Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria skundas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, L. K. įpėdiniai D. K. ir R. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareikštu skundu prašė panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2014 m. birželio 17 d. patvarkymą Nr. S1-486, kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir skolininko turto arešto pagal pateiktą sąskaitą - faktūrą dėl patirtų savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad išieškotojo patirtos išlaidas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir su tuo susijusios išlaidos yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų ir pagal pateiktą išieškotojo sąskaitą faktūrą gali būti išieškomos CPK 611 straipsnio tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnis neleidžia daryti išvados, kad išieškotojo patirtos išlaidos laikytinos vykdomosios bylos vykdymo išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1871-553/2012, kadangi ši nutartis priimta dar galiojant senajai CPK 611 straipsnio redakcijai. Antstoliui įstatymas nesuteikia teisės spręsti dėl išieškotojo patirtų išlaidų vykdant teismo sprendimą išieškojimo CPK 611 straipsnio tvarka, kadangi toks neteisėtas veikimas būtų traktuojamas kaip veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.). Vilniaus m. apylinkės teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo, 2014 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-172-816/2012, nurodė, kad „patirtų išlaidų klausimai“ sprendžiami ne vykdymo procese. Tik teismui yra suteikta teisė vertinti išieškotojo tiesiogiai patirtų išlaidų pagrįstumą, kadangi antstolio veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato tokių išlaidų dydžio ir tvarkos, jų būtinybės. Teisingumo ministerijos nuomonė dėl teisės aktų taikymo neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, kadangi teismas savo veikloje vadovaujasi teisės aktais ir yra nepriklausomas. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus m. apylinkės teismas buvo vieningos nuomonės, spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo (atsisakymo išieškoti vykdymo išlaidas ar areštuoti skolininko turtą) civilinėse bylose Nr. 2-32752-430/2014, Nr. 2-3325-535/2014, Nr. 2-33212-535/2014, Nr. 2-32606-779/2014, Nr. 2-32622-808/2014, kuriose buvo sprendžiau identiški klausimai.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: priešingai nei teigia apeliantas, vykdymo išlaidomis pripažintinos išlaidos, kurias vykdymo procese patiria antstolis. Teisingumo ministerijai nėra suteikti įgaliojimai oficialiai aiškinti įstatymus ar kitus teisės aktus bei jų taikymą, todėl apeliacinės instancijos teismui pateiktas šios ministerijos raštas negali būti pripažintas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu šioje byloje didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Kadangi apeliantui nebuvo objektyvių kliūčių kreiptis į Teisingumo ministeriją ir pateikti jos išaiškinimą dar pirmosios instancijos teisme, yra CPK 314 straipsnyje nustatytos atsisakymo priimti šį įrodymą apeliacinės instancijos teisme sąlygos. Šiuo atveju antstolis vykdė vykdomąjį dokumentą - Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-329-855/2011 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nėra įpareigojimo L. K. atlyginti pareiškėjo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodymas pinigų sumas. Vykdomasis dokumentas yra įvykdytas - savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Dėl šių padarinių šalinimo išlaidų atlyginimo tarp pareiškėjos ir L. K. įpėdinių yra susiklostę turtiniai civilinio pobūdžio santykiai ir visi ginčai kilę iš tokio pobūdžio santykių turi būti nagrinėjami CPK nustatyta tvarka teisme (CPK 1 str., 6 str. 22 str. ir kt.). Apelianto nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1871-553/2012 priimta taikant Sprendimo vykdymo instrukcijos 48 punktą (2007 m. vasario 27 d. Teisingumo ministerijos įsakymo Nr. 1R-85 redakcija), o šioje byloje taikytina Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija, patvirtinta 2011 m. lapkričio 14 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-265 su vėlesniais pakeitimais, kurioje normos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų priskyrimo vykdymo išlaidoms nebėra.

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Su atskiruoju skundu apeliantas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė Teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (1.16)7R-6148, kuriuo grindžiami atskirajame skunde išdėstyti teisiniai argumentai. Suinteresuotas asmuo D. K. nesutiko, kad nurodytas raštas būtų priimtas apeliacinės instancijos teisme, nurodydamas, kad yra CPK 314 straipsnyje nustatytos atsisakymo priimti šį įrodymą apeliacinės instancijos teisme sąlygos.

