- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-376-777/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13472-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank, Lietuvoje, Lietuvos skyrius, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Paslaugos būstui“
- Pareiškėjas
- D. S.
- Advokatai
- Edita Bartulevičienė
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 140.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 140.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-376-777/2015
NUTARTIS
2015 m. sausio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, atstovės advokatės Editos Bartulevičienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo planas civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrius, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Paslaugos būstui“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-07 nutartimi D. S. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-10 nutartimi netvirtintas D. S. teismui pateiktas mokumo atkūrimo planas ir grąžintas jis tikslinimui, nustatytas vieno mėnesio terminas planui patikslinti, pateikti kreditorių susirinkimui ir jį pateikti teismui. 2014-10-10 teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas dėl patikslinto D. S. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Administratorius nurodė, kad 2014-10-03 vyko D. S. kreditorių susirinkimas, kuris nepatvirtino D. S. mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) 7 str. nustatytus reikalavimus. Bankroto administratorius nurodė ir tai, kad D. S. mokumo atkūrimo planas atitinka visus LR FABĮ 7 str. įvardytus reikalavimus ir buvo patikslintas pagal 2014-09-10 nutartį. Paaiškino, kad D. S. mokumo atkūrimo plane jo darbo užmokestis UAB „Radha“ yra tokio dydžio, koks nurodytas plane. Mokumo atkūrimo plane nuodytos tikslios veiksmų, kuriuos dėl D. S. turto pardavimo atliks bankroto administratorius, datos, užtikinančios kreditorių interesų apsaugą. D. S. pajamos mokumo atkūrimo plane nurodomos apytikslėmis sumomis, nes tiksliai jų numatyti neįmanoma. Didžiausią dalį šiuo metu gaunamų D. S. pajamų sudaro pajamos, gaunamos iš nekilnojamojo turto nuomos. Tačiau šios pajamos yra nepastovios, nes D. S. iš nuomos mokesčio sumoka mokesčius už komunalines paslaugas, kurios būna nevienodo dydžio. D. S. plane nurodydamas LR Konstitucijos 41 ir 48 str. nuostatas, siekia paaiškinti, jog LR Konstitucija suteikia teisę fiziniam asmeniui pačiam pasirinkti darbą, draudžia priverstinį darbą, suteikia savarankiškai apsispręsti dėl mokslo ir t. t. Kreditoriams mokamų lėšų įvardijimas mokumo atkūrimo plane atitinka LR FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. keliamus reikalavimus, nes įstatymas nereikalauja mokamų lėšų kreditoriams nurodyti tikslia pinigine suma. Kreditoriams mokamų lėšų sumos įvardyti tikslia pinigine suma nėra galimybių, nes mokumo atkūrimo planas vykdomas per 5 metų laikotarpį. Šiuo laikotarpiu gali pasikeisti minimalios mėnesinės algos dydis, kitų su darbo santykiais gaunamų pajamų privalomų mokėti mokesčių dydžiai. D. S. gali pakeisti, susirasti papildomą ar prarasti darbą. Plane numatyta, kad pagal esamą D. S. finansinę padėtį kreditorių reikalavimai tenkinami iš dalies. Kreditorius nenurodė ir nepateikė duomenų, kad D. S. plane nurodytos procedūros bei sąlygos kaip nors pažeistų jo interesus, o jo pateiktos pastabos būtų įgyvendintos nepažeidžiant D. S. teisių ir kreditorių teisėtų interesų.