- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-505-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04604-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- V. K., G. K., D. K.
- Ieškovas
- R. D., J. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. K., G. K., D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. D., J. K. ieškinį atsakovams V. K., G. K., D. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės prašo iškeldinti atsakovus iš ieškovei R. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su visu atsakovams priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms, per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir ieškovė J. K. perleido, o R. D. priėmė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal Rentos sutarties 2.3 punktą, R. D., be kitų įsipareigojimų, turi iki gyvos galvos teikti materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos bei kt., suteikti teisę J. K. neatlygintinai gyventi rentos sutartimi perduotame bute bei neatlygintinai juo naudotis. R. D. vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus – prižiūri J. K., bet iki šiol negali pradėti faktiškai valdyti jai perleistą pagal rentos sutartį butą, nes bute gyvena atsakovai. Ieškovė R. D. 2023 m. birželio 20 d. pateikė atsakovams pretenziją dėl buto atlaisvinimo iki 2023 m. liepos 30 d., tačiau 2023 m. liepos 15 d. gavo atsakymą, kad atsakovai atsisako išsikelti iš buto, kol neišsiaiškins visas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pasirašymo aplinkybes. Nurodo, kad atsakovai V. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2022 m. vasaros šiame bute gyveno J. K., nes tarp atsakovų ir J. K. buvo žodinis susitarimas, kad atsakovų šeima, kol jų dukra D. K. mokosi mokykloje (duomenys neskelbtini), gyvens J. K. bute, o ji gyvens atsakovams priklausančiame bute. 2022 m. vasarą situacija pasikeitė, nes J. K. yra brandaus amžiaus ir 2022 metais atsirado būtinumas teikti jai priežiūrą, kurią jai užtikrindavo jos dukra. J. K. iš (duomenys neskelbtini) buvo pervežta į (duomenys neskelbtini) , į I. D. bei jos sutuoktiniui S. D. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute J. K. gyvena kartu su S. D. ir R. D., kuri ja rūpinasi ir užtikrina jos poreikių tenkinimą. Kiti giminaičiai atsisakė tai daryti. Ieškovės J. K. pageidavimu, buvo sudaryta rentos sutartis ir ginčo butas buvo perleistas ieškovei R. D.. Kadangi pagal sutartį ji turi užtikrinti galimybę močiutei neatlygintinai gyventi ir naudotis nurodytu butu, šiuo metu be jokio teisinio pagrindo ten gyvenantys atsakovai turi atlaisvinti butą.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovė J. K. yra atsakovo V. K. mama. Iki 2003 m. atsakovas V. K. su žmona G. K. gyveno kartu su J. K. jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Mama svajojo gyventi (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai susitarė su mama, kad jie nusipirks butą (duomenys neskelbtini), kuriame galės gyventi mama, o jie liks gyventi mamos bute (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2003 m. nusipirko butą (duomenys neskelbtini) ir mama išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovų šeima liko gyventi (duomenys neskelbtini). Iki 2022 m. vasaros J. K. gyveno atsakovų bute (duomenys neskelbtini). Visi trys J. K. vaikai žinojo apie atsakovo ir J. K. susitarimą, jog mama gyvens (duomenys neskelbtini) nupirktame bute iki jos mirties, o atsakovas su savo šeima gyvens (duomenys neskelbtini). Po mirties jos butą paveldi visi vaikai, kaip numato įstatymas, tačiau prieš nepilnus 2 metus mamai pradėjo blogėti sveikata, todėl mamą į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), parsivežė sesuo I. D., tačiau (duomenys neskelbtini) atsakovo sesuo I. D. mirė, o mama liko gyventi su sesers vyru S. D. ir į namus (duomenys neskelbtini) nebevyko, nes mama viena gyventi nebesugebėjo – jai prasidėjo demencija, sunkiai prisiminė žmones, nelabai suprato, kas vyksta, todėl 2023 m. liepos 5 d. atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrių dėl asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus įvertinimo. 2023 m. rugpjūčio 11 d. iš Klaipėdos psichikos sveikatos centro gavo atsakymą, kad nebuvo sudarytos sąlygos, todėl vertinimas neatliktas, išvados apie minėtą asmenį pateikti negali. Nei R. D., nei S. D. nesuinteresuoti, jog mamos būsena, sveikata, gebėjimas pasirūpinti savimi, priimti sprendimus būtų įvertinta neigiamai. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl pripažinimo neveiksnia J. K., todėl reikia sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki bus surašyta J. K. socialinio darbuotojo išvada, kuri bus pateikta teismo ekspertui vertinti, ir atlikta teismo ekspertizė J. K., kad atsakytų į klausimus, ar ji suprato savo veiksmus, išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pasirašymo pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, iškeldino atsakovus iš ieškovei R. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jiems priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms, priteisė ieškovei R. D. iš atsakovų po 220 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Nurodė, kad ieškovės yra anūkė R. D. ir močiutė J. K., kurios sudarė rentos sutartį. Pagal Rentos sutartį R. D., kaip rentos mokėtojai, perleistas butas, (duomenys neskelbtini). Rentos sutartis išviešinta ir nenuginčyta. Teismas, įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus, darė išvadą, kad R. D. vykdydama rentos sutartį prižiūri savo močiutę. Nurodė, kad atsakovai V. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog šalys žodžiu paaiškino, kad J. K. gyveno atsakovų bute, o atsakovai – J. K. priklausančiame bute.
