- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-19
- Bylos Nr.
- e2YT-767-948/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01412-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žym. plane Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta skirti 240 kvadratinių metrų žemės sklypą autogaražų statybai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) leidimų išdavimo registracijos knygoje užfiksuotas įrašas apie statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyvui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), garažams statyti. Garažai buvo baigti statyti (duomenys neskelbtini) metais. Kooperatinių garažų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), projektas archyve nebuvo rastas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, kooperatyvai turėjo persiregistruoti į bendrijas iki 1995 m. sausio 1 d. Taigi, garažų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) perregistruotas į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją (duomenys neskelbtini). Pagal garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentus buvo sudaryti asmenų, norinčių statytis kooperatinius garažus, sąrašai ir išrinktas kooperatyvo vadovas, kuris tvarkė visus garažo dokumentus. Įstatuose numatyta, kad bendrijos narys, įsigijęs nuosavybės teises į boksą (stovėjimo vietą) garaže ir į žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise, turi teisę juos perleisti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kaip statybininkas dalyvavo garažų statybos procese ir sužinojo, kad vienas iš kooperatyvo narių parduoda pajus. Sumokėjo kooperatyvo nariui už pajus ir informavo pirmininką apie sandorio sudarymą. Atitinkamai buvo padaryti įrašai apie kooperatyvo narių pasikeitimą. Kaip kooperatyvo narys mokėjo nustatytus mokesčius ir rinkliavas, kol garažai buvo pastatyti. Pasibaigus statyboms, jam buvo perduotas garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). A. K. buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, garažas buvo pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Garažo boksas yra pastate, kuris pastatytas garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) narių lėšomis. Nors ir buvo garažų kooperatyvo nariu, mokėjo nario mokesčius bei rinkliavas, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų, nes niekam nebuvo išduodami kvitai ar pakvitavimai. (duomenys neskelbtini) mirus bendrijos pirmininkui, nebuvo išrinktas naujas pirmininkas, o bendrijos (kooperatyvo) dokumentacija nebuvo perduota. Dėl šios priežasties negali įteisinti savo nuosavybės į garažą, todėl, siekdamas įtvirtinti savo, kaip savininko, teises, yra priverstas kreiptis į teismą dėl įgyjamosios senaties nustatymo. Garažo valdymas yra pagrįstas teisėtais pagrindais – jis valdo turtą, remdamasis tuo, kad tapo bendrijos nariu, sumokėjo už pajų ir teisėtai įgijo naudojimosi teisę. Be to, per visą valdymo laikotarpį nebuvo jokių ginčų ar teisių pažeidimų, susijusių su jo naudojimusi šiuo garažu. Jis taip pat aktyviai siekė įteisinti savo nuosavybės teisę, registruojant turtą oficialiais būdais. Garažas yra valdomas atvirai – jis juo naudojasi viešai, be jokio slėpimo, garažas yra pastoviai prižiūrimas ir naudojamas pagal paskirtį. Kaimynai ir kiti bendrijos nariai žino, kad garažas priklauso jam ir niekas nesiekė užginčyti šios teisės. Jis garažą valdo nuo 1993 m., ilgiau nei 10 metų ir nuo pat įgijimo momento jis be pertraukų naudojasi garažu savo reikmėms ir su juo elgiasi kaip savininkas. Atsižvelgiant į tai, kad garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) neveikia, o trūkstamų dokumentų gauti nėra galimybės, prašo konstatuoti, jog jis nuosavybės teisę į garažą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareikštą pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, kad savivaldybės administracija materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi ir prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo nereiškia. Prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimas gali būti tenkinamas nustačius būtinų sąlygų visumą, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai parodė, kad garažą žodinės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nupirko iš R. K. ir nuo 1994 m. valdo garažą kaip savo. Visą tą laiką rūpinosi garažu, naudojo jį pagal paskirtį, užtikrino jo priežiūrą ir vykdė su tuo susijusius mokėjimus, tokius kaip rinkliavas ir mokesčius bendrijai. Per visą valdymo laikotarpį jis nėra gavęs jokių reikalavimų grąžinti garažą kitam asmeniui ar ginčų dėl šio turto priklausomybės.
6. Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 11 punkte. CK 4.68 straipsnis pateikia įgyjamosios senaties sampratą - fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu praktikoje yra nuosekliai pasisakyta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra sekančių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisė neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Pareiškėjai turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).