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-03 nutartimi patvirtino teismui pateiktą D. S. mokumo atkūrimo planą. Teismas nutartyje nurodė, kad išnagrinėjus mokumo atkūrimo planą, nenustatyta, jog mokumo atkūrimo plano projekte bankrutuojantis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis. Nenustatė ir to, kad D. S. būtų sudaręs kreditorių teises pažeidžiančius sandorius ar tapo nemokus dėl žalingų įpročių. Byloje nėra duomenų, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantis asmuo būtų nuslėpęs bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį. Kreditoriai, dalyvavę kreditorių susirinkime, mokumo atkūrimo planui nepritarė, pareiškė pastabas, nurodė, kad plane nėra nurodyta, jog pajamos iš nuomos yra laikinos, bankrutuojantis asmuo nenurodė, iki kokio termino ketina parduoti turtą, kreditoriaus nuomone, turi būti nurodomos tikslios sumos ir tikslūs terminai, kyla abejonės dėl bankrutuojančio asmens vykdomos individualios veiklos ilgalaikiškumo ir pelningumo, bankrutuojančio veiksmai kelia pagrįstų abejonių jo sąžiningumu, dalis nurodytų išlaidų nėra įtrauktos į išlaidų būtiniems poreikiams sąrašą. Tačiau pirmosios instancijos teismas su kreditorių pastabomis nesutiko ir konstatavo, kad D. S. mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ 7 str. reikalavimus, FABĮ 1-4 d. pažeidimų nenustatyta. Konstatavo ir tai, kad per pateiktą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį bus išlaikyta skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra ir kreditorių teisėti interesai nebus pažeisti. Be to, nurodė, kad kreditorius nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui ir pateikdamas pastabas, nenurodė, kokiomis kitomis priemonėmis galima siekti greitesnio ir efektyvesnio pareiškėjo mokumo atkūrimo plano.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, atstovė advokatė Edita Bartulevičienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti D. S. mokumo atkūrimo planą ir nutraukti bankroto bylą. Priteisti iš D. S. suinteresuotam asmeniui Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokio D. S. mokumo atkūrimo plano projekto vertinimo, taip pat netyrė ir nevertino Klaipėdos m. apylinkės teismo 2014-09-10 nutartyje nurodytų plano trūkumų ir jų (ne)pašalinimo. Dėl lėšų. Plane teigiama, kad per mėnesį D. S. planuoja gauti apie 2 627,50–3 127,50 Lt pajamų. Teismo posėdžio metu administratorius pakeitė planą, dėl kurio kreditoriai nebalsavo, nurodė, kad nuomos sutartis yra nutraukta. Tačiau teismas patvirtino planą, kuriame nurodoma, jog apie 1 400 Lt per mėnesį bus gaunama iš nuomos – patvirtino klaidingas pajamas. Toks elgesys yra nesuderinamas su FABĮ tikslais bei kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros užtikrinimu. Juolab, kad pagal posėdžio metu pakeistas pajamas, skolininko patvirtintos 1 800 Lt išlaidos per mėnesį yra didesnės nei skolininko gautinos pajamos. Teismas neįvertino ir to, kad pajamų nurodymas apytikrėmis sumomis kelia abejonių jų realumu, kadangi nėra aišku, kokia galima pajamų paklaida per mėnesį ir iš kur ji atsiranda. Nurodytos pajamos iš individualios veiklos yra deklaratyvios, nenurodytas šių pajamų gavimo laikotarpis. Plano projekte nėra nurodyta jokių konkrečių bankrutuojančio asmens veiksmų ir jų atlikimo terminų, kurie didintų jo pajamas. Dėl numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Skolininko plano projekte ir toliau nėra nurodytas išsamus turto sąrašas, pardavimo terminai ir numatoma pardavimo kaina plano sudarymo momentu. Nurodė ir tai, kad apie kilnojamąjį turtą nėra kalbama. Mažai tikėtina, kad skolininkas neturi jokio kilnojamojo turto. Todėl yra pagrindas teigti, kad toks turtas yra slepiamas nuo kreditorių. Kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos). Skolininkas plane nurodė vienintelę „priemonę“ jo mokumui atkurti – geriau apmokamo darbo