Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-539-777/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-09
Bylos Nr.: 2S-539-777/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-14163-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Pareiškėjas: UAB „Kaušėnų paukštynas“

Kategorijos

128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
129.3pavadinimo nepavyko patikrinti
122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2S-539-777/2015

Teisėja Genovaitė Vaizgelienė (Proceso Nr.2-06-3-14163-2014-3)

Procesinio sprendimo kategorijos 128.11; 129.1; 129.3; 122.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. kovo 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Kaušėnų paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Kaušėnų paukštynas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., V. S., Ballsbridge Advisory Ltd,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2014-11-24 kreipėsi į antstolį A. S. su skundu, juo prašė panaikinti antstolio 2014-11-04 patvarkymą Nr. S1-308118. Nurodė, kad gavo antstolio 2014-11-04 patvarkymą vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo Ballsbridge Advisory Ltd naudai (toliau – išieškotojas). Patvarkyme nurodyta, kad yra areštuotas V. S. (toliau – skolininko) turtas, tarp jo 2 000 vnt. UAB „Kaušėnų paukštynas“ akcijų. Nurodyta ir tai, kad pagal išieškotojo prašymą paskirta teismo ekspertė minėtoms akcijoms įvertinti. Patvarkymu antstolis reikalauja, kad pareiškėja pateiktų išsamią informaciją už einamuosius ir praėjusius 5 m. apie pareiškėjos finansinį turtą, taip pat informaciją apie įvairius faktus, aplinkybes ir sąlygas, kurios gali būti reikšmingos atliekant akcijų vertės nustatymą. Be to, prašoma pateikti naujausią einamojo laikotarpio pabaigos informaciją, t. y. kilnojamojo turto sąrašus su transporto priemonių registracijos liudijimais, kito ilgalaikio turto sąrašus, didžiąją knygą, detalius ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei paskolų sąrašus, prekių tiekimo ir darbų atlikimo sutartis ir kitą informaciją. Nurodė, kad toks antstolio patvarkymas pažeidžia įmonės konfidencialumo ir komercinių paslapčių įsipareigojimus, yra perteklinis ir nepagrįstas teisės normomis. Nurodė, kad pareiškėja nėra skolininkė šios vykdomosios bylos kontekste ir nesaistoma su išieškotoju jokiomis sutartimis ar kitais įsipareigojimais, tačiau antstolis reikalauja pateikti daugybę pareiškėjos įmonės dokumentų. Nesupranta, kodėl pareiškėja, nebūdama skolininke, turėtų šios dokumentus teikti antstoliui ir dar neatlygintinai, nors tokio didelio kiekio dokumentų kopijų parengimas reikalauja darbo laiko sąnaudų, kurių niekas neįsipareigoja atlyginti. Nekonkreti antstolio patvarkymo ta dalis, kurioje reikalaujama pateikti informaciją už praėjusius 5 m. apie įvairius faktus, aplinkybes ir sąlygas, kurios gali būti reikšmingos, atliekant akcijų vertės nustatymą. Tokio patvarkymo apskritai neįmanoma tiksliai įvykdyti. Mano, kad ekspertė pati gerai nežino, kokių konkrečiai dokumentų jai reikia. Nurodė ir tai, kad pareiškėja 2014-05-07 valdybos posėdyje yra patvirtinusi įmonės komercinių paslapčių sąrašą, pagal kurį nemaža dalis reikalaujamų pateikti dokumentų patenka į pareiškėjo komercinių paslapčių sąrašą (yra neviešinami). Išieškotojas sudarė sutartį su teismo eksperte dėl akcijų vertinimo. LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 1 d. nurodyta, kad turto vertinimo ataskaita yra užsakovo nuosavybė ir gali būti teikiama tretiesiems asmenims arba viešinama užsakovo nuožiūra. Taigi konfidenciali pareiškėjos informacija bei dokumentai, patekti ne tik antstoliui, bet ir išieškotojui, kuris niekaip nėra įsipareigojęs saugoti pareiškėjos įmonės informaciją. Pareiškėjos vadovo ir valdybos narių pareiga būti lojaliems įmonei ir laikytis konfidencialumo įtvirtinta LR CK 2.87 str. Dėl šios priežasties negali antstoliui pateikti konfidencialios pareiškėjos įmonės informacijos. Ekspertė gali gauti duomenis apie pareiškėją, kurie yra vieši, iš Juridinių asmenų registro. Tokia teisė yra numatyta LR CK 2.71 str. Antstolio patvarkyme nėra jokio pagrindimo, kodėl ekspertei reikia papildomos informacijos akcijoms vertinti ir neužtenka tos informacijos, kuri yra viešai prieinama. Pareiškėja neatsako jokia forma už skolininko prievoles išieškotojui. Skolininkas, kaip įmonės akcininkas, neturi jokių turtinių įsipareigojimų, išskyrus pareigą sumokėti už turimas akcijas, kurią jis jau įvykdė.

