Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų valdymo centras“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „General Financing“, UAB „Paslaugos būstui“, antstolė Vida Daugirdienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

FABĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas šio įstatymo prioritetas CPK atžvilgiu, tačiau tais atvejais kai klausimo nereglamentuoja FABĮ – taikomos civilinio proceso kodekso nuostatos. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiškia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABĮ 16 straipsnis). Pažymėtina, jog FABĮ tikslas yra žymiai platesnis nei vien fizinio asmens skolų „nurašymas“. Asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pagal FABĮ 8 straipsnio 3 dalį teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliantės argumentai, jog teismas neturėjo teisės tvirtinti plano, kurio nepatvirtino kreditoriai, yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra didžiausia pareiškėjo D. P. kreditorė, turinti 97,21 proc. balsų. Apeliantė pareiškė pastabas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir kitų pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų. Nesutiko su suma, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už suteiktas administravimo paslaugas, tačiau tokio sprendimo nemotyvavo bei nepateikė savo siūlomo varianto. Nesutikimo motyvus dėl paskirtų administravimo išlaidų nurodė tik atskirajame skunde. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Administratorius fizinio asmens mokumo atkūrimo plano 8 skyriuje detaliai išdėstė administravimo išlaidų būtinumą, pagrįstumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelėmis.

Apeliantas ginčija ir plane patvirtintą pareiškėjui būtiniems poreikiams mėnesiui reikalingą sumą – 1 800 Lt. Teigia, kad ji yra didesnė nei realiai gaunamos pareiškėjo pajamos. Vienas iš argumentų yra tai, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atidalintos sutuoktinių turto, įgyto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalys, pareiškėjo pajamos per mėnesį iš viso sudarys 1 600 Lt. Administratorius patikrino visas pareiškėjo gaunamas lėšas ir mokumo atkūrimo plane nurodė, jog pareiškėjo atlyginimą sudaro 2 100 Lt. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-17 nutartimi pareiškėjų D. P. ir L. P. pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo tenkino – nustatė kiekvieno pareiškėjo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ši nutartis nėra įsiteisėjusi – nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimas bus nagrinėjamas apeliacine tvarka. Administratoriaus nustatytas šiuo metu gaunamas D. P. darbo užmokestis nėra ginčijamas. Mokumo atkūrimo plane administratorius detaliai išdėstė išlaidų, reikalingų patenkinti būtiniausius poreikius, pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui, auginančiam 2 nepilnamečius vaikus, 1 800 Lt nėra per didelė suma būtiniems poreikiams patenkinti. Su kreditorės siūloma 1 350 Lt suma nesutiktina, nes tokios sumos neužtektų būtiniems paties pareiškėjo poreikiams užtikrinti, jų pakaktų tik vaikų išlaikymui ir gyvenamųjų patalpų komunaliniams mokesčiams sumokėti. Konstatuotina, kad pagal administratoriaus nustatytą šiuo metu pareiškėjo gaunamas pajamas patvirtinta suma, reikalinga būtiniems poreikiams (1 800 Lt) nėra per didelė. FABĮ 16 straipsnio 6 punktas nustato fiziniam asmeniui pareigą pasikeitus finansinei būklei ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. To paties įstatymo 8 straipsnio 12 d. nustatyta plano pakeitimo tvarka. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad patvirtintas planas, pasikeitus fizinio asmens finansinei būklei, gali būti keičiamas. Kadangi pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nurodyta kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarka atitinka įstatymu nustatytą tvarką (FABĮ 29 str.), todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia tvarka tenkina tik pareiškėjo interesus bei pažeidžia pačią fizinio asmens bankroto įstatymo paskirtį (FABĮ 1 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo normų, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.