paieškos skaitant skelbimus ir pan. Individualios veiklos vykdymo skolininkas prie mokumo atkūrimo priemonių nenurodo. Teismas visiškai nevertino to, kad skolininkas turi visas galimybes dirbti visą darbo dieną ir gauti visą minimalų atlygį, tačiau to nedaro, tuo pažeisdamas kreditorių interesus, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei FABĮ tikslus. Plane numatytos 227,50 Lt per mėnesį iš darbo užmokesčio gautinos pajamos nedengia iš esmės nieko (nei administravimo lėšų, nei pragyvenimo išlaidų, nei juolab kreditorių reikalavimų). Tuo tarpu jokių skolininko mokumo didinimo priemonių, pateikiant mokumo atkūrimo prognozes, plane iš viso nėra pateikta. Todėl planas yra deklaratyvus ir parengtas taip, kad jo kontrolė būtų neįgyvendinama. Dėl kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingų lėšų. Skolininkas, kuris gauna 227,50 Lt per mėnesį pajamas, būtiniems poreikiams tenkinti plane nustatyta daugiau nei trigubai didesnė suma (1 800 Lt) nei būtų taikoma tuo atveju, jei skolininkas uždirbtų 1 000 Lt. Tuo tarpu kreditorių reikalavimų tenkinimui ir net administravimo išlaidoms apmokėti realiai nenumatyta visiškai jokių lėšų. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jis realiai patiria išlaidas, vienas turi dengti vaiko išlaikymo išlaidas ir pan. Bankrutuojantis asmuo turi ieškoti sprendimų, kurie leistų patirti kuo mažiau išlaidų. Nagrinėjamu atveju to skolininkas nedaro, jis tik siekia toliau gyventi ne pagal savo rodomas oficialias finansines galimybes ir nieko nekeisti. Dėl bankroto administravimo išlaidų sumos ir jo pagrindimo. Pagal plano projektą numatyta, kad skolininko administratorius per vieną mėnesį siekia gauti 180 Lt per mėnesį atlygį + 20 Lt per mėnesį kitos išlaidos transportui ir kanceliarinėms išlaidoms + nenurodyta suma visos kitos išlaidos + vėliau bus nurodyta, koks atlyginimas administratoriui priklauso už turto pardavimą. Toks išlaidų nurodymas visiškai neatitinka FABĮ reikalavimų ir sukuria akivaizdžias galimybes piktnaudžiauti. Administravimo išlaidų suma privalo būti nurodyta ją detalizuojant ir konkrečiai numatant visas galimas paslaugas bei jų įkainius. Administravimo išlaidų suma turi būti pagrindžiama. Nė vieno iš šių reikalavimų skolininkas neįgyvendina. Dėl sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nesibaigė ir kurias fizinis asmuo toliau numato vykdyti, sąrašas. Iki šiol nėra aišku, kokias konkrečias išlaidas skolininkas patiria ir ar jis tas išlaidas patiria vienas. Dėl sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias jis numato nutraukti, sąrašas, taip pat dėl šios priežasties atsirandančių kreditorių sąrašas. Skolininkas nurodo, kad jis neketina nutraukti jokių sutarčių. Tačiau 2014-12-03 nutartyje yra nurodyta, kad nuomos sutartis jau yra nutraukta, kas neatitinka plano projekto. Dėl kreditorių sąrašo, kuriame nurodomi šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyti duomenys. Plano projekte nurodytas kreditorių sąrašas neatitinka FABĮ 4 str. 4 d. 5 p. reikalavimo, kadangi nėra nurodyti privalomi duomenys – adresai, reikalavimų įvykdymo terminai. Tai, kad teismai tvirtina planus, kurie parengti nesilaikant FABĮ reikalavimų, yra nesuderinama su teisingumo principo įgyvendinimu. Dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo grafiko, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 12 p., kadangi pateiktame tvirtinti plane yra tik perkeltos FABĮ 29 str. 1-6 dalių nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, nurodyti kreditorių reikalavimų tenkinimo etapai, konkrečios kreditorių reikalavimų tenkinimo dienos, tačiau nenurodytos konkrečios sumos arba kitokie duomenys, pagal