- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-16-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00257-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros
- Kategorijos
- 2.6.2.3Garantija
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ ir atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl skolos priteisimo ir sutarties įvykdymo garantijos grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, kooperatinė bendrovė RATO kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stamita“ (toliau – ir ieškovė, rangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir Santaros klinikos, atsakovė, užsakovė):
1.1. 30 354,01 Eur skolą už papildomai ieškovės atliktus darbus pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą ir 2022 m. spalio 6 d. vienašališkai ieškovės pasirašytą atliktų darbų aktą;
1.2. UAB Medicinos banko sumokėtus 66 947,49 Eur pagal garantiją Nr. GAR-451810;
1.3. 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo per 456 dienas nuo statybvietės perdavimo atlikti Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo vaikų reabilitacijos skyriaus Druskininkų „Saulutė“, (duomenys neskelbtini), 3D3p korpuso 1–3 aukštų patalpų remontą už 1 338 949,80 Eur. 2021 m. rugsėjo 27 d. atsakovė perdavė ieškovei statybvietę, ieškovė atliko darbus už 144 202 Eur, dėl kurių ginčo nėra. Pradėjus statybos darbus, paaiškėjo paprastojo ir kapitalinio projekto klaidos, sprendiniai, dėl kurių vėliau priimtas sprendimas koreguoti projektą ir iškilo poreikis atlikti papildomus darbus, nenumatytus sutartyje. Papildomų darbų, kurių ieškovė negalėjo numatyti projekte iki sutarties pasirašymo ir kurių neatlikus – nebūtų įmanoma tęsti remonto darbus, būtinybę patvirtina tai, kad atsakovės užsakymu ir ieškovės prašymu buvo parengta (pakoreguota) techninio darbo projekto konstrukcijų dalis. Atsakovė pritarė papildomų darbų atlikimui, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė, atsiskaitė už dalį papildomų darbų, tačiau nesutiko atsiskaityti už statybinių atliekų išvežimą (pakraunant ekskavatoriumi – 7 443,21 Eur be PVM; pakraunant rankiniu būdu – 7 145,47 Eur be PVM), vėdinimo sistemos demontavimą (2 270,40 Eur be PVM), betono pagrindų išardymą ir pervežimą (7 198,34 Eur be PVM), betono pagrindų ir paslėptų konstrukcijų išardymą rankiniu būdu (6 296,59 Eur be PVM). Atsakovė nesutiko priimti ir atsiskaityti už nurodytus papildomus 30 354,01 Eur vertės darbus, kurie atsispindi ieškovės 2021 m. gruodžio 8 d. pranešime, papildomų darbų lokalinėje sąmatoje, 2022 m. spalio 6 d. ieškovės vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte ir 2022 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovė 2022 m. birželio 23 d. pranešimu informavo ieškovę apie vienašališką sutarties nutraukimą dėl ieškovės kaltės, t. y. vėlavimo atlikti darbus. Ieškovė vėlavo atlikti sutartyje numatytus darbus, nes atsakovė pakoregavo techninio darbo projekto konstrukcijų dalį 2022 m. balandžio 14 d. Sutarčiai įvykdyti buvo likę pakankamai laiko, ieškovė norėjo nutraukti sutartį bendru sutarimu, nes neigiamos įtakos darbų vykdymui turėjo karas Ukrainoje, sutarties vykdymas ženkliai pabrango, atsakovė nereagavo į ieškovės prašymus perskaičiuoti sutarties kainą.
3. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės trečiojo asmens UAB Medicinos banko sumokėtus 66 947,49 Eur pagal rangos sutarties sąlygų įvykdymo garantiją ieškovė nurodė, kad ši garantijos suma ieškovei turėjo būti grąžinta, nes statybos rangos sutartis buvo nutraukta ne dėl ieškovės kaltės. Atsakovė nesutiko keisti statybos rangos sutarties nuostatų, susijusių su sutarties kaina, todėl ieškovė turėjo teisę nevykdyti statybos rangos sutarties. Atsakovė neteisėtai atsisakė grąžinti garantijos sumą, nors įrodymų apie patirtus nuostolius dėl sutarties nevykdymo nepateikė.
Šalies argumentai
4. Atsakovė Santaros klinikos su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei, nes tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovė neįrodė, kad be atsakovės pritarimo atlikti papildomi darbai buvo būtini. Ieškovės nurodyti darbai negali būti laikomi papildomais darbais, nes visi darbai tiesiogiai susiję su statybos rangos sutarties objektu ir privalomi vykdyti. Ieškovė, žinodama, kad atsakovė nepritarė ieškovės pozicijai dėl papildomų darbų apmokėjimo, galėjo atsisakyti vykdyti sutartį, tačiau to nepadarė, todėl privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus už sutartyje numatytą kainą. Ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime, pasiūlyme patvirtino, kad siūlomi pirkti darbai atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, prisiima riziką už visas išlaidas, kurias privalėjo įskaičiuoti į kainą ir pasiūlė perkamų darbų kainą. Neatsižvelgiant į techniniame projekte nurodytą darbų apimtį, ieškovė, siekdama nustatyti tikslias būtinų atlikti darbų apimtis, savo galimybes, riziką, potencialias išlaidas ir išsiaiškinti kitas svarbias aplinkybes, rengdama pasiūlymą, galėjo apžiūrėti darbų vykdymo vietą. Ieškovė neįrodė, kad patyrė papildomas išlaidas, susijusias su statybinių atliekų išvežimu. Atsakovė neatsisakė priimti darbų, kuriuos ieškovė turėjo atlikti pagal statybos rangos sutartį. Ieškovė neginčija atsakovės atlikto vienašališko statybos rangos sutarties nutraukimo, nes ieškovė neteisėtai atsisakė vykdyti sutartį. Kadangi statybos rangos sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, ieškovė neteko galimybės susigrąžinti 66 947,49 Eur garantiją. Atsakovė dėl statybos rangos sutarties nutraukimo patyrė nuostolius, nes teko organizuoti naują viešąjį pirkimą. 2023 m. balandžio 17 d. tarp atsakovės ir UAB „Statrama“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis ieškovės nebaigtiems statybos darbams atlikti. Naujos sutarties vertė 2 488 888,17 Eur, t. y. dvigubai daugiau nei tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties vertė.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas (toliau – ir bankas) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad 2022 m. spalio 18 d. išmokėjo atsakovei 66 947,49 Eur garantijos sumą, nes atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Garantijos suma pervesta, panaudojant kooperatinės bendrovės RATO kredito unijos (toliau – RATO kredito unija) įkeistas lėšas, nes, užtikrindama banko, sumokėjusio pagal garantiją, regreso teisės į ieškovę įgyvendinimą, RATO kredito unija 2021 m. spalio 1 d. įkeitė pinigines lėšas, pervesdama jas į banko nurodytą sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:
6.1. priteisti iš atsakovės Santaros klinikų ieškovės UAB „Stamita“ naudai 15 765,33 Eur atlyginimą už papildomus darbus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 694,40 Eur bylinėjimosi išlaidas;
6.2. kitą ieškinio dalį atmesti.
7. Teismas nustatė, kad šalys viešojo pirkimo būdu 2019 m. rugsėjo 17 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti patalpų remonto darbus Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo vaikų reabilitacijos skyriaus Druskininkų „Saulutė“ 3D3p korpuso 1–3 aukštuose. Ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų laiku atlikti darbus, nepaisant atsakovės įspėjimų ir raginimų laikytis sutartyje ir su ja susijusiuose dokumentuose įtvirtintų terminų. Ieškovė iki 2022 m. birželio 1 d. turėjo būti atlikusi darbų už 984 453,12 Eur, tačiau faktiškai buvo atlikusi darbų už 119 958,90 Eur, todėl atsakovė 2022 m. birželio 23 d. raštu konstatavo, kad ieškovė nevykdė darbų pagal nurodytą grafiką ir jų neįvykdys iki nustatyto termino. Atsakovė nutarė vienašališkai nutraukti statybos rangos sutartį dėl ieškovės kaltės, praėjus 21 dienai nuo 2022 m. birželio 23 d. rašto įteikimo ieškovei dienos.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 104 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl atsakovės atlikto vienašališko statybos rangos sutarties nutraukimo nuginčijimo, todėl sutarties nutraukimas dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, pradelsus sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus, yra teisėtas. Atitinkamai teismas nutarė nevertinti ieškovės argumentų dėl statybos rangos sutarties nutraukimo neteisėtumo.
9. Teismas, įvertinęs statybos rangos sutarties ir jos neatsiejama dalimi esančio techninio darbo projekto bei medžiagų ir darbų sąnaudų kiekių žiniaraščių nuostatas, nurodė, kad pastato remonto darbų atlikimo metu susidariusių statybinių šiukšlių bei atliekų išvežimas, nepriklausomai nuo jų kiekio, įėjo į sutarties dalyką ir sutarties kainą. Sutartį lydinčiuose dokumentuose darbų kiekiai buvo nurodyti tiek viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek sutartyje, kelis kartus nurodyti ir pažymėti tik kaip preliminarūs (orientaciniai) bei galintys skirtis nuo faktinių (tikslių) tokių darbų kiekių (apimčių), ir bet koks galimas skirtumas tarp šių nurodytų preliminarių (orientacinių) bei faktinių kiekių turėjo būti ieškovės įvertintas dar teikiant pasiūlymą, apskaičiuojant siūlomą kainą. Tai reiškia, kad preliminarūs darbų kiekiai buvo aiškiai ir nedviprasmiškai priskirti ieškovės rizikai, atsakomybei bei kaštams, pastarajai prisiėmus įsipareigojimą atlikti visus šiuos darbus būtent už sutartyje nurodytą kainą, o visas statybines šiukšles ir atliekas išvežti savo sąskaita.
10. Teismas nutarė ieškovės nurodytų papildomų darbų, susijusių su statybinių atliekų ir šiukšlių išvežimu, nevertinti kaip papildomų, sutartyje nenumatytų darbų, kurių ieškovė nebuvo įsipareigojusi atlikti, nes statybinių atliekų ir šiukšlių išvežimas įėjo į sutarties kainą, todėl ieškovei nepriklauso papildomas atlyginimas už statybinių atliekų ir šiukšlių išvežimą.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovei, siekiant gauti atlygį už papildomus darbus, išvežant statybines atliekas ir šiukšles, pagal sutarties nuostatas tarp šalių turėjo būti sudarytas susitarimas dėl statybos rangos sutarties pakeitimo, tačiau toks susitarimas nebuvo sudarytas. Ieškovė kelis kartus šalių gamybiniuose pasitarimuose informuodavo atsakovę apie vykdomus ardymo darbus ir projekte (žiniaraščiuose) nurodytų kiekių neatitikimą faktiniams tokių darbų kiekiams, taip pat apie ieškovės atliekamus papildomus darbus. Pasitarimuose buvo kalbama apie tai, kad turi būti oficialus kreipimasis, sudaryta komisija dėl kiekių, neatitikimų sąrašas, brėžiniai, skaičiavimai, aktai, fotofiksacija. 2021 m. lapkričio 29–30 d., 2021 m. gruodžio 8 d., 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. gegužės 13 d. raštais ir elektroniniu paštu ieškovė siuntė atsakovei papildomų darbų lokalines sąmatas bei atliktų darbų aktus, į kuriuos, be kita ko, įtraukti jos nurodomi statybinių šiukšlių išvežimo darbai, tačiau gamybinių pasitarimų protokoluose nebuvo konkrečiai kalbama apie būtent statybinių šiukšlių išvežimą, jų apimtis, kiekius, kainą ir pan. Konkretus sprendimas šiuo klausimu taip ir nebuvo šalių priimtas. 2022 m. gegužės 6 d. atsakovė pranešė ieškovei, kad gamybinių pasitarimų metu ieškovė buvo informuota apie tai, jog ieškovės nurodomi darbai priklausė atlikti pagal projekto darbų aprašą, numatyti specialiose projekto dalyse, jog išvežtas statybinio laužo kiekis turėjo būti pagrįstas pridavimo deklaracijomis, ir atitinkamai nebuvo sudarytas rašytinis abiejų šalių pasirašytas susitarimas ar protokolas dėl sutarties pakeitimo, kuriame būtų nurodyti papildomi darbai, susiję su statybinių šiukšlių išvežimu.
12. Teismas nustatė, kad ieškovei keliant klausimus, susijusius su kitais papildomais darbais, taip pat su sutarties kainos padidėjimu, sutartinių terminų pratęsimu ir pan., tarp šalių buvo sudaryti trys susitarimai dėl sutarties pakeitimo. 2022 m. balandžio 27 d. susitarimu buvo nuspręsta pakeisti sutarties techninės specifikacijos dalies „Mūro darbai“ tam tikrus sprendinius. 2022 m. gegužės 31 d. susitarimu šalys susitarė dėl papildomų darbų, nenumatytų sutarties darbų užduotyje ir kurių nebuvo įmanoma numatyti pasirašant sutartį, atlikimo ir jų kainos (pamatų įrengimas pertvarų mūrui – 6 450,87 Eur; laikančiųjų sienų mūro stiprinimas – 7 501 Eur) bei atitinkamai pakeitė sutarties galutinę sumą. 2022 m. birželio 22 d. susitarimu šalys pakeitė ankstesniame susitarime neteisingai nurodytą darbų kainą ir ištaisė rašymo apsirikimo klaidą. Šalys nesudarė kitų susitarimų, kuriuose ieškovės nurodomi šiukšlių išvežimo darbai būtų šalių įvertinti kaip papildomi darbai, sulygta dėl jų kainos ir atitinkamai visos sutarties kainos pakeitimo.
13. Teismas pažymėjo, kad, jei ieškovės nurodyti su statybinių šiukšlių išvežimu susiję darbai galėtų būti laikomi papildomais darbais, ieškovė nepagrindė tokių darbų atlikimo ir kainos. Pagal techninio darbo projekte konstrukcijų dalyje esančio skyriaus „Statybinės atliekos“ reikalavimus, statybinės griovimo šiukšlės ir atliekos turėjo būti susmulkinamos ir išvežamos į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad statybinės šiukšlės buvo iš objekto tiesiog išvežtos, pasitelkus UAB Bilresta ir UAB „Kaniūkų gelžbetonis“, tačiau neįrodė, jog šiukšlės buvo susmulkintos ir pristatytos į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą.
14. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų teismas neturėjo galimybės nustatyti papildomai, viršijant sutarties objektą, išvežtų statybinių šiukšlių kiekius ir kainą, nes ieškovės kartu su 2021 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku atsakovei siųstame atliktų darbų akte už 2020 m. lapkričio mėn. nurodomas 84,8 tonų statybinių šiukšlių išvežimas už 1 566,21 Eur kainą pagal 2021 m. balandžio 4 d. kainas, lokalinėje sąmatoje papildomas 1–142 tonų išvežimas už 2 622,67 Eur, lokalinėje sąmatoje papildomas 2–240 tonų išvežimas už 7 145,47 Eur kainą, atliktų darbų akte papildomas 1–100 tonų išvežimas už 1 846,95 Eur kainą ir 140 tonų išvežimas už 4 168,19 Eur kainą. 2021 m. vasario 8 d. rašte ir su juo pateiktoje kitoje lokalinėje sąmatoje nurodoma apie 403 tonų išvežimą mechanizuotai ir 240 tonų išvežimą, pakraunant rankomis, atitinkamai už 7 443,21 Eur ir 7 145,47 Eur. Ieškovės pateiktame statybos darbų žurnale nurodomi įrašai apie statybinių šiukšlių išvežimą, kurių bendras kiekis 1 056 tonų. Ieškovės ir UAB Bilresta 2021 m. lapkričio 5 d. sudarytoje darbų atlikimo sutartyje nurodytas 430 tonų šiukšlių išvežimas, tuo tarpu UAB Bilresta 2021 m. gruodžio 6 d. pažymoje nurodyta, kad iš objekto priimtos ir sutvarkytos 574 tonos betono atliekų, o 2021 m. gruodžio 9 d. pažymoje jau nurodyta, jog iš to paties objekto iš UAB „Meika“ priimtos ir sutvarkytos 475 tonos betono atliekų. 2023 m. gegužės 3 d. pažymoje nurodyta, kad iš objekto priimta ir sutvarkyta 16 tonų betono atliekų. UAB Bilresta ieškovei išrašytose sąskaitose faktūrose ir mokėjimo nurodymuose nėra duomenų apie atliekų tvarkymo darbų kiekius, taip pat nėra duomenų, jog sąskaitos išrašytos ir mokėjimai atlikti, vykdant atliekų išvežimą iš ginčo objekto. UAB „Kaniūkų gelžbetonis“ 2021 m. gruodžio 9 d. pažymoje nurodyta, kad iš UAB „Stamita“ objekto Druskininkuose priimtos 476 tonos atliekų perdirbimui ar utilizavimui. Pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį įkainių už papildomus darbus nustatymas ir skaičiavimas turi būti atliekamas pagal sutarties nuostatas (pritaikant sutartyje numatytų darbų kainą ar įvertinus pagrįstas tiesiogines išlaidas pagal atitinkamą metodiką), tačiau nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu būdu nustatyti įkainiai už šiuos darbus.
15. Teismas nustatė, kad vėdinimo sistemos demontavimo darbai, betono pagrindų, paslėptų konstrukcijų, o būtent senų betoninių konstrukcijų po medinėmis grindimis išardymo darbai pirmame aukšte ir rūsio patalpose (226 m³ + 135 m³), nebuvo nurodyti nei sutartyje, nei sutartį lydinčiuose dokumentuose. Medžiagų ir darbų sąnaudų kiekių žiniaraščiuose prie „Statinio konstrukcijų“, „Griovimo–demontavimo“ darbų nurodoma apie angų pramušimą, monolitinių gelžbetoninių perdangų, mūrinių sienų ir medinių lentinių grindų išardymą, tačiau nėra nurodoma apie betoninių konstrukcijų po grindimis išardymą. „Statinio architektūros darbų“ dalyje nurodoma apie langų angų užpildymo išardymą, durų demontavimą, stiklo blokelių sienų demontavimą. „Vėdinimo“ dalyje taip pat nėra kalbama apie senosios vėdinimo sistemos demontavimą. Techniniame darbo projekte taip pat nėra duomenų ir įrašų nei apie po medinėmis grindinis esančias betonines konstrukcijas, nei apie seną vėdinimo sistemą. Ieškovė šalių gamybiniuose pasitarimuose nuosekliai informuodavo apie vykdomus papildomus ardymo darbus, šalys kalbėjo apie tai, kad turi būti oficialus kreipimasis. Ieškovė 2021 m. lapkričio 29–30 d. elektroniniu paštu, 2021 m. gruodžio 8 d. raštu, 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu siuntė ieškovei minėtų papildomų darbų atlikimo faktą bei vertę patvirtinančius dokumentus (lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus, nuotraukas), į kuriuos, be kita ko, įtraukti jos nurodomi vėdinimo sistemos demontavimo darbai (kiekis 120 000 m³) bei betono pagrindų ir paslėptų konstrukcijų išardymo darbai (kiekis 226 m³ + 135 m³). Ieškovė nuosekliai prašė įforminti atitinkamą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo bei atitinkamai sutarties pakeitimą.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovė negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kur konkrečiai sutartyje ir su ja susijusiuose dokumentuose yra nurodyti tokie darbai, kaip betoninių konstrukcijų po grindimis išardymas ir (ar) vėdinimo sistemos demontavimas, nors kiti griaunamojo (ardomojo) pobūdžio darbai įvairiose statybos objekto vietose sutartyje ir ją lydinčiuose dokumentuose yra detaliai išvardijami. Papildomų darbų atlikimo faktą patvirtina tokie įrodymai: ieškovės parengti atliktų darbų aktai, lokalinės sąmatos, nuotraukos, ieškovės atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojo D. B. (buvusio UAB „Stamita“ Investicinių projektų grupės vadovo) parodymai apie tai, kad buvo išardytos po medinėmis grindimis paaiškėjusios (pamatytos) betoninės konstrukcijos, apie tai užfiksuota statybos darbų žurnale, jog demontuota sena vėdinimo sistema. Atsakovės atstovo D. K. (Aptarnavimo tarnybos Inžinerinio ir ūkio skyriaus vedėjo) paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad pirmo aukšto patalpose iš tikrųjų buvo ieškovės demontuoti senos vėdinimo sistemos vamzdžiai, jog vietoj jos būtų galima sumontuoti naują vėdinimo sistemą. Papildomų darbų atlikimą taip pat patvirtina atsakovės elgesys, kuomet ieškovei elektroniniais laiškais bei raštais daugybę kartų kreipusis į atsakovę su informacija apie šiuos papildomai atliktus darbus, atsakovė tokių papildomų darbų būtinumo nekvestionavo. Priešingai, atsakovės atstovo 2021 m. gruodžio 8 d. elektroniniame laiške, reaguojant į ieškovės 2021 m. lapkričio 30 d. atsiųstą papildomų darbų aprašymą, atsakyta, kad sąmata tiks, tik reiktų lydraščio, nuotraukų ir jų aprašymo. Atsakovės atstovo 2022 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške, reaguojant į ieškovės 2022 m. gegužės 13 d. elektroninį laišką dėl statybos darbų žurnalo, nurodoma, kad susitarimas dėl papildomų darbų ruošiamas ir bus pateiktas. Darbų realaus atlikimo faktą netiesiogiai patvirtina ieškovės pateiktas antstolės 2023 m. liepos 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad aplinkybių konstatavimo metu Santaros klinikų atstovas pakomentavo, jog pirmo aukšto patalpose buvusios medinės grindys išardytos, išvežtas visas statybinis laužas, atliktas grindų dangos liejimas, t. y. padarytas vadinamas „grindų dangos sumuštinis“: supresuotas smėlis, paklotas grindų polistirenas, paklota grindų plėvelė ir išlietas betonas. Antstolė užfiksavo, kad išvedžioti vėdinimo sistemos vamzdynai, rūsio patalpose grindys užpiltos supresuotu smėliu, yra matyti izoliuota sena ir sumontuota nauja vėdinimo sistema.
17. Teismas konstatavo, kad ieškovė iki sutarties nutraukimo buvo realiai atlikusi naujos vėdinimo sistemos įrengimo darbų dalį, taip pat naujų grindų montavimo (liejimo) dalį (kitą dalį tokių darbų vėliau atliko naujai atsakovės pasitelkta rangovė), todėl su senų betoninių konstrukcijų po grindimis išardymu ir su senosios vėdinimo sistemos demontavimu susiję darbai neabejotinai buvo būtini sutartyje tiesiogiai numatytų darbų tinkamam tolimesniam įvykdymui ir neatsiejamai su jais susiję, kadangi neišardžius betono pagrindų ir konstrukcijų grindyse, nebūtų įmanomas naujų grindų montavimas, taip pat nedemontavus senosios vėdinimo sistemos, nebūtų įmanomas naujos sistemos įrengimas.
18. Teismo vertinimu, ieškovė iki sutarties sudarymo, apžiūrėjusi statybos objektą, objektyviai negalėjo numatyti paslėptų betoninių konstrukcijų po tuo metu dar neišardytomis ir nepradėtomis ardyti medinėmis grindimis, taip pat ir senosios vėdinimo sistemos demontavimo poreikio, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo už ieškovės faktiškai atliktus bei atsakovės konkliudentiniais veiksmais priimtus darbus, kurie neįėjo į sutarties dalyką.
19. Kadangi už minėtus papildomus darbus, kurių apimčių ir kainos apskaičiavimo teisingumo atsakovė nekvestionavo (kaip paaiškino ieškovės atstovė bei liudytojas D. B., kaina buvo nustatyta pagal Statybinių darbų informacinę programą „Sistela“), ieškovei nebuvo sumokėta, atsakovė, kaip perkančioji organizacija, nepaisant ieškovės raginimų, sutarties vykdymo metu nebuvo inicijavusi viešojo pirkimo sutarties keitimo, papildomų darbų įsigijimo (įforminimo), ieškovės reikalavimas priteisti 15 765,33 Eur už nurodytus papildomus darbus yra pagrįstas.
20. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 66 947,49 Eur garantijos sumą yra nepagrįstas, nes statybos rangos sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės sutarties 12.3.2 punkto pagrindu, t. y. ieškovei nevykdant darbų sutartyje ir veiklų sąraše nurodytame grafike numatytais terminais ir esant pagrindui manyti, jog juos atlikti iki galutinio darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma būtent dėl ieškovės kaltės. Ieškovė apie sutarties nutraukimą buvo informuota 2022 m. birželio 23 d. raštu, tačiau įstatyme nustatytais terminais sutarties nutraukimo neginčijo ir nekvestionavo. Teismas nenustatė pagrindo priteisti iš atsakovės 66 947,49 Eur garantiją, kurią UAB Medicinos bankas pervedė atsakovei. Ieškovė nebuvo sumokėjusi atsakovei prašomų priteisti 66 947,49 Eur. Ieškovė, siekdama gauti sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimą – banko garantiją, 2021 m. spalio 1 d. sumokėjo UAB Medicinos bankui tik 334,74 Eur įmoką garantijai gauti. Teismas nenustatė pagrindo tokią išmoką priteisti ne trečiajam asmeniui UAB Medicinos bankui, kuris ją faktiškai ir išmokėjo, o ieškovei UAB „Stamita“, nes ieškovei nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą, reiškiant ieškinį kito asmens vardu, naudai ir interesais.
21. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl to, ar atsakovė, pateikdama reikalavimą UAB Medicinos bankui išmokėti garantinę išmoką, turėjo įrodyti faktiškai patirtų nuostolių dydį, ar nuostolius faktiškai patyrė dėl sutarties nutraukimo ir pan. Tokių aplinkybių vertinimas būtų aktualus, jeigu nagrinėjamos bylos dalyką sudarytų UAB Medicinos banko pagrindo išmokėti garantinę išmoką buvimas (nebuvimas) ir (ar) būtų sprendžiamas klausimas dėl garantijos gavėjai mokėtinos išmokos dydžio, tačiau nei šiame, nei kitame teismo procese ar ne teismo tvarka apskritai nebuvo ir nėra kilęs ginčas tarp garanto (banko) ir garantijos gavėjo (atsakovės) šiais aspektais.
22. Teismas nusprendė nepasisakyti dėl atsakovės prašymo atmesti šį ieškovės ieškinio reikalavimą dėl praleisto ieškinio senaties termino pagrįstumo, kadangi apie ieškinio senatį atsakovė užsiminė tik pradėjus nagrinėti bylą iš esmės teismo posėdžio metu. Atsakovė iki tol procesiniuose dokumentuose neprašė taikyti ieškinio senatį, atitinkamai ieškovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl tokio prašymo, juolab kad ieškovės reikalavimas priteisti garantijos sumą atmestinas dėl materialiųjų teisinių priežasčių.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
23. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Stamita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atmesti ieškovės ieškinį, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai:
23.1. priteisti iš atsakovės Santaros klinikų 30 351,01 Eur be PVM skolą pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ST20220035 ir 2022 m. spalio 6 d. vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą;
23.2. priteisti iš atsakovės Santaros klinikų ieškovės naudai UAB Medicinos banko sumokėtus 66 947,49 Eur pagal garantiją Nr. GAR-451810;
23.3. priteisti iš atsakovės Santaros klinikų 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
23.4. priteisti iš atsakovės Santaros klinikų 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
24. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
24.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimo dalį priteisti 14 588,68 Eur už papildomus darbus, susijusius su statybinių atliekų ir šiukšlių išvežimu. Teismas iš esmės pripažino, kad ieškovė įsipareigojo išvežti daugiau nei 2,5 kartų (susitarta dėl 406,85 tonų orientacinio kiekio, realiai išvežta – 1 049,85 tonos) didesnį statybinių šiukšlių kiekį nei numatyta statybos rangos sutartyje, nors ieškovė negalėjo numatyti ženkliai didesnio atliktinų darbų kiekio.
24.2. Aplinkybę, kad ieškovei, pradėjus darbus, iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus, patvirtina, jog atsakovės užsakymu ir ieškovės prašymu buvo parengta (pakoreguota) techninio darbo projekto konstrukcijų dalis. Tam, kad atlikti techninio darbo projekto konstrukcijų dalyje nurodytus papildomus darbus, prieš tai reikėjo išardyti gerokai daugiau pertvarų, betono pagrindų ir paslėptų konstrukcijų nei buvo numatyta sutartyje, taip pat išvežti gerokai daugiau statybinių šiukšlių nei buvo paskaičiuota iš pradžių. Papildomi darbai buvo atlikti, nes jų neatlikus būtų buvę neįmanoma tęsti kitų sutartyje numatytų darbų ir įvykdyti sutarties. Dėl paaiškėjusių remontuojamo pastato defektų (pvz., sienų, sumūrytų tiesiai ant smėlio, įtrūkimų sienose) kilo grėsmė ir ieškovės darbuotojams, todėl ardymo darbus reikėjo atlikti skubiai. Atsakovė apie šiuos papildomus darbus buvo informuota, jų atlikimo reikalavo, todėl turi prievolę už juos atsiskaityti.
24.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties nuostatomis, kuriose numatyta, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara, ir bet koks kiekis, kuris gali būti nustatytas veiklų sąraše ar darbų užduoties dokumentuose – sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, jei jie pateikiami, yra orientacinis (projektinis) ir neturi būti laikomas faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos rangovei reikia atlikti, kiekiu, o darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams) kiekiams, kurie gali būti nustatyti veiklų sąraše ar darbų užduoties dokumentuose (sąnaudų kiekių žiniaraščiuose) priskiriamas ieškovės atsakomybei ir rizikai. Teismas turėjo nustatyti, ar ieškovės išvežtas 643 tonų papildomas šiukšlių kiekis galėjo būti nustatytas veiklų sąraše, ar darbų užduoties dokumentuose (sąnaudų kiekių žiniaraščiuose), ar tokį papildomą kiekį statybinių šiukšlių ieškovė turėjo ir galėjo numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tačiau teismas šių aplinkybių nenustatinėjo.
24.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai ir informavo atsakovę apie poreikį atlikti papildomus darbus, kuriems atsakovė pritarė, nepaisant to, jog susitarimas dėl papildomų darbų nebuvo įformintas. Atsakovė nuolat buvo informuojama apie papildomus darbus, todėl, esant atsakovės pritarimui, papildomi darbai buvo atliekami ir už juos atsakovė turi atsiskaityti.
24.5. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o taip pat ir sutarties nuostatų bei viešojo pirkimo dokumentų visiškai neatitinka teismo išvada, kad sutartyje numatytą orientacinį (projektinį) statybinių šiukšlių kiekį daugiau kaip 2,5 kartų viršijančiam faktiškai ieškovės išvežtam statybinių šiukšlių kiekiui vis dar turėtų būti taikoma fiksuotos kainos kainodara. Fiksuota kainodara taikoma, kai iš tiesų darbų kiekiai yra orientaciniai, ir juos iki sutarties sudarymo galima bent preliminariai įvertinti. Ieškinio reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo už statybinių šiukšlių išvežimą yra betarpiškai susijęs su nenumatytų kitų papildomų darbų atlikimu, t. y. tik atlikus vėdinimo sistemos demontavimą ir betono pagrindų bei paslėptų konstrukcijų išardymą bei pervežimą, tapo akivaizdu, kad sutartyje numatytas orientacinis (projektinis) statybinių šiukšlių kiekis visiškai neatitiko faktinės situacijos. Kadangi vėdinimo sistemos demontavimas ir betono pagrindų bei paslėptų konstrukcijų išardymas bei pervežimas nebuvo numatytas sutartyje (kaip teisingai nustatė teismas), nėra pagrindo teigti, kad dėl šių papildomų darbų atsiradusios papildomos statybinės šiukšlės buvo numatytos sutartyje, ją lydinčiuose bei jos neatsiejama dalimi esančiuose kituose dokumentuose.
24.6. Ieškovei nepagrįstai buvo perkelta atsakomybė ir rizika už tik sutarties vykdymo metu paaiškėjusį papildomą statybinių šiukšlių kiekį, nors atsakomybė turėtų būti taikoma būtent atsakovei, kuri netinkamai parengė viešojo pirkimo dokumentus ir nenumatė darbų, kuriuos bus būtina atlikti. Teismas neteisingai vadovavosi sutarties nuostatomis dėl papildomų darbų įforminimo, kadangi ieškovės atlikti neatidėliotini veiksmai atitiko atsakovės interesus, nes dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Pagal sutarties 5.9.3 punktą dėl saugumo reikalavimų visos statybinės šiukšlės ir papildomi jų kiekiai turėjo būti išvežti nelaukiant, kol atsakovė pasirašys sutarties pakeitimą, juolab kad gamybiniuose pasitarimuose atsakovė pritarė papildomų darbų atlikimui ir žadėjo, jog toks pakeitimas bus pasirašytas. Teismas nustatė, kad ieškovė nuosekliai prašė įforminti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau teismas klaidingai nurodė, jog gamybinių pasitarimų protokoluose nėra kalbama apie didesnį išvežtinų šiukšlių kiekį. Priešingai, 2021 m. spalio 29 d. pasitarimo protokolas, 2021 m. lapkričio 11 d. pasitarimo protokolas, ieškovės 2021 m. gruodžio 8 d. raštas ir pridėta lokalinė sąmata atliktinų papildomų darbų sumai, kiti pasitarimų protokolai ir ieškovės raštai patvirtina, kad atsakovė pritarė papildomam šiukšlių išvežimui, tačiau atsakovė delsė šiuos papildomus darbus įforminti. Atsakovė tik 2022 m. balandžio 15 d. pateikė techninio darbo projekto konstrukcijų dalį, numatančią papildomus darbus, kurių nebuvo pradinėje projektinėje dokumentacijoje, tačiau liko neišspręstas klausimas dėl papildomų ardymo kiekių ir statybinių šiukšlių išvežimo. Ieškovė 2022 m. gegužės 3 d. ir 2022 m. gegužės 9 d. siuntė atsakovei visą paketą dokumentų, susijusių su papildomais darbais, pateikė pažymas dėl išvežtų statybinių atliekų kiekio iš objekto, atsakovė pretenzijų nereiškė, naudojasi atliktų darbų rezultatu, darbus faktiškai priėmė, tačiau vengė juos tinkamai įforminti ir už juos atsiskaityti, todėl ieškovė turėjo teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą.
24.7. Atliktų papildomų darbų kainą ir tinkamą šiukšlių išvežimą patvirtina ieškovės atliktų darbų aktai, lokalinės sąmatos, nuotraukos, statybos darbų žurnalas, ieškovės paaiškinimai, liudytojo D. B. ir D. K. parodymai, atsakovės elgesys, neteikiant prieštaravimų dėl papildomų darbų atlikimo. Atsakovė 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. elektroniniuose laiškuose patvirtino, kad susitarimas dėl papildomų darbų bus sudarytas, atsakovė įkainių, atliktų darbų aktų ir lokalinės sąmatos neginčijo. UAB Bilresta ir UAB „Meika“ pažymos patvirtina, kad iš objekto buvo išvežtos 1 049 tonos atliekų, kurių kiekio atsakovė neginčijo. Aplinkybė, kad nebuvo pateikta UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pažyma, nereiškia, jog atliekos nebuvo išvežtos iš objekto, juolab kad atsakovė atsiskaitė už išvežtą sutartyje numatytą orientacinį atliekų kiekį. Įkainiai už papildomą šiukšlių išvežimą buvo nustatyti pagal sutartyje numatytus įkainius.
24.8. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 66 947,49 Eur garantijos sumos, nes pagal statybos rangos sutarties 7.2 punktą atsakovei siekiant gauti garantijos sumą neužtenka įrodyti, kad ieškovė neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį ar vykdė juos netinkamai, tačiau būtina įrodyti ir atsakovės patirtų nuostolių faktą ir jų dydį. Jeigu teismui kilo abejonės dėl sutarties 7.2 punkto aiškinimo, tai ši nuostata turėjo būti aiškinama būtent atsakovės nenaudai, kaip pasiūliusiai sutarties sąlygas šaliai. Šalys susitarė, kad ieškovė mokės ne daugiau nei 66 947,49 Eur, t. y. nuostolių suma galėjo būti ir mažesnė ir bet kokį nuostolių dydį atsakovė privalėjo įrodyti. 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovė pervedė RATO kredito unijai 66 947,49 Eur pagal garantijos suteikimo sutartį Nr. G-4464401.
24.9. Teismas, spręsdamas dėl 66 947,49 Eur garantijos sumos priteisimo, nesuprato ginčo esmės dėl statybos rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo, ieškovės, atsakovės bei trečiųjų asmenų sutartinių santykių, todėl neteisingai nusprendė, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą priteisti iš atsakovės jai trečiojo asmens išmokėtą garantinę išmoką. Ieškovės teisės yra pažeistos, nes būtent ji yra paradusi garantijos sumą, todėl atsakovė būtent jai ir turi grąžinti be pagrindo gautas lėšas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė sumokėjo UAB Medicinos bankui tik 334,74 Eur įmoką garantijai gauti. Ieškovė taip pat sumokėjo 1 724,13 Eur garantinį mokestį Rato kredito unijai, 201,16 Eur už notaro paslaugas dėl garantijos suteikimo ir pervedė RATO kredito unijai 66 947,49 Eur pagal garantijos suteikimo sutartį Nr. G-4464401. Taigi, ieškovė yra tas subjektas, kuriam turi būti grąžintos lėšos, nes atsakovė, kaip garantijos gavėja, neįrodė patirtų nuostolių. Kadangi nėra ieškovės kaltės dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, atsakovė nesąžiningai nesutiko keisti sutarties kainą, todėl ieškovė daugiau darbų objekte neatlieka. Teismas privalėjo tirti statybos rangos sutarties sąlygas dėl garantijos suteikimo, tačiau to neatliko, todėl nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 66 947,49 Eur.
Atsiliepimas
25. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Santaros klinikos prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
25.1. Ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes ieškovė pagal statybos rangos sutartį prisiėmė atsakomybę savo rizika ir sąskaita iš statybvietės išvežti statybines atliekas. Atliekant seno pastato rekonstrukciją, galima tikėtis bet kokių senų pastato konstrukcijų ardymo darbų ir bet kokio kiekio statybinių atliekų. Tai, kad gali tekti valyti nuo šiukšlių seną pastatą, nereiškia, jog šių darbų ieškovė negalėjo numatyti ir šie darbai jai buvo siurpriziniai, juolab kad ieškovė iki sutarties sudarymo turėjo galimybę nuvykti į objektą ir patikrinti numatytų darbų apimtis.
25.2. Tuo atveju, jei ieškovės atliktus darbus būtų galima laikyti papildomais darbais, kurių ieškovė negalėjo numatyti, šie darbai (jų apimtis ir kaina) iki jų atlikimo turėjo būti iš anksto suderinti su perkančiąja organizacija ir šie pakeitimai turėjo būti įforminti sutartyje nustatyta tvarka. Neįgaliotų pasirašyti sutarties pakeitimus atsakovės darbuotojų, neturinčių įgaliojimo ir teisės keisti sutartį, veiksmai ir elektroniniai laiškai negali būti laikomi tinkamu sutarties pakeitimų įforminimu. Atsakovė atsakymuose ieškovei nuosekliai nurodydavo savo poziciją, kad nesutinka apmokėti ieškovei už papildomus darbus, kurie su atsakove nebuvo suderinti. Ieškovė, žinodama apie atsakovės atsisakymą sudaryti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, nesinaudojo teise sustabdyti darbų vykdymą, taip pat neatsisakė sutarties, todėl jos laisva valia atlikti veiksmai patvirtina, jog ieškovė veikė savo rizika.
25.3. Atsakovė ginčijo iš statybvietės išvežtų šiukšlių kiekius, nes ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovės 2021 m. gruodžio 8 d. raštas, 2021 m. gruodžio 9 d. UAB Bilresta ir UAB „Kaniūkų gelžbetonis“ pažymos) yra prieštaringi, galimai suklastoti, todėl nepatvirtina faktiškai atliktų papildomų darbų kiekio. Ieškovės nurodytas iki 2021 m. gruodžio 8 d. faktiškai išvežtų atliekų kiekis (1 049 tonos) nesutampa su statybos darbų žurnale nurodytu išvežtų atliekų kiekiu (920 tonų). Didesnis išvežtų statybinių atliekų kiekis gaunasi tik pridėjus statybines šiukšles, vežtas nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. sausio 17 d. (1 056,3 tonos). Akivaizdu, kad ieškovės pateikti įrodymai galimai buvo surašyti atgaline data. Galimai suklastotas gali būti ir statybos darbų žurnalas. Jei žurnalas būtų pildomas 2021 m. gruodžio 8 d. ieškovės rašto ir 2021 m. gruodžio 9 d. UAB Bilresta ir UAB „Kaniūkų gelžbetonis“ surašymo metu, tai ieškovė, rengdama 2021 m. gruodžio 8 d. raštą, nebūtų apsirikusi 130 tonų dydžiu dėl statybinių šiukšlių skirtumo. Ieškovė dar 2021 m. gruodžio 2 d. gamybiniame pasitarime buvo įspėta, kad išvežamų į sąvartyną šiukšlių kiekis turi būti įrašomas į statybos darbų žurnalą ir turi sutapti su sąvartyno šiukšlių priėmimo dokumente nurodytu kiekiu. Ieškovė padarė viską, kad atsakovė neturėtų galimybių patikrinti faktiškai ieškovės atliktų darbų kiekių, nes ieškovė nepateikė atliekų apskaitos žurnalo, važtaraščių, sąskaitų faktūrų, kurios patvirtintų išvežtų statybinių atliekų kiekį ir apmokėjimą, iš kurių galima būtų neabejotinai nustatyti statybinių atliekų kiekį. Ieškovė taip pat neperdavė atsakovei statybos darbų žurnalo. Deklaruojami ardymo (statybinių) šiukšlių išvežimo kiekiai kėlė klausimų ir anksčiau, todėl buvo kreiptasi į antstolį, kuris užfiksavo, jog betoninės šachtos (grioviai) nedemontuoti, o vietoje to tiesiog užversti statybinėmis atliekomis.
25.4. Ieškovės argumentai dėl 66 947,49 Eur garantijos sumos nepriteisimo yra nepagrįsti. Atsakovė patyrė nuostolius, nes dėl ieškovės kaltės teko nutraukti statybos rangos sutartį, sudaryti naują statybos rangos sutartį su kitu rangovu, įsigyjant darbus, kurių neatliko ieškovė, už ženkliai didesnę kainą. Atsakovė dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolius beveik dvidešimt kartų daugiau (naujos rangos sutarties kaina 1 137 822,43 Eur su PVM) nei išmokėta garantijos suma. Statybos rangos darbai finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir turėjo būti pabaigti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Darbai dėl ieškovės kaltės nebuvo baigti laiku, todėl atsakovei kilo rizika neįgyvendinti ir nepasiekti projektui iškeltų tikslų bei grąžinti projektui skirtas lėšas.
26. Trečiasis asmuo RATO kredito unija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė UAB „Stamita“ sumokėjo Rato kredito unijai 66 947,49 Eur garantiją, kurią vėliau UAB Medicinos bankas pervedė atsakovei Santaros klinikoms.
Šalies argumentai
27. Apeliaciniame skunde atsakovė Santaros klinikos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį dėl 15 765,33 Eur atlyginimo už papildomus darbus, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 694,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 15 765,33 Eur už papildomai atliktus darbus (betoninių konstrukcijų po grindimis išardymą, pervežimą, paslėptų konstrukcijų išardymą ir vėdinimo sistemos demontavimą), kadangi statybos rangos darbų sutarties kaina apima visus ieškovės įsipareigojimus ir viską, kas būtina tinkamam darbų vykdymui ir užbaigimui, įskaitant būtinus sutarčiai įvykdyti darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti sutartyje, tačiau ieškovė turėjo ir galėjo numatyti juos bei įvertinti dar iki pasiūlymo pateikimo. Atliekant seno pastato rekonstrukciją, galima tikėtis bet kokių senų pastato konstrukcijų ardymo darbų. Tai, kad gali tekti ardyti seną vėdinimo sistemą, norint nutiesti naujus vamzdynus ar ortakius, nereiškia, jog ieškovė šių darbų negalėjo numatyti. Ieškovė taip pat galėjo iš anksto numatyti, kad, ardydama rekonstruojamo seno pastato konstrukcijas, ji gali susidurti su betoninėmis ar plytų pertvaromis, kurie buvo būtini pastatui eksploatuoti pagal paskirtį tuo metu, kai jis buvo pastatytas, ir tai nėra ir negali būti laikoma siurpriziniu objektu, kuris lemtų papildomų darbų atsiradimą. Demontuotino betoninio pagrindo (konstrukcijų) buvimas po grindimis ar seno ortakio elementų buvimas sename technologiniame kanale, nepriklausomai nuo to, buvo jie uždengti ar ne, nėra ir negali būti laikomi papildomais darbais, kurių vidutinio apdairumo rangovas, statybos darbų profesionalas, negalėjo numatyti, juolab kad ieškovė turėjo galimybę darbų apimtis pasitikrinti iki pasiūlymo viešajame pirkime pateikimo.
