- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- e2YT-4767-570/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02053-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „B.“
- Kreditorius
- JSC A
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą antstoliui, kurio veiksmai skundžiami Laurynui Lukšiui, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „B.“, išieškotojas JSC A.B., dėl 2020-05-22 patvarkymo Nr. S-20-187-2770 „Dėl turto vertės nustatymo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) pateiktu skundu antstoliui Laurynui Lukšiui prašo panaikinti antstolio Lauryno Lukšio 2020-05-22 patvarkymą Nr. S-20-187-2770 „Dėl turto vertės nustatymo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį Lauryną Lukšį iš naujo įvertinti skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą - UAB „V.“ paprastųjų vardinių akcijų paketą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2SP-4535-985/2020. Nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamu patvarkymu nustatyta jam priklausančio UAB „V.“ akcijų paketo verte, kuri grindžiama 2020-05-10 ekspertizės aktu, nes pati ekspertizė atlikta neobjektyviai ir paviršutiniškai, t.y. ji remiasi iš esmės tik išoriniais šaltiniais ir stebėjimu; antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą aklai vadovavosi ekspertizės aktu ir netinkamai nustatė skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausančio turto – UAB “V.” paprastųjų vardinių akcijų paketo vertę bei įkainojo jį žemesne, nei rinkos verte; nors skolininkas prieštaravimus pateikė prieš beveik tris savaites, tačiau antstolis Laurynas Lukšys iki pat skundo padavimo dienos dėl jų nėra priėmęs jokio patvarkymo – nei skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nei motyvuotai atsisakyti tai padaryti; ekspertę ir išieškotoją sieja ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, kadangi išieškotojas Alfa bank ne kartą naudojosi ekspertės D. A. teikiamomis paslaugomis vertinant verslo ir akcijų rinkos vertę ir su tuo susijusius klausimus, o tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti ekspertės nešališkumu. Ekspertizės akte pateikiami teiginiai paprasčiausiai neatitinka tikrovės, o tai daro įtaką ir galutinės išvados teisingumui. Skundžiamas patvarkymas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o antstolis įpareigotinas iš naujo atlikti nuosavybės teise priklausančio turto - UAB „V.“ paprastųjų vardinių akcijų paketo įkainojimą.
Antstolis Laurynas Lukšys, 2020 m. liepos 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-187-3776, kuriuo skundo dėl 2020-05-22 patvarkymo Nr.S-20-187-2770 „Dėl turto vertės nustatymo“ netenkino, jo nagrinėjimo klausimą perdavė spręsti teismui. Kartu pateikė antstolio žinioje esančios vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) III tomą, kurioje atliekamas išieškojimas iš skolininko V. K.. Nurodė, kad skolininko skundas yra visiškai nepagrįstas, antstolis skundžiamą patvarkymą priėmė pagrįstai ir teisėtai, antstoliui vykdant įstatyme nustatytas funkcijas. Priešingai nei nurodo skolininkas, antstolis išsprendė klausimą vykdomojoje byloje dėl skolininko prieštaravimų, priėmė patvarkymą dėl papildomos ekspertizės paskyrimo ir minėtą patvarkymą išsiuntė Skolininkui (v.b.p.826-831). Skolininkas elgiasi nesąžiningai ir skundu siekia vilkinti išieškojimo procesą, nors teigia suprantantis, kad vykdymo procesas neturi būti nepagrįstai vilkinamas, skolininkas siekė ir siekia vykdomojoje byloje pateikti visus reikšmingus duomenis, reikalingus tikslios įmonių vertės nustatymui, bet elgiasi visiškai priešingai – kategoriškai nebendradarbiauja, atsisakė pateikti informaciją ir dokumentus, inicijavo teisminius procesus, teikdamas nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų ir prašymus, įskaitant ir šį nepagrįstą skundą su prašymu taikyti neproporcingas-neekonomiškas laikinąsias apsaugos priemones, akivaizdžiai piktnaudžiauja turimomis teisėmis, kadangi akivaizdžiai siekia vilkinti vykdymo procesą, užkertant kelią per įmanomai trumpiausią laiką išieškotojams JSC A.-B., UAB „B.“ ir kitiems atgauti skolas, sąmoningai ir tiesiogine tyčia teikia nepagrįstus skundus ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuose tas pačias aplinkybes aiškina skirtingai, nutyli reikšmingas aplinkybes, iki šiol neįvykdė ir nevykdo antstolio reikalavimų pateikti informaciją ir dokumentus (pagal antstolio 2019-11-19 patvarkymą Nr.S-19-187-6584, kuris skolininkui įtektas dar 2019-11-21) reikalingos ekspertizei atlikti (papildomai ekspertizei atlikti esamoje vykdymo proceso stadijoje), tokie V. K. veiksmai sudaro pagrindą skirti jam baudą, pusę šios sumos sumokant JSC A. B. ir UAB „B.“ naudai. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) imtasi visų teisėtų priemonių, siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tuo pačiu nepažeidžiant proceso šalių teisėtų interesų, todėl pareiškėjo-skolininko V. K. skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir netenkintinas. Antstolis prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skolininkui skirti iki 5000 Eur baudą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) JSC A. B. pateikė atsiliepimą ir prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad skolininko skundas yra visiškai nepagrįstas ir iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolis neva neatsižvelgė į skolininko pateiktus prieštaravimus dėl ekspertizės akte nurodytos turto vertės ir nesiėmė veiksmų, kad turtas būtų pakartotinai įvertintas, tačiau yra priešingai, nes antstolis atsižvelgė tiek į skolininko, tiek į išieškotojo UAB „B.“ pateiktus prieštaravimus dėl ekspertizės akte nurodytos turto vertės ir priėmė patvarkymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, kuriame antstolis aiškiai nurodė ir pagrindė, jog šis patvarkymas priimamas atsižvelgiant į pateiktus prieštaravimus, taip pat patvarkymas dėl papildomos ekspertizės skyrimo buvo adresuotas ir išsiųstas skolininkui. Skolininko skundas yra bandymas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis vilkinti išieškojimo procesą. Išieškotojas pažymėjo, jog teismai, nagrinėjantys skolininko ir išieškotojo ginčus, jau ne kartą yra konstatavę skolininko nesąžiningą elgesį ir siekį vilkinti teisminius procesus. (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2019 pažymėjo, jog byloje yra aplinkybių visuma, kurių pagrindu galima abejoti skolininko, t. y. V. K., sąžiningumu ir daryti išvadą, jog skolininkas vengs galimai išieškotojui palankaus teismo sprendimo vykdymo; Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-244-407/2018 nurodė, kad teismo vertinimu, atsakovo V. K. nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios ir nepaneigia jam taikytos nesąžiningumo prezumpcijos).
Suinteresuotas asmuo UAB „B.“ pateikė atsiliepimą ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o dalyje dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo – procesą pagal pareiškėjo skundą nutraukti. Nurodyta, kad antstolis Laurynas Lukšys, atsižvelgdamas į UAB „B.“ ir pareiškėjo prieštaravimus dėl turto vertės, dar 2020-06-16 (likus dar 6 dienoms iki pareiškėjo skundo pateikimo) priėmė patvarkymą skirti papildomą ekspertizę, nustatant turto vertę. Antstolis skundžiamu patvarkymo turtą įkainojo atsižvelgdamas į eksperto išvadą dėl turto vertės, kuria, remiantis kasacinio teismo praktika, privaloma vadovautis antstoliui įkainojant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Skolininko skundas buvo pateiktas jau po to, kai antstolis pripažino skolininko ir UAB „B.“ prieštaravimų pagrįstumą, ir, išspręsdamas prieštaravimus, skyrė papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti; priėmus atitinkamą patvarkymą, nebeliko skundo dalyko, nes jau 2020-06-16 buvo pripažinta, kad turto vertė galimai nustatyta netinkamai. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai skundu reikalauja turtą vertinti iš naujo, skunde nenurodoma jokių naujai atsiradusių aplinkybių, kurioms paaiškėjus, būtų reikalinga atlikti pakartotinę ekspertizę, taigi, nėra ir pagrindo iš naujo pradėti visos turto vertės ekspertizės nustatymo, juo labiau – galiojant ir nesant nuginčytam 2020-06-16 antstolio patvarkymui dėl papildomos ekspertizės skyrimo (skundo dėl šio 2020-06-16 patvarkymo pareiškėjas nepateikė). Pareiškėjo dėstomos aplinkybės apie ekspertės D. A. šališkumą jau buvo nagrinėtos teismo, ir pripažintos nepagrįstomis, taigi, teikdamas skundą, pareiškėjas prašo dar kartą revizuoti jau priimtą ir įsiteisėjusį procesinį sprendimą dėl ekspertės nušalinimo, teikdamas tuos pačius, teismo jau anksčiau atmestus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Laurynas Lukšys atlieka skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta pagal išieškotojo JSC A.-B. 2018 m. gruodžio 03 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 03 d. vykdomąjį raštą išduotą civilinėje byloje Nr. 2T-72-381/2018, kuriuo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono tarptautinio arbitražo teismo 2018 m. vasario 7 d. dalinį sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 163435 dėl piniginių lėšų priteisimo iš skolininko V. K. išieškotojo JSC A.-B. naudai, pagal kurį skolininkas V. K. privalo sumokėti JSC A.-B. 858 044 628,47 Rub, 8 822 622,64 Eur, palūkanas, kurių dydis, mokant už dieną, yra 765 187,68 Rub ir 5 739,47 Eur nuo 2017 m. spalio 1 d. iki arbitražo sprendimo dienos, ir palūkanas, kurių dydis, mokant už dieną, yra 756 187,68 Rub ir 5 739,47 Eur nuo arbitražo sprendimo dienos iki faktinio sumokėjimo.
Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis L. Lukšys nustatė, kad skolininkas V. K., yra UAB „V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), akcininkas (turintis ir valdantis daugiau nei 1/2 UAB „V.“ akcijų paketo) ir UAB „V.“. įm.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), vadovas.
Antstolis L. Lukšys 2019 m. birželio 28 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti Nr.S-19-187-3438, kuriuo paskirta ekspertizė skolininkui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto - UAB „V.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų paketo, kurį sudaro 85 450 001 vnt., rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertei D. A., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Aukščiau paminėtu patvarkymu skolininkas V. K. įpareigotas netrukdyti teismo ekspertei D. A. gauti ir susipažinti su dokumentais esančiais skolininko ir kitų asmenų žinioje, kurie būtini ekspertizei atlikti (v.b. 205-260 p.).
Antstolių kontoroje 2020 m. gegužės 19 d. gautas Ekspertizės aktas Nr.2004/68 E (toliau-Ekspertizės aktas), kuriame nustatyta skolininkui V. K., a.k (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „V.“, įm.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), akcijų paketo, kurį sudaro 85 450 001 vienetai paprastųjų vardinių akcijų rinkos vertė turto vertinimo (2020-04-25 d.) datai - 5.540,000,00 Eur (penki milijonai penki šimtai keturiasdešimt tūkstančių eurų).
Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis L. Lukšys 2020 m. gegužės 22 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-20-187-2770, kuriuo nustatė, kad V. K. nuosavybės teise priklausančių 85 450 001 vienetų UAB „V.“ akcijų vertė - 5.540,000,00 Eur (penki milijonai penki šimtai keturiasdešimt tūkstančių eurų).
Skolininkas iš esmės skundą grindžia aplinkybėmis, kad antstolis Laurynas Lukšys priimdamas skundžiamą patvarkymą, aklai vadovavosi ekspertizės aktu ir netinkamai nustatė skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausančio turto – UAB “V.” paprastųjų vardinių akcijų paketo vertę bei įkainojo jį žemesne, nei rinkos verte; nors skolininkas prieštaravimus pateikė prieš beveik tris savaites, tačiau antstolis Laurynas Lukšys iki pat skundo padavimo dienos dėl jų nėra priėmęs jokio patvarkymo – nei skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nei motyvuotai atsisakyti tai padaryti; ekspertę ir išieškotoją sieja ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, kadangi išieškotojas Alfa bank ne kartą naudojosi ekspertės D. A. teikiamomis paslaugomis vertinant verslo ir akcijų rinkos vertę ir su tuo susijusius klausimus, o tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti ekspertės nešališkumu. Ekspertizės akte pateikiami teiginiai paprasčiausiai neatitinka tikrovės, o tai daro įtaką ir galutinės išvados teisingumui. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu patvarkymu nustatyta jam priklausančio UAB „V.“ akcijų paketo verte.