kuriuos šias sumas galima būtų objektyviai nustatyti (apskaičiuoti), t. y. nėra jokio realaus grafiko. Teismas nenustatė to, kad pagal pateiktą plano projektą jokie mokėjimai realiai nevyks, kadangi tam nėra lėšų. Toks planas yra akivaizdžiai nesąžiningas ir pažeidžiantis skolininko bei kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Suinteresuotas asmuo skunde nurodė ir tai, kad pateiktas plano projektas neatitinka nemaža FABĮ 7 str. 1 d. reikalavimų, skolininkas ir administratorius nevykdo kreditorių susirinkimo sprendimo, todėl vienareikšmiškai toks planas negali būti tvirtinamas. Administratoriaus surašyta išvada dėl mokumo atkūrimo plano yra deklaratyvus, jokios naudos neduodantis plane nurodytų nepagrįstų teiginių pakartojimas, bet ne realių mokumo atkūrimo galimybių įvertinimas. Nurodė ir tai, kad esant kreditoriaus (banko) pastaboms dėl FABĮ dalies reikalavimų pažeidimų ir šių pastabų (trūkumų) nepašalinus, skolininkas/jo administratorius negalėjo teismui teikti tvirtinti plano. Teismas turi pareigą įvertinti ir nustatyti, ar skolininkas pateikė tokį planą, kuris yra realiai suprantamas ir, ar realiai gali būti įgyvendinami FABĮ tikslai bei kontrolės mechanizmas. Tuo tarpu teismas 2014-12-03 nutartyje nurodė, kad nei skolininkas, nei administratorius negali pateikti nei konkrečių pajamų, nei išlaidų, nei gautinų pajamų prognozių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo D. S. bankroto administratorius su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsižvelgiant į LR FABĮ paskirtį, turi būti užtikrinamas ne besąlygiškas kreditorių reikalavimų tenkinimas, o reikalavimų tenkinimas, atitinkantis įstatymo nustatytą tvarką. Turi būti atsižvelgiama ne vien tik į kreditorių interesus. Bankroto procese negali būti nepagrįstai pažeidžiamos bankrutuojančio asmens teisės ir teisėti interesai. Kreditorius nepagrįstai siekia varžyti bankrutuojančio asmens teises, garantuojamas LR Konstitucijos 41 str. ir 48 str. Kreditoriaus pateikta pastaba, kad teismas patvirtino planą, kuriame nurodytos pajamos gautinos iš bankrutuojančio asmens turto nuomos, nors šiuo metu nuomos sutartis jau yra nutraukta, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad mokumo atkūrimo plane numatytos klaidingos bankrutuojančio asmens pajamos. Nurodė, kad mokumo atkūrimo plane toje pačioje plano dalyje, kurią nurodo kreditorius, numatyta, kad nuomos sutartis yra neterminuota ir gali būti nutraukta, todėl nenurodomas tikslus laikotarpis, kurį bankrutuojantis asmuo gaus pajamas pagal minėtą nuomos sutartį. Nurodė, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog būtent 1 000–1 500 Lt pajamas bankrutuojantis asmuo planuoja gauti iš neseniai pradėtos vykdyti individualios veiklos. Bankrutuojantis fizinis asmuo siekia gauti didesnes pajamas. Nurodė, kad mokumo atkūrimo plano (pataisyto) 12 dalyje tiksliai nurodoma, per kokį laikotarpį bankroto administratorius įsipareigoja užsakyti turto įvertinimą, sušaukti kreditorių susirinkimą ir paskelbti varžytynes. Kreditoriaus reiškiamos pastabos dėl neišsamaus turto sąrašo neturi pagrindo. Kreditorius teigdamas, kad turtas yra slepiamas, privalo šiuos teiginius pagrįsti konkrečiais įrodymais, o ne spėjimais. Pateiktose pastabose dėl bankrutuojančio asmens būtiniems poreikiams reikalingos lėšų sumos, kreditorius neatsižvelgia į tai, kad bankrutuojantis asmuo turi nepilnametę dukrą. Atskaičius lėšas, skiriamas nepilnametės dukros išlaikymui, bankrutuojančio asmens būtiniems poreikiams lieka 1 300 Lt. Iš šios sumos reikia sumokėti už komunalinius patarnavimus už 2 butus ir patenkinti savo būtinuosius poreikius. Todėl minėta suma nėra per didelė ir atitinka bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kreditoriaus nurodomas plano trūkumas, jog plano 10 ir 12 dalyse nepateikiami kreditorių rekvizitai, yra formalus, kadangi fizinio asmens bankroto byloje jau yra šie duomenys. Nurodė, kad kreditoriaus skunde nurodyta aplinkybė, kad bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano 12 dalis neatitinka LR FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų, keliamų planui, yra nepagrįsta. Kadangi apeliacinės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-10 nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr.2S-1119-112/2014) dėl analogiško kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko yra pasisakęs – „mokumo atkūrimo plane nurodyta kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarka atitinka įstatymų nustatytą tvarką“ (FABĮ 29 str.), todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia tvarka tenkina tik pareiškėjo interesus bei pažeidžia pačią fizinio asmens bankroto įstatymo paskirtį. Nurodė, kad kreditorius atskirajame skunde nenurodė, nepateikė duomenų, kad D. S. mokumo atkūrimo plane nurodytos procedūros bei sąlygos kaip nors pažeistų jo interesus, o pateiktos pastabos bus įgyvendinamos, nepažeidžiant D. S. teisių ir kreditorių teisėtų interesų.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 str. nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 str. 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 str. 7 d.). Paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybė, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 str. 3 d.).
Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 str. 8 d.). Spręsdamas klausimą, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl anksčiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Teismui įstatyme nenustatyta teisė keisti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, jeigu nebuvo pažeistos plano tvirtinimo procedūros. Teismas tik turi teisę patvirtinti planą, kuriam nepritarė kreditoriai, jeigu nepritarimo planui priežastys nenurodytos arba šios priežastys nesusijusios su FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais plano projektui.
Parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Plane turi būti nurodoma įvairi informacija, kuri iš esmės nurodo, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančio asmens asmeniniams poreikiams ir jo išlaikomiems asmenims skiriamos lėšos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o kartu ir fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas.
Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, įvykęs 2014-07-23, nepritarė pirminiam pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas, kreditorių nuomone, neatitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimų: kadangi D. S. pajamos nurodomos apytikslėmis sumomis; nurodytas nekonkretus D. S. nekilnojamojo turto pardavimo terminas; plane nenurodyta konkrečių bankrutuojančio asmens veiksmų, kaip, kokiomis sumomis ir kokiais terminais jis planuoja didinti pajamas; nenurodytas būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomų lėšų pagrindimas; nenurodytas išsamus bankrutuojančio asmens sudarytų sutarčių sąrašas. D. S., jo bankroto administratorius sutiko tik su paskutiniąja pastaba ir koregavo mokumo atkūrimo plano 9 dalį, kurioje nurodė sutartis, sudarytas su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis.
2014-09-10 nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė netvirtinti D. S. pateikto mokumo atkūrimo plano ir grąžino jį tikslinimui, nustatė vieno mėnesio terminą planui patikslinti, pateikti kreditorių susirinkimui ir pateikti jį teismui.
