Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė , sekretoriaujant R. B., dalyvaujant pareiškėjo D. S. atstovui advokato padėjėjui Virginijui Savickui , žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Radviliškio rajono savivaldybės administracinei, Valstybei įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas D. S. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žym. plane Nr. 1, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

3. Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, kuriuose prieštaravimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 metais pirkimo- pardavimo sandoriu iš S. S. įsigijo nekilnojamąjį turtą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) A. P. ir pardavėjas pasirašė kvitą dėl mokėjimo ir pareiškėjui buvo perduotas garažas, kurį jis valdo nuo sandorio sudarymo. Garažo boksas yra pastate, valdomame garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis negalėjo būti notaro patvirtinta , nes S. S. neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento – bendrija tuo metu faktiškai nebeegzistavo, bendrijos pirmininkas mirė 2006 metais, kas trukdė gauti reikiamą pažymą. Pareiškėjas nupirkęs garažą negalėjo gauti dokumento, reikalingo nuosavybės įregistravimui. Pareiškėjas rūpinasi garažu kaip savo nuosavybe ir per tą laiką niekas kitas į šį turtą pretenzijų nereiškė. Pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad gautų būtinus dokumentus nuosavybės įregistravimui, bet gavo atsakymus, kad reikiamų dokumentų nėra. Teismo sprendimas leistų jam įregistruoti nuosavybę savo vardu ir pilnai disponuoti garažu.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, kooperatyvai turėjo persiregistruoti į bendrijas iki 1995 m. sausio 1 d. Taigi, garažų kooperatyvas „Vairas 6“perregistruotas į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Vairas“. Pažymėtina, kad 2006 metais bendrijos pirmininkui mirus, juridinio asmens veiklos dokumentai nebuvo perduoti ir jų nėra atsakinguose valstybės įstaigose. Visi šie faktai patvirtina tai, kad garažai buvo pastatyti teisėtai, priimti naudoti, tačiau dokumentų, patvirtinančių šį faktą, neišliko.2003 m. lapkričio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ nuo 2004 m. sausio 1 dienos įsteigė Juridinių asmenų registrą bei patvirtino Juridinių asmenų registro nuostatus. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003-11-20 priėmė nutarimą Nr. 1433, kuriuo pripažino netekusiu galios savo 1994-07-26 nutarimą Nr. 650. Sprendžiant dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo pagrįstumo, aktualus yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 25 d. įstatymas Nr. 1-715 “Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų” (negalioja nuo 2004-01-07). Šio įstatymo 1 straipsnis nustatė, kad baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą. Šiuo atveju nuosavybės teisės objektas, t. y. garažas, buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. garažas pastatytas teisėtai, S. S. garažu naudojosi iki perleidimo pareiškėjui, tai yra iki 2012 m., tačiau pareiškėjas negali gauti garažų bendrijos pažymos, kuria remiantis būtų galima pripažinti nuosavybės teisę į garažo boksą ir atlikti šio bokso teisinę registraciją, kadangi nėra subjekto, galinčio tokią pažymą išduoti.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

8. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

9. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybė, kad nuo 2012 m. D. S. rūpinasi garažu kaip savo nuosavybe, tai patvirtina liudytojo A. B. parodymai, kuris patvirtina, aplinkybes, kurias nurodė pareiškėjas, jog nuo2012 m. pareiškėjas valdo ir naudojasi garažu , kurį įsigijo iš S. S.. Nurodė, jog dokumentai liko nesutvarkyti mirus atsakingam asmeniui. Teismas konstatuoja, jog garažai buvo statyti teisėtai. Remiantis garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentais, buvo sudaryti asmenų, norinčių statytis kooperatinius garažus sąrašai, išrinktas kooperatyvo vadovas, kuris tvarkė visus garažo dokumentus. Įstatuose numatyta, kad bendrijos narys, įsigijęs nuosavybės teises į boksą (stovėjimo vietą) garaže ir į žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise, turi teisę juos perleisti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

10. 1989 m. birželio 29 d., remiantis (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 423, buvo nuspręsta skirti 240 kvadratinių metrų žemės sklypą autogaražų statybai (duomenys neskelbtini) mieste, Komunarų gatvėje. 1993 m. leidimų išdavimo registracijos knygoje užfiksuotas įrašas apie statybos leidimą Nr. 31, kuris buvo išduotas gegužės 6d. garažų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“, esančiam (duomenys neskelbtini), garažams statyti. Garažai buvo baigti statyti 1993 metais. Tačiau kooperatinių garažų „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, projektas archyve nebuvo rastas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, kooperatyvai turėjo persiregistruoti į bendrijas iki 1995 m. sausio 1 d. Taigi, garažų kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ perregistruotas į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad 2006 metais bendrijos pirmininkui mirus, juridinio asmens veiklos dokumentai nebuvo perduoti ir jų nėra atsakinguose valstybės įstaigose. Visi šie faktai patvirtina tai, kad garažai buvo pastatyti teisėtai, priimti naudoti, tačiau dokumentų, patvirtinančių šį faktą, neišliko. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų atsiliepimų nepateikė, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas D. S. nuosavybės teise valdo garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žym. plane Nr. 1, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Daiktinių teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žym. plane Nr. 1, esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.