- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-465-372/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00219-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- V. P., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, V. Č., I. J.
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2583-952/2023 pagal pareiškėjų V. P. ir A. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, V. Č., I. J. (L.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. V. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. P. ir A. P. garažą, (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.
2. Pareiškėjai nurodė, kad 2012 metais pareiškėjas V. P. žodinės sutarties pagrindu iš pažįstamos N. Č. nupirko nekilnojamąjį daiktą – garažą (duomenys neskelbtini). 2012-11-11 pareiškėjas V. P. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su I. J., iš kurios nupirko nekilnojamąjį daiktą – garažą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas garažus įgijo santuokoje su A. P..
3. Pareiškėjai nurodė, kad nupirkti garažai yra pastate, kurį valdo garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Vairas“. Po pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo paaiškėjo, kad pastatas, kuriame yra garažai, nėra įregistruotas viešame registre, atitinkamai nėra įregistruoti pareiškėjo nupirkti garažai. Pareiškėjas, kaip garažo savininkas, kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylų suformavimo. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pareiškėjas įgijo statinius: garažą, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjai nurodė, kad 2022-11-10 kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių skyrių dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo. VĮ Registrų centras priėmė nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą – prašymą atmesti. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus (Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2022-10-13 parengtas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas), nuspręsta pareiškėjo prašymą atmesti, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą, o pareiškėjas kartu su prašymu įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą dokumento, nustatyto Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir patvirtinančio, kad pareiškėjas yra nekilnojamųjų daiktų savininkas bei kurio pagrindu būtų galima nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, nepateikė.
5. Pareiškėjai pažymėjo, kad sumokėjo šalių sutartą kainą, tačiau nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo tinkamai įformintas, kadangi pardavėjai neturėjo garažo nuosavybės dokumentų. Pareiškėjai neturi pagal dabar galiojančius įstatymus reikalaujamų dokumentų, kurie pirkimo-pardavimo sandorio metu nebuvo perduoti. Po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo pirkėjui buvo perduoti raktai nuo garažų. Pareiškėjas garažus sutvarkė savo nuožiūra, laikė savo buities daiktus, mokėdavo bendrijai už bendrai sunaudotą elektros energiją (įrodymų apie atliktus mokėjimus pateikti negali, nes bendrija sąskaitų neteikdavo). Pastate, be pareiškėjų garažų, yra dar devyni garažų boksai, kurių savininkai (valdytojai) nuo garažų įsigijimo jokių pretenzijų nėra pareiškę.
6. Pareiškėjai nurodė, kad valdymas šiuo atveju nebuvo išviešintas, įregistruojant jį viešame registre, tačiau valdytojai garažais naudojosi kaip savais, šio fakto neslėpdami nuo kitų asmenų, jokie kiti asmenys valdymui neprieštaravo, savo teisių į jį nepareiškė. Nuo pat daikto sukūrimo (1993 m.) iki šiol jokių duomenų apie tai, kad į garažus pretenduotų kiti asmenys arba būtų pareikštos kitokios pretenzijos dėl pareiškėjų bei prieš tai buvusių valdytojų valdymo, nėra. Daugiau dokumentų, kurių pakaktų daiktinių teisių registravimui, nei pateikta su pareiškimu, pareiškėjai neturi ir negali gauti. Pareiškėjai yra sąžiningi ir teisėti nekilnojamojo turto valdytojai daugiau nei 10 metų. Nekilnojamojo turto valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nėra nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė pareiškėjų pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju garažai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra suformuoti – atlikti kadastriniai matavimai, suteikti unikalūs numeriai, VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad garažai nėra įregistruoti nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinta savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Jie formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Pareiškėjai pateikė įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kadastrinių matavimų bylas, kitus dokumentus, todėl pagal byloje esančius dokumentus yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo garažus.
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė dėl pareiškėjų pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti, ar yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos nekilnojamąjį daiktą įgyti pagal įgyjamąją senatį.