Sprendžiant nurodyto dokumento (2014 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. (1.16)7R-6148) priėmimo klausimą, nėra aktualus CPK 314 straipsnis, kuris numato naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme apribojimus. Šiuo atveju apeliantas pateikė ne naują įrodymą, o 2014 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (1.16)7R-6148, kuriame išdėstyta Teisingumo ministerijos pozicija dėl CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, reglamentuojančių vykdymo išlaidas, aiškinimo ir taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcija yra priimta ir patvirtinta teisingumo ministro įsakymu, o rašte pateikta ministro atstovaujamos institucijos (Teisingumo ministerijos) nuomonė šioje byloje nagrinėjamu klausimu, todėl teismas sprendžia, kad pateiktas dokumentas gali būti reikšmingas, sprendžiant šioje byloje proceso dalyvių įrodinėjamas aplinkybes, todėl jis prijungiamas prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų teisinio pobūdžio ir tvarkos, kuria jos turėtų būti atlyginamos.

CPK 609 straipsnio 1 dalyje numatytos vykdymo išlaidos skirstomos į tris pagrindines grupes: pirma, vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje; antra, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; trečia, atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (aktuali 2014 m. sausio 15 d. redakcija). Nagrinėjamos bylos atveju aktualūs minėtos Sprendimų vykdymo instrukcijos 36 ir 65 punktai, nustatantys, jog vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri apmoka vykdymo išlaidas šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka (23 p.). Tuo atveju, kai savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus atlieka kiti asmenys, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo (65 p.). Išieškotojo pareiga apmokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas, įskaitant vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas (CPK 609 str. 1 d. 1 ir 2 p.), numatyta ir CPK 310 straipsnio 1 dalyje, tačiau vykdymo išlaidos visais atvejais išieškomos iš skolininko (CPK 310 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju skolininkei L. K. (jos teisių perėmėjams) vengiant įvykdyti teismo procesinį sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (valstybinėje žemėje, esančioje Sudervės k., Vilniaus r., savavališkai pastatytos ažūrinės tvoros su betoniniais stulpais nugriovimo), savavališkos statybos padarinius pašalino išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija, o dėl to patyrė išlaidų (griovimo darbus atliko rangovas UAB „Vaidva“). Taigi išieškotojo patirtos išlaidos susidarė priverstinai vykdant teismo procesinį sprendimą, kurio geruoju neįvykdė skolininkė (jo teisių perėmėjai). Sprendžiant dėl tokių išieškotojo patirtų išlaidų priskyrimo vykdymo išlaidoms (CPK 609 str. 1 d.), apeliantas teisingai nurodo, kad CPK 609 straipsnyje pateikta vykdymo išlaidų kvalifikacija apima visas išlaidas, patiriamas vykdant teismo sprendimą. Nei CPK 609 straipsnyje, nei kitose minėto teisės akto straipsniuose nėra teisės normų, nustatančių vykdymo išlaidas patiriantį subjektą (antstolis ar išieškotojas), todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdymo išlaidoms priskiriamos tik tos išlaidos, kurias patiria antstolis, yra nepagrįsta. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išieškotojo (šiuo atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) patirtos išlaidos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir su tuo susijusios išlaidos yra papildomos (faktinės) vykdymo išlaidos (CPK 609 str. 1 d. 2 d.), kurios išieškotinos toje pačioje vykdomojoje byloje. Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2440-467/2014; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2263-881/2014; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2201-619/2014).

Pažymėtina, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų priskyrimas prie vykdymo išlaidų neužkerta kelio skolininkės teisių perėmėjams, nesutinkantiems su tokiomis išlaidomis ir jų pagrįstumu, ginčyti antstolio patvarkymą dėl tokių vykdymo išlaidų išieškojimo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomo išlaidas bei jų atlyginimo tvarką, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Panaikinus skundžiamą nutartį, klausimas išspręstinas iš esmės – antstolis Irmantas Gaidelis įpareigotinas iš naujo išspręsti apelianto prašymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės L. K. (jos teisių perėmėjų D. K. ir R. K.) ir jos turto arešto pagal pateiktą sąskaitą - faktūrą dėl patirtų savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. K. prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi D. K. suinteresuotumas šios bylos baigtimi yra priešingas bylą laimėjusio pareiškėjo (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos), todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2014 m. birželio 17 d. patvarkymą Nr. S1-493 ir perduoti antstoliui Irmantui Gaideliui pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir skolininkės turto arešto spręsti iš naujo.