- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-2263-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25581-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-33256-535/2014 pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. R., kuria pareiškėjos skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio I. G. 2014-06-17 patvarkymą Nr. S1-489 ir priimti naują patvarkymą. Nurodė, kad antstoliui I. G. yra perduotas vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-21 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-261-862/2012 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkas – A. R.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2897S-864/2013 Inspekcijai suteikta teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, tam reikiamas išlaidas išieškant iš A. R.. Inspekcija 2014-05-19 raštu paprašė antstolio I. G. užtikrinti vykdymo išlaidų išieškojimą areštuojant skolininkui priklausantį išieškotinos sumos, lygios 2013-09-04 griovimo darbų rangos sutarties numatytų griovimo kaštų, kuriuos Inspekcija patirs, jeigu įgyvendins savo teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, bei kitų šiuo metu susidariusių vykdymo išlaidų sumai, dydžio turtą. Tačiau antstolis I. G. 2014-06-17 patvarkymu Nr. Sl-489 minėtą prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nei Civilinio proceso kodeksas, nei Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, nenumato, kad išieškotojo patirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų ir gali būti išieškomos Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio nustatyta tvarka. Patvarkyme remiamasi taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-05 nutartimi civilinėje byloje 2-172-816/2012. Pareiškėjos nuomone, patvarkymas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas. A. R. neįvykdžius teismo sprendimo per jame nustatytą terminą Inspekcija turi teisę pati nugriauti savavališkai pastatytus statinius, reikiamas išlaidas išieškodama iš A. R.. Teismas sprendime nustatė teismo sprendimo įvykdymo būdą skolininko lėšomis, ir visos tuo būdu vykdant patirtos išlaidos laikytinos vykdymo išlaidomis. Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsniu, visi veiksmai šalinant savavališkos statybos padarinius pagal teismo sprendimą, kai jų nepašalina skolininkas per teismo sprendime nustatytą terminą, laikomi teismo sprendimo vykdymo veiksmais Lietuvos valstybės naudai. Lietuvos valstybei vykdant tokius veiksmus atstovauja Inspekcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Jeigu per nustatytą terminą šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo neįvykdė teismo sprendimo pašalinti statybos padarinius, o jame numatyta teisė juos pašalinti minėto asmens lėšomis, teismo sprendimą vykdantis antstolis ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki griovimo (ardymo) darbų pradžios informuoja asmenį apie numatomą šių darbų pradžią ir pabaigą taip pat apie tai, kad po statinio nugriovimo ar jo dalies (dalių) išardymo likusios konstrukcijos ir jų dalys bus sutvarkytos ir išvežtos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis, jeigu asmuo iki numatomos darbų pradžios raštu neinformuos antstolio, kad pats tinkamai atliks šiuos veiksmus per antstolio nustatytą terminą. Priešingu atveju konstrukcijos ir jų dalys sutvarkomos ir išvežamos teisės aktų nustatyta tvarka šio asmens lėšomis.“
Antstolis I. G. 2014 m. liepos 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl išlaidų, susijusių su savavališkų statybų padarinių šalinimu skolininko lėšomis, priskyrimo prie vykdymo išlaidų.
CPK 609 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI. SVI 65 punkte yra nustatyta, kad kitos SVI 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, vežimo, elektroninių varžytinių vykdymo, atlyginimo ekspertams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos atsižvelgiant į antstolio faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Taip pat šiame punkte yra nurodyta, kad už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo. Taigi, teismo nuomone, pagal CPK 609 straipsnį bei SVI 43.1. 4.2., 65 punktus vykdomojoje byloje išieškomos tik tos vykdymo išlaidos, kurias faktiškai patiria antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus. Tuo tarpu išlaidas už su savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdomąjį dokumentą (SVI 65 punktas). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad antstolio 2014-06-17 priimtas patvarkymas, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą areštuoti skolininkui priklausantį išieškotinos sumos, lygios Griovimo darbų rangos sutartyje numatytų griovimo kaštų bei kitų šiuo metu susidariusių vykdymo išlaidų sumai, dydžio turtą, priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl nenustačius jokių neteisėtų antstolio veiksmų vykdomosiose bylose, pareiškėjo skundas atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės normų aiškinimas nesuderinamas su Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsniu. Be to, teismas neįvertino, kad asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugų apmokėjimo tvarka yra nustatyta ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkte, kuriame reglamentuojama kitų vykdymo išlaidų atlyginimo tvarka. Pareiškėjos nuomone, skundžiama nutartimi formuojama praktika, kad skolininkui vengiant atlikti savo pareigas Inspekcija turi ne tik už jį įvykdyti teismo sprendimą, bet dėl to patirtas valstybės išlaidas išieškoti teismo keliu, yra ydinga, galinti neigiamai paveikti valstybės viešuosius finansus, sukurianti papildomų žmogiškųjų ir materialinių resursų poreikį viešojo administravimo sistemoje, papildomą naštą teismų sistemai, todėl neatitinkanti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolis I. G. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad išieškotojo patirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų ir gali būti išieškomos CPK 611 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas neskundžiamoje 2014 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-172-816/2012, nurodė, kad patirtų išlaidų klausimai sprendžiami ne vykdymo procese. Išieškotojo ir rangovo tarpusavio suderintų išlaidų už neteisėtos statybos padarinių šalinimą pagrįstumas privalo būti patikrintas teismo ieškinio teisenos tvarka, nes atliktų darbų kiekiai ir kainos gali būti ginčijami skolininko.
Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo pritariantis antstolio I. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams ir prašo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų teisinio pobūdžio ir tvarkos, kuria jos turėtų būti atlyginamos.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išlaidos, susijusios su apmokėjimu už savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus, nėra vykdymo išlaidos CPK 609 straipsnio prasme, kadangi jas patiria ne antstolis, bet išieškotojas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 p.), ir todėl jos negali būti išieškomos vykdomojoje byloje. Tuo tarpu apeliantė mano priešingai ir savo poziciją, be kita ko, grindžia LR teisingumo ministerijos raštu dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos taikymo (b. l. 19-20).
Pažymėtina, kad nurodytu klausimu, t. y. tiek dėl minėtų išlaidų teisinės prigimties, tiek dėl jų atlyginimo tvarkos, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010, kasacinis teismas išaiškino, kad išlaidos, kurias patiria išieškotojas apmokėdamas už asmenų, vykdančių statybos griovimo darbus, paslaugas, yra faktinės vykdymo išlaidos, kurių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai.
Nuo pateikto kasacinio teismo išaiškinimo bylai aktualus vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas iš esmės nepasikeitė (ką apeliantės pateiktame rašte taip pat pripažino vieną iš tokių aktų – Sprendimų vykdymo instrukciją, priėmusi institucija – LR teisingumo ministerija), todėl darytina išvada, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai aiškinant vykdymo išlaidų atlyginimo tvarką reglamentuojančias teisės normas. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas iš dalies, įpareigojant antstolį iš naujo išnagrinėti apeliantės prašymą dėl skolininko turto arešto (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolio I. G. veiksmų tenkinti iš dalies, įpareigoti antstolį I. G. iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto arešto.