- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-37-368/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- RUAB „Vėtrūna”
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Vėtrūna“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 206 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1129-671/2016 pagal ieškovės RUAB „Vėtrūna” ieškinį atsakovui viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Telšių regioninio profesinio mokymo centrui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė RUAB „Vėtrūna” ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 7115,96 Eur pasirengimo sudaryti sutartį ir sutarčiai įsigalioti patirtas išlaidas, 14935,30 Eur nekompensuotas statybos rangos sutarties vykdymo metu patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), 3307,69 Eur palūkanas už nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei laimėjus viešąjį pirkimą ir pasirašius statybos rangos sutartį, tikėjosi sutarties vykdymo metu patirtas išlaidas atgauti atsakovui sumokėjus visą sutarties kainą. Statybos rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovė turi teisę į visišką nuostolių atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukiant 2012-10-29 statybos darbų rangos sutartį Nr. F5-25 patyrė 24570 Lt (7115,96 Eur) išlaidų dėl pasirengimo sudaryti sutartį ir sutarties įsigaliojimo ir 186140,90 Lt (53910,13 Eur) (be PVM) nekompensuotų statybos rangos sutarties vykdymo metu patirtų išlaidų, nes vykdant sutartį turėjo transporto ir mechanizmų paslaugų, kuro, statybvietės išlaikymo, statybinių medžiagų įsigijimo ir mažaverčio inventoriaus sunaudojimo, subrangos darbų ir su darbo užmokesčiu susijusių išlaidų. Ieškovė patyrė 186140,90 Lt išlaidų (be PVM) vykdydama sutartį. Atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 134572,31 Lt sutarties kainos (be PVM). Susidaręs 51568,59 Lt skirtumas laikytinas tiesioginiais ieškovės nuostoliais dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nes, nenutraukus sutarties, ieškovė būtų turėjusi galimybę atlikti visus darbus ir gauti visą sutarties kainą, kuri atlygintų sutarties vykdymo išlaidas ir būtų atlygis už darbą.
2. Atsakovas VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centras su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pateikti įrodymai nepagrindžia turėtų nuostolių ir nelaikytini tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais tiesioginius nuostolius. Neužtenka deklaratyviai nurodyti ir pateikti savo paties pažymas dėl patirtų nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro priteisė RUAB „Vėtrūna” 3562,04 Eur nuostolių atlyginimą, 523,08 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro priteisė į valstybei 92 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Byloje teismas nustatė, kad atsakovas 2013-05-14 vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį Nr. (14.1)-V13-151. Telšių rajono apylinkės teismo 2015-07-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-187/2015 atsakovo 2012-10-29 statybos rangos darbų sutarties Nr. F5-25 nutraukimas pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Šiaulių apygardos teismas 2016-02-01 nutartimi minėtą sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę sutarties pažeidimą, todėl teismas atsakovo neteisėtus veiksmus pripažino prejudiciniu faktu.
5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas atsiskaitydamas su ieškove pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus neatlygino ieškovės patirtų išlaidų. Atsakovas neįrodė nekompensuotų statybos rangos sutarties vykdymo metu patirtų tiesioginių nuostolių fakto, todėl, nesant visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimo dalį dėl nuostolių atlyginimo teismas atmetė.
6. Ieškovės 2027,34 Eur patirtų išlaidų dėl suteiktos 2 mln. Lt paskolos rangos sutarčiai įvykdyti teismas nepripažino nuostoliais, patirtais kitai sutarties šaliai neįvykdžius statybos rangos sutarties. Kredito unijos 2012-08-27 pažymos Nr. 12/856/1 pateikimas buvo viena iš viešojo pirkimo konkurso sąlygų, todėl, teismo nuomone, nuo statybos rangos sutarties neįvykdymas nesudaro pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų įvykdymo.
