Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą, skolininkai J. B., A. B., E. B., K. B., suinteresuotas asmuo antstolis I. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas tenkina pareiškėjo prašymą ir priima papildomus įrodymus, kadangi šie įrodymai atsirado vėliau, t.y. po pirmos instancijos teismo nutarties priėmimo, ir pareiškėjas neturėjo galimybių pateikti juos anksčiau.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-02-13 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas suteikė pareiškėjui teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. valstybinėje žemėje prie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pietvakarinėje pusėje nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, apimančią 200 kvadratinių metrų valstybinės žemės, nurodytą faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2012-06-11 akte Nr. (7.9.)-FAK-1773, reikiamas lėšas išieškant iš atsakovų J. B., A. B., E. B., K. B.. 2014-05-14 pareiškėjas raštu prašė CPK nustatyta tvarka areštuoti skolininkams priklausantį išieškotinos sumos, lygios 2014-03-26 Griovimo darbų rangos sutartyje Nr. (5.21)-SU-49 numatytų griovimo kaštų bei kitų šiuo metu susidariusių vykdymo išlaidų sumai, dydžio turtą. 2014-06-17 patvarkymu Nr. S1-493 antstolis pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti nurodydamas, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kad išieškotojo patirtos savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidos yra priskiriamos prie vykdymo išlaidų ir gali būti išieškomos CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmos instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Su tokia pirmos instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Vykdymo išlaidos, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka yra aptarta CPK 609 straipsnyje. CPK 609 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal CPK 610 straipsnį vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, vėliau jos išieškomos iš skolininko. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad vykdymo išlaidų apmokėjimo tvarką ir išimtis nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šios Instrukcijos 36 punkte nustatyta, kad vykdant teismų sprendimu valstybės naudai dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri apmoka vykdymo išlaidas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 punkte nustatyta, kad pateikdama antstoliui vykdyti tokį vykdomąjį dokumentą, inspekcija turi pateikti leidimus vykdyti atitinkamus statybos padarinių šalinimo darbus ir nurodyti juos atliksiantį asmenį. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija pateikė antstoliui 2014-03-26 su rangovu UAB „Tvirta“ pasirašytą Griovimo darbų rangos sutartį, taip pat ir tvoros griovimo darbų sąmatą.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkte nustatyta, kad už asmenų, vykdančių savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka apmoka išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, t.y. Inspekcija. Kadangi skolininkai piktybiškai vengia vykdyti įsiteisėjusį sprendimą, Inspekcija iš savo lėšų privalo apmokėti sprendimo įvykdymo kaštus. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija kreipėsi į antstolį ir prašė jo taikyti skolininkų turto areštą tokiai sumai, kuri yra reikalinga griovimo darbams atlikti. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punktas nustato ne bet kokių sumų, bet Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nenurodytų vykdymo išlaidų, kurias antstolis privalo išmokėti tretiesiems asmenims, apmokėjimo tvarką. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad inspekcijos apmokėtos išlaidos, susijusios su apmokėjimu už savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo darbus, yra laikomos papildomomis vykdymo išlaidomis, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir vadovaujantis CPK 610-611 straipsniais bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktu, turi būti išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Tiek antstolis, tiek pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, jog prie vykdymo išlaidų priskiriamos tik tos vykdymo išlaidos, kurias faktiškai patiria antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus. Už savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus apmoka išieškotojas, tačiau šios išlaidos turi būti priskiriamos prie vykdomųjų išlaidų. Todėl pagristai darytina išvada, kad Inspekcijai atskirai kreiptis į teismą dėl vykdomųjų išlaidų priteisimo nereikia, kadangi pagal CPK 586 straipsnio 2 dalį, įvykdžius vykdomąjį dokumentą, t.y. pašalinus savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinius, ir vykdomąjį dokumentą grąžinus jį išdavusiai institucijai, toje pačioje vykdomojoje byloje gali būti išieškomos vykdymo išlaidos, jeigu iki vykdomojo dokumento grąžinimo dienos jos nebuvo išieškotos.

Atmestinas antstolio argumentas, kad išieškotojo ir rangovo tarpusavio suderintų išlaidų dydžio už neteisėtos statybos padarinių šalinimą pagrįstumas privalo būti patikrintas teismo ieškininio ginčo tvarka, o ne išieškomos automatiškai pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu būdu būtų pažeisti CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai ir sudaroma galimybė skolininkui piktnaudžiauti procesu, pačiam nešalinti savavališkos statybos padarinių, ginčyti Inspekcijos neteisėtos statybos pašalinimo kaštus, vilkinti procesą. Tačiau tai nereiškia, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbų kaštus įtraukus į vykdomąsias išlaidas, bus pažeisti skolininkų interesai, kadangi prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui galima prieštarauti skundžiant antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.) ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio I. G. 2014-06-17 patvarkymas Nr. S1-493 panaikinamas ir klausimas dėl arešto taikymo skolininkams priklausančiam turtui perduotinas antstoliui I. G. spręsti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio I. G. 2014-06-17 patvarkymą Nr. S1-493 ir perduoti antstoliui I. G. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl arešto taikymo skolininkams priklausančiam turtui spręsti iš naujo.