- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1665-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21473-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- L. G., I. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. G. ir I. Ž. (buvusi pavardė – G.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 patenkino pareiškėjų L. G. ir I. G. (dabartinė pavardė –Ž.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino pareiškėjų (duomenys neskelbtini) pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2YT-8158-897/2016 ir Nr. 2YT-28090-1044/2017, sujungiant šias bylas į vieną bylą; atnaujinus bylos procesą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 ir 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 patvirtintų pareiškėjo L. G. ir I. Ž. (buvusi pavardė – G.) sutarčių dėl gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl nekilnojamojo turto ir prievolių kreditoriams padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei šioje dalyje priimti naują sprendimą.
3. Šioje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo buvo nagrinėtas atskiroje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodė, kad jau po sutarčių dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo paaiškėjo, kad šios sutartys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų, prieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko, pareiškėjo ir kreditoriaus R. E. teises ir teisėtus interesus, dėl to būtina atnaujinti procesą ir panaikinti šių sutarčių dalis dėl turto ir prievolių padalijimo ir nustatytos nepilnamečio vaiko išlaikymo formos kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pasak pareiškėjo, jis ir buvusi sutuoktinė I. Ž. (buvusi pavardė – G.) buvo sutarę, kad pateikia teismui tvirtinti jų sudarytas sutartis dėl gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurias I. Ž. atiteks visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir prievolės kreditoriams, o pareiškėjui nebus išmokama jokia kompensacija už padalintą turtą, tokiu būdu užskaitant pareiškėjo mokėtiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki vaikas sulauks pilnametystės, užskaitymą atliekant I. Ž. išduotu atskiru pakvitavimu. Pareiškėjas pageidavo, kad į sutartis dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių būtų įtrauktos sąlygos, pagal kurias I. Ž. atitektų visos teisės ir pareigos grąžinti 11 584,80 Eur skolą pareiškėjų kreditoriui R. E. pagal 2012 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį, taip pat kad pareiškėjas išlaikymą vaikui skirtų konkrečiu turtu. Pareiškėjo teigimu, tuo metu I. Ž. ir jos advokatas R. R. paaiškino, kad kreditinių įsipareigojimų R. E. įtraukti į sutartį negalima, nes nėra suėjęs paskolos grąžinimo terminas, be to, kreditorius gyvena užsienyje ir užsivilkins bylos nagrinėjimas, o nekilnojamojo turto perleisti nepilnamečiui vaikui negalima ir visą turtą reikia perleisti I. Ž., kuri išduos pareiškėjui pakvitavimą, kad jis savo prievolę sūnaus išlaikymui yra įvykdęs tinkamai ir pretenzijų jam dėl to neturi ir ateityje neturės. Dėl pareiškėjo tuo metu patiriamos didelės įtampos ir streso bei I. Ž. nesąžiningų veiksmų ir jos bei advokato R. R., rengusio sutarčių sąlygas, suklaidinimo, į teismui pateiktas tvirtinti sutartis nebuvo įtrauktos sąlygos, patvirtinančios pareiškėjo skirtą išlaikymą vaikui konkrečiu nekilnojamuoju turtu, apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme nebuvo informuotas kreditorius R. E. bei nebuvo padalintos prievolės pagal 2012 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį, sudarytą pareiškėjų su kreditoriumi R. E..