Antstolis su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad antstolio 2014-11-04 patvarkyme nurodytas prašymas pagrįstas tuo, kad realios parduotino iš varžytynių turto kainos nustatymas pirmiausia yra svarbus ne tik pareiškėjai, bet ir skolininkui, kuris yra jos akcininkas. Pareiškėja, būdama lojali akcininkui, pirmiausia turėtų stengtis, kad parduotinų iš varžytynių akcijų vertė būtų nustatyta teisingai. Todėl turėtų bendradarbiauti su ekspertu, t. y. keistis informacija, derinti informacijos kiekį ir pan. Nurodė ir tai, kad antstoliui nėra svarbu, kokiais dokumentais remdamasis ekspertas nustatys parduotinų iš varžytynių akcijų realią rinkos vertę, antstoliui svarbu, kad vertė atitiktų rinkos vertę. Antstolis skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) atsiliepime į skundą nurodė, kad prašoma pateikti informacija gali būti išreikalaujama LR antstolių 22 str. 1 d. pagrindu. Nustatytu teisiniu reguliavimu antstoliui yra suteikiama teisė neatlygintinai gauti visą informaciją, kuri yra susijusi su skolininko turtu, įskaitant informaciją, kuri reikalinga nustatyti skolininko turto vertei. Ši informacija gali būti gaunama iš bet kurio asmens (o ne tik skolininko). Antstolio patvarkyme yra nurodyta konkreti iš pareiškėjos reikalaujama informacija bei pateiktas detalus sąrašas dokumentų, kurie yra būtini siekiant nustatyti skolininkų akcijų vertę. Pareiškėjos nurodoma patvarkymo dalis suteikia teisę pareiškėjai, jau pateikus visus išieškotojo konkrečiai reikalaujamus dokumentus, savo nuožiūra pateikti papildomą informaciją, kuri galėtų būti svarbi, o ne teisę atsisakyti pateikti informaciją iš viso. LR antstolių įstatymo 22 str. 1 d. nėra nurodyta, kad antstolio teisė gauti dokumentus gali būti ribojama dėl konfidencialaus dokumentų pobūdžio (jei toks būtų nustatytas). Be to, konfidencialaus pobūdžio dokumentai neabejotinai gali būti pateikti su sąlyga, kad tiek išieškotojas, tiek akcijų vertę nustatantis ekspertas su dokumentais galės susipažinti tik raštu patvirtinę įsipareigojimą neatskleisti gautos informacijos ir ją naudoti tik akcijų vertinimo tikslais. Išieškotojas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl informacijos iš pareiškėjos gavimo tik todėl, kad visos reikalingos akcijų vertei nustatyti informacijos negalėjo gauti. Reikšdama skundą pareiškėja bando vilkinti akcijų vertinimo procesą skolininko naudai. Išieškotojas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad ji neatsako už akcininko prievoles, tačiau tai nepaneigia pareigos vykdyti antstolio įpareigojimus ir teikti prašomą informaciją. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-09 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai pareigą pateikti antstoliui informaciją apie skolininką, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti, riboja kaip nustatytą tik vykdymo proceso šalims, kadangi neatlygintinai teikti tokią informaciją turi visi ją turintys fiziniai ir juridiniai asmenys.

Nurodė ir tai, kad įmonėje gali būti faktų, aplinkybių, apie kurias žino tik įmonės administracija ir kurių ekspertas gali nenumatyti, todėl nepareikalauti apie jas duomenų, tačiau jos gali būti reikšmingos akcijų vertei nustatyti. Šis vertinamojo pobūdžio reikalavimas pateikti informaciją apie įvairius faktus, aplinkybes ir sąlygas, kurios gali būti reikšmingos akcijų vertei nustatyti, reiškia galimybę pareiškėjai savo nuožiūra pateikti ir kitą informaciją, nenurodytą reikalaujamos informacijos sąraše, kuri, pareiškėjos nuomone, galėtų būti reikšminga akcijų vertei nustatyti.

