Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. L. ir nuteistojo I. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. K. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas I. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 19 d. 19.30 val. iki 2020 m. spalio 20 d. 15.53 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (3 (tris) mėnesius) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendį.

Nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. K. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: I. K. 2020 m. spalio 19 d., apie 18.43 val., viešoje vietoje, restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. tyčia spyrė padavėjai A. Ž. į nugarą ir kairę ranką, taip sukėlė jai fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti.

3.1. Pirmasis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendis buvo priimtas 2020 m. liepos 1 d., įsiteisėjo 2020 m. liepos 22 d., o BK 284 straipsnyje numatyta veika, dėl kurios padarymo I. K. pripažintas kaltu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, padaryta 2020 m. spalio 19 d., t. y. po pirmojo (2020 m. liepos 1 d.) nuosprendžio priėmimo. Priimdamas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį dėl rašymo klaidos ištaisymo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendyje, teismas, bendrindamas nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai parinko baudžiamajame įstatyme numatytą straipsnį, t. y. subendrino bausmes, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, tačiau neteisingai taikė įstatymo nuostatas, konstatuodamas, jog prie 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2020 m. spalio 19 d. padarytą nusikalstamą veiką, pridedama dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, t. y. 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3.2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu I. K. buvo paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė, praėjus 3 (trims) mėnesiams po pirmojo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, jog nuteistasis 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio priėmimo dieną buvo atlikęs dalį jam 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Bendrindamas 2020 m. liepos 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir neteisingai paskyrė bausmę. Taigi yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė S. L. prašė tenkinti jos skundą, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas (duomenys neskelbtini) V. A. prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundą, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis I. K. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir atidėti jam bausmės vykdymą arba sumažinti bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Vis dėlto nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl I. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Nuteistojo apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne, t. y. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tuo tarpu prokurorės apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria būtent šiuos esminius apeliacinių skundų klausimus, t. y. ar nuteistajam I. K. buvo paskirta teisinga bausmė ir ar nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jos vykdymo atidėti, taip pat, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių bendrinimo taisykles.

8.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu I. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kurią padarė 2020 m. spalio 19 d., buvo nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir I. K. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, teismas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu I. K. paskirtą bausmę subendrino su bausme jam paskirta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu I. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kurią padarė 2020 m. birželio 10 d., buvo nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant I. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti kazino, lošimo namuose bei neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 22 d., I. K. į probuojamųjų asmenų registrą buvo įtrauktas 2020 m. liepos 27 d. Akivaizdu, jog, kadangi I. K. naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, bendrinant bausmes turėjo būti taikomos BK 64 straipsnio nuostatos, t. y. jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, I. K. subendrinęs bausmes pagal BK 63 straipsnio nuostatas, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.

8.2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi teisėja, vadovaudamasi BPK 308¹ straipsniu, ištaisė rašymo apsirikimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl bausmių subendrinimo ir šią dalį išdėstė taip: „vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 6 (šešis) mėnesius, ir I. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.“. Nors Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi teisingai buvo pritaikytos BK 64 straipsnio nuostatos, tačiau yra neteisėtas pats tokios nutarties priėmimas. Nors nutartyje buvo nurodyta, kad ištaisomas rašymo apsirikimas, tačiau iš tikrųjų buvo pritaikytos kitos baudžiamojo įstatymo nuostatos, t. y. pakeista asmens teisinė padėtis ir iš naujo paskirta bausmė. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog pasikeičia tik skaičius, tačiau realiai kinta paskirtas įkalinimo laikas. BPK 308¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo pakeista nuosprendžio esmė, nes vietoj 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės I. K. buvo paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors teisėja buvo nurodžiusi, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra neskundžiama, tačiau būtina pažymėti, jog ši nutartis nesudaro atskiro apskundimo objekto, kadangi ji yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio sudėtinė dalis, tačiau prieštaravimai BPK 308¹ straipsnio tvarka priimtai nutarčiai gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio (BPK 308¹ straipsnio 4 dalis). Kadangi prokurorė apeliaciniame skunde nurodė argumentus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu I. K. paskirtų bausmių subendrinimo, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra neteisėta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia ją panaikinti, kaip sudėtinę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio dalį.