5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2017 m. gegužės 30 d. I. Ž. išdavė pareiškėjui pakvitavimą dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo, kuriuo pareiškė ir patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo dieną iš pareiškėjo nepilnamečio sūnaus materialiniam išlaikymui iki jo pilnametystės gavo 19 800 Eur sumą (150 Eur x 132 mėn.). Šiuo pakvitavimu I. Ž. patvirtino, kad pareiškėjas savo prievolę sūnaus išlaikymui yra įvykdęs tinkamai ir pretenzijų jam dėl to neturi ir ateityje neturės. Tuo atveju, jei pareiškėjas nebūtų įvykdęs prievolės sūnaus išlaikymui konkrečiu turtu, I. Ž. nebūtų sudariusi ir pasirašiusi vienašalio pakvitavimo, juolab kad ji nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. spalio mėnesio neginčijo nurodyto pakvitavimo ir nereikalavo iš pareiškėjo jokio išlaikymo vaikui. 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjui per Elektroninių paslaugų portalą buvo įteiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. pranešimas civilinėje byloje Nr. e2-619-494/2020 kartu su I. Ž. priešieškiniu, kuriuo ji teismo prašo pripažinti negaliojančiu 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo ir padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą nuo 150 Eur iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Anot pareiškėjo, po šių procesinių dokumentų gavimo jis suprato, kad I. Ž. neužskaitė išlaikymo sūnui M. G. nekilnojamuoju turtu.
6. Pareiškėjo nuomone, dėl pirmiau nurodytų priežasčių sutarčių dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalys dėl turto ir prievolių padalijimo bei nepilnamečio vaiko išlaikymo formos akivaizdžiai neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, nes šalims turtas padalytas nelygiomis dalimis, visą nekilnojamąjį turto priskiriant I. Ž., pareiškėjui neišmokant jokios piniginės kompensacijos, paliekant solidarią atsakomybę prieš banką ir papildomai nustatant prievolę mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės. Be to, neinformavus ir neįtraukus kreditoriaus R. E. į bylą, buvo pažeisti jo interesai.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo I. Ž. (buvusi pavardė – G.) atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pats pareiškėjas inicijavo sutarties dėl gyvenimo skyrium (separacijos) sudarymą, dėl jos parengimo kreipėsi į savo draugą advokatą R. R., pareiškėjas aktyviai dalyvavo skyrybų procese, buvo veiksnus, suprato savo veiksmus ir juos valdė.
8. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog pagal visas prievoles, kylančias iš 2006 m. rugpjūčio 21 d. Kredito sutarties Nr. 1560618011447-26 I. Ž. ir L. G. bankui ir toliau atsakytų solidariai, o bankui įkeistas turtas būtų padalytas tarp L. G. ir I. Ž. teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
10. Teismas nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas byloje siekia įrodyti, jog 2019 m. spalio 9 d., t. y. gavus Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. e2-619-494/2020, jam paaiškėjo, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 buvo nutraukta jo ir I. Ž. santuoka ir patvirtinta pareiškėjų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neatitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų, prieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko, pareiškėjo ir kreditoriaus R. E. teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo vertinimu, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2019 m. spalio 9 d.
12. Teismas su nurodytais pareiškėjo argumentais nesutiko, atsižvelgdamas į šias aplinkybes: 1) civilinės bylos Nr. 2YT-28090-1044/2017 duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2017 m. liepos 21 d. konstatavęs, jog yra visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnis), tarp jų ir sąlyga, kad pareiškėjai yra veiksnūs, sprendimu patvirtino pareiškėjų pasirašytą patikslintą (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; 2) civilinės bylos Nr. 2YT-28090-1044/2017 duomenys patvirtina, kad advokatas R. R. šioje byloje atstovavo abiem pareiškėjams; 3) teismui nėra pateikta įrodymų, kad pasirašydamas patikslintą (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėjas buvo neveiksnus ar ribotai veiksnus, todėl daryti prielaidą, kad jis tuo metu nesuvokė, jog pasirašo po sutartimi, kurios 2.1 ir 2.2 punktuose aiškiai nustatyta, kad jis įsipareigoja skirti vaikui 150 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, nėra pagrindo; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu buvo patvirtintas pareiškėjų gyvenimas skyrium (separacija) ir sutartis dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių, kurioje pareiškėjai susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių papildomai susitarė, kad I. Ž. asmeninės nuosavybės teise lieka santuokos metu bendrai įgytas turtas – nebaigta statyba (formuojamas) vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (3.1.1 punktas). Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo papunkčiui išdėstytos sutarties sąlygos, kurių jis nurodo pageidavęs santuokos nutraukimo metu, tačiau, kaip matyti iš teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, jų atsisakė, tik patvirtina, kad šios sąlygos pareiškėjų suderintos valios neatitiko; 5) į patikslintą (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjai nėra įtraukę duomenų apie 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą (apie 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 jokių duomenų nėra); 6) civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai turi kreditorių R. E..
13. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, turi gyvenimišką patirtį, santuokos nutraukimo byloje buvo atstovaujamas advokato, santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė joje nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino nepagrįstais prašymo argumentus, kad iki 2019 m. spalio 9 d., kai per Elektroninių paslaugų portalą pareiškėjas gavo buvusios sutuoktinės I. Ž. priešieškinį, jis nesuprato, kad I. Ž. neužskaitė išlaikymo sūnui nekilnojamuoju turtu. Patikslintoje (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjai yra sutarę dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis (2.1, 2.2 punktai), 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimas joje nėra minimas, o civilinės bylos Nr. 2YT-28090-1044/2017 medžiagoje nėra duomenų dėl pinigų pagal minėtą pakvitavimą perdavimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesys į tai, kad prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodė, jog jis išlaikymą vaikui skyrė ne pinigais, o nekilnojamuoju turtu.
14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašyme nurodyti santuokos nutraukimo pasekmių punktai, kuriuos jis pageidavo išdėstyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, bei paaiškinimai, kad savo pageidavimų jis atsisakė dėl buvusios sutuoktinės ir juos abu atstovavusio advokato veiksmų, kuriuos jis grindžia buvusios sutuoktinės elektroninių laiškų, patvirtinančių vykusias derybas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, fragmentais, nėra pripažįstami svarbiomis priežastimis ir pagrindo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nesudaro.
15. Teismas vertino, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 kreipėsi gavęs buvusios sutuoktinės I. Ž. priešieškinį, kuriuo ji prašo pripažinti negaliojančiu 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą, kad gavo iš pareiškėjo 19 800 Eur sumą sūnaus išlaikymui, ir padidinti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tokiu būdu iš tiesų siekdamas dar kartą pabandyti išspręsti iš naujo kilusį ginčą dėl vaiko išlaikymo savo naudai: iš naujo padalyti (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjų bendru sutikimu pasidalytą turtą ir dalį buvusiai sutuoktinei pagal sutartį perėjusio nekilnojamojo turto įskaityti sūnaus išlaikymui turtu. Kita vertus, dalis buvusiems sutuoktiniams priklausiusio turto jų jau buvo pasidalyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių.
16. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai – nepilnamečio vaiko teisėtas interesas gauti išlaikymą konkrečiu turtu bei galimai buvusių sutuoktinių kreditoriaus R. E. teisės ir teisėti interesai sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nėra teisiškai reikšmingi. Pirma, įstatymų leidėjas prioritetą teikia išlaikymui periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas patikslintos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1 ir 2.2 punktuose taip pat įsipareigojo skirti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis. Antra, išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu gali kreiptis kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje e3K-142-915/2019; ir kt.).
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti ir nėra nustatyta svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėse bylose Nr. 2YT-8158-897/2016 ir Nr. 2YT-28090-1044/2017, sujungiant šias bylas į vieną bylą; teismui nustačius, kad pareiškėjas galimai praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti šį terminą, siekiant apginti viešąjį interesą (nepilnamečio vaiko teisėtus interesus gauti išlaikymą ir buvusių sutuoktinių kreditoriaus R. E. teises ir teisėtus interesus). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė trečiuosius asmenis – pareiškėjo ir I. Ž. kreditorius – AB SEB banką ir R. E., tačiau teismas, nepriėmęs jokio procesinio sprendimo atsisakyti įtraukti R. E. į procesą trečiuoju asmeniu ir (ar) jį pašalinti iš bylos ir visiškai neinformavęs trečiojo asmens R. E., išnagrinėjo bylą ir skundžiama nutartimi nusprendė dėl R. E. materialiųjų teisių. Tokie teismo pažeidimai pripažintini absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktai, 3 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Teismas skundžiama nutartimi neišsprendė pareiškėjo reikalavimo prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti sujungus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylas Nr. 2YT-8158-897/2016 ir Nr. 2YT-28090-1044/2017 į vieną bylą. Prašyme dėl proceso atnaujinimo faktinės aplinkybės ir argumentai, kuriais remiasi pareiškėjas dėl abiejų bylų atnaujinimo yra tarpusavyje susijusios ir šios bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Toks pirmosios instancijos teismo pažeidimas pripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), todėl skundžiama nutartis naikintina, tenkinant pareiškėjo reikalavimus sujungti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylas Nr. 2YT-8158-897/2016 ir Nr. 2YT-28090-1044/2017 į vieną bylą.