9. Iš byloje esančių įrodymų, teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos civilinės bylos faktines aplinkybes:
- iš (duomenys neskelbtini) Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo nuspręsta skirti 240 kvadratinių metrų žemės sklypą autogaražų statybai (duomenys neskelbtini);
- iš (duomenys neskelbtini) m. leidimų išdavimo registracijos knygos matyti, kad joje užfiksuotas įrašas apie statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyvui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), garažams statyti;
- iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro matyti, kad garažų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) perregistruotas į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją (duomenys neskelbtini), jog (duomenys neskelbtini)mirė šios bendrijos pirmininkas;
- iš (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų, atliktų (duomenys neskelbtini), bylos, bei VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini), yra 44,65 kv. m. bendro ploto, o pastato, kuriame yra garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini), yra 553,31 kv. m. bendro ploto, adresas: (duomenys neskelbtini).
10. Pareiškėjas 2025-12-16 pateikė teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius garažo valdymą. Pateikiamos garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kuriose užfiksuotas garažo išorės ir vidaus vaizdas. Nuotraukose matomas pareiškėjas A. B., kuris demonstruoja garažo išorę ir vidų, taip pat užfiksuota jo įrengta apsaugos sistema bei elektros energijos apskaitos prietaisas. Papildomai paaiškino, kad pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjo valdomas garažas, elektros energija tiekiama nuo pastato pastatymo momento, tačiau rašytiniai duomenys apie atsiskaitymus už elektros energiją yra išlikę tik nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė atsiskaitymo knygelės kopiją, kurioje užfiksuoti mokėjimai už elektros energiją nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol. Atsiskaitymo knygelėje nurodytas mokėtojas A. B., tačiau ant pačios knygelės yra įrašas „garažai“, kas patvirtina, jog atsiskaitymai buvo vykdomi už visą garažų pastatą, o ne už konkretų asmenį. Nuo garažų pastatymo laikotarpio keitėsi jų valdytojai (naudotojai), tačiau atsiskaitymai už elektros energijos suvartojimą buvo vykdomi bendrai. Buvo sudaromi garažų valdytojų sąrašai, pagal kuriuos tam tikrais laikotarpiais buvo deklaruojamos elektros energijos sąnaudos, surenkamos lėšos iš garažų valdytojų, o vienas iš atsakingų asmenų atlikdavo mokėjimą elektros energijos tiekėjui. Pareiškėjas taip pat pateikė garažų valdytojų (narių) sąrašą, kuriame nurodyti asmenys, prisidėdavę prie atsiskaitymų už elektros energiją. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėtos analogiškos civilinės bylos, kuriose buvo apklausti liudytojai dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios nustatinėjamos ir šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, prašo prijungti iš kitų civilinių bylų duotus liudytojų: ilgamečio garažų bendrijos nario A. A. parodymus iš civilinės bylos Nr. e2YT-2583-952/2023 bei A. V. parodymus iš civilinės bylos Nr. e2YT-12870-632/2024. Pareiškėjas dėl garažų statybos aplinkybių pareiškėjas kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybę, prašydamas pateikti turimus statybos dokumentus. Savivaldybės atsakymas pateiktas kartu su pareiškimu, jame nurodyta, kad savivaldybė neturi duomenų apie pastato statybos pabaigos datą ar apie pastato pripažinimą tinkamu naudoti. Taip pat nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4029-767/2024 bei Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-465-372/2023 buvo nustatyta, jog kooperatyvo pirmininko nurodyti ir tariamai perduoti statybos dokumentai faktiškai neegzistuoja. Remiantis šiais teismų sprendimais, buvo įregistruotas pastatas, kuriame yra pareiškėjo valdomas garažas. Pastato registraciją patvirtina pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas.
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-2583-952/2023 teisme apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad garažų statybos vyko 1990 metais. Tuo metu garažų kooperatyvo pirmininkas buvo D., vardo nepamena. garažų kooperatyvo pirmininkas vadovavo statybos darbams. Statybas vykdė (duomenys neskelbtini). Sumokėjo už garažus garažų statybos kooperatyvui, mokėdavo mokesčius už elektrą, tačiau neturi jokių garažų statybos leistinumą patvirtinančių dokumentų, viską turėjo tuometinis garažų bokso pirmininkas. Tada kiekvienas pats susitvarkė duris, išvedžiojo elektrą. Jis dokumentų neturi, nes įnešė pinigus ir negavo jokių dokumentų. Dokumentuose gal ir buvo kokie nors numeriai įrašyti, į rankas jokių dokumentų negavo. Dėl garažo ateidavo dokumentai už žemę, kad nereikia mokėti. Už elektrą surinkdavo vienas žmogus, kuris sumokėdavo elektros tinklams. Civilinėje byloje Nr. e2YT-285-632/2025 suinteresuotas asmuo L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo vienas atsakingas žmogus, kuris peržiūrėdavo skaitliukus ir pagal bendrą skaitiklį reikėjo mokėti. Kvitų niekas nedavė. Viskas eidavo per pirmininką, čekių negaudavo.