Sutiktina su antstolio 2020 m. liepos 7 d. patvarkyme Nr. S-20-187-3776 nurodytomis aplinkybėmis, kad skolininko V. K. motyvai dėl skundžiamo patvarkymo yra nepagrįsti, antstolis skundžiamą patvarkymą priėmė pagrįstai ir teisėtai, vykdydamas įstatyme nustatytas funkcijas, antstolis išsprendė klausimą vykdomojoje byloje dėl skolininko prieštaravimų, priėmė patvarkymą dėl papildomos ekspertizės paskyrimo ir minėtą patvarkymą išsiuntė skolininkui (v.b.p.826-831).
Nustatyta, kad skundžiamas patvarkymas priimtas 2020 m. gegužės 22 d., skolininkui įteiktas 2020-06-01. 2020 m. gegužės 28 d. antstoliui pateikti išieškotojo UAB „B.“ prieštaravimai dėl nustatytos turto vertės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (v.b.p.778-781). 2020 m. birželio 4 d.antstoliui pateikti skolininko V. K. prieštaravimai dėl nustatytos turto vertės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (v.b.p.799-812). 2020 m. birželio 16 d. antstolis patvarkymu dėl papildomos ekspertizės skyrimo Nr.S-20-187-3318 (v.b.p.826-830), atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus prieštaravimus (skolininko ir išieškotojo) ir pasitvirtinusias pateiktas teismų išvadas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2-1702-467/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-234-236/2020), į pateiktus įrodymus dėl UAB „A.“ ir ko finansinės atskaitomybės dokumentų netikslumo, į papildomai pateiktus duomenis (dėl S. R. akcijų vertės; dėl UAB „A. k.“ KŪB komanditoriaus teisių vertės ir kt.,), į tai, kaip nurodė antstolis, kad ekspertės turimos informacijos neišsamumą sąlygojo skolininko vengimas bendradarbiauti ir teikti informaciją bei dokumentus, ir į tai, kad ekspertė netinkamai įvertino turimus duomenis, paskyrė papildomą ekspertizę su tikslu patikslinti UAB „V.“ akcijų rinkos vertę nustatytą ekspertizės akte Nr. 2004/68 E, pavedant papildomą ekspertizę atlikti ekspertei D. A..
Sutiktina su suinteresuoto asmens SC A.-B. atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad skolininko skundas yra nepagrįstas ir iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolis neva neatsižvelgė į skolininko pateiktus prieštaravimus dėl ekspertizės akte nurodytos turto vertės ir nesiėmė veiksmų, kad turtas būtų pakartotinai įvertintas, tačiau yra priešingai, nes antstolis atsižvelgė tiek į skolininko, tiek į išieškotojo UAB „B.“ pateiktus prieštaravimus dėl ekspertizės akte nurodytos turto vertės ir priėmė patvarkymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, kuriame antstolis aiškiai nurodė ir pagrindė, jog šis patvarkymas priimamas atsižvelgiant į pateiktus prieštaravimus, taip pat patvarkymas dėl papildomos ekspertizės skyrimo buvo adresuotas ir išsiųstas skolininkui.
Atkreiptinas dėmesys dėl skolininko nesąžiningumo, kadangi teismai ne kartą yra konstatavę skolininko nesąžiningą elgesį ir siekį vilkinti teisminius procesus (Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2019 pažymėjo, jog byloje yra aplinkybių visuma, kurių pagrindu galima abejoti skolininko, t. y. V. K., sąžiningumu ir daryti išvadą, jog skolininkas vengs galimai išieškotojui palankaus teismo sprendimo vykdymo; tokią pačią išvadą dėl skolininko nesąžiningumo padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-244-407/2018: Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo V. K. nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios ir nepaneigia jam taikytos nesąžiningumo prezumpcijos). Sutiktina su išieškotoju, kad aukščiau paminėti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai dėl skolininko nesąžiningumo yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju.
Sutiktina su suinteresuoto asmens UAB „B.“ atsiliepime nurodytais argumentais, kad antstolis Laurynas Lukšys, atsižvelgdamas į UAB „B.“ ir pareiškėjo prieštaravimus dėl turto vertės, dar 2020-06-16 (likus dar 6 dienoms iki pareiškėjo skundo pateikimo) priėmė patvarkymą skirti papildomą ekspertizę, nustatant turto vertę. Antstolis skundžiamu patvarkymo turtą įkainojo atsižvelgdamas į eksperto išvadą dėl turto vertės ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.), kuria, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, privaloma vadovautis antstoliui įkainojant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Skolininko skundas buvo pateiktas jau po to, kai antstolis pripažino skolininko ir UAB „B.“ prieštaravimų pagrįstumą, ir, išspręsdamas prieštaravimus, skyrė papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti; priėmus atitinkamą patvarkymą, nebeliko skundo dalyko, nes jau 2020-06-16 buvo pripažinta, kad turto vertė galimai nustatyta netinkamai. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai skundu reikalauja turtą vertinti iš naujo, skunde nenurodoma jokių naujai atsiradusių aplinkybių, kurioms paaiškėjus, būtų reikalinga atlikti pakartotinę ekspertizę, taigi, nėra ir pagrindo iš naujo pradėti visos turto vertės ekspertizės nustatymo.
Skolininko motyvai dėl ekspertės nešališkumo kartojasi kaip ir jo 2019-07-08 pateiktame pareiškime dėl teismo ekspertės D. A. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (žr.v.b.p.222-223 p.), apylinkės teismo neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr.2VP-5664-329/2019 buvo atmestas ir buvo konstatuota, kad V. K. argumentai nepagrindžia teismo ekspertės D. A. šališkumo ar veikimo išimtinai išieškotojo JSC A.-B. interesais.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis, vadovaudamasis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija, neviršydamas savo įgaliojimų, priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus, t. y. surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, patvarkymą arešuoti skolininko V. K. turtines teises, turto arešto aktą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimus, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kvietimą skolininkui V. K. atvykti į antstolių kontorą ir pateikti informaciją raštu, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus, patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, patvarkymą dėl skolininko V. K. pareiškimo dėl teismo ekspertės D. A. nušalinimo vykdomojoje byloje, raštus dėl informacijos pateikimo, patvarkymus dėl prisijingimo prie išieškojimo, dėl informacijos pateikimo ir turto apžiūros užtikrinimo, patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, dėl papildomos ekspertizės skyrimo ir kiti vykdymo veiksmai, kas, atsižvelgiant į šioje byloje esančias aplinkybes, buvo pagrįsta ir teisėta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).
Tam, kad būtų galima realizuoti skolininkui priklausantį turtą, būtina jį tinkamai įkainoti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-539-777/2015).
Areštuoto turto įkainojimo procedūra vykdymo procese nustatyta (duomenys neskelbtini)-682 straipsniuose. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjamu atveju antstolis 2020-05-22 patvarkyme nurodė, jog skolininko turto vertė – 5 540 000,00 Eur (v.b.p.724-725 p.), taigi antstolio 2020-05-22 patvarkymu nustatyta turto vertė atitinka Ekspertizės akte Nr.2004/68 E ekspertės nustatytą turto kainą, todėl antstolio 2020-05-22 patvarkymas priimtas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-344-421/2018, nutarties 28 punktas).
(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytos tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis skirta užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir pareigų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3- 218/2009). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog perkainojimas atliekamas tik tuomet, kai turto vertė yra esmingai pasikeitusi Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-265-330/2020, 29 punktą).
Įvertinus įstatymines nuostatas, teismų praktiką ir visumą nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad antstolio Lauryno Lukšio 2020-05-22 patvarkymas Nr. S-20-187-2770 „Dėl turto vertės nustatymo“ yra teisėtas, antstolis nepažeidė CPK nuostatų, todėl pareiškėjo 2020-06-22 skundas „Dėl 2020-05-22 patvarkymo Nr. S-20-187-2770 „Dėl turto vertės nustatymo“, su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones“ yra nepagrįstas ir atmestinas.
Įvertinus antstolio Lauryno Lukšio prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui, teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėjas jam įstatymo suteikta procesine teise naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti vykdymą ar pan.). Teisė teikti skundą dėl antstolio veiksmų yra įtvirtinta įstatymo lygmeniu. Nagrinėjamu atveju nepakanka suinteresuotų asmenų argumentų ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti priešingą išvadą, t. y. nenustačius būtinųjų CPK 95 straipsnyje numatytų taikymo sąlygų, nėra pagrindo pareiškėjo veiksmų teikiant skundą dėl antstolio veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimą teise ir skirti jam CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudą.
Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo skundą dėl 2020-05-22 patvarkymo Nr. S-20-187-2770 „Dėl turto vertės nustatymo“, su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Netenkinti antstolio Lauryno Lukšio prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjui V. K..
Nutarties kopijas siųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Laurynui Lukšiui vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) III tomą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.