18.3. Teismas visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų – I. Ž. elektroninių laiškų ir jos pareiškėjui 2017 m. gegužės 30 d. išduoto pakvitavimo dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo, patvirtinančių I. Ž. ir pareiškėjo dar iki sutarčių dėl gyvenimo skyrium ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pateikimo teismui tvirtinti sudaryto žodinio susitarimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo vaikui skyrimo, pagal kurį I. Ž. pareiškėjo naudai mokėtiną piniginę kompensaciją už jai atitekusį visą turtą, įskaitant I. Ž. įsipareigojimus grąžinti skolas kreditoriams (AB SEB bankui ir R. E.), užskaitė pareiškėjo mokėtino išlaikymo vaikui iki pilnametystės suma – 19 800 Eur, užkaitymą atliekant I. Ž. išduotu atskiru 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimu dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo. Tokiu priešpriešinių piniginių reikalavimų užskaitymu I. Ž. įsipareigojo visiškai išlaikyti nepilnametį vaiką iki jo pilnametystės ir nereikalauti iš pareiškėjo jokio išlaikymo vaikui teikimo, o pastarasis nereikšti jokių pretenzijų I. Ž. dėl piniginės kompensacijos už I. Ž. atitekusį visą santuokoje įgytą turtą sumokėjimo.
18.4. Daugiau nei dvejus metus (nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. spalio 10 d.) pareiškėjas ir I. Ž. laikėsi susitarimo ir pareiškėjas nereikalavo I. Ž. sumokėti jam piniginės kompensacijos už jai atitekusį visą turtą, o ji nereikalavo pareiškėjo teikti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sulygtą išlaikymą vaikui, t. y. iki 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjas buvo įsitikinęs jų susitarimo galiojimu ir nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. ir 2017 m. liepos 21 d. sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka ir (ar) proceso atnaujinimo minėtose bylose.
18.5. 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjui buvo įteiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. pranešimas civilinėje byloje Nr. e2-619-494/2020 kartu su I. Ž. priešieškiniu, kuriuo ji teismo prašo pripažinti negaliojančiu 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo. Taigi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 9 d., kai pareiškėjas, gavęs procesinius dokumentus, suprato, jog I. Ž. nesilaiko jų susitarimo pagal kurį, I. Ž. pareiškėjo naudai mokėtiną piniginę kompensaciją už jai atitekusį visą turtą užskaitė pareiškėjo mokėtino išlaikymo vaikui iki pilnametystės suma, kas sudarė 19 800 Eur, ir šis susitarimas yra niekinis ir negaliojantis. Dėl nurodytų priežasčių sutartys dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių ir santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl turto ir prievolių kreditoriams padalijimo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo akivaizdžiai neatitinka šalių tikrosios valios ir lygiateisiškumo principo, nes šalims turtas padalintas ne lygiomis dalimis, visą nekilnojamąjį turtą priskiriant I. Ž., pareiškėjui neišmokant jokios piniginės kompensacijos, paliekant solidarią atsakomybę prieš banką ir papildomai nustatant prievolę mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės.
