- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-22
- Bylos Nr.
- e2YT-2583-952/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00188-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- V. P., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“, V. Č., I. J.
- Advokatai
- Virginijus Savickas
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Bajarūnaitei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir A. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“, V. Č., I. J. (L.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai V. P. ir A. P. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie garažą, žymėjimas plane 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, žymėjimas plane 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.
2. Pareiškime nurodė, kad 2012 metais V. P. žodinės sutarties pagrindu iš pažįstamos N. Č. nupirko nekilnojamąjį daiktą – garažą Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. lapkričio 11 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su I. J., iš kurios nupirko nekilnojamąjį daiktą – garažą Nr. 9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Nupirkti garažai yra pastate, kurį valdo garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „V.“. Po pirkimo - pardavimo sandorių paaiškėjo, kad pastatas, kuriame yra garažai, nėra įregistruotas viešame registre, nėra įregistruoti ir pareiškėjo nupirkti garažai. Pareiškėjas kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylų suformavimo. 2022 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo.
Atsiliepimas
3. Valstybės įmonė Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad garažai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra suformuoti – atlikti kadastriniai matavimai, suteikti unikalūs numeriai, VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad garažai nėra įregistruoti nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinta savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Jie formuojamo statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai pateikia įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kadastrinių matavimų bylas, kitus dokumentus. Atsižvelgiant į tai manytina, kad pagal byloje esančius dokumentus yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo garažus.
4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Radviliškio skyrius teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų Centrinio duomenų banko duomenimis statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nėra avansu išpirktas, nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad įgyjamosios senaties teisės normos statybos būdu sukurtam nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos tik nustačius, kad daiktas sukurtas laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kai statinys pastatytas savavališkai, t. y. pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą statinių statybos tvarką, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, formuojami tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas turi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą. Prašo teismo spręsti dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo teismo nuožiūra.
5. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės departamento vakarų Lietuvos teisės skyrius teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byloje turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad garažai pastatyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat turėtų būti surinkti duomenys, jog niekas kitas, išskyrus pareiškėjus, neturi daugiau teisių už juos į valdomus garažus. Nenustačius tokių aplinkybių, mano, kad pareiškimas turėtų būti netenkinamas.
6. Radviliškio rajono savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl pareiškėjų prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: garažą, žymėjimas plane 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, žymėjimas plane 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prieštaravimų nereiškia.
7. Suinteresuotas asmuo V. Č. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji 2012 metais pavasarį pagal žodinį susitarimą pardavė V. P. garažą, kurio eilės numeris yra 6, (duomenys neskelbtini). V. P. jai sumokėjo už garažą ir dėl to jam jokių pretenzijų neturi, ji perdavė tik garažo raktus, nes nuosavybės dokumentų pati niekada nebuvo gavusi.
8. Suinteresuotas asmuo I. L. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad V. P. garažą Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini) (tuo metu gatvės numerio nebuvo). Sutinka su šio garažo įteisinimu ir pretenzijų neturi.
9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. P. parodė, kad nori įsiteisinti garažus savo vardu. Vieną garažą Nr. 6 nusipirko iš V. Č.. Nieko nerašė, nes gerai pažįstami buvo. Pareiškime nurodyta N., bet yra V., suklysta. Jie skaičiavo garažus iš eilės. Anksčiau jokių dokumentų neformino, neformino ir pirkimo - pardavimo sutarties. Nėra jokių dokumentų tam pastatui. Kai pirko, garažas buvo pilnai pastatytas. Neturi jokių įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Viskas vyko 2012 metais. Garažuose laiko automobilius. Moka už elektrą. Anksčiau mokėjo už žemę. Buvo atsakingas už garažus žmogus, bet jis mirė. Dabar jiems kyla problemų dėl elektros, yra pasirinkę tiekėją. Už elektrą moka bendrai visas garažų boksas. 2012 m. lapkričio mėnesį Ingrida pasiūlė pirkti garažą. Su ja pasirašė lapelį. Už garažą sumokėjo penkis tūkstančius, už kitą garažą mokėjo du tūkstančius. Kadangi ją ne labai pažinojo, todėl surašė raštelį. Jokių dokumentų nebuvo nei vienam garažui. Dabar nusprendė įsiteisinti garažus, todėl pradėjo tvarkytis dokumentus. Pirkimo - pardavimo sutartyje nenurodytas adresas. Statybos dokumentų taip pat neturi. Buvo santuokoje, kai įgijo garažus. Anksčiau niekas nesitvarkė dokumentų. Gatvė buvo, bet numerio niekas nebuvo suteikęs, dabar kai tvarkėsi visus kadastrinius matavimus, suteikė ir numerį. Iš viso yra 11 garažų, jų bokse. Negali būti, kad garažai pastatyti be valstybės žinios. Jis Šeduvoje gimęs ir augęs. Garažai pabaigti statyti 1993 metais. Kol jis valdė garažus, niekas dėl garažo jam priekaištų nėra išsakęs.