Kreditorių susirinkimas, įvykęs 2014-10-03, nepatvirtino D. S. mokumo atkūrimo plano iš esmės dėl tų pačių priežasčių kaip ir pirminis planas.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto nurodytus argumentus dėl numatomų gauti lėšų (FABĮ 7 str. 1 d. 2 p.), konstatuoja, kad šie argumentai yra nepagrįsti. 2014-09-10 nutartyje pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, jog D. S. iš nekilnojamojo turto nuomos gaunamos pajamos yra laikinos, nes minėtą turtą pardavus, vykdant fizinio asmens mokumo atkūrimo procesą, nurodytos pajamos gaunamos nebus, tačiau į šią aplinkybę mokumo atkūrimo plane nėra atsižvelgta. D. S. parengęs patikslintą mokumo atkūrimo planą, papildomai jame nurodė, kad nuomos sutartis yra neterminuota, pagal sutarties sąlygas sutartis gali būti nutraukta prieš 30 dienų vienai šaliai informavus kitą šalį. Nurodė ir tai, kad tikslus laikotarpis, kurį D. S. gaus šias nuomos pajamas, yra nežinomas, todėl jo patikslintame mokumo atkūrimo plane negali būti nurodomas. D. S. patikslintas mokumo atkūrimo planas buvo parengtas ir jo patvirtinimo klausimas svarstytas 2014-10-03 kreditorių susirinkime. Nuomos sutartis tuo metu nebuvo nutraukta. Teismo posėdžio metu administratorius informavo teismą apie pasikeitusią situaciją, kad nuomos sutartis nutraukta, tačiau šios informacijos pateikimo nėra pagrindo įvardyti plano pakeitimu ir konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino klaidingas pajamas. Juolab, kad D. S. plane nurodytos planuojamos per mėnesį gautinos lėšos yra apytikslės, nes tiksliai jų numatyti neįmanoma. Pažymėtina, kad D. S. nuo 2014 m. rugsėjo pradėjo verstis individualia veikla (rugsėjį iš veiklos gavo 100 Lt pajamų (atskaičius 100 Lt išlaidas), spalį – 516 Lt pajamų (atskaičius 134 išlaidas), lapkritį – 590 Lt pajamų (atskaičius 160 Lt išlaidas). Pažymėtina ir tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad šiuo laikotarpiu iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ir pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 str. 12 d.).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto nurodytus argumentus dėl numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumo, terminų ir numatomo turto pardavimo kainos plano sudarymo metu (FABĮ 7 str. 1 d. 3 p.), konstatuoja, kad šie argumentai taip pat yra nepagrįsti. 2014-09-10 nutartyje pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, jog D. S. mokumo atkūrimo plane nurodytas turto pardavimo procedūros pradžios terminas nėra aiškiai apibrėžtas. D. S. parengęs patikslintą mokumo atkūrimo planą, jo 12 dalyje tiksliai nurodė, per kokį laikotarpį bankroto administratorius įsipareigoja užsakyti turto įvertinimą, sušaukti kreditorių susirinkimą ir paskelbti varžytynes. Kreditoriaus reiškiamos pastabos dėl neišsamaus turto sąrašo neturi pagrindo. Kreditorius, teigdamas, kad turtas yra slepiamas, privalo šiuos teiginius pagrįsti konkrečiais įrodymais, o ne spėjimais. Tai pagrįstai atsiliepime į skundą nurodė bankroto administratorius.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto argumentus dėl kitų priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str. 1 d. 5 p.), su šiais argumentais nesutinka. 2014-09-10 nutartyje pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, jog D. S. nenurodo, kodėl už šiuo metu atliekamą darbą jis gauna tik ¼ dalį minimalaus darbo užmokesčio. Galbūt yra galimybės, dirbant visą darbo dienos laiką, gauti minimalų ar net didesnį darbo užmokestį. D. S. parengęs patikslintą mokumo atkūrimo planą, jo 3 dalyje papildomai nurodė, kad nuo 2011-01-11 jis darbo sutarties pagrindu dirba UAB „Radha“. Nuo 2013-06-10 jam nustatyta darbo grafikas – 10 darbo valandų per savaitę, 6 darbo dienos per darbo savaitę, mokamas LR Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką. Galimybės šioje darbovietėje dirbti visą darbo dieną nėra, gaunamo darbo užmokesčio darbdavys artimiausiu metu neplanuoja keisti. Todėl neliko pagrindo teigti, jog D. S. turi visas galimybes dirbti visą darbo dieną ir gauti visą minimalų atlygį, tačiau to nedaro, tuo pažeisdamas kreditorių interesus, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei FABĮ tikslus. Juolab, kad byloje yra duomenų, kad bankrutuojantis fizinis asmuo siekia gauti didesnes pajamas, pradėjo versti individualia veikla.