkės turi būti išieškomos 6 622,27 Eur (22 865,37 Lt) išlaidos, susidariusios dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pagal išieškotojo pateiktą sąskaitą faktūrą, išieškotojo naudai. Skolininkė L. K. 2014-04-17 mirė, jos palikimą priėmė D. K. ir R. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi prašymą tenkino ir pakeitė antstolio I. G. vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02857 ir Nr. 0008/12/03784 pradinę skolininkę L. K., mirusią 2014-04-17, į naujus skolininkus – D. K. ir R. K.. Teismas konstatavo, kad mirusiosios skolininkės L. K. įpėdiniams per įstatyme nustatytą nuo palikimo atsiradimo terminą ir vėliau buvo išviešintas, buvo ir galėjo būti žinomas išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimo buvimo faktas ir šiuo atveju buvo pasiektas CK 5.63 str. 1 d. tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius ir atitinkamai įpėdiniai buvo informuoti apie palikėjos skolą. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių pakeisti vykdymo procese pradinį skolininką L. K. naujaisiais skolininkais – D. K. ir R. K.. Priešingu atveju, t. y. atmetus antstolio I.G. pareiškimą dėl skolininkės vykdymo proceso pakeitimo vien tuo formaliu suinteresuoto asmens D. K. atsiliepime akcentuojamu pagrindu, jog inspekcija pati tiesiogiai per 3 mėnesius nepareiškė jam ir R. K., kaip įpėdiniams, kreditorinio reikalavimo, tačiau esant byloje duomenų ir įrodymų, kad apie iš jų motinos vykdomą išieškojimą ir vykdomo procesą, jo pobūdį, jo metu susidariusias išlaidas, įpėdiniams buvo ir galėjo būti žinoma, jog išieškotojas per visą vykdymo procesą buvo aktyvus, tiek iki L. K. mirties, tiek ir po jos, net nežinodamas apie skolininkės mirtį, nebuvo atsisakęs savo reikalavimų patenkinimo, reiškė antstoliui atitinkamus prašymus ir jau 3 mėnesių bėgyje nuo skolininkės mirties (2014-04-11, 2014-04-17, 2014-05-16) buvo pateikęs antstoliui visus būtinus dokumentus, patvirtinančius patirtų su savavališkos statybos padarinių pašalinimu susijusių vykdymo išlaidų pobūdį, dydį, prašydamas šias išlaidas toliau išieškoti šioje vykdomojoje byloje iš skolininkės, 2014-07-16 pateikęs antstoliui skundą dėl jo 2014-06-17 patvarkymo, kuris galiausiai buvo Vilniaus apygardos teismo pripažintas pagrįstu, konstatuojant išieškotojo patirtų 6 622,27 Eur išlaidų įtraukimo į vykdymo išlaidas būtinumą, akivaizdžiai pažeistų išieškotojo teises, interesus bei lūkesčius, teisingumo ir sąžiningumo principus ir teismų praktiką.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. K. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio prašymo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tokiais motyvais:
Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad įpėdiniai buvo CK 5.63 str. tvarka ir terminais informuoti apie palikėjos 6 622,27 Eur skolą, nes nei antstolis, nei išieškotojas neatliko jokių veiksmų, kad jie būtų informuoti apie šią didelę skolą. Suinteresuotieji asmenys per kreditorinių reikalavimų pareiškimui nustatytą terminą gavo antstolio I. G. 2014-06-18 pranešimą „Dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo“, antstolės D. P. 2014-07-07 paveldimo turto apyrašą ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą 2014-07-16 liudijimą. Nei viename iš šių dokumentų jokių duomenų apie 6 622,27 Eur skolos įtraukimą į paveldimo turto masę nebuvo. Priešingai, antstolio I. G. 2014-06-18 pranešime nurodyta, kad vykdomosiose bylose Nr. 0008/12/03784 ir Nr. 0008//02857 liko neišieškotos 631,10 Lt antstolio vykdymo išlaidų, pasiūlyta jas sumokėti į depozitinę sąskaitą. Ta pati skola įtraukta ir į paveldimo turto apyrašą. Daugiau jokių dokumentų apie ginčo skolą per įstatymo nustatytą terminą kreditorių reikalavimams pareikšti įpėdiniai nei iš antstolių, nei iš išieškotojo negavo. Vienas iš įrodymų, kuriuo teismas grindžia įpėdinių tariamą žinojimą apie palikėjos 6 622,27 Eur skolą, yra antstolio I. G. 2014-07-02 raštas antstolei D. P., tačiau šiuo raštu įpėdiniai per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo supažindinti, be to šiame rašte ginčo suma 6 622,27 Eur