Atsiliepimas
10. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė J. P. parodė, kad pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo siūlo remtis. Norėtų atkreipti dėmesį, kad prie pareiškimo pridėta pirkimo - pardavimo sutartis nėra patvirtinta notaro ir užregistruota viešajame registre. Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas nėra išpirktas, nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Neprieštarauja dėl pareiškimo. Jiems nėra žinoma, ar garažai kam nors kada nors priklausė. Prie pareiškimo nebuvo pridėta daug dokumentų. Labiausiai galima būtų atsižvelgti į Valstybinės teritorijų planavimų ir statybos inspekcijos atsiliepimą į pareiškimą. Kadangi statiniai yra valstybinės žemės sklype, jie prieštaravimų neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad su V. P. yra kaimynai. Jis taip pat turi toje pačioje vietoje garažą, jis jį ir statė. Taip išėjo, kad keitėsi pirmininkas ir liko taip nesutvarkyti dokumentai. Buvo tokie laikai, kai samdydavo žmones, kad statytų, jis statė pats. Statybos leidimo neturėjo. Buvo sukurtas kooperatyvas, todėl ten ir statė. Jis statė visus garažus. Jį samdė pirmininkas bendrijos. Buvo ir daugiau statytojų. Buvo projektas, statybos leidimas jo nedomino, jis jo nematė. Jis pasirašė ant pirkimo -pardavimo sutarties. Jis patvirtino, kad įvyko sandoris tarp dviejų žmonių. Jis nežino, koks garažo numeris, kur buvo parduotas. Tame bokse yra 12 garažų. Pagal projektą buvo 11, o pasidarė 12 garažų. P. turi du garažus. P. naudojasi antru ir penktu garažu. Jis pasirašė dėl antro garažo, kaip liudytojas. Jis garažą pirko anksčiau nei P., įsigijo ne nuo pastatymo. Kai jis pirko, jokių nuosavybės dokumentų negavo, buvo tik surašytas pirkimo - pardavimo sandoris. Už elektrą moka žmogui, kuris už tai yra atsakingas, jis nuskaito skaitiklio parodymus, tada priduoda kiekvienas savo. Paprastai paskambina, pasako, kad renka mokesčius, būna, kad žmonės susirenka prie garažų ir susimoka, yra knyga. Gali būti, kad P. turi Nr. 6 garažą, skaičiuojant iš kitos pusės. Anksčiau buvo bandyta ieškoti statybos dokumentų, bet nerado. Nemano, kad galėjo vykti savavališka statyba, nes buvo samdomi ir kranai, buvo perkamas betonas iš įmonės.
12. Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, kad garažų statybos vyko 1990 metais. Už garažą mokėjo rubliais. Buvo kooperatyvo narių susirinkimas, tais laikais buvo statybos valdyba. Patys statybose nedalyvavo, pasirašė susitarimą, įnešė po 3000 rublių ir vyko statybos. Pritrūko pinigų, dar įnešė pinigų ir statybos pasibaigė. Tuo metu garažų kooperatyvo pirmininkas buvo D., vardo nepamena, jis vykdė, vadovavo statybos darbams. Statybas vykdė Šeduvos statybos valdybą. Tada kiekvienas patys susitvarkė duris, išvedžiojo elektrą. Jis dokumentų neturi, nes įnešė pinigus ir negavo jokių dokumentų. Dokumentuose gal ir buvo kokie nors numeriai įrašyti, į rankas jokių dokumentų negavo. Dėl garažo ateidavo dokumentai už žemę, kad nereikia mokėti. Už elektrą surinkdavo vienas žmogus, kuris sumokėdavo elektros tinklams. P. turi 6 ir 9 garažus. Jis nežino, iš ko P. įsigijo garažus. Buvo garažų statybos narių kooperatyvo narių susirinkimas ir jie pasirašė, kad sutinka statyti garažus. Viskas labai greitai buvo pastatyta. Kai pastatė, jokių mokesčių nereikėjo mokėti. Jis nepamena, ar matė kokius dokumentus. Garažų jokios valstybės institucijos netikrino. Visus leidimus ėmė pirmininkas. Pamena, kad pasirašinėjo kažkokius dokumentus, bet jis nepamena kokius, pamena, kad mokėjo pinigus ir pasirašė kažkokiame sąsiuvinyje. Nežino, ar kažkas turi nuosavybės dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas netenkintinas.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra garažas, žymėjimas plane 1G1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, žymėjimas plane 1G1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-28). Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. SA-231 (19.20) matyti, kad 1993 m. Leidimų išdavimo registracijos knygoje yra įrašas apie statybos leidimo Nr. 31, išduoto 1993 m. gegužės 6 d. garažų kooperatyvui (duomenys neskelbtini), garažams statyti. Kooperatinių garažų (duomenys neskelbtini), projektas archyve nebuvo rastas (b. l. 5-6). VĮ „Registrų centras“ 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 33367732, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamųjų daiktų garažo Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo Nr. 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nusprendė prašymą atmesti, nes Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir priėmus sprendimą šį prašymą atmesti, nes minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2,3 dalys, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 2, 7 punktai (b. l. 8). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nekilnojamajam turtui nėra įregistruota (b. l. 11). Iš teismui pateiktos 2012 m. lapkričio 11 d. pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad I. J. parduoda V. P. garažą Nr. 9 (b. l. 12).
14. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 str.) Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
16. Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties būdu sąlyga yra visą daikto valdymo įgijimo laikotarpį jo valdymas teisėtai. Vadinasi tik teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdant nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimties metų laikotarpį galima spręsti dėl daikto įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjai neturi likusių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų garažo Nr. 6 įsigijimą, yra garažo Nr. 9 pirkimo-pardavimo sutartis, kuri nėra patvirtinta notariškai, nutartis neregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2012 m. sudarė žodinę sutartį su V. Č. dėl garažo bokso Nr. 6 pirkimo–pardavimo bei pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su I. J. dėl garažo bokso Nr. 9 pirkimo. Iš teismui pateiktų I. L. (buvusi J.) atsiliepimo į pareiškimą, matyti, kad ji pardavė V. P. garažą Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą V. Č. nurodė, kad ji pardavė V. P. garažą Nr. 6, jam jokių pretenzijų dėl garažo neturi. Teismo posėdžio metu teisme apklausti liudytojai nurodė, kad nei vienas garažo savininkas jokių garažo statybos dokumentų neturi, pinigus už sunaudotą elektros energiją mokėdavo vienam asmeniui. Teisme apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad mokėjo už garažus garažų statybos kooperatyvui, mokėdavo mokesčius už elektrą, tačiau neturi jokių garažų statybos leistinumą patvirtinančių dokumentų, viską turėjo tuometinis garažų bokso pirmininkas.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus pareiškėjų pareiškimą, pareiškėjo V. P. bei liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos. Pareiškėjai pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes negali būti pripažinti sąžiningais nekilnojamojo daikto valdytojais, nes teismui nebuvo pateikti jokie šį jų valdymą patvirtinantys dokumentai. Teismui nebuvo pateikti nekilnojamojo turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai, nepateikti daikto valdymo laikotarpiu jo išlaikymą pagrindžiantys dokumentai, t. y. nėra pateikta įrodymų, kad buvo mokėta už elektrą ar kiti mokesčiai. CK 1.6 straipsnyje, nustatant įstatymų nežinojimo ar netinkamo jų nuostatų suvokimo teisinius padarinius, kartu reikalaujama, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai. Kilus neaiškumams dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos arba teisinės situacijos asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos, o šito nedarydamas veikia savo rizika. Teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti, nes tokio pareiškimo tenkinimas neatitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, o būtent, kad asmuo sąžiningai įgijo daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, ir nepertraukiamai kaip savą valdo daugiau nei 10 metų. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pastato statyba (padidinimu, rekonstravimu ir pan.). Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą, neteisėtos statybos rezultatas – garažai – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.
18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo V. P. ir A. P. pareiškimo dėl nuosavybės teisės į garažą, žymėjimas plane 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, žymėjimas plane 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.