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto argumentus dėl kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingų lėšų (FABĮ 7 str. 1 d. 6 p.), konstatuoja, kad jie yra nepagrįsti. Mokumo atkūrimo plane administratorius detaliai išdėstė išlaidų, reikalingų patenkinti būtiniausius poreikius, pagrįstumą. Bankroto administratorius atsiliepime į skundą pagrįstai nurodė, kad pateiktose pastabose dėl bankrutuojančio asmens būtiniems poreikiams reikalingos lėšų sumos kreditorius neatsižvelgia į tai, kad bankrutuojantis asmuo turi nepilnametę dukrą. Atskaičius lėšas, skiriamas nepilnametės dukros išlaikymui, bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams lieka 1 300 Lt. Iš šios sumos reikia sumokėti už komunalinius patarnavimus už 2 butus ir patenkinti savo būtinuosius poreikius. Todėl minėta suma nėra per didelė ir atitinka bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2014-09-10 nutartimi konstatavo, kad kreditoriaus argumentas dėl sumos D. S. būtiniems poreikiams tenkinti nepagrįstumo ir neteisingumo yra atmestinas. Be to, pažymėtina, kad FABĮ 16 straipsnio 6 punktas nustato fiziniam asmeniui pareigą pasikeitus finansinei būklei ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. To paties įstatymo 8 straipsnio 12 d. nustatyta plano pakeitimo tvarka. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad patvirtintas planas, pasikeitus fizinio asmens finansinei būklei, gali būti keičiamas.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto argumentus dėl sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nesibaigė ir kurias fizinis asmuo toliau numato vykdyti, sąrašas (FABĮ 7 str. 1 d. 8 p.), konstatuoja, kad jie yra nepagrįsti. Kadangi jau pirmosios instancijos teismas 2014-09-10 nutartimi konstatavo, kad minėtas plano punktas atitinka FABĮ 7 str. 1 d. 8 p., o dėl nuomos sutarties nutraukimo aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pasisakė anksčiau nutartyje ir šių aplinkybių neatkartoja.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto argumentus dėl bankroto administravimo išlaidų sumos ir jo pagrindimo, konstatuoja, kad jie yra nepagrįsti. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Administratorius fizinio asmens mokumo atkūrimo plano 8 skyriuje detaliai išdėstė administravimo išlaidų būtinumą, pagrįstumą. Šios išlaidos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelėmis. Juolab, kad apeliantas nepateikė savo siūlomo varianto dėl bankroto administravimo išlaidų sumos ir jos pagrindimo.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto argumentus dėl kreditorių sąrašo, kuriame nurodomi šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyti duomenys, sutinka su bankroto administratoriaus atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad apelianto nurodomas plano trūkumas, jog plano 10 ir 12 dalyse nepateikiami kreditorių rekvizitai yra formalus, kadangi fizinio asmens bankroto byloje jau yra šie duomenys.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto argumentus dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo grafiko, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos, konstatuoja, kad šie argumentai yra nepagrįsti. Kadangi mokumo atkūrimo plane nurodyta kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarka atitinka įstatymų nustatytą tvarką (FABĮ 29 str.), todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia tvarka tenkina tik pareiškėjo interesus bei pažeidžia pačią fizinio asmens bankroto įstatymo paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditoriaus nurodytos nesutikimo priežastys yra deklaratyvios. Pateiktas patikslintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, be to, jis buvo patikslintas atsižvelgus į kreditorės Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių, ir pirmosios instancijos teismo 2014-09-10 nutartyje nurodytus trūkumus. Vien tai, kad planas nebuvo pakoreguotas tiksliai pagal kreditoriaus pastabas, nereiškia, jog jis neatitinka įstatymo reikalavimų ar pažeidžia kreditorių interesus. Visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko D. S. mokumo atkūrimo plano projekto vertinimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 str. 12 d.).
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo normų, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartį palikti nepakeistą.