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad į bylą turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų įsitikinti, kad garažai pastatyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų (buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka). Taip pat byloje turėtų būti surinkti duomenys, jog niekas, išskyrus pareiškėjus, neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus. Pareiškėjo 2012-11-11 sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodytas parduodamo turto adresas, todėl iš sutarties negalima identifikuoti, ar tikrai įsigytas būtent šioje byloje minimas nekilnojamasis daiktas; dėl garažo Nr. 6 įsigijimo nepateikta sutartis, sudaryta su buvusia savininke. 1993-05-06 leidimas garažams statyti išduotas kooperatyvui, o ne individualiai atskiro garažo bokso statybai; duomenų apie tai, kad statyba būtų užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra.
10. Suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė sprendimą dėl pareiškėjų prašymo priimti atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
11. Suinteresuotas asmuo V. Č. atsiliepime nurodė, kad ji 2012 metais pavasarį pagal žodinį susitarimą pardavė V. P. garažą, kurio eilės numeris yra (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). V. P. jai sumokėjo už garažą ir dėl to jam jokių pretenzijų neturi, ji perdavė tik garažo raktus, nes nuosavybės dokumentų pati niekada nebuvo gavusi.
12. Suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepime nurodė, kad V. P. pardavė garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (tuo metu gatvės numerio nebuvo), ir sutinka su šio garažo įteisinimu, pretenzijų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu nuspręsta pareiškėjų V. P. ir A. P. pareiškimo dėl nuosavybės teisės į garažą, (duomenys neskelbtini) įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkinti.
14. Teismas nurodė, jog nenustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos, kaip privalomos prašomo fakto nustatymui, sąlygos.
15. Teismas sprendė, jog pareiškėjai negali būti pripažinti sąžiningais nekilnojamojo daikto valdytojais, nes teismui nebuvo pateikti jų valdymą patvirtinantys dokumentai; teismui nebuvo pateikti nekilnojamojo turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai, nepateikti daikto valdymo laikotarpiu jo išlaikymą pagrindžiantys dokumentai.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pastato statyba (padidinimu, rekonstravimu ir pan.); byloje nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą, neteisėtos statybos rezultatas – garažai – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
17. Suinteresuoti asmenys (apeliantai) V. P. ir A. P. apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pastato statyba. Pareiškėjai garažus įgijo pirkimo-pardavimo sandoriais, o ne statybos būdu, todėl ir nepateikė kitų įrodymų dėl statybos. Garažų pastatui buvo išduotas statybos leidimas. Pagal byloje apklaustų liudytojų parodymus ir pateiktą statybos leidimą nėra pagrindo konstatuoti neteisėtos statybos fakto. Tai, kad statinys nebuvo užregistruotas viešame registre, nesudaro pagrindo konstatuoti apie neteisėtas statybas.
17.2. Pareiškėjai, neturėdami visų reikalingų dokumentų, kad sandoriai būtų teisiškai įregistruoti, kreipėsi teismą dėl savo, kaip savininkų, teisių įgyvendinimo. Teismas neturėjo pagrindo atmesti pareiškimą dėl to, kad pareiškėjai nepateikė tiesioginių rašytinių įrodymų apie nekilnojamojo turto įsigijimą ir išlaikymą daikto valdymo laikotarpiu. Tokios kategorijos bylose nėra reikalaujama įrodinėti daikto naudojimosi fakto, kadangi įrodinėjamas daikto valdymas ne mažiau nei 10 metų. Teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų parodymus, kurie yra leistini įrodymai tokios kategorijos bylose. Jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių įrodymų, tai jiems nereikėtų kreiptis į teismą, todėl įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais.
17.3. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad pareiškėjai yra sąžiningi garažų valdytojai, teismas neįvertino įrodymų visumos. Nesąžiningumas nėra preziumuojamas, jis turėjo būti įrodinėjamas ir grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos dvi svarbios aplinkybės, kurių teismas neįvertino. Pirma, nuo garažų pastato statybos pabaigos (1993 metų) jokios valdžios institucijos, taip pat ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pareiškėjams nėra pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Antra, apie bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau suinteresuotų asmenų prašymų traukti juos į procesą ir jų prieštaravimų negauta. Šios aplinkybės patvirtina ne tik pareiškėjų sąžiningumą, bet ir valdymo tęstinumą.