Pažymėjo, kad CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nenumato, jog antstolio teisė gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie skolininką būtų ribojama konfidencialaus dokumentų pobūdžio. Juolab kad Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolį saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Taigi, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, sužinojęs informaciją ir duomenis privalo juos saugoti bei neatskleisti, todėl pareiškėja nepagrįstai abejoja dėl reikalaujamos pateikti informacijos saugumo, įvertinus tai, kad antstolio prašomi pateikti duomenys bus naudojami konkrečiam tikslui, siekiant nustatyti skolininkui priklausančio turto – akcijų vertę.

Nurodė, kad viešam Juridinių asmenų registrui yra teikiamos finansinės ataskaitos (pelno (nuostolių) ataskaita, įmonės balansas), tačiau šiuose dokumentuose nėra nurodomas konkretus turtas, o tik pateikiami finansiniai duomenys; tokia informacija gali būti informatyvi, siekiant nustatyti, ar įmonė apskritai turi turto, tačiau paties turto nedetalizuoja. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamu patvarkymu įpareigodamas pateikti papildomus duomenis, antstolis neviršijo savo įgaliojimų, veikė teisėtai ir tokiais savo veiksmais siekė objektyviai nustatyti areštuoto turto – įmonės akcijų vertę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog reikalavimas pateikti papildomus, nesančius viešame registre, duomenis apie UAB „Kaušėnų paukštynas“ yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, kadangi pats prašymas pateikti tokią papildomą informaciją savaime reiškia, jog akcijų vertei nustatyti viešai prieinamos informacijos neužtenka.

Be to, nurodė, kad pareiškėja skunde nemotyvuoja, dėl kokių priežasčių antstolio reikalavimas pateikti UAB „Kaušėnų paukštynas“ akcininkų knygą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl dėl šios patvarkymo dalies pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

Šalies argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-09 nutartį bei antstolio 2014-11-04 patvarkymą Nr. S1-308118. Nurodė, kad pareiškėja nėra skolininkė šios vykdomosios bylos kontekste ir nesaistoma su išieškotoju jokiomis sutartimis ar kitais įsipareigojimais, tačiau antstolis reikalavo pateikti daugybę pareiškėjos įmonės dokumentų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkami šio pareiškėjos skundo motyvo neanalizavo, tik atkartojo LR antstolių įstatymo 22 str. 1 d. normą. Nurodė, kad sutinka, jog visi tretieji asmenys turėtų antstoliui teikti duomenis apie skolininko turtą. Tačiau nagrinėjamu atveju informacijos prašoma ne apie konkretų skolininko turtą, o apie pareiškėjos visą turtą. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad skolininkui priklauso tik 2 000 pareiškėjos akcijų, kas sudaro 10 proc. bendro akcijų skaičiaus. Tokio nedidelio akcijų kiekio vertinimas apskritai yra neracionalus ir netikslingas išieškotojo ir skolininko pinigų švaistymas. Vertintoja ketina vertinti akcijas, o mažos akcijų dalies pardavimas iš viešųjų varžytynių jokiu būdu neatspindės tikrosios visų akcijų vertės.

Nurodė ir tai, kad teismas tinkamai neargumentavo, kodėl pareiškėja, nebūdama skolininke, turėtų didelį kiekį savo dokumentų teikti antstoliui ir dar neatlygintinai, nors tokio kiekio dokumentų kopijų parengimas reikalauja darbo laiko sąnaudų, kurių niekas neįsipareigoja atlyginti.

Nurodė, kad antstolio patvarkymo dalis, kuria reikalaujama pateikti informaciją už praėjusius 5 metus apie įvairius faktus, aplinkybes ir sąlygas, kurios gali būti reikšmingos, atliekant akcijų vertės nustatymą, yra nekonkreti. Tokio patvarkymo neįmanoma tiksliai įvykdyti. Teismo argumentai, kad paliekama pareiškėjos diskrecijai spręsti, kokius papildomus dokumentus bei aplinkybes nurodyti ir pateikti vertintojui, yra nepagrįsti. Antstolio patvarkymas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas.