3.2. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei J. K. priklausantis butas R. D. perleistas sudarius rentos sutartį. Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus nusprendė, kad ieškove J. K. rūpinosi jos dukra I. D., o jai mirus, rūpinimasi močiute perėmė anūkė R. D.. Esant šioms aplinkybėms, J. K. ir išreiškė norą, kad jai priklausantis butas būtų perleistas R. D.. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, jog J. K. sutartį pasirašė galbūt nesuprasdama, ką pasirašo, nes šios aplinkybės nėra bylos dalykas, atsakovai reikalavimų nereiškė, o šio ginčo ribos yra atsakovų iškeldinimas. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti klausimo dėl J. K. psichologinės būklės.
3.3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ieškovei J. K. priklausantis butas būtų išnuomotas, sudaryta panaudos sutartis ar egzistuotu koks kitas teisėtas pagrindas atsakovams gyventi ieškovei priklausančiame bute. Paaiškinimai, jog atsakovai buvo susitarę su J. K., jog ji gyvens iki mirties (duomenys neskelbtini), o atsakovai (duomenys neskelbtini), nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, be to, su tuo susijusių priešinių reikalavimų atsakovai nereiškė. Pažymėjo, jog byloje pateikti įrodymai paneigia atsakovų argumentus dėl šalių susitarimo, kadangi J. K. testamentu paliko turtą I. D.. Teismas nusprendė, jog atsakovai neįrodė turintys teisėtą pagrindą gyventi ieškovei J. K. priklausančiame bute, dėl to nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, be to, apeliantų vertinimu, teismas pakankamai neatsižvelgė į tarp šalių susidarytą žodinį susitarimą, jog atsakovai turi teisę gyventi ginčo bute iki pat J. K. mirties. Pažymi, kad žodinio susitarimo pagrindu atsakovai gyvena ieškovei priklausančiame bute daugiau kaip 30 metų, visi J. K. vaikai žinojo apie šį susitarimą, žinojo, kad po J. K. mirties butą pagal susitarimą turi paveldėti visi vaikai pagal įstatymą lygiomis dalimis. Nurodo, kad V. K. ieškovės J. K. ginčo bute deklaruotas nuo 2003 metų, šiame bute gyveno ir jokios pretenzijos nebuvo reiškiamos.
4.2. Teismas neatsižvelgė, jog faktiškai susiklosčiusios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių susiklostė faktiniai buto panaudos teisiniai santykiai neterminuotos žodinės sutarties pagrindu, todėl R. D. perėmus nuosavybės teises, ji tapo ir faktinių panaudos santykių šalimi. Mano, kad apeliantai gali būti iškeldinti tik nutraukus neterminuotą panaudos sutartį įstatyme nustatyta tvarka. Pažymi, kad apie panaudos sutarties nutraukimą turi būti informuojama prieš tris mėnesius, tačiau jokio pranešimo iš ieškovų nėra gavę.
4.3. Teismas vertindamas ieškovės R. D. 2023 m. birželio 20 d. pranešimą nenurodė, ar toks pranešimas laikytinas tinkamu pranešimu apie vienašalį santykių nutraukimą, nenustatė panaudos nutraukimo momento. Mano, kad panaudos santykiai gali būti laikomi pasibaigusiais nuo 2023 m. rugsėjo 24 d., tačiau ieškinys pateiktas 2023 m. liepos 31 d., tai yra nepasibaigus panaudos sutarčiai.
Atsiliepimas
5. Ieškovės pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinio skundo netenkinti, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. palikti galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota jokių juridinių faktų, susijusių su atsakovų teise naudotis R. D. priklausančiu butu, ir kad apeliantai neįrodė, kad turi teisinį pagrindą naudotis ginčo turtu. Nurodo, kad šalių susitarimas dėl gyvenimo atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo laikinas ir jokių duomenų, kad susitarimas buvo sudarytas iki pat ieškovės J. K. mirties, byloje nėra. Pažymi, kad apeliantai nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų J. K. teisę į būstą.
5.2. Nurodo, kad apeliantų argumentai dėl buto naudojimo, jo paveldėjimo prieštarauja bylai pateiktiems rašytiniams įrodymams – testamentams, iš kurių išeina, kad J. K. savo butą po mirties buvo numačiusi palikti tik dukrai I. D.. Šitas aplinkybes patvirtino ir kitas J. K. sūnus liudytojas I. K.. Pažymi, kad nenurodyta šiuo atveju, kaip iškeldinimas iš ginčo buto pažeistų atsakovų konstitucinę teisę į būstą, neaišku, kodėl teisę į būstą atsakovai sieja tik su R. D. priklausančiu butu, jeigu turi jiems nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini).
5.3. Nurodo, kad byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad atsakovai ilgą laiką gyveno ginčo bute ir kad egzistavo žodinis susitarimas, pagal kurį J. K. gyveno atsakovams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), bei reikšmingai pasikeitus aplinkybėms – J. K. nebesugebant savarankiškai gyventi dėl amžiaus ir sveikatos būklės, ji išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini), bet mirus ją prižiūrėjusiai dukrai I. D. visi žodiniai susitarimai dėl mainų nustojo galioti. Mano, kad apeliantai neįrodė, kad tarp šalių susiklostė panaudos santykiai, bylos nagrinėjimo metu atsakovai to neįrodinėjo ir nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu jie gyvena ginčo bute ir planuoja toliau gyventi ginčo bute, nepažeidžiant ieškovių teisių. Pažymi, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantai nekėlė klausimo dėl panaudos sutarties ir jų pozicija bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pasikeitė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
8. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neatsižvelgė į tarp šalių sudarytą žodinį susitarimą, jog atsakovai turi teisę gyventi ginčo bute iki pat J. K. mirties, ir tarp šalių susiklostė faktiniai buto panaudos teisiniai santykiai neterminuotos žodinės sutarties pagrindu, todėl R. D. perėmus nuosavybės teises, ji tapo ir faktinių panaudos santykių šalimi. Mano, kad apeliantai gali būti iškeldinti tik nutraukus neterminuotą panaudos sutartį įstatyme nustatyta tvarka. Pažymi, kad apie panaudos sutarties nutraukimą turi būti informuojama prieš tris mėnesius, tačiau jokio pranešimo iš ieškovų nėra gavę. Su šiais apeliantų argumentais nesutiktina.
9. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovės 2022 m lapkričio 11 d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios pagrindu J. K. perleido, o R. D. (kaip rentos mokėtoja) priėmė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Rentos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2022 m. lapkričio 15 d asmeninės nuosavybės teise R. D. vardu, registruotas juridinis faktas – sąlyga turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos rentos sutarties pagrindu. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovė R. D. tinkamai prižiūri J. K., o reikalavimai dėl rentos sutarties nuginčijimo nagrinėjamu atveju atsakovų priešieškiniu nebuvo pareikšti.
10. Šiuo atveju ieškovei R. D. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovai, tai yra J. K. sūnus V. K. su žmona ir dukra. Įregistravus ieškovės R. D. nuosavybės teisę į ginčo butą, R. D. pateikė 2023 m. birželio 20 d. atsakovams pretenziją dėl išsikeldinimo iš nurodyto buto iki 2023 m. liepos 30 d., tačiau atsakovai 2023 m. liepos 15 d. raštu atsisakė išsikelti iš šio buto, kol neišsiaiškins visas rentos sutarties pasirašymo aplinkybes. Pažymėtina, jog atsakovai V. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog minėtame bute gyveno J. K., tačiau pablogėjus jos sveikatai ir atsiradus sveikatos priežiūros poreikiui ji apsigyveno su dukra R. D. ir gyvena (duomenys neskelbtini).
11. Apeliantai apeliaciniame skunde pirmiausia nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, neatsižvelgė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.
12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
13. Pirmiausia, pažymėtina, kad žodinės neterminuotos panaudos faktas, tai yra ginčo buto suteikimas gyventi atsakovams iki J. K. mirties, grindžiamas tik vienpusiškais apeliantų paaiškinimais, neteikiant šią aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Vien ta aplinkybė, jog J. K. gyveno apeliantams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o apeliantai naudojosi J. K. priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo nuspręsti, kad šalys buvo sudariusios neterminuotą žodinę panaudos sutartį, kaip apeliantai nurodo, iki ieškovės J. K. mirties. Kita vertus, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėtų argumentų deklaratyvumą pagrindžia ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai – įvertinus rentos sutartį nustatyta, kad rentos sutarties pagrindu J. K. priklausęs butas buvo perleistas naujajai savininkei R. D., minėtoje sutartyje nėra jokių įrašų apie panaudos, nuomos ar bet kokius kitus duomenis, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti, jog apeliantai turi teisėtą pagrindą naudotis ieškovės R. D. nuosavybe, tai yra ginčo butu iki J. K. mirties. Tokių aplinkybių nepatvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame jokių juridinių faktų apie panaudos, nuomos sutartį nėra registruota, o šiuo atveju neterminuotos žodinės panaudos sutarties faktas grindžiamas tik vienpusiškais ir subjektyviais apeliantų paaiškinimais.
14. Antra, nors apeliantai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą ir dėl J. K. sveikatos būklės sudarant rentos sutartį, o ir be to, atsakydami į ieškovės R. D. pretenziją dėl apeliantų iškeldinimo 2023 m. liepos 15 d., nurodė, kad atsakovai turi išsiaiškinti visas rentos sutarties sudarymo aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad rentos sutartis nenuginčyta ir yra galiojanti, jokie reikalavimai nuo 2023 m. liepos 15 d. dėl minėtos sutarties nuginčijimo, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nėra pareikšti, todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pareikšti jokie reikalavimai dėl sudarytos rentos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino J. K. sveikatos būklės sudarant ginčo sandorį, kadangi šių aplinkybių vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
15. Trečia, CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovei R. D. priklausančio buto, visiškai pagrįstai taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas ir pagrįstai darė išvadą, jog yra visos negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos.
16. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-200-248/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovai turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl fakto, kad ginčo butas yra perleistas ieškovei R. D. rentos sutarties pagrindu ir nuosavybės faktas yra išviešintas viešajame registre, tačiau dėl apeliantų neteisėtų veiksmų, turto savininkas, tai yra R. D., turtu naudotis negali, ginčo patalpomis ir toliau naudojasi atsakovai, nors jiems yra žinomos turto savininko pretenzijos dėl neteisėto naudojimosi turtu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovių ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo.
17. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje akcentuojama būtinybė, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo nuspręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinybei priimti asmens nenaudai griežčiausią priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantai V. K. ir G. K. disponuoja jiems nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), dėl to, šiuo atveju iškeldinus atsakovus iš ieškovei R. D. priklausančios nuosavybės, apeliantų teisė į būstą nebus pažeista.
18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 8–17 punktuose, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju yra abi negatorinio ieškinio sąlygos, sudarančios pagrindą iškeldinti apeliantus iš ieškovei R. D. priklausančio buto, todėl priėmė pagrįstą teismo sprendimą ir apeliantės pateikto apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ir (ar) pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju atsakovės apeliacinio skundo motyvų pagrindu nėra pagrindo panaikinti ir (ar) pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog apeliantų apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, apeliantams patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovės pateikė įrodymus, jog patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantų priteistina ieškovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis, tai yra po 100 Eur. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos jas sumokėjusiam asmeniui, tai yra ieškovei R. D..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. D. po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantų V. K., G. K., D. K..