8.3. Taigi apeliacinės instancijos teismas panaikina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo subendrintos I. K. paskirtos bausmės. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nusprendžiu I. K. buvo paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kadangi šios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams, tai laikytina, kad likusi neatlikta bausmė yra visa, t. y. likusi neatlikta bausmė yra 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Taigi šiuo atveju prie didesnės neatliktos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti pridedama dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamame nuosprendyje nurodytas proporcingas, prideda 3 (mėnesius) laisvės atėmimo.

8.4. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie didesnės likusios neatliktos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir I. K. paskirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9.1. Nors nuteistasis I. K. prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – I. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – I. K. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9.2. Nuteistasis I. K. apeliaciniame skunde kelia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo klausimą, tačiau pastebėtina, jog, prašydamas atidėti paskirto laisvės atėmimo vykdymą, nuteistasis nenurodo jokių argumentų, kodėl teismas turėtų būtent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

9.3. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog I. K. yra ne kartą teistas (t. 1, b. l. 93–130), jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir už ankstesnius nusikaltimus paskirtos pačios griežčiausios bausmės. Be to, naują nusikalstamą veiką I. K. padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Labai svarbu atkreipti dėmesį, jog I. K. anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo ne tik nepateisino, bet net bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 126–127). Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Be to, I. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka, o nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 132–134), papildomai pastebėtina, jog I. K. jam paskirtų administracinių nuobaudų nevykdo, t. y. nemoka baudų. Nuteistasis šeimos neturi, niekur nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 140, 141) – tai atskleidžia, kad nesama aplinkybių, kurios galėtų asmenį paskatinti ateityje nebenusikalsti, netgi atvirkščiai – legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas gali skatinti asmenį daryti naujas nusikalstamas veikas, tokia išvada darytina, ypač atsižvelgus į aplinkybę, kad daugelis ankstesnių I. K. nusikalstamų veikų buvo susijusios su svetimo turto grobimu. Taigi visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad I. K. pataisos procesas nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

9.4. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo I. K. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

9.5. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Pirmosios instancijos teismo išdėstytos išvados ir argumentai dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo iš esmės eliminuoja ir galimybę taikyti naująją, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią, BK 75 straipsnio 3 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), kuri, be kita ko, nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau vėlgi šioje įstatymo redakcijoje, kaip ir ankstesnėse, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog I. K. labai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų ir planuoja įsidarbinti, nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Tvirtinimas, jog I. K., būdamas laisvėje, galės lengviau įsidarbinti, yra visiškai nepagrįstas, nes tokią galimybę jis turėjo ir anksčiau, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, bet jos nerealizavo. Tai, kad nuteistasis gydosi priklausomybę nuo narkotikų, nemažina nei jo padarytos nusikalstamos veikos, nei jo asmenybės pavojingumo, be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu jis buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi jam buvo paskirta papildoma pareiga – gydytis priklausomybės ligas iki probacijos termino pabaigos (t. 1, b. l. 127), todėl, akivaizdu, jog I. K. priklausomybę gydosi ne savanoriškai, o būdamas įpareigotas tai daryti. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta.

9.6. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad I. K. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

10. Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

10.1. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. lapkričio 17 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 16–18), jame prašoma valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 98,23 Eur – iš nuteistojo I. K. Šis prašymas netenkinamas.

10.1.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. ir (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. L. apeliacinius skundus, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Gynėjas (duomenys neskelbtini) V. A. nuteistajam I. K. buvo paskirtas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi (t. 2, b. l. b. l. 19).

10.1.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

10.1.3. Nuteistasis I. K. negauna nuolatinių (pastovių) pajamų iš darbinės veiklos, t. y. yra nedirbantis, be to, yra siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl šios aplinkybės gali apsunkinti finansinių pajamų gavimą. Taigi teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas, atsižvelgiant į nuteistojo I. K. turtinę padėtį ir aktualų teisinį reglamentavimą, t. y., jog, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

10.2. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad paskirtą bausmę I. K. privalo atlikti pataisos namuose. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 50 straipsnio redakcijoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263) nebėra 3 dalies, kurioje buvo įtvirtinta nuostata, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojančią Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnio redakciją teismas paskirtos bausmės atlikimo vietos nenurodo, t. y. pataisos įstaigas, kuriose laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Taigi iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinama aplinkybė, kad I. K. laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą atmesti, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl I. K. (I. K.) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie didesnės likusios neatliktos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir I. K. (I. K.) paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies aplinkybę, jog I. K. (I. K.) laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą priteisti turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas iš nuteistojo I. K. (I. K.).