17.4. Po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo pirkėjui buvo perduoti raktai nuo garažų. Pareiškėjai garažą sutvarkė savo nuožiūra, laikė savo buities daiktus, proporcingai mokėdavo už bendrai sunaudotą elektros energiją. Be pareiškėjų garažų yra ir kiti garažų boksai, kurių savininkai (valdytojai) nuo garažų įsigijimo jokių pretenzijų nėra pareiškę. Pareiškėjai kreipėsi į matininkus, buvo padaryta viso pastato ir atskirai garažo boksų kadastriniai matavimai, suformuota kadastrinių matavimų byla. Pareiškėjai kreipėsi į savivaldybę dėl adreso suteikimo. Savivaldybės atsakingas darbuotojas suteikė pastatui adresą, o garažo boksams suteikė unikalius daiktų numerius bei patalpų numeraciją. Prieš tai buvusių savininkų ir pačių pareiškėjų valdymas (kartu paėmus) nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo daugiau kaip dvidešimt metų. Nėra apribojimų, nurodytų CPK 531 straipsnio 5 punkte, nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjų pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
19. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodė, jog savo poziciją ginčo klausimu yra išdėstęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime ir prašo ja vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra garažas, (duomenys neskelbtini).
22. Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. SA-231 (19.20) nustatyta, kad 1993 m. Leidimų išdavimo registracijos knygoje yra įrašas apie statybos leidimo Nr. 31, išduoto 1993 m. gegužės 6 d. garažų kooperatyvui (duomenys neskelbtini) garažams statyti. Kooperatinių garažų (duomenys neskelbtini), projektas archyve nebuvo rastas.
23. VĮ Registrų centras 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 33367732, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų garažo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nusprendė prašymą atmesti, kadangi pareiškėjas kartu su prašymu įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą dokumento, nustatyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, patvirtinančio, kad pareiškėjas yra nekilnojamųjų daiktų savininkas bei kurio pagrindu būtų galima nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, nepateikė (vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo).
24. Iš VĮ Registrų centro 2023 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nekilnojamajam turtui nėra įregistruota.
25. 2012 m. lapkričio 11 d. tarp pardavėjos I. J. ir pirkėjo V. P. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios nustatyta, kad I. J. parduoda V. P. garažą (duomenys neskelbtini) už 5000,00 Lt (sutartis pasirašyta pardavėjos I. J., pirkėjo V. P. ir liudininko A. B.).
26. Į bylą pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos iš kurių nustatyta, kad 1) patalpos (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys: adresas – (duomenys neskelbtini), paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 2022-10-13; pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra patalpa (butas) kadastro duomenys: paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1993, statybos pabaigos metai – 1993, baigtumas – 100 proc.; 2) patalpos (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys: adresas – (duomenys neskelbtini), paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 2022-10-13; pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra patalpa (butas) kadastro duomenys: paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1993, statybos pabaigos metai – 1993, baigtumas – 100 proc.
Dėl suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo argumentų
27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį siekė įgyti nuosavybės teisę į du objektus – garažą, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos, kaip privalomos prašomo fakto nustatymui, sąlygos. Teismas vertino, kad pareiškėjai negali būti pripažinti sąžiningais nekilnojamojo daikto valdytojais, nes teismui nebuvo pateikti jų valdymą patvirtinantys dokumentai, be to, pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pastato statyba, o byloje nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą, neteisėtos statybos rezultatas – garažai – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Pareiškėjai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
28. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
31. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnis), o tam, kad nuosavybės teisė būtų įgyjama pagal įgyjamąją senatį, būtina konstatuoti CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visumos buvimą.
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad 2012 metais pareiškėjas V. P. žodinės sutarties pagrindu iš pažįstamos N. Č. nupirko nekilnojamąjį daiktą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-11-11 pareiškėjas V. P. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su I. J., iš kurios nupirko nekilnojamąjį daiktą – garažą Nr. (duomenys neskelbtini).
33. Suinteresuotas asmuo V. Č. atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad ji 2012 metais pavasarį pagal žodinį susitarimą pardavė V. P. garažą, kurio eilės numeris yra (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). V. P. jai sumokėjo už garažą ir dėl to jam jokių pretenzijų neturi, ji perdavė tik garažo raktus, nes nuosavybės dokumentų pati niekada nebuvo gavusi. Suinteresuotas asmuo I. L. atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad V. P. pardavė garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (tuo metu gatvės numerio nebuvo), ir sutinka su šio garažo įteisinimu, pretenzijų neturi.
34. Į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad 2012 m. lapkričio 11 d. tarp pardavėjos I. J. ir pirkėjo V. P. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad I. J. parduoda V. P. garažą Nr. (duomenys neskelbtini) už 5000,00 Lt (sutartis pasirašyta pardavėjos I. J., pirkėjo V. P. ir liudininko A. B.). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad garažų statybos dokumentų neturėjo, patvirtino, kad pasirašė ant pirkimo-pardavimo sutarties; apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad mokėjo už garažus garažų statybos kooperatyvui, taip pat mokėdavo mokesčius už elektrą, tačiau neturi jokių garažų statybos leistinumą patvirtinančių dokumentų, viską turėjo tuometinis garažų bokso pirmininkas.
35. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra garažas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. SA-231 (19.20) nustatyta, kad 1993 m. Leidimų išdavimo registracijos knygoje yra įrašas apie statybos leidimo Nr. 31, išduoto 1993 m. gegužės 6 d. garažų kooperatyvui (duomenys neskelbtini), garažams statyti. Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų nustatyta, kad 1) patalpos (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys: adresas – (duomenys neskelbtini), paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 2022-10-13; pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra patalpa (butas) kadastro duomenys: paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1993, statybos pabaigos metai – 1993, baigtumas – 100 proc.; 2) patalpos (buto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys: adresas – (duomenys neskelbtini), paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 2022-10-13; pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra patalpa (butas) kadastro duomenys: paskirtis – garažų, pavadinimas – garažas, žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1993, statybos pabaigos metai – 1993, baigtumas – 100 proc.
36. Iš VĮ Registrų centro 2023 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nekilnojamajam turtui nėra įregistruota.
37. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju garažai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra suformuoti – atlikti kadastriniai matavimai, suteikti unikalūs numeriai, VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad garažai nėra įregistruoti nei valstybės, nei kito asmens vardu. Taip pat, atsižvelgiant į minėtus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti garažus savavališka statyba. Garažus nuo jų įsigijimo valdo pareiškėjai, kurie nurodė, kad juos tvarkė savo nuožiūra, laikė savo buities daiktus, mokėdavo bendrijai už bendrai sunaudotą elektros energiją (įrodymų apie atliktus mokėjimus pateikti negali, nes bendrija sąskaitų neteikdavo). Byloje nėra jokių duomenų apie kitų asmenų pareikštas pretenzijas į valdomus garažus, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią.
38. Šiuo konkrečiu atveju, ištyręs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad turtas (garažai), kurį pagal įgyjamąją senatį pareiškėjai siekia įgyti nuosavybės teise, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Turtas pareiškėjų buvo įgytas sąžiningai, pareiškėjai sąžiningai valdo turtą visą įstatyme numatytą terminą, turtas visą valdymo laiką buvo valdomas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai. Turtas visą valdymo laiką buvo valdomas kaip savas. Atsižvelgdamas į byloje ištirtų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje yra nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, todėl yra pagrindas pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
39. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjų pareiškimas tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų V. P. ir A. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. P. ir A. P. garažą, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), ir garažą, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.