12. Žurnalo kopijoje nurodyta (duomenys neskelbtini), sąraše nurodytas B. A., (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo knygelėje už elektrą mokėtojo kodas: (duomenys neskelbtini), mokėtojas A. B., kai kur yra įrašas garažai, mokėta laikotarpiu nuo 99-08-19 iki 2002-12-30. P. F. sumokėta už elektrą UAB Ignitis (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2020-12-31 iki 2025-12-12. Perlo paslaugos sumokėta už elektrą AB ESO, vartotojo kodas (duomenys neskelbtini) mokėjimo data 2016-12-10. Pateiktos garažo foto nuotraukos, kuriose matoma įrengta apsaugos sistema, elektros skaitiklis, garažo spyna, kurioje įdėtas raktas, pareiškėjas prie garažo.
13. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinęs faktines aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina pareiškėjo pozicija, jog jis, nors ir nėra viešai įregistruotas kaip garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau nuo 1993 m. veikia kaip teisėtas savininkas, t. y. garažu visą laiką naudojasi, jį prižiūri, tvarko, vykdo su tuo susijusius mokėjimus, rinkliavas, jis inicijavo kadastrinių matavimų bylos suformavimą, siekdamas tinkamai įteisinti turtą bei sąžiningai įgijo teisę naudotis garažu, sumokėjęs už pajus bendrijos nariui, kadangi pastatas buvo pastatytas bendrijos narių lėšomis ir teisėtai perėmė garažo bokso valdymą, laikydamasis tuo metu galiojusių teisės aktų. Per visą, daugiau kaip 30 metų laikotarpio valdymą, pareiškėjas nėra gavęs jokių reikalavimų grąžinti garažą kitam asmeniui, niekada nebuvo ir ginčų dėl šio turto priklausomybės. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad garažas priklauso jam, jis juo naudojasi viešai, atvirai, nepertraukiamai, be jokio slėpimo, garažas yra pastoviai jo prižiūrimas ir naudojamas pagal paskirtį. Kaimynai ir kiti bendrijos nariai žino, kad garažas priklauso pareiškėjui ir niekas nesiekė užginčyti šios teisės.
14. 2025 m. gegužės 21 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų, prieštaravimų. Byloje nėra duomenų, kad daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei.
15. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. rašto bei jo priedo ((duomenys neskelbtini) m. Leidimų išdavimo registracijos knygos išrašo), (duomenys neskelbtini)Leidimų išdavimo registracijos knygoje yra įrašas apie statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Garažų kooperatyvui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) autogaražams statyti, ir tai yra statybos leidimas garažų kooperatyvui; tuo tarpu garažų projektas archyve nebuvo rastas. Taigi, garažams, įskaitant ginčo garažą, statyti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kas reiškia, jog garažas buvo statomas turint / esant statybos leidžiantį dokumentą, t. y. teisėtai. Be to, realiai 1993 metais pradėtas ir užbaigtas statyti, t. y. pastatytas 100 procentų baigtumą turintis, atitinkamo ploto bei kitų identifikacinių duomenų pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir pareiškėjo siekiamas įgyti nuosavybės teise garažas, pažymėtas plane Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objektas, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. buvo ir tebėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Kol nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikinti / pakeisti / nuginčyti, sudaro pagrindą preziumuoti, kad pastatas buvo pastatytas teisėtai. Tuo tarpu pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nors ir kelia garažo statybos neteisėtumo klausimą, tačiau pati nepateikia teismui jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti ir nustatyti šio objekto galimą neteisėtą statybą. Remiantis nurodytais argumentais ir atsižvelgiant į teismui pateiktų minėtų rašytinių įrodymų turinį, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti garažus kaip savavališką statybą.
16. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios, t. y. nuo 1993 m., pastato - garažo valdymas atitiko sąžiningo įgijimo ir valdymo bei nepertraukiamo valdymo kriterijus, CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę ir nesant byloje jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo pareiškimą tenkinti, t. y. nustatyti, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žym. plane Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 straipsniu, 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas,
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.