nebuvo nurodyta nei kaip atskira, nei kaip vykdymo išlaidos (vykdymo išlaidų suma šiame rašte nurodyta 631,10 Lt), ginčo skola taip pat nebuvo įtraukta į antstolės sudarytą paveldimo turto apyrašą, todėl įpėdiniams paveldėjimo liudijimo išdavimo metu apie šią skolą nieko nebuvo žinoma.Teismas nepagrįstai duomenis apie tai, kad įpėdiniams buvo žinoma apie teismuose nagrinėjamas bylas Nr. 2-32755-235/2014, 2S-426-450/2015, vertino kaip tinkamai ir laiku pareikštą kreditoriaus reikalavimą, nes apie šias bylas įpėdiniai sužinojo pasibaigus CK 5.63 str. nustatytam terminui, jau turėdami paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas pažeidė proceso dalyvių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, nes nesudarė galimybių suinteresuotiems asmenims atsikirsti į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimą į antstolio prašymą. Teismo nurodyti aktyvūs išieškotojo veiksmai vykdymo procese nepagrįstai teismo pripažinti tinkamu kreditoriaus reikalavimų skolininko įpėdiniams pareiškimu, jų informavimu apie 6 622,27 Eur skolą. Teismas net nesiaiškino, ar inspekcijos antstoliui teikiami duomenys pasiekė skolininkės įpėdinius. Jokių veiksmų, kad informuotų įpėdinius apie ginčo skolą nei išieškotojas, nei antstolis neatliko.Teismas be teisėto pagrindo šioje byloje vadovavosi kasacinio teismo teisėjų kolegijos išaiškinimais, kurie yra pateikti kitokių, negu šios bylos, faktinių aplinkybių kontekste.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad paveldėtojai D. K. ir R. K. buvo informuoti ir žinojo apie mirusiosios prievolę nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir dėl šios prievolės neįvykdymo kilusias pasekmes. L. K. mirė 2014-04-17, per 3 mėnesių terminą nuo jos mirties antstolis I. G. net du kartus (2014-06-18 raštu ir 2014-07-02 raštu) informavo mirusios turto apyrašą sudariusią antstolę D. P. apie jo žinioje esančias vykdomąsias bylas Nr. 0008/13/02857 ir Nr. 0008/12/03784. Inspekcija apie L. K. mirtį ir jos palikimo perėmimą buvo informuota tik antstolio I. G. 2014-07-23 patvarkymu, kuris buvo adresuotas ir paveldėtojams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad negalima teigti, kad inspekcija elgėsi nerūpestingai, vėliau nepateikdama tos pačios informacijos, kuri jau ir taip buvo žinoma paveldėtojams. Aplinkybė, kad antstolis I. G. 2014-06-18 rašte ir 2014¬07-02 rašte nenurodė tikslios vykdymo išlaidų sumos sietina su aplinkybe, kad jis neteisingai ir neteisėtai traktavo išlaidas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kaip ne vykdymo išlaidas. Tačiau 2014-07-02 rašte jis nurodė, kad tokios išlaidos egzistuoja, ir pateikė šią informaciją antstolei D. P., kuri turėjo pareigą tinkamai sudaryti paveldimo turto apyrašą ir kilus neaiškumams dėl L. K. prievolių dydžio, kreiptis į inspekciją (tačiau ji to nepadarė). Taip pat iš paveldėtojų veiksmų apmokant 2014-07-02 rašte nurodytą netikslią vykdomųjų išlaidų sumą darytina išvada, kad ši informacija buvo žinoma ir D. K. ir R. K., kurie nesielgė rūpestingai ir neprašė jokios informacijos iš išieškotojo. Taigi aplinkybė, kad antstolio I. G. raštuose nebuvo nurodyta tiksli susidariusių vykdomųjų išlaidų suma, nėra pagrindas pripažinti L. K. turto paveldėtojų teisių pažeidimo, kadangi jie buvo tinkamai informuoti apie pagrindinę L. K. prievolę (pašalinti savavališkos statybos padarinius) ir kitas prievoles, atsiradusias dėl nesumokėtų vykdymo išlaidų. Tarp inspekcijos ir antstolio I. G. buvo kilęs ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų statuso. Apie šį ginčą D. K. ir R. K. buvo informuoti. I. G. 2014-07-23 patvarkymo, kuriuo buvo atmestas inspekcijos 2014-07-09 skundas, nuorašą išsiuntė D. K. ir R. K.. Abu paveldėtojai buvo įtraukti į civilinę bylą Nr. 2S-426-450/2015 (bylos numeris 2014 m. Nr. 2-32755-235/2014). D. K. naudojosi bylos dalyvio procesinėmis teisėmis ir teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Paveldėtojams buvo žinoma apie šios civilinės bylos baigtį, tačiau jie nevykdė Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos, todėl jie negali remtis aplinkybe, kad paveldimo turto apyraše nėra nurodytos vykdymo išlaidos, atsiradusios dėl inspekcijai pašalinus savavališkos statybos padarinius už L. K., ir tuo pagrindu mirusi L. K. negali būti pakeista minėtose vykdomiosiose bylose D. K. ir R. K.. Analizuojamoje situacijoje taikytina Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma. Nepakeitus mirusios skolininkės paveldėtojais, bus užkirstas kelias išieškoti dėl neteisėtų L. K. veiksmų atsiradusias Lietuvos valstybės išlaidas ir taip padaryta žala Lietuvos valstybei.