Šalies argumentai
18.6. I. Ž. ir jos advokatas R. R. paaiškino pareiškėjui, kad kreditorinių įsipareigojimų 11 584,80 Eur sumai pagal 2012 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį, sudarytą L. G. ir I. Ž. su kreditoriumi R. E. įtraukti į sutartis negalima, nes: 1) nėra suėjęs paskolos grąžinimo terminas (paskolos grąžinimo terminas iki 2018 m. gruodžio 31 d.); 2) kreditorius gyvena užsienyje ir užsivilkins bylų nagrinėjimas bei galimai šalių kitas kreditorius AB SEB bankas nesutiks panaikinti pareiškėjo solidariosios prievolės pagal paskolos sutartį. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas suklaidintas ir įtikintas I. Ž. ir jos advokato R. R. sutiko neinformuoti kreditoriaus R. E. apie gyvenimo skyrium ir santuokos nutraukimo bylų iškėlimą teisme. Be to, teismo patvirtintomis sutartimis pareiškėjai nepaskirstė pareigos mokėti kredito įmokas bankui pagal 2006 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. 1560618011447-26 ir 2007 m. vasario 5 d. pakeitimą ir vėlesnius jų pakeitimus, sudarytus su AB SEB banku.
18.7. Sutuoktiniams sąmoningai neinformavus kreditoriaus R. E. apie gyvenimo skyrium ir santuokos nutraukimo bylų iškėlimą teisme bei neaptarus ir nepaskirsčius tarp sutuoktinių paskolų grąžinimo įmokų kreditoriams mokėjimų, bet kokiu atveju bylų procesas privalo būti atnaujinamas dalyje dėl turto padalijimo ir turtinių teisių bei prievolių kreditoriams tarp šalių paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2026-450/2018).
Atsiliepimas
19. I. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad palaiko visus argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
22. Apelianto (pareiškėjo) teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai:
Žemesnės instancijos teismas
22.1. Teismas neišsprendė pareiškėjo reikalavimo prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti sujungus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylas Nr. 2YT-8158-897/2016 ir Nr. 2YT-28090-1044/2017 (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
22.2. Teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – pareiškėjų kreditoriaus R. E. – materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
22.3. Teismas išnagrinėjo bylą, neinformavęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiojo asmens R. E..
23. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas šios normos prasme suprantamas kaip CPK 135 straipsnyje įtvirtintas ieškinio dalykas, kurį ieškovas turi nurodyti ieškinyje, t. y. ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).
24. Nagrinėjamu atveju apeliantas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą sieja ne su teismo neišspręstu materialiuoju, bet procesinio pobūdžio reikalavimu (proceso atnaujinimo klausimą nagrinėti sujungus civilines bylas, kuriose prašoma atnaujinti procesą), todėl šiuo konkrečiu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos netaikytinos.
25. Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – pareiškėjų kreditoriaus R. E. – materialiųjų teisių ir pareigų.
26. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė procesinio pobūdžio klausimą dėl proceso byloje atnaujinimo ir, konstatavęs, kad terminas tokiam prašymui paduoti buvo praleistas bei nėra pagrindo jam atnaujinti, apeliantą prašymą atnaujinti terminą prašymui paduoti atmetė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad joje teismas nesprendė ir nepasisakė dėl pareiškėjus ir R. E. siejančių (siejusių) tarpusavio teisinių santykių, taip pat nenustatė, nepripažino, nepakeitė ir nepanaikino šiam asmeniui jokios materialiosios teisės ar pareigos. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apelianto argumentai dėl galimo R. E. teisių ir teisėtų interesų pažeidimo šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi.
28. Apeliantas absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimą taip pat grindžia tuo, kad jo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo išnagrinėtas neinformavus pareiškėjų kreditoriaus R. E. apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
29. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).
30. Kadangi nagrinėjamoje byloje apelianto nurodytas asmuo – R. E. – teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo, neskundė, tai šis apelianto nurodytas teismo nutarties negaliojimo pagrindas byloje neaktualus, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio atskirojo skundo argumento nepasisako.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
31. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apelianto (pareiškėjo) prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atmetė apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų ir proceso atnaujinimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
33. Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
34. Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.
35. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi nurodyta teisės norma nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
37. Šioje byloje apeliantas (pareiškėjas) prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu.
38. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8158-897/2016 patenkino pareiškėjų prašymą ir patvirtino L. G. ir I. Ž. (buvusi pavardė – G.) gyvenimą skyrium (separaciją) nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. bei patvirtino pareiškėjų sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, kurios 2.2 punktu pareiškėjai susitarė, kad L. G., įsipareigoja mokėti materialinį išlaikymą sūnaus išlaikymui po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki sūnaus pilnametystės, o 3.1.1 ir 5.1 punktais, kad I. Ž. asmeninės nuosavybės teise lieka butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalių kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2006 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. 1560618011447-26 ir 2007 m. vasario 5 d. sutarties pakeitimą ir toliau lieka bendra (solidaria) pareiškėjų prievole.
39. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28090-1044/2017 nutraukė santuoką tarp pareiškėjų L. G. ir I. Ž. ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 2.2 punktą apeliantas įsipareigojo mokėti materialinį išlaikymą sūnaus išlaikymui po 150 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1.1 ir 5.1 punktais pareiškėjai taip pat susitarė, kad I. Ž. asmeninės nuosavybės teise lieka nebaigtas statyti vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), o šalių kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2006 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį Nr. 1560618011447-26 ir 2007 m. vasario 5 d. sutarties pakeitimą ir toliau lieka bendra (solidaria) pareiškėjų prievole (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
40. Apelianto teigimu, po sutarčių dėl gyvenimo skyrium pasekmių ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo teisme paaiškėjo, kad šios sutartys neatitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų, prieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko, pareiškėjo ir kreditoriaus R. E. teises ir teisėtus interesus, dėl to būtina atnaujinti procesą ir panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl turto ir prievolių padalijimo bei nustatytos nepilnamečio vaiko išlaikymo formos kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Anot apelianto, jis ir buvusi jo sutuoktinė I. Ž. buvo sutarę, kad I. Ž. atiteks visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir prievolės kreditoriams, o pareiškėjui nebus išmokama jokia kompensacija už padalytą turtą, tokiu būdu užskaitant pareiškėjo mokėtiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki vaikas sulauks pilnametystės, užskaitymą atliekant I. Ž. išduotu atskiru pakvitavimu. 2017 m. gegužės 30 d. buvusi apelianto sutuoktinė I. Ž. išdavė jam pakvitavimą dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo, kuriuo patvirtino, kad iš apelianto nepilnamečio sūnaus materialiniam išlaikymui iki jo pilnametystės gavo 19 800 Eur sumą, bei pareiškė, jog apeliantas savo prievolę sūnaus išlaikymui yra įvykdęs tinkamai, pretenzijų jam dėl to neturi ir ateityje neturės. 2019 m. spalio 9 d. apeliantas gavo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. e2-619-494/2020 kartu su I. Ž. priešieškiniu, kuriuo ji prašo pripažinti negaliojančiu 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą dėl pinigų vaiko išlaikymui gavimo ir padidinti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą nuo 150 Eur iki 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
41. Anot apelianto, tik gavęs nurodytus procesinius dokumentus, t. y. 2019 m. spalio 8 d., jis suprato, kad I. Ž. nesilaikė šalių susitarimo, neužskaitė išlaikymo sūnui apelianto nekilnojamuoju turtu, o teismo patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, nes šalims turtas padalytas nelygiomis dalimis, visą nekilnojamąjį turto priskiriant I. Ž., pareiškėjui neišmokant jokios piniginės kompensacijos, paliekant solidarią atsakomybę prieš banką ir papildomai nustatant prievolę mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2019 m. spalio 9 d.
42. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų, įskaitant apelianto ir jo buvusios sutuoktinės elektroninius susirašinėjimus, matyti, kad buvę sutuoktiniai su turto ir turtinių prievolių pasidalijimu bei nepilnamečio vaiko išlaikymu susijusius klausimus aptarė ir juos sprendė ne tik teismui pateiktose tvirtinti sutartyse dėl gyvenimo skyrium pasekmių ir santuokos nutraukimo pasekmių, bet ir atskiru I. Ž. apeliantui 2017 m. gegužės 30 d. išduotu pakvitavimu, kuriuo ji patvirtino, kad apeliantas savo prievolę sūnaus išlaikymui yra įvykdęs tinkamai, pretenzijų jam dėl to neturi ir ateityje neturės.
43. Nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. tai, kad sutartys dėl gyvenimo skyrium pasekmių ir santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka šalių lygiateisiškumo principo ir CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų (prieštarauja viešajai tvarkai ir pažeidžia apelianto bei jo sūnaus teises ir teisėtus interesus), apeliantas iš esmės sieja su buvusios jo sutuoktinės I. Ž. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2019 m. spalio 4 d. pareikštu priešieškiniu, kuriuo ji prašo pripažinti 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą negaliojančiu. Anot apelianto, pripažinus nurodytą pakvitavimą negaliojančiu, būtų iškreipta tikroji šalių valia dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto ir prievolių kreditoriams padalijimo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Taigi pats apeliantas galimą nurodytų sutarčių neatitikimą šalių lygiateisiškumo principui ir CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimams grindžia tik tikimybe, kad 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimas gali būti pripažintas negaliojančiu.
44. Įvertinus tai, kad buvusios apelianto sutuoktinės 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimas šiuo metu yra ginčijamas teisme, tačiau nėra priimta įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nurodytas pakvitavimas būtų pripažintas negaliojančiu, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo metu jau yra atsiradusios apelianto prašyme nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės – nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, lėmęs esminių apelianto turtinių teisių ir interesų pažeidimą. Pažymėtina, kad teismui įsiteisėjusiu sprendimu atmetus apelianto buvusios sutuoktinės priešieškinio reikalavimą pripažinti 2017 m. gegužės 30 d. pakvitavimą negaliojančiu, apelianto nurodytos aplinkybės apskritai neatsirastų.
45. Kadangi nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, šiuo metu dar nėra atsiradusios, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad apeliantas yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes nagrinėjamu atveju tokia teisė (įvertinus prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą ir argumentus, kuriais grindžiamos šį pagrindą sudarančios aplinkybės) apeliantui dar nėra atsiradusi.
Dėl apelianto ir buvusios jo sutuoktinės kreditoriaus interesų gynimo
46. Tiek iš prašymo atnaujinti procesą, tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas byloje paduotu prašymu dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, siekia apginti jo ir buvusios jo sutuoktinės kreditoriaus R. E. teises ir teisėtus interesus. Apeliantas, vadovaudamasis teismų praktika, teigia, kad sutuoktiniams neinformavus jų kreditoriaus R. E. apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme, buvo pažeisti jo interesai, todėl santuokos nutraukimo bylos procesas privalo būti atnaujinamas. Taigi apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo šiuo aspektu iš esmės grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
47. Pažymėtina, kad anksčiau priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir sprendimas pakeistas ar priimtas naujas sprendimas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu padavė tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuris turėjo būti, bet be teisėto pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir būtent todėl jame nedalyvavo. Analizuojamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pateikė pats apeliantas, t. y. asmuo, kuris kaip pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą, todėl darytina išvada, kad jis nėra tinkamas subjektas, galintis inicijuoti proceso atnaujinimą nurodytu pagrindu.
48. Apelianto atskirajame skunde nurodytos teismų nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2026-450/2018) bei jose pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, nes jose buvo sprendžiami klausiamai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kai procesus buvo inicijavę buvusių sutuoktinių kreditoriai, kurie turėjo būti, bet be teisėto pagrindo nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą t. y. tinkami subjektai. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo nepasisako.
49. Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
50. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo skundžiamą nutartį ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad apeliantas yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, tačiau netenkindamas apelianto prašymo atnaujinti procesą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą.