- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-26
- Bylos Nr.
- e2-1129-671/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00876-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- RUAB „Vėrtūna”
- Atsakovas
- VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centrui
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės RUAB „Vėrtūna” ieškinį atsakovui VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centrui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, vadovaudamasi LR CK 1.138 str., 6.210 str., 6.245-6.251 str., prašo priteisti iš atsakovo pasirengimo sudaryti sutartį ir sutarties įsigaliojimui patirtas išlaidas 7115,96 Eur, nekompensuotas statybos rangos sutarties vykdymo metu patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) 14935,30 Eur, palūkanas už nuostolius 3307,69 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2012 metais vykdė viešąjį pirkimą pagal projektą „VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro infrastruktūros plėtra Telšiuose: statybos sektoriaus praktinio mokymo centro steigimas“. Ieškovė teikė paraišką dalyvauti minėtame viešajame pirkime bei pasiūlymą. Atsakovas ieškovės pateiktą pasiūlymą priėmė. Kartu su paraiška pagal viešojo pirkimo dokumentus ieškovė privalėjo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad turės pakankamai apyvartinių lėšų pirkimo sutarčiai įvykdyti. Atsižvelgiant į šį reikalavimą, ieškovė pateikė atsakovui kredito unijos 2012-08-27 pažymą Nr. 12/856/1, kuri patvirtino, jog ieškovei laimėjus „VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro infrastruktūros plėtra Telšiuose: statybos sektoriaus praktinio mokymo centro steigimas“ viešąjį pirkimą, jai bus suteikta 2 mln. Lt paskola rangos sutarčiai įvykdyti. Ieškovė išpildydama šį atsakovo reikalavimą patyrė 7000 Lt išlaidas. Ieškovė laimėjo paskelbtą viešąjį pirkimą ir su ja 2012-10-29 sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr. F5-25. Sutartimi ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą techninį projektą parengti darbo ir atlikti statybos rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus bei už juos sumokėti sutartyje numatytą kainą. Po sutarties sudarymo pagal sutarties reikalavimus ieškovė apsidraudė savo civilinę rangovo atsakomybę būtent šiam statybos objektui. Dėl šio draudimo ieškovė patyrė 2000 Lt išlaidas. Vykdydama pareigą užtikrinti atsakovui žalos atlyginimą, turėjo sudaryti generalinį statybos draudimą, apimantį visas statybos darbų rizikas, o tam kad sutartis įsigaliotų pagal sutartį ieškovė privalėjo pateikti atsakovui savo prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrinančią priemonę, lygią 10 procentų sutarties kainos, t.y. draudimo bendrovės draudimo laidavimą 540352 Lt sumai. Ieškovė šiuos reikalavimus išpildė, dėl ko patyrė 15570 Lt išlaidas. Dėl atsakovo reikalavimų patenkinimo sudaryti sutarčiai ir dėl sutarties įsigaliojimo reikalavimų įvykdymo (draudimo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių gavimo) ieškovė iš viso patyrė 24570 Lt išlaidų. Sudarius sutartį ieškovė pradėjo vykdyti parengiamuosius statybos objekto parengimo statybai darbus, statybvietės įkūrimo, taip pat pastato rekonstruojamų dalių griovimo ir kitus statybos rangos darbus, dėl kurių atlikimo patyrė išlaidų. Ieškovė statybos objekte darbų vadovo funkcijoms vykdyti paskyrė B. M., taip pat statybos darbams atlikti pasitelkti kiti darbuotojai (plataus profilio statybininkai ir kiti). Nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2014 metų gegužės mėnesio ieškovė patyrė 29736,49 Lt išlaidas darbų vadovo darbo B. M. darbo užmokesčiui kartu su privalomais darbuotojo ir darbdavio mokesčiais sumokėti ir 45828,97 Lt išlaidas likusių darbuotojų darbo užmokesčiui kartu su privalomais mokesčiais sumokėti, viso 75565,46 Lt. Ieškovė vykdydama darbus naudojosi transporto priemonėmis - vilkikais ir savivarčiais bei ekskavatorių ir kranų mechanizmais, taip pat įrankių ir kitos statybinės įrangos nuoma. Nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2014 metų gegužės mėnesio ieškovė patyrė 24988 Lt išlaidas transporto paslaugoms ir mechanizmų paslaugoms bei 1837,61 Lt mechanizmų bei transporto kurui, viso 26825,61 Lt. Vykdydama darbus statybvietės išlaikymui patyrė energijos pirkimo (perkant iš to paties rekonstruojamo statinio valdytojo Telšių suaugusiųjų mokyklos statybos objekto išlaikymui patiriamas išlaidas vandeniui, šildymui, elektros energijai ir kt.), statybvietės šiukšlių šalinimo, nuotekų, biotualetų, kitos būtinos statybvietės elementų (tvoros, vagonėliai, viešinimo stendai ir kt.) 18813,77 Lt išlaidas. Vykdydama darbus taip pat buvo pasitelkusi subrangovus ir jų atliktiems darbams apmokėti patyrė 16128,52 Lt išlaidas. Vykdydama darbus naudojo statybines medžiagas ir statybines žaliavas/gaminius dėl ko patyrė 33981,38 Lt išlaidas bei sunaudojo mažavertį inventorių dėl ko taip pat patyrė 14826,16 Lt išlaidas. Iš viso tiesioginės išlaidos vykdant darbus pagal sutartį sudaro 186140,90 Lt. Sutarties vykdymo metu tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl projektavimo darbų vykdymo. Atsakovas teigė, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį, o ieškovė laikėsi pozicijos, kad sutarties neįmanoma įvykdyti dėl atsakovo rizikai priskirtinų aplinkybių, t. y. paties atsakovo kaltės, nes pateiktas techninis projektas turėjo klaidų ir atsakovas nesilaikė kooperavimosi pareigos. Atsakovas 2013-04-23 pranešimu pareiškė ieškovei, kad nuo 2013-05-13 vienašališkai nutraukia sutartį. Ieškovė 2013-05-14 pranešimu pareiškė, kad sutarties nutraukimą laiko neteisėtu bei pareikalavo iš atsakovo atlyginti tiesioginius nuostolius, patirtus sutarties sudarymui ir jos vykdymui bei atlyginti netiesioginius nuostolius, t. y. iki 2013-05-21 sumokėti 399908,29 Lt. Atsakovas atmetė ieškovės teisėtus reikalavimus, po ko ieškovė kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Telšių rajono apylinkės teismas 2015-07-22 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, o Šiaulių apygardos teismas 2016-02-01 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu, t. y. konstatavo, kad atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai. Ieškovė iš viso patyrė 24570 Lt išlaidų, susijusių su pasirengimu dalyvauti viešajame pirkime, išlaidų susijusių su sutarties sudarymu (draudimo liudijimams ir prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėms gauti) ir tam, kad sutartis įsigaliotų bei būtų galima ją pradėti vykdyti. Šios išlaidos laikytinos tiesioginiais ieškovės nuostoliais, patirtais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais pažeistas teisėtas ieškovės lūkestis, jog atsakovas sutartį vykdys ir jos nenutrauks. Ieškovė patyrė 186140,90 Lt išlaidų (be PVM) vykdydama sutartį. Atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 134572,31 Lt sutarties kainos (be PVM). Susidaręs skirtumas 51568,59 Lt laikytinas tiesioginiais ieškovės nuostoliais dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nes nenutraukus sutarties, ieškovė būtų turėjusi galimybę atlikti visus darbus ir gauti visą sutarties kainą, kuri atlygintų sutarties vykdymo išlaidas ir būtų atlygis už darbą. Taip pat ieškovė turi teisę reikalauti 5 procentų metinių palūkanų dydžio palūkanas nuo 76138,59 Lt nuostolių. Pareikalavus atlyginti nuostolius dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, atsakovas turėdamas pareigą juos atlyginti, to nepadarė, todėl laikytina, kad visą laiką ieškovė neturėdama galimybės disponuoti pinigais taip pat patyrė nuostolį. Palūkanų suma, pradedant jas skaičiuoti nuo pareikalavimo (ieškovės 2013-05-14 raštu) atlyginti, t. y. nuo 2013-05-21 už visą pradelstą terminą, t. y. iki šio ieškinio pateikimo 2016-04-20, yra 11420,78 Lt. Atsakovas privalo atlyginti ieškovei iš viso 87559,37 Lt patirtų nuostolių.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovei laimėjus viešąjį pirkimą ir pasirašius statybos rangos sutartį, tikėjosi sutarties vykdymo metu patirtas išlaidas atgauti atsakovui sumokėjus visą sutarties kainą. LR CK 6.653 str. 2 d. nustatyta, kad į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Rangos sutarties kaina yra teisėtas lūkestis gauti atlygį ir kompensaciją už išlaidas, susidariusias atliekant rangos darbus. Statybos rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovė turi teisę į visišką nuostolių atlyginimą. Ieškinio esmė – atstatyti ieškovės sugriautą lūkestį gauti visišką išlaidų atlyginimą ir grąžinti ieškovę į tą padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pagal statybos rangos sutarties 9 skirsnį, sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Kol nėra sumokėta visa sutarties kaina, negalima spręsti, kokios rangovo pajamos pagal įvykdytą sutartį. Ieškovė nesitikėjo atgauti patirtas išlaidas per kelis mėnesius, o tik tada, kai bus įvykdyta sutartis. Prašo iš atsakovo priteisti skirtumą tarp sumokėtos sumos ir patirtų išlaidų. Atsakovas yra sumokėjęs procentinę fiksuotos kainos dalį, neatlyginant visų patirtų ieškovės išlaidų. Patirtos išlaidos yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė savo ieškinį grindžia pažymomis, kurias surašė ir pasirašė pati. Pateikti įrodymai nepagrindžia turėtų nuostolių ir nelaikytini tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais tiesioginius nuostolius. Neužtenka deklaratyviai nurodyti ir pateikti savo paties pažymas, kad buvo patirti nuostoliai. Ieškovė nepateikia nei vieno dokumento, išskyrus savo surašytas pažymas, t. y. suinteresuoto ieškinio patenkinimu asmens pažymas.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Parodė, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir nesąžiningas, nes prašoma du kartus sumokėti tą pačią sumą. Sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu nesuteikia teisės prašyti atlyginti nuostolius visa apimtimi. Šiaulių apygardos teismas 2016-02-01 nutartyje konstatavo, kad ieškovė taip pat nebuvo konstruktyvi, siekiant sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Dėl šios priežasties ieškovė negali reikalauti visiško nuostolių atlyginimo. Be to, ieškovė bando neteisėtai pasipelnyti. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, kurios išrašytos pagal atliktų darbų aktus. Į minėtas sąskaitas yra įtrauktos visos iki tos dienos patirtos išlaidos. Nutraukus statybos rangos sutartį, ieškovė nereikalavo išlaidų atlyginimo. Ieškovė, kaip rangovas, prisiimdamas atlikti darbą, turi įvertinti savo sąnaudas, kurias patirs vykdydamas sutartį. Visa tai turi būti įtraukta į įkainį, kurį rangovas siūlo. Pažymi, kad pažyma, kurios gavimo išlaidas taip pat ieškovė parašo priteisti, buvo viena iš sąlygų dalyvaujant viešajame pirkime, todėl nėra jokio pagrindo reikalauti atlyginti jos gavimo išlaidas nutraukus statybos rangos sutartį. Taip pat nėra jokio pagrindo reikalauti iš atsakovo sumų, sumokėtų Sodrai, priteisimo. Iš daugelio sąskaitų dėl išlaidų, patirtų mokant už subrangovų atliktus darbus, neaišku, kokiame objekte atlikti darbai. Be to, kai kurios sąskaitos nepasirašytos. Ieškovės 2013-05-14 pretenzijoje nurodyta kitokia nuostolių suma nei ieškinyje. Ieškovė privalo įrodyti patirtas išlaidas, detalizuoti, kokios išlaidos yra įtrauktos į atsakovui išrašytas sąskaitas. Ieškovė nepaneigė teiginio, kad visos jos patirtos išlaidos yra įskaitytos į atsakovo apmokėtas sąskaitas. Norint prisiteisti išlaidas, jos turi būti patirtos. Sutinka, kad šiuo atveju galima svarstyti tik dėl išlaidų priteisimo, kurias ieškovė patyrė apsidraudusi savo civilinę atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vėtrūna” ir atsakovas VšĮ Telšių regioninis profesinis mokymo centras 2012-10-29 sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. F5-25 (toliau – sutartis). Ieškovė (rangovas) įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą parengti VšĮ „Telšių regioninio profesinio mokymo centro infrastruktūros plėtra Telšiuose: Statybos sektoriaus praktinio mokymo centro steigimas” darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui sutarties kainą. 2012-08-27 kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ išdavė ieškovei pažymą Nr. 12/856/1, kuria patvirtino, kad laimėjus „VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro infrastruktūros plėtra Telšiuose: statybos sektoriaus praktinio mokymo centro steigimas“ viešąjį pirkimą, jai bus suteikta 2 mln. Lt paskola rangos sutarčiai įvykdyti. Už pažymos gavimą ieškovė 2012-11-05 UAB „Energesman“ sumokėjo 7000 Lt. 2012-11-05 ieškovė sudarė rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir 2013-01-03 sumokėjo 2000 Lt. Ieškovė pateikė atsakovui savo prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrinančią priemonę lygią 10 procentų Sutarties kainos (draudimo bendrovės draudimo laidavimą), dėl to patyrė 15570 Lt. Ieškovės išduotoje pažymoje dėl B. M. darbo užmokesčio sąnaudų obj. VšĮ Telšių regioninio mokymo centro stat. už periodą nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio nurodyta, kad darbuotojui B. M. išmokėtas 17204,25 Lt darbo užmokestis, sumokėta 12532,24 Lt su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, iš viso 29736,49 Lt. Ieškovės išduotoje pažymoje dėl darbuotojų, išskyrus B. M., darbo užmokesčio sąnaudų obj. VšĮ Telšių regioninio mokymo centro stat. už periodą nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio nurodyta, kad darbuotojams išmokėta 29957,73 Lt darbo užmokestis, sumokėta 15871,24 Lt su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, iš viso 45828,97 Lt. Ieškovės pažymose apie patirtas sąnaudas VšĮ Telšių regioninio mokymo centro stat. nurodyta, kad ieškovė patyrė 24988 Lt transporto ir mechanizmų paslaugų išlaidų, 1827,61 Lt kuro išlaidų, 18813,77 Lt statybvietės išlaikymo išlaidų, 48807,54 Lt statybinių medžiagų įsigijimo ir mažaverčio inventoriaus sunaudojimo išlaidų. Ieškovės pažymoje apie patirtas sąnaudas VšĮ Telšių regioninio mokymo centro stat. nurodyta, kad ieškovė patyrė 16128,52 Lt išlaidų dėl subrangovo M. M. IĮ atliktų subrangos darbų apmokėjimo. Atsakovas 2013-04-23 ieškovei pateikė pranešimą apie sutarties nutraukimą Nr. (14.1)-V13-151. Atsakovas nurodė, kad sutartis nutraukiama, vadovaujantis sutarties 12.3.2 punktu, nes rangovas nevykdė ir nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal jo pateiktą žiniaraštį, prašė nutraukti visą tolesnį darbą iki 2013-05-13. Ieškovė 2013-05-14 pranešime Nr. 1349 dėl statybos rangos sutarties nutraukimo pasekmių nurodė, kad nesutinka dėl sutarties nutraukimo dėl rangovo kaltės ir pareikalavo atlyginti nuo sutarties vykdymo pradžios iki jos pabaigos patirtus 129732,69 Lt tiesioginius nuostolius ir 270175,60 Lt nuostolius negautų pajamų forma. Iš 2013-01-22, 2013-02-25, 2013-05-31 PVM sąskaitų-faktūrų Nr. RUN6963 (42842,59 Lt be PVM) , Nr. VET7668 (76592,30 Lt be PVM) ir RUN7297 (15137,42 Lt be PVM) matyti, kad ieškovė atsakovui pagal atliktų darbų aktus už 2013 m. sausio, vasario ir gegužės mėnesiais atliktus darbus išrašė sąskaitas bendrai 134572,31 Lt sumai (be PVM). Vilniaus apygardos teismo 2013-02-15 nutartimi ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla. Telšių rajono apylinkės teismo 2015-07-22 sprendimu atsakovo 2012-10-29 statybos rangos darbų sutarties Nr. F5-25 nutraukimas pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Šiaulių apygardos teismas 2016-02-01 nutartimi minėtą sprendimą paliko iš esmės nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (LR CK 6.256 str. 1, 2 d). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
Nustatyta, kad tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna” ir atsakovo VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro 2012-10-29 sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr. F5-25. Rangos sutartis, taip pat viena jos rūšių – statybos rangos sutartis yra atlygintinė sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (LRCK 6.681 str. 1 d.). Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti.
Už sutarties pažeidimą taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (LR CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.). Pagal bendrąją taisyklę, sprendžiant ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.246–6.249 str.). Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas 2013-05-14 vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį Nr. (14.1)-V13-151. Telšių rajono apylinkės teismo 2015-07-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-187/2015 atsakovo 2012-10-29 statybos rangos darbų sutarties Nr. F5-25 nutraukimas pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Šiaulių apygardos teismas 2016-02-01 nutartimi minėtą sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Minėtoje civilinėje Nr. 2-5-187/2015 byloje konstatuota, kad atsakovas piktnaudžiavo vienašališkai nutraukdamas sutartį nesant tam pakankamų faktinių ir teisinių pagrindų, vienašališkas sutarties nutraukimas yra kraštutinė teisių gynybos priemonė, kuria negalima piktnaudžiauti, o bet koks piktnaudžiavimas teise yra nepateisinamas ir neteisėtas veiksmas. Minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę sutarties pažeidimą, laikytini prejudiciniu faktu ir įrodytu.
Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (LR CK 6.246 str.), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (LR CK 6.247 str., 6.249 str.). Minėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti tas, kas prašo atlyginti žalą. Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal LR CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukiant 2012-10-29 statybos darbų rangos sutartį Nr. F5-25 patyrė 24570 Lt (7115,96 Eur) išlaidų dėl pasirengimo sudaryti sutartį ir sutarties įsigaliojimo ir 186140,90 Lt (53910,13 Eur) (be PVM) nekompensuotų statybos rangos sutarties vykdymo metu patirtų išlaidų. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytus nuostolius ir jų dydį (LR CPK 178 straipsnis). LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovė nurodė, kad patyrė 186140,90 Lt (53910,13 Eur) (be PVM) tiesioginių nuostolių, nes vykdant sutartį tiek turėjo transporto ir mechanizmų paslaugų, kuro, statybvietės išlaikymo, statybinių medžiagų įsigijimo ir mažaverčio inventoriaus sunaudojimo, subrangos darbų ir su darbo užmokesčiu susijusių išlaidų. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pilnai įvykdžius darbus pagal su atsakovu sudarytą statybos rangos sutartį, šį suma būtų įskaičiuota į nustatytą darbų kainą, todėl dėl atsakovo neteisėto sutarties nutraukimo jis turi atlyginti nurodytas patirtas išlaidas. Atsakovo atstovas parodė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos jau yra atlygintos, nes jos yra įskaičiuotos į atsakovo apmokėtas PVM sąskaitas faktūras už atliktus statybos rangos darbus. Statybos rangos darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: arba sutartyje nurodant konkrečią kainą, arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. LR CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012). Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (LR CK 6.653 str. 5 d.). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl fiksuotos sutarties kainos – 6538249,52 Lt (1893607,95 Eur), kurią užsakovas turėjo sumokėti, rangovui tinkamai atlikus darbus. Sutarties 9.3 p. numatyta, kad apmokėjimo už tinkamai pagal sutartį atliktus darbus sumai nustatyti turi būti taikomos žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytos fiksuotos darbų grupių (etapų) kainos. Žiniaraštyje (veiklų sąraše) nurodytos darbų grupių (etapų) fiksuotos kainos gali būti sumokėtos rangovui dalimis atsižvelgiant į faktiškai atliktą to darbo grupės (etapo) dalį. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas, patikrindamas dalinai atlikto darbo grupės (etapo) apimtį, turi įvertinti, kokia žiniaraštyje (veiklų sąraše) numatyto darbo grupės (etapo) dalis procentais yra faktiškai atlikta ir pranešti rangovui. Ieškovės atstovas nurodė, kad statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio vidurio (ieškinyje nuodant statybos rangos darbų atlikimo laikotarpį padaryta rašymo apsirikimo klaida). Iš byloje pateikų 2013-01-22, 2013-02-25, 2013-05-31 PVM sąskaitų-faktūrų Nr. RUN6963, Nr. VET7668 ir RUN7297 matyti, kad atsakovas ieškovei už atliktus darbus 2013 m. sausio, vasario ir gegužės mėnesiais iš viso sumokėjo 134572,31 Lt (38974,83 Eur) (be PVM). Byloje nėra ginčo dėl nurodytos sumos apmokėjimo. Ieškovės atlikti ir perduoti darbai vykdant 2011-10-29 sutartį buvo įforminti abiejų šalių pasirašytomis pažymomis apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei atliktų darbų aktais. Iš pažymų apie atliktų darbų ir išlaidų vertę matyti, kad pateiktas statybos rangos darbų sąrašas, susikirstytas į dvidešimt dalių, prie kiekvienos iš jų nurodyta darbų kaina ir atitinkamu laikotarpiu įvykdytų darbų vertė. Bendra pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę nurodytų darbų vertė yra 6538249,52 Lt (1893607,95 Eur), kaip ir numatyta 2012-10-29 statybos rangos sutartyje. Pažymose apie atliktų darbų ir išlaidų vertę rangovo atitinkamu laikotarpiu atlikti darbai pagal nustatytą sąrašą įvertinti pinigine išraiška, o atliktų darbų aktuose - procentine išraiška. Nei pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, nei atliktų darbų aktuose nėra nurodyta, kokią darbų kainos dalį sudaro turėtos ar tikėtinos išlaidos, vykdant statybos rangos sutartį. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai nurodyti, kas yra įtraukta į PVM sąskaitose faktūrose nurodytas kainas už atliktus statybos darbus. Mažai tikėtina, kad ieškovė, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2013-02-15 nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, išrašydama atsakovui sąskaitas už per keletą mėnesių atliktus darbus į nurodytą kainą neįtraukė patirtų išlaidų, nors rangos sutarties kaina, kaip minėta, yra turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už darbą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskutinė PVM sąskaita faktūra išrašyta 2013-05-31, t.y. atsakovui jau 2013-05-13 vienašališkai nutraukus statybos rangos sutartį. Ieškovė 2013-05-14 pranešimu nesutiko su atsakovo vienašališku sutarties nutraukimu ir prašė atlyginti nuo sutarties vykdymo pradžios iki jos pabaigos patirtus 129732,69 Lt (37573,18 Eur) tiesioginius nuostolius. Darytina išvada, kad 2013-05-14 ieškovė patirtas sutarties vykdymo išlaidas buvo apskaičiavusi, tačiau jų neįtraukė į paskutinę atsakovui išrašytą 2013-05-31 PVM sąskaitą faktūrą. Be to, kaip minėta, atlikti darbai buvo priimami pagal pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Kita vertus, teismas sutinka su ieškovės atsakovo išsakyta pozicija, kad visas sutartį vykdant patirtas išlaidas tikėtasi kompensuoti atsakovui sumokėjus visą sutartyje nustatytą rangos darbų kainą. Rangovas dėl sutarties pasibaigimo patiria turtinių praradimų, nes negauna pelno, gali būti išeikvojęs lėšas ar medžiagas. Ieškovės atstovas nurodė, kad turi būti ginamas ieškovės teisėtų lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovei neįrodžius, kad atsakovas nėra atlyginęs ieškovės patirtų išlaidų vykdant statybos rangos sutartį, neaišku ir pagal byloje esančius duomenis neįmanoma nustatyti, kokia dalis ieškovės patirtų išlaidų turėtų būti atlyginta, kad lūkestis dėl tinkamai įvykdytos sutarties būtų patenkintas. Paminėtina ir tai, kad ieškovė iš atsakovo prašo priteisti statybvietės šiukšlių šalinimo išlaidas, nors tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties 5.10.1 p. nustatyta, kad rangovas privalo savo sąskaita iš statybvietės pašalinti statybines atliekas ir šiukšles. Taip pat ne visos byloje ieškovės pateiktos pažymos, PVM sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai įrodo, kad išlaidos patirtos vykdant su atsakovu sudarytą statybos rangos sutartį, todėl ieškovės nurodytos išlaidos galėjo būti patirtos ne tik šiame objekte ir ne tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno irodymo irodomąją reikšmę, bet ir irodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas, vertindamas irodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį isitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo; 2008-02-26 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-439/2008 2011-08-08 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-340/2011). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių galima būtų daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas atsiskaitydamas su ieškove pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus neatlygino ieškovės patirtų išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė nekompensuotų statybos rangos sutarties vykdymo metu patirtų tiesioginių nuostolių fakto, todėl nesant visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimas šioje dalyje dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 24570 Lt (7115,96 Eur) išlaidas, kurias patyrė dėl atsakovo reikalavimų patenkinimo sutarčiai sudaryti ir dėl sutarties įsigaliojimo reikalavimų. Nurodė, kad kartu su paraiška pagal viešojo pirkimo dokumentus ieškovė privalėjo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad turės pakankamai apyvartinių lėšų pirkimo sutarčiai įvykdyti. Atsižvelgiant į šį reikalavimą, ieškovė pateikė atsakovui kredito unijos 2012-08-27 pažymą Nr. 12/856/1, kuri patvirtino, jog ieškovei laimėjus „VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro infrastruktūros plėtra Telšiuose: statybos sektoriaus praktinio mokymo centro steigimas“ viešąjį pirkimą, jai bus suteikta 2 mln. Lt paskola rangos sutarčiai įvykdyti. Ieškovė dėl šio reikalavimo įvykdymo patyrė 7000 Lt (2027,34 Eur) išlaidas. Teismas pritaria atsakovo atstovo argumentams, kad minėtos išlaidos negali būti priskiriamos prie nuostolių, patirtų kitai sutarties šaliai neįvykdžius statybos rangos sutarties. Kaip nurodo ieškovė, minėtos pažymos pateikimas buvo viena iš viešojo pirkimo konkurso sąlygų, todėl statybos rangos sutarties neįvykdymas nesudaro pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų įvykdymo.
Ieškovė taip pat nurodė, kad po sutarties sudarymo pagal sutarties reikalavimus apsidraudė savo civilinę rangovo atsakomybę būtent su atsakovu sudarytos sutarties statybos objektui, dėl ko patyrė 2000 Lt (579,24 Eur) išlaidas. Vykdydama pareigą užtikrinti atsakovui žalos atlyginimą, turėjo sudaryti generalinį statybos draudimą, apimantį visas statybos darbų rizikas, o tam, kad sutartis įsigaliotų pagal sutartį ieškovė privalėjo pateikti atsakovui savo prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrinančią priemonę lygią 10 procentų sutarties kainos, t. y. draudimo bendrovės draudimo laidavimą 540352 Lt sumai. Ieškovė šiuos reikalavimus įvykdė, dėl to patyrė 15570 Lt (4509,38 Eur) išlaidas. Ieškovės atstovas paaiškino, kad šios išlaidos taip pat turėjo būti padengtos atsakovui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. sumokėjus visą sutarties kainą. Abi šalys pripažino, kad ieškovė sutarties vykdymo metu atliko 30 procentų sutartimi numatytų statybos darbų. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę ir įvertinus tai, kad šiuo atveju laikytina, kad atsakovas apmokėdamas ieškovės išrašytas sąskaitas, atlygino dalį ieškovės patirtų draudimo išlaidų, iš atsakovo priteistina 70 procentų nepadengtų draudimo išlaidų (2000 Lt + 15570 Lt = 17570 Lt x 70% = 3562,04 Eur). Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovei 523,08 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos (3562,04 Eur x 0,05/365 d. x 1072 d.) ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Valstybei iš atsakovo priteistinas 92 Eur žyminis mokestis (LR CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro, kodas 190807514, priteisti RUAB „Vėtrūna”, kodas 180315137, nuostolių atlyginimą 3562,04 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt du Eur 4 ct), palūkanas 523,08 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris Eur 8 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro, kodas 190807514, priteisti į valstybės pajamas 92 Eur (devyniasdešimt du Eur) žyminį mokestį.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.