7. Ieškovė po sutarties sudarymo pagal sutarties reikalavimus apsidraudė savo civilinę rangovo atsakomybę būtent su atsakovu sudarytos sutarties statybos objektui, dėl to patyrė 2000 Lt (579,24 Eur) išlaidas. Vykdydama pareigą užtikrinti atsakovui žalos atlyginimą, turėjo sudaryti generalinį statybos draudimą, apimantį visas statybos darbų rizikas, o tam, kad sutartis įsigaliotų, pagal sutartį ieškovė privalėjo pateikti atsakovui savo prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrinančią priemonę, lygią 10 procentų sutarties kainos, t. y. draudimo bendrovės draudimo 540352 Lt sumos laidavimą. Ieškovė šiuos reikalavimus įvykdė, dėl to patyrė 15570 Lt (4509,38 Eur) išlaidas. Abi šalys pripažino, kad ieškovė sutarties vykdymo metu atliko 30 procentų sutartimi numatytų statybos darbų. Atsižvelgęs į nurodytą aplinkybę ir įvertinęs tai, kad atsakovas, apmokėdamas ieškovės išrašytas sąskaitas, atlygino dalį ieškovės patirtų draudimo išlaidų, iš atsakovo teismas priteisė 70 procentų nepadengtų draudimo išlaidų (2000 Lt + 15570 Lt = 17570 Lt x 70% = 3562,04 Eur). Taip pat iš atsakovo teismas priteisė ieškovei 523,08 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos (3562,04 Eur x 0,05/365 d. x 1072 d.), ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė RUAB „Vėtrūna“ prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, priteistą pinigų sumą padidinti iki 25358,95 Eur bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8. 1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas atsiskaitydamas su ieškove pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus neatlygino ieškovės patirtų išlaidų, bei teismo motyvas, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas nėra atlyginęs ieškovės patirtų išlaidų vykdant sutartį, neatitinka įrodinėjimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso kodekso normų taikymo ir aiškinimo taisyklių. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat netinkamai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias nuostolių sampratą, nuostolių dydžio nustatymą ir atlyginimą bei neteisingai aiškino statybos rangos darbų fiksuotos kainos sampratą. Atsakovas turėjo įrodyti, kad jo sumokėtoji sutarties kainos dalis atlygino visas ieškovės išlaidas, susijusias su sutartimi, o ne atvirkščiai. Ieškovė į bylą pateikė visas patirtas išlaidas įrodančius įrodymus, atsakovo sumokėta sutarties kainos dalis yra akivaizdžiai mažesnė, dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad visos ieškovės išlaidos yra atlygintos.
8.2. Ieškovė, tikėdamasi minimalus jo pažeisto teisėto lūkesčio principo apgynimo, prašė priteisti tik pinigų sumą kompensuojančią tiesioginius nuostolius (patirtos išlaidos), patirtus dėl to, kad atsakovo sumokėtoji dalis sutarties kainos neatlygino visų faktiškai atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su sutartimi ir jos vykdymu, o atsakovas neteisėtai atėmė ieškovei galimybę įvykdyti sutartį ir gauti visą sutarties kainą, t. y. prašoma priteisti skirtumą tarp ieškovės faktiškai patirtų išlaidų ir atsakovo faktiškai sumokėtos sutarties kainos dalies.
8.3. Teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovo pasirašytuose pažymose apie atliktus darbus ir darbų aktuose nėra nurodyta, kokią darbų kainos dalį sudaro turėtos ar tikėtinos išlaidos vykdant sutartį, apeliantės nuomone, yra nepagrįsta, padaryta tinkamai neišanalizavus byloje esančius įrodymus bei neįsigilus į rangos darbų fiksuotos kainos sampratą ir sutarties 9.3 punktą. Apeliantės teigimu, nėra jokių kliūčių nustatyti ieškovės patirtas išlaidas ir jų dydį bei nuspręsti dėl atlygintinos dalies CK 6.249 straipsnio 1 dalies aspektu, jeigu teismui kyla abejonių dėl visos reikalaujamos priteisti pinigų sumos įrodymo tikslumo. Teismas nurodė, jog ne visos ieškovės pateiktos pažymos įrodo išlaidas, tačiau nepasisakė ir neanalizavo likusių pažymų ir ieškovės įrodymų dėl patirtų išlaidų. Teismas turėjo įvykdyti CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą nustatyti nuostolių dydį, jeigu manė, kad ieškovė tiksliai neįrodė 14935,30 Eur nuostolio dydžio, juolab, jog dėl reikalavimo priteisti 7115,96 Eur teismas vis dėlto sugebėjo realizuoti CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą.
Šalies argumentai
8.4. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės 2027,34 Eur išlaidos nėra nuostolis dėl neteisėto atsakovo elgesio. Neteisėtas sutarties nutraukimas atėmė ir atsakovo galimybę įvykdyti sutartį ir gauti visą fiksuotą atlygį, kurio paskirtis – kompensuoti visas rangovo patirtas išlaidas ir atlyginti už darbą (CK 6.653 str. 2 d., 5 d.). Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad atsakovas, sumokėjęs dalį sutarties kainos, liko neatlyginęs 70 procentų ieškovės 5088,62 Eur išlaidų, patirtų draudimui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centras prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pažymi, kad šalys susitarė dėl fiksuotos sutarties kainos – 6538249,52 Lt (1893607,95 Eur), kurią užsakovas turėjo sumokėti, rangovui tinkamai atlikus darbus. Sutarties 9.3 p. numatyta, kad apmokėjimo už tinkamai pagal sutartį atliktus darbus sumai nustatyti turi būti taikomos žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytos fiksuotos darbų grupių (etapų) kainos. Ieškovės atlikti ir perduoti darbai vykdant sutartį buvo įforminti abiejų šalių pasirašytomis pažymomis apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei atliktų darbų aktais. Bendra pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų nurodytų darbų vertė yra 6538249,52 Lt (1893607,95 Eur), kaip ir numatyta 2012-10-29 statybos rangos sutartyje. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai nurodyti, kas yra įtraukta į PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kainas už atliktus statybos darbus.
9.2. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas nėra atlyginęs ieškovės patirtų išlaidų, vykdant statybos rangos sutartį, neaišku ir pagal byloje esančius duomenis neįmanoma nustatyti, kokia dalis ieškovės patirtų išlaidų turėtų būti atlyginta, kad lūkestis dėl tinkamai įvykdytos sutarties būtų patenkintas. Pažymos išlaidos dėl 2 mln. Lt paskolos rangos sutarčiai įvykdyti pateikimas buvo viena iš viešojo pirkimo konkurso sąlygų, todėl statybos rangos sutarties neįvykdymas nesudaro pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų įvykdymo.
9.3. Ieškovė nesugebėjo įrodyti pareikštų ieškinio reikalavimų, t. y. nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad tariamai jos išrašytose ir atsakovo jau apmokėtose PVM sąskaitose faktūrose 38 974,83 Eur suma nėra įtrauktos turėtos išlaidos. Svarbu tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismas pasiūlė ieškovės atstovui pateikti papildomus dokumentus arba kitus įrodymus, kurie detalizuotų, kokią jau apmokėtų darbų kainos dalį sudaro ieškovės turėtos ir tikėtinos išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nuostolių, neteisėtai nutraukus rangos sutartį, atlyginimo.
11. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 12 str.). Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, šalių teisinį statusą, įstatymas, teismų praktikoje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės taip pat numato, kuri iš šalių kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais turi pagrįsti.
12. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota: pirma, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi; antra, įrodymus ir jų visetą vertina tik teismas, vadovaudamasis įstatymais, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti, o faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).
13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 str. 1 d.). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus (pvz., minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).
14. Byloje nėra ginčo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę sutarties pažeidimą, todėl byloje likęs ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo neteisėtai ir vienašališkai nutraukus rangos sutartį.
15. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukiant 2012-10-29 statybos darbų rangos sutartį Nr. F5-25 patyrė 24570 Lt (7115,96 Eur) išlaidų dėl pasirengimo sudaryti sutartį ir sutarties įsigaliojimo ir 186140,90 Lt (53910,13 Eur) (be PVM) nekompensuotų statybos rangos sutarties vykdymo metu patirtų išlaidų.
Dėl 7115,96 Eur pasirengimo sudaryti sutartį ir sutarčiai įsigalioti patirtų išlaidų
16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės 2027,34 Eur patirtų išlaidų dėl suteiktos 2 mln. Lt paskolos rangos sutarčiai įvykdyti nepripažino nuostoliais, patirtais kitai sutarties šaliai neįvykdžius statybos rangos sutarties. Teismas padarė išvadą, kad kredito unijos 2012-08-27 pažymos Nr. 12/856/1 pateikimas buvo viena iš viešojo pirkimo konkurso sąlygų, todėl statybos rangos sutarties neįvykdymas nesudaro pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų įvykdymo. Su tokia teismo išvada nesutinka apeliantė teigdama, kad taip yra pažeidžiamas teisėtas lūkesčių interesas ir visiškas nuostolių atlyginimo principas.
17. Byloje nustatyta, kad 2012-08-27 kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ išdavė ieškovei pažymą Nr. 12/856/1, kuria patvirtino, kad laimėjus „VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro infrastruktūros plėtra Telšiuose: statybos sektoriaus praktinio mokymo centro steigimas“ viešąjį pirkimą, jai bus suteikta 2 mln. Lt paskola rangos sutarčiai įvykdyti. Už pažymos gavimą ieškovė 2012-11-05 UAB „Energesman“ sumokėjo 7000 Lt. Statybos darbų rangos sutartis Nr. F5-25 sudaryta 2012-10-29, pažyma dėl 2 mln. Lt paskolos suteikimo konkursą laimėjus UAB „Vėtrūna“ išduota 2012-08-27, todėl teisėjų kolegijai neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad kredito unijos 2012-08-27 pažymos Nr. 12/856/1 pateikimas buvo viena iš viešojo pirkimo konkurso sąlygų. Akivaizdu, kad statybos rangos sutarties neįvykdymas nesudaro pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės 2027,34 Eur išlaidos yra nuostolis dėl neteisėto atsakovo elgesio vykdant rangos sutartį.
18. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad atsakovas, sumokėjęs dalį sutarties kainos, vis dėlto liko neatlyginęs 70 procentų ieškovės 5088,62 Eur išlaidų, patirtų draudimui.
19. Vykdydama pareigą užtikrinti atsakovui žalos atlyginimą, ieškovė turėjo sudaryti generalinį statybos draudimą, apimantį visas statybos darbų rizikas, todėl privalėjo pateikti atsakovui savo prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrinančią priemonę lygią 10 procentų sutarties kainos, t. y. draudimo bendrovės 540352 Lt sumos draudimo laidavimą. Teismas atmeta apeliantės argumentą, kad ieškovės patirtos 15570 Lt (4509,38 Eur) išlaidos taip pat turėjo būti padengtos atsakovui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. sumokėjus visą sutarties kainą. Visų pirma, byloje nėra ginčo, kad ieškovė sutarties vykdymo metu atliko 30 procentų sutartimi numatytų statybos darbų, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 70 procentų nepadengtų draudimo išlaidų, t. y. 3562,04 Eur.
Dėl 14935,30 Eur nekompensuotų statybos rangos sutarties vykdymo metu patirtų išlaidų
20. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas, atsiskaitydamas su ieškove pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus, neatlygino ieškovės patirtų išlaidų, o teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas nėra atlyginęs ieškovės patirtų išlaidų vykdant sutartį, yra nepagrįsta. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad jo sumokėtoji sutarties kainos dalis atlygino visas ieškovės išlaidas, susijusias su sutartimi, o ne atvirkščiai. Ieškovė į bylą pateikė visas patirtas išlaidas įrodančius įrodymus ir atsakovo sumokėtą sutarties kainos dalį, kuri akivaizdžiai yra mažesnė, dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad visos ieškovo išlaidos atlygintos. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.
21. Reikalavimą dėl 14935,30 Eur nekompensuotų statybos rangos sutarties vykdymo metu patirtų išlaidų ieškovė grindžia prie ieškinio pridėtomis pažymomis dėl darbų vadovo B. M. užmokesčio išlaidų, dėl darbuotojų darbo užmokesčių išlaidų, dėl išlaidų transporto ir mechanizmų paslaugoms, dėl kuro išlaidų statybvietės aptarnavimui, dėl statybvietės išlaidų, dėl išlaidų subrangai, dėl statybinių medžiagų išlaidų.
22. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju šalys susitarė dėl fiksuotos sutarties kainos – 6538249,52 Lt (1893607,95 Eur), kurią užsakovas turėjo sumokėti, rangovui tinkamai atlikus darbus. Vertindama ieškovės argumentą dėl išlaidų susijusių su vadovo B. M. ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiu, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra konkrečiai nurodyta, kas yra įtraukta į PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kainas už atliktus statybos darbus. Nesant kitų įrodymų, teismui akivaizdu, kad į rangos sutarties kainą patenka turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už darbą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl statybvietės šiukšlių šalinimo išlaidų, akcentuoja šalių sudarytos statybos rangos sutarties 5.10.1 punktą, kuriame nustatyta, kad rangovas privalo savo sąskaita iš statybvietės pašalinti statybines atliekas ir šiukšles. Todėl šios ieškovės prašomos atlyginti išlaidos taip pat pagrįstai pripažintos nepagrįstomis. Vertinant likusią prašomų atlyginti nuostolių dalį, teismas pritaria teismo išvadai, kad ne visos byloje ieškovės pateiktos pažymos, PVM sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai įrodo, kad išlaidos patirtos vykdant su atsakovu sudarytą statybos rangos sutartį. Teismas siūlė ieškovei pateikti papildomus dokumentus arba kitus įrodymus, kurie detalizuotų, kokią jau apmokėtų darbų kainos dalį sudaro ieškovės turėtos ir tikėtinos išlaidos, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nepasisakė ir neanalizavo likusių pažymų ir ieškovės įrodymų dėl patirtų išlaidų.
23. Teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovo pasirašytuose pažymose apie atliktus darbus ir darbų aktuose nėra nurodyta, kokią darbų kainos dalį sudaro turėtos ar tikėtinos išlaidos vykdant sutartį, apeliantės įsitikinimu, yra nepagrįsta, padaryta tinkamai neišanalizavus byloje esančių įrodymų bei neįsigilus į rangos darbų fiksuotos kainos sampratą ir sutarties 9.3 punktą.
24. Statybos darbų rangos sutarties 9.3 p. numatyta, kad apmokėjimo už tinkamai pagal sutartį atliktus darbus sumai nustatyti turi būti taikomos žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytos fiksuotos darbų grupių (etapų) kainos. Žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytos darbų grupių (etapų) fiksuotos kainos gali būti sumokėtos rangovui dalimis atsižvelgiant į faktiškai atliktą to darbo grupės (etapo) dalį. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas, patikrindamas dalinai atlikto darbo grupės (etapo) apimtį, turi įvertinti, kokia žiniaraštyje (veiklų sąraše) numatyto darbo grupės (etapo) dalis procentais yra faktiškai atlikta, ir pranešti rangovui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atlikti ir perduoti darbai vykdant sutartį buvo įforminti abiejų šalių pasirašytomis pažymomis apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei atliktų darbų aktais. Bendra pažymoje nurodytų darbų vertė yra 6538249,52 Lt (1893607,95 Eur), kaip ir numatyta 2012-10-29 statybos rangos sutartyje. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.653 str. 5 d. Atsakovas ieškovei už atliktus darbus 2013 m. sausio, vasario ir gegužės mėnesiais iš viso sumokėjo 134572,31 Lt (38974,83 Eur) (be PVM). Nei pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, nei atliktų darbų aktuose nėra nurodyta, kokią darbų kainos dalį sudaro turėtos ar tikėtinos išlaidos, vykdant statybos rangos sutartį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog atsakovas atsiskaitydamas su ieškove pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus neatlygino ieškovės patirtų išlaidų. Ieškovei neįrodžius nekompensuotų statybos rangos sutarties vykdymo metu patirtų tiesioginių nuostolių, nesant visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimų dalis dėl nuostolių atlyginimo atmesta teisėtai ir pagrįstai. Ieškovei tik iš dalies įrodžius patirtus nuostolius nutraukus rangos sutartį, apeliantė nepagrįstai sureikšmina teisėtų lūkesčių ir visišką nuostolių atlyginimo principus.
25. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
26. Atsakovas nepateikė duomenų apie pastirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.