Nurodė, kad teismas vertindamas pareiškėjos argumentus, kad nemaža dalis reikalaujamų pateikti dokumentų patenka į pareiškėjos komercinių paslapčių sąrašą, konstatavo, kad antstolis, sužinojęs informaciją ir duomenis, privalo juos saugoti bei neatskleisti. Tuo tarpu informacija apie pareiškėjos turtą bus perduota vertintojai ir išieškotojui, kurie niekaip nėra įsipareigoję saugoti šios informacijos. Nebūdama skolininke pareiškėja neprivalo teikti konfidencialios informacijos apie savo sudarytus sandorius, turtą, pajamas ir kitų duomenų asmenims, kurie nėra įsipareigoję ir neprivalo saugoti šios informacijos.

Nurodė, kad teismas neįvertino LR CK 1.116 str. nuostatos, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informacija, kuri yra komercinė paslaptis, ginama šio kodekso nustatytais būdais. Pareiškėja gina savo teises į konfidencialią įmonės informaciją, kurios pateikimas antstoliui ir vertintojui negali būti pateisinamas menkos dalies skolininko akcijų vertinimu.

Nurodė, kad antstolis jau buvo nustatęs šių akcijų vertę, jos skolininkas neginčijo. Tačiau su verte nesutiko išieškotojas, niekaip to nemotyvuodamas. Be to, išieškotojas per nustatytą terminą neginčijo antstolio nustatytos vertės. Nei antstolis, nei teismas netikrino, ar išieškotojas šio termino nepraleido, ar buvo teisėtas pagrindas skirti ekspertizę skolininko akcijoms vertinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundai dėl antstolio veiksmų turi viešojo intereso požymių, privalėtų objektyviai patikrinti visas vykdymo veiksmų aplinkybes, susijusias su konkretaus turto areštu ir jo įkainojimu.

Nurodė, kad nesutinka su teismo vertinimu, kad neužtenka informacijos, esančios viešuose registruose, nes neva šiuose dokumentuose nėra informacijos apie konkretų turtą, o tik pateikiamos finansinės ataskaitos. Informaciją apie įmonės turtą antstolis ir išieškotojas gali gauti iš Nekilnojamojo turto registro, iš VĮ „Regitra“, iš Plungės r. savivaldybės (apie žemės ūkio techniką), iš Juridinių asmenų registrui teikiamo aiškinamojo rašto. Teismas neanalizavo, kokią informaciją turto vertintoja jau yra gavusi iš viešai prieinamų registrų, kokios dar informacijos ir kodėl jai trūksta. Šias aplinkybes teismas privalėjo išsiaiškinti siekdamas nustatyti, ar antstolio įsipareigojimai nėra pertekliniai.

Nurodė, kad teismas skolininko turtą ir įsipareigojimus išieškotojui sutapatino su pareiškėjos įsipareigojimais antstoliui, kurie nėra tapatūs. Pagal esamą teisinį reglamentavimą (LR antstolių įstatymo 22 str. 1 d., CK 1.116 str., 2.50 str. 2 d.) pareiškėja privalėtų pateikti antstoliui tik informaciją apie skolininkui priklausančių akcijų kiekį ir jų nominalią vertę. Kitoks LR antstolių įstatymo 22 str. 1 d. aiškinimas, kaip jį pateikė teismas, yra plečiamasis ir neleistinas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis nurodo, kad su skundu nesutinka, bei atkartoja anksčiau į pareiškėjos skundą dėl antstolių veiksmų išsakytus argumentus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotojas nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodė, kad prašoma pateikti informacija gali būti išreikalaujama Antstolių įstatymo 22 str. 1 d. pagrindu. Antstolio teisė gauti anksčiau nurodytus dokumentus taip pat reiškia visų nurodytų subjektų pareigą šiuos dokumentus pateikti, jei antstolis nurodo, kad jie yra reikalingi vykdymo procese. Dėl šios priežasties atskirajame skunde yra nepagrįstai susiaurinama Antstolių įstatymo 22 str. 1 d. numatyta taisyklė. Kadangi iš pareiškėjos reikalaujami pateikti dokumentai yra neatsiejamai susiję su skolininko turtu. Nustatytu teisiniu reguliavimu antstoliui yra suteikiama teisė neatlygintinai gauti visą informaciją, kuri yra susijusi su skolininko turtu, įskaitant informaciją, kuri reikalinga nustatyti skolininko turto vertei. Be to, ši informacija gali būti gaunama iš bet kurio asmens. Nurodė ir tai, kad patvarkyme nurodyta ne tik konkreti iš pareiškėjos reikalaujama informacija, bet ir pateiktas detalus sąrašas dokumentų, kurie yra būtini siekiant nustatyti akcijų vertę. Kita pareiškėjos nurodoma patvarkymo dalis reiškia galimybę pareiškėjai savo nuožiūra pateikti ir kitą informaciją, kuri galėtų būti svarbi akcijų vertei nustatyti ir kuri nėra įtraukta į antstolio pateiktą konkretų dokumentų sąrašą. Nurodė, kad net ir įtraukti į komercinių paslapčių sąrašą dokumentai yra išreikalautini iš pareiškėjos Antstolių įstatymo 22 str. 1 d. pagrindu, nes šiame įstatyme nėra nurodyta, jog antstolio teisė gauti dokumentus gali būti ribojama dėl konfidencialaus dokumentų pobūdžio. Konfidencialaus pobūdžio dokumentai neabejotinai gali būti pateikti su sąlyga, kad tiek išieškotojas, tiek akcijų vertę nustatinėsiantis ekspertas su dokumentais galės susipažinti tik raštu patvirtinę įsipareigojimą neatskleisti gautos informacijos ir ją naudoti tik akcijų vertinimo tikslais. Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. imperatyviai įpareigoja antstolį saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis, todėl pareiškėja neturi teisės atsisakyti vykdyti antstolio patvarkymus motyvuodama, kad informacija yra laikoma komercine paslaptimi. Išieškotojas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl informacijos iš pareiškėjos gavimo tik todėl, kad visos reikalingos akcijų vertei nustatyti informacijos negalėjo gauti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-09 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nėra skolininkė vykdomojoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.