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis I. G. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įpėdiniai buvo informuoti apie neišieškotas vykdymo išlaidas 2014-06-18 raštu, o turto apyrašą sudariusi antstolė apie šias išlaidas ir apie tai, kad inspekcija gali turėti reikalavimų į juos dėl turėtų išlaidų už savavališkos statybos padarinių šalinimo, informuota 2014-07-02 raštu. Antstolis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl iš jo neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Apeliantas nesutinka su esmine apylinkės teismo išvada, kad skolininkės įpėdiniams per įstatyme nustatytą nuo palikimo atsiradimo terminą ir vėliau buvo išviešintas, buvo ir galėjo būti žinomas išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimo buvimo faktas ir šiuo atveju buvo pasiektas CK 5.63 str. 1 d. tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius ir atitinkamai įpėdiniai buvo informuoti apie palikėjos skolą. Darytina išvada, kad remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi įpėdiniams ne tik turėjo būti išviešintas išieškotojo reikalavimo buvimo faktas, bet ir šis kreditorius turėjo pareikšti reikalavimus nustatytu terminu priėmusiems aplikimą įpėdiniams. Suinteresuotas asmuo nebuvo pareiškęs tokio reikalavimo, todėl nebuvo pagrindo keisti skolininką vykdymo procese. Tai, kad nuo palikimo atsiradimo dienos – 2014 m. balandžio 17 d. nėra praėję treji metai, reiškia, kad kreditorius gali pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ( CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius nesinaudojo šia teise, todėl, kol nėra atnaujintas terminas, nebuvo pagrindo keisti kreditorių vykdymo procese. Tai, kad antstolis įtraukia į paveldimo turto apyrašą kreditoriaus reikalavimą, nėra pagrindu pripažinti, kad kreditorius pareiškė reikalavimą įpėdiniams.
Tokia išvada daroma atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, suformuotą 2016 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-916/2016. Šioje byloje antstolis taip pat prašė teismo pakeisti mirusią skolininkę jos teisių perėmėju. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai prašymą tenkino. Suinteresuotas asmuo pateikė kasacinį skundą. LAT išaiškino, jog aplinkybė, kad antstolis, sudarydamas turto apyrašą, įtraukia ir skolą kreditoriui, savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 str. 1 d. nustatytas reikalavimas kreditoriui per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus ir kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, besąlygiškai turės tenkinti šio kreditoriaus reikalavimą iš paveldėto turto. Tais atvejais, kai turto apyrašas, į kurį įtraukta palikėjo skola kreditoriui, sudarytas praėjus 3 mėn. terminui nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikėjo kreditorius CK 5.63 str. 1 d. nustatytu 3 mėn. terminu nėra pareiškęs savo reikalavimo (kaip nagrinėjamu atveju), tai vykdymo procese miręs skolininkas negali būti pakeistas palikimą pagal apyrašą priėmusiu įpėdiniu. Tokiu atveju kreditorius, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą CK 5.63 str. 4 d. pagrindu ir tik teismui atnaujinus tokį terminą, antstolis gali kreiptis į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. LAT panaikino žemesnių instancijų teismų nutartis ir prašymą atmetė.
Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, teismui netinkamai taikius materialinės teisės normas, CPK 330 straipsnio pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir antstolio I. G. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.