Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. D., J. K. ieškinį atsakovams V. K., G. K., D. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė R. D. papildomai paaiškino, kad po savo mamos I. D. mirties ji pradėjo iš esmės rūpintis savo močiute ir perėmė visas mamos rūpesčius, funkcijas močiutės atžvilgiu. Močiutės pageidavimu buvo sudaryta Rentos sutartis ir butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistas jai. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal Rentos sutartį vykdo pilnumoje – užtikrina močiutės gyvenamąją vietą bei jos buitį jos tėčio S. D. bute, kuriame gyvena kartu su močiute, materialiai remia, užtikrina aprangą, maistą, medicininių paslaugų teikimą bei kitus gyvybiškai svarbius tokio amžiaus žmogaus poreikius, nes atsakovai gyvena bute (duomenys neskelbtini), ir atsisako iš šio buto išsikelti. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atsisakant išsikelti iš ne atsakovams priklausančio buto nei ji, nei močiutė negali visapusiškai naudotis butu (duomenys neskelbtini), bei tinkamai realizuoti teise, pareigas bei sąlygas pagal Rentos sutartį. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybės ir paaiškino, kad ji pilnai supranta kokioje byloje ji dalyvauja kaip ieškovė, pilnai supranta savo pareikštus reikalavimus atsakovams, kad ji nori sugrįžti ir nori gyventi su kartu su savo anūke R. D. jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuri ja rūpinasi, prižiūri. Su sūnumi V. K. ir jo šeima gyventi nenori, ypač nenori gyventi su sūnaus žmona, taip pat nenori, kad jie gyventų bute (duomenys neskelbtini), nori jog atsakovai visi išsikeltų iš šio buto. Rentos sutartį ji sudarė, pasirašė ir ji tai supranta. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė advokatė Alisa Kostiuk prašo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovai V. K., G. K., D. K. ir jų atstovas advokato padėjėjas Marius Cechanavičius papildomai paaiškino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir ieškovių paaiškinimai teismo posėdžio metu neatitinka tikrovės, kadangi R. D. su močiute bendravo labai retai ir jokio ryšio artimo su ja nėra ir nebuvo. 2003 m. tarp jų ir mamos J. K. buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog mama gyvens Palangoje atsakovų nusipirktame bute iki jos mirties, o atsakovų šeima gyvens mamos bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pablogėjus J. K. sveikatai ir jai nebegalint vienai gyventi ir save prižiūrėti save, J. K. grįžo į Klaipėdą ir gyveno pas dukrą I. D., kuriai mirus nori grįžti į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau šiame bute gyvena atsakovai ir jie nesutinka išsikelti. Atsakovams priklausantis butas Palangoje yra tuščias, jame niekas negyvena. J. K. visada norėjo, kad atsakovai ja rūpintųsi senatvėje, todėl jie nesupranta kas vyksta, kodėl mama prašo juos iškeldinti, nes šiuo metu aplankyti mamos ar pasikalbėti su ja telefonu negali, niekas jokios informacijos apie mamą jiems neteikia. Rentos sutartį ji pasirašė to nesuprasdama, tačiau įstatymų nustatyta tvarka šios Rentos sutarties, kurios pagrindu buto (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. D., atsakovai neginčijo ir jos nuginčyti nepageidauja. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. K. paaiškino, kad yra ieškovės J. K. sūnus, su mama bendrauja dažnai, ją lanko. Jo dukterėčia R. D. močiute J. K. rūpinasi tinkamai, ją prižiūri, todėl neprieštarauja mamos ir dukterėčios sudarytai Rentos sutarčiai, sutartis yra teisinga, mama suprasdama savo sveikatos būklę taip nusprendė, jai reikalinga priežiūra ir jai vienai jau sunku savimi rūpintis buityje. Mano, kad atsakovai turi išsikelti iš ieškovei R. D. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), kad mama gyventų kartu su anūke šiame bute.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos nustatyta, kad ieškovė R. D. (toliau – ieškovė1) ir ieškovė J. K. (toliau – ieškovė2) yra anūkė ir močiutė. 2022 m lapkričio 11 d. ieškovė1 ir ieškovė2 sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 13201 (toliau – Rentos sutartis), kuria ieškovė2 perleido, o ieškovė1 (kaip rentos mokėtoja) priėmė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Rentos sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre nuo 2022 m. lapkričio 15 d asmeninės nuosavybės teise R. D. vardu, registruotas juridinis faktas – sąlyga turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos Rentos sutarties pagrindu. Pagal Rentos sutarties 2.3 punktą ieškovė1 įsipareigojo teikti Rentos gavėjui iki jo gyvos galvos tokias materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: suteikti teisę Rentos gavėjui neatlygintinai gyventi sutartimi perduotame bute bei neatlygintinai naudotis butu, aprūpinti Rentos gavėją drabužiais bei kitokia apranga, teikti Rentos gavėjui pagalbą buityje, t. y. visokeriopą būtiniausių Rentos gavėjo poreikių įgyvendinimą, jei Rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja - prižiūrėti Rentos gavėją, prireikus, garantuoti jo medicininę priežiūrą, prireikus, pirkti reikalingiausius vaistus, maistą, higienos reikmenis, prireikus, padėti Rentos gavėjui nusiprausti, gaminti maistą, j į pamaitinti, atlikti namų ruošos darbus, apmokėti Rentos gavėjo laidojimo išlaidas.

Byloje pateiktas 2023 m. birželio 19 d. Įgaliojimas, iš kurio matosi, jog ieškovė2 įgaliojo ieškovę1 visapusiškai atstovauti jos interesus iš esmės atliekant visus įmanomus veiksmus terminu iki 2026 m. birželio 19 d. (reg. Nr. 5273).

Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovė1 vykdo Rentos sutartyje numatytus įsipareigojimus – prižiūri Ieškovę2, teikia materialinį aprūpinimą, užtikriną medicininių paslaugų teikimą, tačiau negali pradėti faktiškai valdyti jai perleistą nuosavybės teisėmis pagal Rentos sutartį butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes jame iki šiol gyvena ieškovės2 sūnus su žmona ir dukra – atsakovai V. K., G. K., D. K.. Ieškovė1 pateikė 2023 m. birželio 20 d. atsakovams pretenziją dėl išsikeldinimo iš nurodyto buto iki 2023 m. liepos 30 d., tačiau atsakovai 2023 m. liepos 15 d. raštu atsisakė išsikelti iš šio buto kol neišsiaiškins visas Rentos sutarties pasirašymo aplinkybes.

Atsakovai V. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdo butą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, jog iki 2022 m. vasaros šiame bute gyveno ieškovė2 pagal šalių žodinį susitarimą, kad atsakovų šeima gyvens Klaipėdoje ieškovės2 bute (duomenys neskelbtini), o ieškovė2 gyvens atsakovams priklausančiame bute Palangoje. 2022 m. vasarą pablogėjus ieškovės2 sveikatai bei atsiradus didesniam priežiūros poreikiui, ieškovės2 dukra I. D. persivežė ją į savo bei jos sutuoktiniui S. D. priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog šiame bute (duomenys neskelbtini) ieškovė2 gyvena kartu su S. D. bei R. D., kuri ja rūpinasi ir užtikrina visų jos poreikių tenkinimą, nes (duomenys neskelbtini) I. D. staiga mirė ir R. D. perėmė visas mamos rūpesčius, funkcijas rūpinantis bei prižiūrint močiutę J. K.. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog kiti J. K. vaikai, giminaičiai būtų siekę bei norėję pradėti rūpintis, prižiūrėti ieškovę2 - tokių aplinkybių atsakovai bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jų neįrodinėjo, tai patvirtinančių įrodymų neteikė. Ieškovės2 J. K. pageidavimu buvo sudaryta Rentos sutartis ir butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistas ieškovei1 R. D.. Rentos sutartis yra galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka neginčyta bei nenuginčyta, bylos nagrinėjimo metu aiškinantis Rentos sutarties sudarymo aplinkybes bei atsakovų teisę ginčyti šią sutartį, atsakovai Rentos sutarties ginčyti nustatyta tvarka nepageidavo.

Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovė2 2003 m. rugpjūčio 20 d., 2014 m. gruodžio 10 d., 2016 m. rugpjūčio 19 d. Testamentais buvo patvarkiusi, jog jai nuosavybės teise priklausantį butą Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju palieka dukrai I. D., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (Registrai Nr. 5891 Nr. BV8-6670).

Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymas suteikia teisę savininkui reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, susijusius su valdymu (CK 4.93, 4.98 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės yra ginamos (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-200-248/2020 17 punktas; 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023 25 punktas). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė : šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovės turi įrodyti, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtos savininkės ir atsakovai pažeidžia jų teises, o atsakovai turi įrodyti, kad turi teisinį pagrindą naudotis ginčo turtu (CPK 178 straipsnis).

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovės 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 13201 (toliau – Rentos sutartis), kurios pagrindu ieškovei R. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Renta priskiriama sandoriams, kurių pagrindu turtas perleidžiamas kitam savininkui. Rentos sutarties samprata atskleista CK 6.439 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pagal rentos sutartį viena šalis – rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba manais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją. Vienas iš rentos sutarties porūšių, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. CK 6.460 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos rentą iki gyvos galvos reglamentuojančios normos (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra; sutartyje gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai – 2022 m. lapkričio 11 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, 2023 m. birželio 20 d. pretenzija bei 2023 m. liepos 15 d. atsakymas į pretenziją dėl iškeldinimo iš buto, Testamentai – patvirtina, kad ieškove J. K. rūpinosi jos dukra I. D., o po jos mirties mamos rūpesčius, funkcijas močiutės atžvilgiu perėmė anūkė R. D., ir tai patvirtina ieškovės2 norą, kad jai priklausantis turtas atitektų anūkei mainais už teikiamą paramą, išlaikymą, priežiūrą ir dėmesį. Šiuo metu ieškovių sudaryta Rentos sutartis yra galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, neginčijama ir vykdoma, todėl sukelia CK 6.460 – 6.463 straipsniuose įtvirtintas teisines pasekmes.

Teismas pažymi, kad atsakovų nurodomos aplinkybės, kad ieškovė J. K. yra serganti, jai prasidėjusi ryški demencija, todėl Rentos sutartį pasirašė galimai nesuprasdama ką pasirašo, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Civilinės bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos ieškinyje ar priešieškinyje suformuluojamais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju šios ribos yra ieškovių reikalavimas dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, atsakovai jokių priešinių reikalavimų nagrinėjamoje byloje neteikė ir teismui aiškinantis – tokių reikalavimų teikti nepageidavo. Atsakovų atsisakymas išsikelti iš nurodyto buto grindžiamas jų paaiškinimais teismo posėdžių metu, jog jie nesupranta, kaip jiems gali būti tokie reikalavimai keliami, jog atsakovai bandys aiškintis Rentos sutarties sudarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, analizuoti bei vertinti atsakovų teiginių apie J. K. psichologinę sveikatą šioje byloje nėra teisinio pagrindo nei Rentos sutarties sudarymo momentui, nei bylos nagrinėjimo momentui, tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu matant ieškovę J. K. bei užduodant jai klausimus bei girdint jos atsakymus teismui bei kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims nekilo abejonių dėl jai užduodamų klausimų suvokimo – dėl to bylos nagrinėjimo metu jokių pastabų, prieštaravimų, pareiškimų, paaiškinimų nepateikta. Atsakovai, manydami, jog Rentos sutartis buvo sudaryta/galėjo būti sudaryta neteisėtai, turi teisę kreiptis į teismą ir savo teises ginti įstatyme numatyta tvarka – tokios teisės bylos nagrinėjimo metu atsakovams buvo aiškinamos, be to atsakovų interesus bylos nagrinėjimo metu atstovauja advokato padėjėjas, tačiau atsakovų pozicija buvo aiškiai ir nevienareikšmiškai išreikšta – Rentos sutarties įstatymų nustatyta tvarka jie ginčyti nenori. Kaip jau minėta, ieškovių sudaryta Rentos sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, todėl laikytina, kad ieškovė1 yra teisėta ginčo buto savininkė, todėl ji turi teisę reikalauti atsakovus išsikelti iš nurodyto buto, tuo būdu sudarant ir užtikrinant pilnai sąlygas ir ieškovei2 gauti bei naudotis visas/visomis Rentos sutartyje numatytas sąlygas/paslaugas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą, kaip daiktinė teisė, įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolių teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog ieškovei1 asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo butas būtų išnuomotas, su ja sudaryta panaudos sutartis ar egzistuotų bet koks kitas teisėtas pagrindas atsakovams gyventi minėtame bute, tokių aplinkybių atsakovai ir neįrodinėjo. Atsakovo paaiškinimas, kad jis kaip sūnus ir ieškovė2 kaip mama buvo susitarę, jog mama gyvens Palangoje nupirktame bute iki jos mirties, o atsakovai gyvens mamai priklausančiame bute Klaipėdoje, nesuteikia atsakovams nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini); teismas įvertina ir tai, jog atsakovo nurodyto susitarimo fakto bei jo turinio patvirtinimui atsakovai patvirtinančių įrodymų neteikė, šių aplinkybių neįrodinėjo, su tuo susijusių priešinių reikalavimų nereiškė. Iš esmės šiuos atsakovo paaiškinimus paneigia ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai – J. K. sudaryti 2003 m. rugpjūčio 20 d., 2014 m. gruodžio 10 d., 2016 m. rugpjūčio 19 d. Testamentai, kuriais ji buvo patvarkiusi, jog jai nuosavybės teise priklausantį Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju palieka dukrai I. D., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o taip pat ir Rentos sutartis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. K. paaiškino ir pripažino, kad pablogėjus mamos sveikatai ir atsiradus jos priežiūros poreikiui mamą priežiūrai, rūpinimuisi pasiėmė pas save į butą Klaipėdoje jos duktė I. D. ir toliau mamą prižiūrėjo ir ja rūpinosi iki I. D. mirties – jam šios aplinkybės buvo žinomos

Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota jokių juridinių faktų, susijusių su atsakovų teise naudotis ieškovei priklausančiu butu; atsakovai neįrodė, kad turi teisinį pagrindą naudotis ginčo turtu (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tai, kad atsakovai nepagrįstai tikėjosi gyventi ginčo buto iki ieškovės2 mirties, nesant byloje kitų tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų, reikalavimų, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovių reikalavimo.

Taigi, šiuo atveju ieškovės, nebūdamos sutartinių teisinių santykių dalyvėmis, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovais, kurie naudojasi ieškovės1 turtu. CK 4.98 str. nurodyta, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovų iškeldinimas iš ieškovei1 (savininkei) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (LAT 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Teismo vertinimu, ieškovės įrodė, kad atsakovų veiksmai pažeidžia jų, kaip savininkės bei rentos gavėjos teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe bei būstu (CPK 178 straipsnis). Nustačius tokį pažeidimą, ieškovės įgijo teisę reikalauti atsakovų iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu.

Taigi, remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovės įrodė abi negatorinio ieškinio sąlygas: ieškovė yra turto savininkė; atsakovai pažeidžia ieškovių nuosavybės bei teisės naudotis butu teises, nes, naudodamiesi ieškovei priklausančiu turtu be teisėto pagrindo, trukdo ieškovėms šį turtą valdyti, juo naudotis, disponuoti. Nors atsakovai su ieškovių reikalavimu nesutinka, tačiau nei teisinės argumentacijos, nei priešinių įrodymų, reikalavimų teismui neteikė, todėl teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, jog turi teisę ir toliau naudotis ginčo butu. Šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovės nesutinka, kad atsakovai gyventų ginčo bute, todėl teismas sprendžia, kad atsakovai pažeidžia ieškovių, kaip ginčo buto savininkės bei naudotojos teises valdyti, naudotis nuosavybės teise priklausančiu butu, todėl ieškovių pažeista teisė turi būti ginama nuo pažeidimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pareikštas ginant savininko teises, todėl savininko teisės yra esminis tiek faktinis, tiek teisinis ieškinio pagrindas ir būtent tai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė R. D. asmeninės nuosavybės teises į butą yra įgijusi 2022 m. lapkričio 11 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, jos nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o atsakovai jame gyvena be jokio teisėto pagrindo, todėl ieškovių reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė R. D. pateikė rašytinius įrodymus, kad teikdama ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, bei patyrė 550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl visos šios išlaidos – 660 Eur (110 Eur + 550 Eur), tenkinus ieškinį, priteistinos ieškovei R. D. lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 – 260, 263, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovei R. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jiems priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms.

Priteisti ieškovei R. D. iš atsakovo V. K. 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei R. D. iš atsakovės G. K. 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei R. D. iš atsakovės D. K. 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.