Vykdomojoje byloje yra duomenys apie areštuotus 2 000 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Kaušėnų paukštynas“ akcijų, priklausančių skolininkui (toliau – akcijos). LR CK 1.102 str. 1 d. nurodyta, kad akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja ryšys tarp areštuotų akcijų ir pareiškėjos turtinės padėties.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese turi būti laikomasi bendrųjų proporcingo nuosavybės teisių apribojimo reikalavimų; priverstinis turto pardavimas už kainą, kuri neatitinka tikrosios rinkos vertės, paprastai reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybės apsaugą) pažeidimą (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, 10 July 2007). Pagal CK 4.194¹ straipsnio 3 dalį antstolis už atliktus veiksmus vykdymo procese atsakys teisės aktų nustatyta tvarka nepriklausomai nuo kreditoriaus veiksmų ir atsakomybės prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-15 nutartis Nr. 3K-7-85-469/2015). Todėl pagrįsti yra antstolio argumentai, kad realios parduotinų iš varžytynių turto (nagrinėjamu atveju – akcijų) kainos nustatymas yra svarbus. Pareiškėjos samprotavimai apie nedidelio akcijų kiekio vertinimą yra laikytini jos nuomone, kuri neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties (taip pat ir antstolio patvarkymo) pagrįstumui ir teisėtumui. LR CPK 681 str. 1 d. nustatyta, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms apie realios parduotinų iš varžytynių turto kainos nustatymo svarbą ir įstatymų reglamentavimui apie areštuoto turto įkainojimą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad antstolis turėjo atmesti išieškotojos prieštaravimus dėl nustatytos akcijų vertės.

Pareiškėja skunde nurodė ir tai, kad išieškotojas per nustatytą terminą neginčijo antstolio nustatytos vertės. Tačiau šių argumentų pareiškėja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusi. Atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 312 str.). Todėl šių pareiškėjos argumentų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja. Juolab, kad iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad išieškotojo prieštaravimai dėl turto įkainojimo antstolio kontoroje gauti 2014-01-20 (v. b. 3 t. b. l. 171). Tą pačią dieną (2014-01-20) antstolis priėmė patvarkymą dėl išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03616 sustabdymo (v. b. 4 t. b. l. 6). 2014-09-24 patvarkymu išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03616 atnaujintas (v. b. 4 t. b. l. 116). 2014-10-02 antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertinės įstaigos (v. b. 4 t. b. l. 127). Nuo 2014-10-02 patvarkymo priėmimo yra praėję daugiau nei 90 dienų. Devyniasdešimties dienų terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus netenkama teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų (LR CPK 512 str.)

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad LR antstolių įstatymo 22 str. 1 d. pagrindu prašomi duomenys ir informacija gali būti išreikalaujami iš pareiškėjos, antstolio patvarkymas yra aiškus ir neperteklinis. Todėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų neatkartoja.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-09 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė