- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-695-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08061-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Kreditorius
- Nordea Bank AB
- Pareiškėjas
- D. V.
- Suinteresuotas asmuo
- L. V.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2S-695-163/2016
2016 m. gegužės 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės Nordea Bank AB atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: L. V., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Brigitai Tamkevičienei, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, AB DNB lizingas, UAB „Gelvora“, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, AB „Klaipėdos energija“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, AB „Klaipėdos vanduo“, antstolei Linai Pužienei, AB Nordea bank skyrius, UAB „Transit card international“, DNSN „Vingija“, antstoliui Jonui Petrikui, civilinėje fizinio asmens bankroto byloje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ prašymą patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-15 gavo pareiškėjo bankroto administratoriaus prašymas, patvirtini D. V. mokumo atkūrimo plano projektą. Nurodė, kad 2016-01-13 įvyko pirmasis pakartotinis D. V. kreditorių susirinkimas, kuris nepritarė bankrutuojančio asmens pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą. Teismas nustatė, kad 2016-01-13 įvyko bankrutuojančio D. V. pirmasis pakartotinis kreditorių susirinkimas. kreditorė Nordea Bank AB Lietuvos skyrius balsavo prieš mokumo atkūrimo plano projektą. Kreditorė šio plano tvirtinimui nepritarė, nurodydama, kad iš plano jai nėra aišku, dėl kokių priežasčių artimieji giminaičiai neteiks pagalbos D. V. kreditorių reikalavimams tenkinti, o pagalbą suteiks tik bankrutuojančiam fiziniam asmeniui negaunant pakankamai pajamų, jo būtinųjų poreikių tenkinimui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LRĮBĮ, pažymėjo, kad fizinio asmens artimieji giminaičiai neturi prievolės atitinkamu laikotarpiu išmokėti tam tikrą piniginių lėšų sumą. Bendrovė taip pat nurodė, kad bankrutuojantis asmuo plane nusimatė 150,00 Eur išlaidų buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams apmokėti, nors kaip nurodyta plane, jis nėra sudaręs sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nesuėjęs. Teismo nuomone, toks kreditorės argumentas taip pat nesudaro priežasties netvirtinti mokumo atkūrimo plano, kadangi minėtos išlaidos priskirtinos prie išlaidų D. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nordea Bank AB Lietuvos skyrius taip pat nepritarė ir 400,00 Eur dydžio sumai būtiniesiems poreikiams tenkinti. Ši suma nelaikoma per didele, kuris be kita ko dar ir teikia išlaikymą vaikui. Bendrovė nepritarė ir administravimo išlaidų dydžiui, tačiau teismas, 2016-01-19 nutartimi pripažino, kad prašomas išlaidų dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, todėl skundas buvo patenkintas. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su kreditorės prašymu dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko tikslinimo, nes jis kreditorės teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia.
Šalies argumentai
Kreditorė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad bankas vykusiame kreditorių susirinkime pateikė pastabas dėl plano ir pastabos buvo susijusios su FABĮ 7 str.. taigi, plano projekto netvirtinimo klausimą teismas pagal FABI 8 str. 6 d. turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau 2016 m. vasario 11 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka pažeidžiant įstatymo normas. Be to, nors teismas nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, tačiau nutarties apskundimo terminą nurodė „nuo nutarties paskelbimo“, kas taip pat pažeidžia CPK 335 str. 1 d., kadangi nutartys, priimtos rašytinio proceso tvarka, yra skundžiamos per 7 dienas nuo įteikimo, bet ne nuo paskelbimo. Taip pat teismas nepagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo planą, kadangi plane nėra pateikta jokiu gaunamų ir planuojamų gauti per visą bankroto procesą pajamų (FABI 7 str. 1 d. 2 p.). Skolininkas apskritai neįvardijo plane, kokiais etapais ir kokiomis sumomis jis planuoja gauti konkrečias lėšas, kaip jis planuoja iš savo gaunamų (o ne kitų asmenų duodamų) pajamų vykdyti planą. Teismas nepagristai patvirtino mokumo atkūrimo planą, kadangi plane nėra pateikta kreditorių reikalavimu tenkinimo grafiko (FABI 7 str. 1 d. 12 p.). Tai, kad plane yra surašytos datos ir nurodyta, kad bus mokama, kai bus pinigų arba mokama ne mažiau kaip 30,00 EUR, tačiau FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. norma aiškiai įvardija, kad reikalavimų tenkinimo grafike, be kita ko, turi būti nurodytos „kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos“. Teismas nepagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo planą, kadangi nors plane nėra nurodyta, kad skolininkas tęs kokių nors sutarčių vykdymą, tačiau prie būtinųjų išlaidų yra nurodoma ir patvirtina teismo, kad skolininkas per mėnesi gali išleisti 150,00 EUR būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams (FABI 7 str. 1 d. 9 p.). Teismas nepagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo plane nurodytas administravimo išlaidas, kadangi šios išlaidos yra nepagrįstai per didelės ir pažeidžiančios skolininko bei kreditoriaus interesų pusiausvyra. Administratorius nenumato atlikti jokių veiksmų siekiant patikrinti skolininko sudarytus sandorius, nenumato jokio turto pardavimo, kas reiškia, jog bankroto procesas yra paprastas. Be to motyvas, kad galbūt ateityje skolininkas įgis turto ir pajamų ir dėl to administratorius patirs išlaidų, yra ne priežastis dabar tvirtinti per dideles administravimo išlaidas, kadangi pasikeitus skolininko finansinei situacijai, planas galės būti koreguojamas, iškaitant ir administravimo išlaidas. Teismas nepagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo plane nurodytas būtinąsias išlaidas, kadangi šios išlaidos yra nepagrįstai per didelės ir pažeidžiančios skolininko bei kreditoriaus interesų pusiausvyrą, kadangi teismas neturi pagrindo leisti asmeniui patirti didesnes išlaidas nei asmuo gauna pajamų ir juolab didesnes išlaidas nei minimali alga ar vykdymo procese skolininkams liekanti pajamų dalis.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas dėl bankrutuojančio fizinio asmens pajamų ir mokumo atkūrimo priemonių nurodo, kad bankrutuojančio fizinio asmens artimieji giminaičiai neturi prievolės atitinkamu laikotarpiu išmokėti tam tikrą piniginių lėšų sumą. Bankrutuojantis asmuo artimiausiu metu planuoja įgyti teisę vairuoti autobusus ir krovinines transporto priemones. Įgijęs reikiamą kvalifikaciją pradės dirbti. Šios bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo priemonės numatytos ir mokumo atkūrimo plane, todėl argumentas, jog asmuo gyvendamas kitų sąskaita sieks nurašyti skolos yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas nesutinka su apeliantės pozicija, kad plane yra surašytos datos ir nurodyta, kad bus mokama, kai bus pinigų arba mokama ne mažiau kaip 30,00 EUR, nėra FABĮ atitinkantis reikalavimų tenkinimo grafikas. Pareiškėjas nesutinka su kreditorės pozicija, kad teismas nepagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo planą, kadangi nors plane nėra nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo tęs kokių nors sutarčių vykdymą, tačiau prie būtinųjų išlaidų yra nurodoma ir teismo patvirtinta, kad bankrutuojantis asmuo per mėnesį gali išleisti 150,00 EUR būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Taip pat kreditorius nesutinka su fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekte numatyta suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad Šiuo atveju bankrutuojantis asmuo turi išlaikomą asmenį - G. V., gim. (duomenys neskelbtini), o išlaidas reikalingas būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams yra pagrindęs pateikdamas būsto nuomos skelbimus savo gyvenamojoje vietovėje. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtindamas 400,00 EUR/mėn. sumą bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu. Dėl bankroto administravimo išlaidų, pareiškėjas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Pareiškėjo bankroto administratorius pateikė prašymą patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino ir patvirtinto mokumo atkūrimo plano projektą. Suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą.
Dėl atsisakymo priimti nagrinėti bankroto administratoriaus prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.
FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje sureguliuota teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nepritarimo priežasčių arba nurodo priežastis, kurios nesusijusios su plano projektui nustatytais šio įstatymo 7 straipsnyje reikalavimais, – šiuo atveju įstatyme nenustatoma galimybė patikslinti planą ir jis gali būti iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė nenurodydami priežasčių arba nurodydami priežastis, nesusijusias su plano projektui nustatytais reikalavimais, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2016-01-12 buvo rengiamas bankrutuojančios D. V. kreditorių susirinkimas. 2016-01-12 bankrutuojančio D. V. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 bankroto administratorius nurodė, kad kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius paštu, savo nuomonę pateikė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 68 182,96 Eur, tai sudaro 31,26 procentų visų kreditorių reikalavimų bendros sumos. Kvorumo nebuvo, todėl kreditorių susirinkimas laikytas neįvykusiu. 2016-01-13 vyko pirmasis pakartotinis bankrutuojančio D. V. kreditorių susirinkimas. Iš 2016-01-13 vykusio bankrutuojančio D. V. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad darbotvarkės plane numatyta spręsti dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Dėl šio klausimo kreditorė Nordea Bank AB nepritarė dėl LRFABĮ 7 straipsnyje nurodytų priežasčių. Kreditorei nepritarus bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Taigi šiuo atveju klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, netinkamai taikė LRFABĮ nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį byloje. Taigi yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LRCPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliantė pateikė prašymą priteisti 387,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atskirojo skundo parengimą. Nors duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki atskirojo skundo išnagrinėjimo iš esmės, tačiau jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalų dydį (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti sumažinus iki 302,40 Eur. Taigi apeliantei priteistina 302,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš skolininko.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš pareiškėjo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 302,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kreditorės Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančios per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.