Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2S-1594-459/2016

Teisėja Genovaitė Vaizgelienė (Proceso Nr. 2-06-3-08061-2015-4)

2016 m. spalio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. V., antstoliui A. S., antstolei B. T., uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“, akcinei bendrovei DNB lizingas, UAB „Gelvora“, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, antstolei L. P., akcinei bendrovei Nordea bank Lietuvos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Transit card international“, DNSN „Vingija“, antstoliui J. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-15 nutartimi iškėlė D. V. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Principo reikalas“.2016-06-09 teismui pateiktas bankroto administratorės prašymas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Administratorė nurodė, kad 2016-06-03 vykęs bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimas nepritarė bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-22 nutartimi patvirtinto pateiktą mokumo atkūrimo planą. Teismas nurodė, jog plane nustatytas trejų metų plano įgyvendinimo terminas yra protingas, racionalus, atitinkantis tiek skolininko, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą: iš mokumo atkūrimo plano matyti, kad D. V. savo skolos kreditoriams pagal planą nepadengtų net tuo atveju, jei jis būtų vykdomas maksimalų įstatyme nustatytą penkerių metų terminą. Kadangi per plano įgyvendinimo laikotarpį jis neketina įsigyti aukštesnio išsilavinimo ar kvalifikacijos, o sieks susirasti geriau apmokamą darbą, darytina išvada, kad pareiškėjas savo mokumą atkurs anksčiau nei per penkerių metų terminą.Teismas nurodė, jog kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nesutinka su plane numatyta 400,00 Eur suma, reikalinga pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas CPK nustatyta tvarka. Taigi skolininkui pagal jo pajamas turėtų likti mažiausiai pusė MMA, t. y. 190 Eur. Tačiau bankrutuojantis asmuo neturi nuosavo būsto, todėl yra priverstas jį nuomotis, turi išlaikymo reikalaujantį nepilnametį vaiką, todėl 400,00 Eur suma nėra per didelė. Teismas nurodė, jog plane numatytas atlyginimas bankroto administratoriui yra 35,00 Eur per mėnesį, kanceliarinėms ir transporto išlaidoms – 5,00 Eur per mėnesį, o išlaidos, nesusijusios su kanceliarinėmis bei transporto išlaidomis, bus apmokamos jas faktiškai patyrus pagal pateiktus dokumentus. Teismo nuomone, bankroto administravimo išlaidų suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, ji yra pagrįsta, o plane numatyta aplinkybė, kad išlaidos, nesusijusios su kanceliarinėmis bei transporto išlaidomis, bus apmokamos jas faktiškai patyrus pagal pateiktus dokumentus, neprieštarauja įstatymo reikalavimams.Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nuomone, plane numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame nedetalizuota antros eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka – tik deklaratyviai nurodyta, jog atitinkamu terminu kreditoriams bus mokama ne mažiau kaip 70,00 Eur per mėnesį, tačiau nenumatyta kiekvienam kreditoriui mokamų lėšų suma. Teismas nesutiko su tokia pozicija. Iš pateikto mokumo atkūrimo plano matyti, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas išdėstytas taip, jog kartą per pusę metų visos bankroto administratoriaus depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, kurias kiekvieną mėnesį perves pareiškėjas nuo viršijančios būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytos sumos, bet ne mažiau nei 70,00 Eur per mėnesį, bus paskirstytos kreditoriams. Pareiškėjas jau dirba pagal darbo sutartį, tačiau ketina vykdyti ir individualią veiklą, todėl tikėtina, kad jo pajamos didės. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su kreditoriaus argumentu, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas neatitinka įstatymo reikalavimų.Taigi teismas pripažino, kad bankrutuojančio D. V. mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių teisių nepažeidžia, pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 – 4 dalis pažeidimų nenustatyta, todėl planą patvirtino.Kreditorius Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-22 nutartį ir atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą, o bankroto bylą nutraukti.Kreditorius nurodo, jog teismas nepagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo planą trejų metų terminui, nors nenustatė jokių realių termino sutrumpinimo priežasčių. Priešingai, teismas pats konstatavo, jog skolininkas tik dabar pradeda dirbti ir gauna minimalią algą, kurios nepakanka net jo poreikiams patenkinti. Vien tik greitas skolos nurašymas trumpinant bankroto laikotarpį nuo 5 iki 3 metų nėra priemonė skolininko mokumui atkurti.Kreditorius nesutinka su teismo argumentu, jog plane mokumui atkurti numatytos priemonės yra realios. Skolininkas apskritai neįvardijo, kokiais etapais ir kokiomis sumomis jis planuoja gauti konkrečias lėšas, kaip planuoja iš savo gaunamą pajamų vykdyti veiklą.Plane nėra pateikto kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko. Iš plano neaišku, kiek per mėnesį piniginių lėšų yra numatyta mokėti bankui bei kitiems konkretiems kreditoriams.Teismas nepagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo plane nurodytas administravimo išlaidas, kadangi šios išlaidos pažeidžia skolininko bei kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Teismas nevertino, kad dalies administravimo išlaidų dydis apskritai nenumatytas – leido šias išlaidas apmokėti pagal faktą.Teismas nepagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo plane nurodytas būtinąsias išlaidas: šios išlaidos yra per didelės ir pažeidžia kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyrą.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti. Pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju nėra jokių pateisinamų aplinkybių, kurios leistų netaikyti pareiškėjo atžvilgiu nuo 2016-01-01 įsigaliojusios Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos, joje teigiama, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai.Pareiškėjas pažymi, jog plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės yra realios. Pareiškėjas neturi galimybės tiksliai numatyti, kaip pasikeis jo pajamos. Viena iš plane numatytų mokumo atkūrimo priemonių – įsipareigojimas iki 2016 metų birželio mėnesio išlaikyti CE kategorijos vairavimo egzaminą. Šį įsipareigojimą pareiškėjas jau įvykdė, nors mokumo atkūrimo planas dar net nepatvirtintas.Plane yra aiškiai numatyta, jog per mėnesį kreditorių reikalavimų tenkinimui pareiškėjas skirs ne mažesnę nei 70 Eur sumą. Jei pareiškėjo pajamos didės, visa suma, likusi atskaičiusi išlaidas būtiniesiems poreikiams ir administravimo išlaidas, bus skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas atitinka įstatymo reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas plane numatytą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nepažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų bei nenukrypo nuo teismų praktikos.Plane numatyta išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti suma beveik atitinka minimalią mėnesio algą. Ši suma skirta ne tik pareiškėjo poreikiams tenkinti, bet ir išlaikymo išlaidoms. Be to, ši suma iš dalies pagrįsta nuomos sutartimi. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-22 nutartimi patvirtinto bankrutuojančio asmens D. V. mokumo atkūrimo planą. Kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį.Fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 1 d.). Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 2 d.). Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 5 d.). Teismas, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą ir plano projektą su išvada, rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl plano (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 6 d.). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 8 d.). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.Patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatyta trejų metų bankroto proceso trukmė. Kreditorius nesutinka su plane numatyta jo įgyvendinimo trukme: mano, kad turėjo būti nustatytas 5 metų terminas. Pareiškėjo bankroto procesas prasidėjo galiojant tai Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcijai, kurios 7 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Taigi įstatymas numatė tik maksimalų terminą, kuris negali viršyti 5 metų, tačiau terminas planui įgyvendinti parenkamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir siekiant kreditorių bei skolininkų interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas plane numatyto termino pagrįstumą, nurodė, jog teismas 2015-12-01 nutartimi patvirtino D. V. kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 217 102,61 Eur sumai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nustačius maksimalų penkerių metų terminą, pareiškėjo galimybės padengti visus įsiskolinimus būtų menkos. Pareiškėjas ilgą laiką niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje bei biržos pasiųstas mokytis vairuotojo profesinei kvalifikacijai kroviniams vežti įgyti, šiuo metu dirba pagal terminuotą darbo sutartį ir gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį, turi išlaikytinį. Kadangi per plano įgyvendinimo terminą pareiškėjas sieks susirasti geriau apmokamą darbą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis savo mokumą atkurs anksčiau nei per maksimalų įstatymo nustatytą penkerių metų terminą. Teismas sutinka su kreditoriaus argumentu, jog per 5 metus būtų patenkinta didesnė kreditorių finansinių reikalavimų dalis, tačiau atkreipia dėmesį, jog plane kaip vienintelė mokumo atkūrimo priemonė numatyta galimybė susirasti geriau apmokamą darbą, taigi skirtumas tarp per trejų ar penkerių metų terminą patenkintos kreditorių reikalavimų dalies nėra itin reikšmingas. Kadangi bankrutuojantis asmuo patiria didelių finansinių suvaržymų, nes turi gyventi iš sumos, patvirtintos jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, manytina, jog siekiant užtikrinti kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą šiuo atveju nėra tikslinga nustatyti maksimalų bankroto procedūros terminą. Taip pat pažymėtina, jog ilgesnė bankroto proceso trukmė būtų nepateisinama ir neproporcinga kreditorių laukiamam rezultatui, nes padidėtų administravimo išlaidos, kurios mokamos pirmiausia, o tai būtų neproporcinga gaunamai naudai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimams, kaip maksimalus fizinio asmens bankroto procesas terminas, numatytas 3 metų laikotarpis. Įstatymo projekto paaiškinimuose trumpesnės trukmės nustatymas buvo grindžiamas 2014-03-012 Europos Sąjungos Komisijos rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES). Rekomendacijoje nurodoma, jog nemokumą patyrusių verslininkų skolos turėtų būti panaikintos ne vėliau kaip po trejų metų nuo tada, kai teismas priėmė sprendimą dėl pareiškimo iškelti nemokumo bylą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taigi atsižvelgiant į nurodytus teisinio reglamentavimo pokyčius bei į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju mokumo plane nustatytas ir teismo patvirtintas trejų metų plano įgyvendinimo terminas yra protingas, racionalus bei atitinkantis tiek skolininko, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą.Kreditorius taip pat nesutinka su plane numatyta suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti – 400 Eur. Plane numatyta, jog per mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti jam reikalinga 400,00 Eur suma, pateikta šios sumos detalizacija atskirai pagal konkrečius poreikius. Bankrutuojantis asmuo taip pat turi nepilnametę dukterį, kuriai teikiamas išlaikymas, išlaikymo suma įtraukta į būtinųjų poreikių tenkinimo sumą. Pareiškėjo pajamos per mėnesį yra minimali mėnesio alga, kuri nuo 2016-07-01 yra 380,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo poreikiams tenkinti, dydžio pagrįstumą, vienu iš vertinamųjų kriterijų galėtų būti minimali mėnesio alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytina nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti minimalios mėnesio algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pavyzdžiui, tai galėtų būti siekiančio bankroto asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtina suma vos viršija nustatytą minimalią mėnesio algą, tačiau pareiškėjas turi išlaikytinę, be to, jis sudarė buto nuomos sutartį (nuosavo būsto neturi), kurioje numatyta, jog mėnesio nuomos kaina sudaro 150 Eur. Kreditorius teigia, jog šis sandoris yra kreditoriams nenaudingas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nuomos sutartis skirta tenkinti pareiškėjo gyvenamosios vietos poreikius bei tai, jog jos kaina nėra neprotinga ar labai didelė, teismas atmeta šiuos kreditoriaus argumentus kaip nepagrįstus. Asmeniui turi būti užtikrinta galimybė oriai bankrutuoti, o gyvenamosios vietos poreikis yra vienas iš esminių ir bazinių žmogaus poreikių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taikytinus vertinamuosius kriterijus bei bendrą kainų lygį, darytina išvada, kad 400,00 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti nėra per didelė.Kreditorius teigia, jog plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės nėra realios: jo nuomone, plano projekto teiginys, kad pareiškėjas ieškos pelningesnio darbo, nėra reali priemonė mokumui atkurti, nes nenurodyti nei terminai, nei sumos, kurias planuojama uždirbti. Plane nurodyta, jog D. V. yra sudaręs trišalę mokymo sutartį su Klaipėdos teritorine darbo birža ir darbdaviu UAB „Loromas“. Šios sutarties pagrindu pareiškėjas ir UAB „Loromas“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią bankrutuojantis fizinis asmuo pradėjo dirbti nuo 2016-05-23. Taip pat numatyta, jog D. V. dar nėra baigęs vairavimo kursų ir įgijęs teisės vairuoti CE kategorijos transporto priemones, tačiau asmuo planuoja iki 2016-06-01 tokią teisę įgyti. Atsiliepime į skundą pareiškėjas teigia, jog šį įsipareigojimą jau įvykdė. Taip pat nurodyta, jog dės visas pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti daugiau pajamų, esant galimybei planuoja dirbti papildomus darbus, vykdyti individualią veiklą. Pažymėta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-21 nutartimi davė pareiškėjui leidimą vykdyti individualią kapų priežiūros ir tvarkymo veiklą. Pareiškėjas dar nėra pradėjęs vykdyti šios veiklos, tačiau artimiausiu metu ketina tai daryti ir planuoja iš šios veiklos gauti apie 200 Eur pajamų per mėnesį. Kita vertus, pareiškėjas įsipareigojo kas 6 mėnesius teikti administratoriui informaciją apie tai, kokias pastangas per ataskaitinį laikotarpį dėjo, kad gautų didesnes pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, numatytos mokumo atkūrimo priemonės yra pakankamai konkrečios ir realios. Be to, administratorius vykdys šio proceso kontrolę. Tai, kad nėra numatyta konkrečių sumų, kurias pareiškėjas ketina uždirbti, nepaneigia priemonių realumo, nes akivaizdu, jog numatyti, kokios sumos ir kokiais terminais bus uždirbamos, galimybių nėra. Matyti, jog pareiškėjas deda pastangas (pradėjo dirbti, baigė vairavimo kursus ir įgijo teisę vairuoti transporto priemones) gerinti savo turtinę padėtį ir padidinti galimybes atsiskaityti su kreditoriais, todėl kreditoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nesutinka su plane numatyta administravimo išlaidų suma. Nagrinėjamu atveju plane numatytas atlyginimas bankroto administratoriui yra 35,00 Eur per mėnesį, kanceliarinėms ir transporto išlaidoms – 5,00 Eur per mėnesį, o išlaidos, nesusijusios su kanceliarinėmis bei transporto išlaidomis, bus apmokamos jas faktiškai patyrus pagal pateiktus dokumentus. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Plane nurodyta, jog administratorius disponuos fizinio asmens turtu, depozitinės sąskaitos lėšomis, atliks mokėjimus kreditoriams, tvarkys fizinio asmens lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šauks kreditorių susirinkimus, kas pusmetį teismui ir kreditoriams teiks plano vykdymo eigos ataskaitą ir t. t. Kadangi administratorius yra juridinis asmuo, vykdydamas pareigas jis samdys darbuotojus, nuomos patalpas, patirs komunalinių, transporto išlaidų, draus civilinę atsakomybę. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam, kaip verslo subjektui, turi būti mokamas atlygis už jo teikiamas paslaugas.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Mokumo atkūrimo plane yra detalizuota, kam bus naudojamos administravimo išlaidos: bankroto administratoriaus atlyginimui, kanceliarinėms prekėms, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų teisingumui patikrinti, kreditorių susirinkimams aptarnauti, kitoms nenumatytoms išlaidoms. Nagrinėjamu atveju numatytas atlyginimas administratoriui ir kanceliarinėms bei transporto išlaidoms tikrai nėra nepagrįstos ir didelės. Tas faktas, kad, kaip numatyta plane, išlaidos, nesusijusios su transporto ir kanceliarinėmis išlaidomis, bus apmokamos faktiškai jas patyrus, pateisinamas, kadangi išlaidos dar nėra patirtos, tai nėra galimybės visų jų numatyti ir pagrįsti rašytiniais įrodymais. Tačiau tai neatleidžia administratoriaus nuo pareigos išlaidas naudoti protingai ir atsiskaityti kreditoriams už jų panaudojimą. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, mokumo atkūrimo plane numatytą išlaidų detalizavimą, tą faktą, jog bankroto administravimo procesui ir kreditorių reikalavimams tenkinti skirtinas fizinio asmens lėšų santykis nėra neprotingai neproporcingas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bankroto administravimo išlaidų suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, ji yra pagrįsta ir atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus.Kreditorius taip pat nesutinka su plane numatytu kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku: mano, jog grafikas neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame nedetalizuota antros eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, tik deklaratyviai nurodyta, jog atitinkamu terminu kreditoriams bus mokama ne mažiau kaip 70,00 Eur per mėnesį, tačiau nenumatyta kiekvienam kreditoriui mokamų lėšų suma. Pirmosios instancijos teismas šiuos kreditoriaus argumentus atmetė kaip nepagrįstus.Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad plane turi būti nurodyta kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Iš pateikto mokumo atkūrimo plano matyti, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas išdėstytas taip, jog kartą per pusę metų visos bankroto administratoriaus depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, kurias kiekvieną mėnesį perves pareiškėjas nuo sumos, viršijančios būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą, bet ne mažiau nei 70,00 Eur per mėnesį, bus paskirstytos kreditoriams, taip pat numatyta lėšų paskirstymo eilė ir formulė. Pareiškėjas įsipareigojo ne mažesnę nei 70 Eur sumą skirti net negaudamas pakankamų pajamų, t. y. esant būtinybei, atsisakys dalies savo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos. Jei pareiškėjo pajamos, atskaičius administravimo išlaidas ir išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti, viršys 70 Eur, visa suma bus paskirstoma kreditoriams pagal numatytą formulę. Pareiškėjas jau dirba pagal darbo sutartį, tačiau ketina vykdyti ir individualią veiklą, ketina ieškoti geriau apmokamo darbo, todėl tikėtina, kad jo pajamos didės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką laiko atitinkančiu įstatymo reikalavimus ir nepažeidžiančiu skolininko ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros bei užtikrinančiu galimybę kreditoriams atgauti dalį skolos. Be to, sutiktina su bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašyme dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo išdėstyta pozicija, jog pagal teismų praktiką tokio pobūdžio kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas laikomas tinkamu (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 2S-1119-112/2014; Nr. 2S-1815-123/2014; Nr. 2S-1517-460/2014; Nr. 2S-376-777/2015).Nurodytais motyvais konstatuotina, jog plane numatytos priemonės ekonomiškai pagrįstos, užtikrina bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos pagrįstai patvirtino pareiškėjo mokumo atkūrimo planą.Pažymėtina, jog FABĮ 26 straipsnio 5 punkte numatyta, jog kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl fizinio asmens individualios ir (ar) ūkininko veiklos (jos tęstinumo, pradėjimo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo ir pan.) ir teikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo. Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 str. 12 d.). Taigi kreditoriai galės inicijuoti plano pakeitimo procedūrą, jei manys, jog tai yra būtina.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.