27.2. Tuo atveju, jei ieškovės atliktus darbus būtų galima laikyti papildomais darbais, kurių ieškovė negalėjo numatyti, šie darbai (jų apimtis ir kaina) iki jų atlikimo turėjo būti iš anksto suderinti su atsakove ir įforminti sutartyje nustatyta tvarka. Papildomi darbai nebuvo suderinti su atsakove ir įforminti, todėl teismas nepagrįstai priteisė skolą už jų atlikimą. Nurodytus darbus ieškovė atliko savo rizika ir lėšomis, nes, neturėdama pritarimo, galėjo stabdyti darbus ar nutraukti sutartį. Ieškovė neįrodė, kad neva atlikti nesuderinti su atsakove darbai atitiko atsakovės interesus. Atsakovės lūkestis buvo paremtas viešojo pirkimo sutartimi, kurioje buvo nustatyta konkreti fiksuota darbų kaina, o papildomai atliktini būtini darbai turėjo būti pagrįsti ir suderinti raštu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, jog dėl statybos darbų sustabdymo statybų objektas būtų žuvęs ar sugadintas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės apmokėti atliktų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius.
27.3. Net ir nustačius aplinkybę, kad ieškovės atlikti darbai yra papildomi, kurių ji negalėjo numatyti, ir ji juos tinkamai sutarties nustatyta tvarka iš anksto suderino su atsakove, ieškovė neįrodė faktiškai atliktų darbų kiekio. Darbai, kurių vertę sprendimu teismas priteisė ieškovei (vėdinimo sistemos demontavimas 120 m, betono pagrindų išardymas ir pervežimas rankiniu būdu 135 m³, betono pagrindų ir paslėptų konstrukcijų išardymas rankiniu būdu 226 m³), yra statybines atliekas generuojantys darbai. Jei šių atliekų kiekis yra žinomai neteisingai nurodytas, negali būti teisingai nurodyti ir juos generuojančių kitų darbų kiekiai. Ieškovės 2021 m. gruodžio 8 d. raštas, 2021 m. gruodžio 9 d. UAB Bilresta ir UAB „Kaniūkų gelžbetonis“ pažymos, statybos darbų žurnalas yra prieštaringi, galimai suklastoti, nes juose skiriasi išvežtų atliekų kiekiai. Kadangi abejones kelia ieškovės pateiktų duomenų tikslumas, apskaičiuojant statybines šiukšles, panašias abejones kelia ir kiti ieškovės surašyti darbų kiekiai, generuojantys statybines atliekas. Kaip minėta atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė padarė viską, kad atsakovė negalėtų patikrinti faktiškai atliktų darbų kiekio, t. y. ieškovė nepateikė atliekų apskaitos žurnalo, važtaraščių, sąskaitų faktūrų, neperdavė statybos žurnalo. Atsakovės pasitelktas antstolis taip pat užfiksavo, kad ieškovė nedemontavo betoninės šachtos ir griovių, o juos užvertė statybinėmis medžiagomis, t. y. dalis statybinių atliekų nebuvo išvežta.
27.4. Negalėjimą remtis statybos darbų žurnalo duomenimis patvirtina ir tai, kad jame betono grindų ardymo kiekiai nurodyti kvadratiniais metrais, o teismas priteisė iš atsakovės už darbus (betono pagrindų išardymas ir pervežimas rankiniu būdu 135 m³, betono pagrindų ir paslėptų konstrukcijų išardymas rankiniu būdu 226 m³), išmatuotus kubiniais metrais. Ieškovė gali toliau koreguoti betono ardymo darbų kiekius žurnale, nekeičiant žurnalo struktūros, nes 2021 m. lapkričio 25 d., 29 d. atliktų per dieną darbų įrašuose užfiksuoti darbai „betoninių grindų nuėmimas“, nenurodant kiekių, todėl į šias pozicijas galima įrašyti bet kokius darbų kiekius. Taigi, ieškovės atliktų papildomų darbų kiekio neįmanoma patikrinti, todėl teismas nepagrįstai priteisė skolą.
Atsiliepimas
28. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Stamita“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
28.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės atlikti darbai (vėdinimo sistemos demontavimas ir betono pagrindų bei paslėptų konstrukcijų išardymas bei pervežimas) yra papildomi darbai, kurių ieškovė iki sutarties sudarymo negalėjo numatyti ir įvertinti. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės užsakymu ir ieškovės prašymu parengta (pakoreguota) techninio darbo projekto konstrukcijų dalis. Tam, kad atlikti pakoreguoto techninio darbo projekto konstrukcijų dalyje nurodytus papildomus darbus, prieš tai reikėjo išardyti gerokai daugiau pertvarų, betono pagrindų nei buvo numatyta sutartyje ir taip pat išardyti paslėptas konstrukcijas, nenumatytas sutartyje, o vėliau išvežti gerokai daugiau statybinių šiukšlių nei buvo paskaičiuota iš pradžių.
28.2. Teismas teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo vadovautis statybos rangos sutarties 5.7 punkto nuostata, kurioje numatyta, jog darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams kiekiams), kurie gali būti nustatyti veiklų sąraše ar darbų užduoties dokumentuose (sąnaudų kiekių žiniaraščiuose) priskiriamas ieškovės atsakomybei ir rizikai. Vėdinimo sistemos demontavimas nebuvo numatytas statybos rangos sutartyje ir apie tokios sistemos egzistavimą objekte tapo žinoma tik pradėjus griovimo–demontavimo darbus.
28.3. Aplinkybė, kad pastatas yra senas, nereiškia, jog ieškovė galėjo iš anksto numatyti papildomų darbų atlikimo poreikį. Atsakovė buvo projekto rengėja ir pastato savininkė, todėl būtent atsakovė turėjo žinoti, kokios sistemos yra jos objekte. Užslėptų betoninių konstrukcijų ieškovė negalėjo pamatyti, net ir apžiūrėjusi objektą, nes šios konstrukcijos buvo po nepradėtomis ardyti medinėmis grindimis. Atsakovė teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kur konkrečiai sutartyje ir su ja susijusiuose dokumentuose yra nurodyti tokie darbai, kaip betoninių konstrukcijų po grindimis išardymas ir (ar) vėdinimo sistemos demontavimas, nors kiti griaunamojo (ardomojo) pobūdžio darbai įvairiose statybos objekto vietose sutartyje ir ją lydinčiuose dokumentuose buvo detaliai nurodyti.
28.4. Atsakovė nepagrįstai neigia savo prievolę apmokėti už papildomus darbus aplinkybe, kad papildomi darbai nebuvo tinkamai įforminti. Ieškovė atliko visus sutartyje numatytus veiksmus, o atsakovė vengė vykdyti savo prievolę dėl susitarimo pasirašymo. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė pritarimą papildomų darbų atlikimui išreiškė konkliudentiniais veiksmais, todėl turi pareigą už atliktus darbus sumokėti. Atsakovei faktiškai pritarus papildomų darbų atlikimui, ieškovė neturėjo pagrindo stabdyti darbų ar nutraukti sutartį, juolab kad atsakovė nebuvo grąžinusi ieškovei jos siųstų atliktų darbų aktų, lokalinių sąmatų, neginčijo atliktų darbų kiekių, kainos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (elektroniniai laiškiai, raštai, jų priedai) ir liudytojo parodymai taip pat patvirtina, kad atsakovė pritarė papildomų darbų atlikimui, tačiau pati delsė juos tinkamai įforminti.
28.5. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė iki sutarties nutraukimo buvo realiai atlikusi naujos vėdinimo sistemos įrengimo darbų dalį, taip pat naujų grindų montavimo (liejimo) dalį, todėl teisingai nurodė, jog su senų betoninių konstrukcijų po grindimis išardymu bei su senosios vėdinimo sistemos demontavimu susiję darbai neabejotinai buvo būtini sutartyje tiesiogiai numatytų darbų tinkamam tolimesniam įvykdymui ir neatsiejamai su jais susiję. Neišardžius betono pagrindų ir konstrukcijų grindyse, nebūtų įmanomas naujų grindų montavimas, taip pat nedemontavus senosios vėdinimo sistemos, nebūtų įmanomas naujos sistemos įrengimas.
28.6. Atsakovė elektroniniuose laiškuose nenurodė, kad ieškovės atstovai turėtų kreiptis į kitus įgaliotus asmenis dėl sutarties pakeitimo įforminimo, šio argumento atsakovė nenurodė pirmosios instancijos teismui, todėl neturi teisės šia aplinkybe remtis apeliacinės instancijos teisme. Aplinkybė, kad tarp šalių buvo pasirašyti kiti susitarimai dėl sutarties pakeitimo, savaime negali reikšti, jog ieškovė neturi teisės į apmokėjimą už papildomus darbus, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
30. Ieškovė UAB „Stamita“ prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus:
30.1. 2021 m. rugsėjo 24 d. RATO kredito unijos sutarties sąlygų vykdymo garantiją, pagal kurią RATO kredito unija įsipareigojo sumokėti Santaros klinikoms 66 947,49 Eur garantiją tuo atveju, jei ieškovė UAB „Stamita“ pažeis su Santaros klinikomis sudarytos statybos rangos sutarties sąlygas;
30.2. 2022 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo UAB „Stamita“ sumokėjo RATO kredito unijai 66 947,49 Eur. Šie įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato ginčo esmės dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo ir ieškovės, atsakovės bei trečiųjų asmenų sutartinių santykių, ir atitinkamai neteisingai nusprendė, jog ieškovė nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą priteisti iš atsakovės jai trečiojo asmens išmokėtą garantinę išmoką.
31. Trečiasis asmuo RATO kredito unija su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžiamas UAB „Stamita“ 66 947,49 Eur garantijos RATO kredito unijai sumokėjimas:
31.1. 2021 m. rugsėjo 24 d. tarp UAB „Stamita“ ir RATO kredito unijos sudarytą garantijos teikimo sutartį;
31.2. 2021 m. rugsėjo 24 d. tarp UAB „Stamita“ ir RATO kredito unijos sudarytą sutarties sąlygų vykdymo garantiją;
31.3. 2021 m. spalio 1 d. tarp UAB „Stamita“ ir RATO kredito unijos sudarytą papildomą susitarimą prie garantijos suteikimo sutarties;
31.4. 2021 m. spalio 1 d. tarp UAB Medicinos banko ir RATO kredito unijos sudarytą garantijos suteikimo sutartį;
31.5. 2022 m. kovo 31 d. memorialinį orderį, kuriuo UAB „Stamita“ sumokėjo RATO kredito unijai 834,55 Eur garantijos mokestį;
31.6. 2022 m. liepos 7 d. memorialinį orderį, kuriuo UAB „Stamita“ sumokėjo RATO kredito unijai 843,72 Eur ketvirtinį mokestį pagal garantijos sutartį;
31.7. 2022 m. rugsėjo 13 d. UAB Medicinos banko pranešimą RATO kredito unijai apie iš Santaros klinikų gautą reikalavimą dėl garantijos išmokėjimo;
31.8. 2022 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo UAB „Stamita“ pervedė RATO kredito unijai 66 947,49 Eur garantijos sumą;
31.9. 2022 m. rugsėjo 14 d. memorialinį orderį, kuriuo UAB „Stamita“ sumokėjo RATO kredito unijai 807,04 Eur ketvirtinį mokestį pagal garantijos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
32. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir trečiojo asmens pateikti nauji įrodymai buvo sudaryti iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir nevertina. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantų apeliacinius skundus išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė ir trečiasis asmuo, siekdami paaiškinti garantijos sumokėjimo aplinkybes, turėjo procesinę pareigą pateikti visus tokias jų įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus būtent pirmosios instancijos teismui. Nėra objektyvių duomenų, kad prašomų priimti naujų įrodymų ieškovė ir trečiasis asmuo neturėjo galimybės gauti ir (arba) pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija prieina išvadą, jog nėra ir sąlygų išimties dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taikymui.
Dėl faktinių aplinkybių
34. 2021 m. rugsėjo 17 d. viešojo pirkimo būdu tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Vaikų ligoninės, Santaros klinikų filialo vaikų reabilitacijos skyriaus Druskininkų „Saulutė“, 3D3p korpuso 1–3 aukšto patalpų remonto darbus per 456 dienas nuo statybvietės perdavimo (perduota 2021 m. rugsėjo 27 d.) už 1 338 949,80 Eur kainą
1.1 punkte: darbai pagal sutartį – tai visi darbai, numatyti darbų užduotyje ir kiti darbai bei būtinos sutarčiai atlikti paslaugos, kuriuos pagal sutartį privalo atlikti rangovė;
1.5 punkte: darbų užduotis – dokumentų visuma, kuriuose gali būti pateikiami darbų brėžiniai (patalpų) planai, techninės specifikacijos, darbų aprašymas bei sąnaudų kiekių žiniaraščiai ir visi šių dokumentų papildymai bei pataisymai, kurie buvo atlikti darbų viešojo pirkimo metu iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos;
1.23 punkte: veiklų sąrašas – tai darbų grupių (etapų) žiniaraštis, užpildytas rangovės siūlomomis darbų kainomis, kuris nurodo pagrindines darbų, kurių apimtis apibrėžta darbų užduotyje, veiklas ir jomis priskirtinas sumas;
5.1 punkte: rangovė privalo vykdyti ir užbaigti darbus pagal sutartį, vadovaudamasi darbų užduotyje nustatytais reikalavimais, laikydamasis veiklų sąraše pateikto grafiko, Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų;
5.6 punkte: rangovė patvirtino, kad yra gavusi visą būtiną informaciją, kurią galėjo gauti iki sutarties pasirašymo, panaudodama visas savo žinias ir rūpestingumą, ir kuri gali turėti įtakos sutarties kainai arba darbams. Turi būti laikoma, kad sutartyje nurodyta kaina apima visus rangovės sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamam darbų vykdymui ir užbaigimui, įskaitant būtinus sutarties įvykdymo darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti sutartyje, tačiau kuriuos rangovė turėjo ir galėjo numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos;
5.7 punkte: darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams kiekiams), kurie gali būti nustatyti veiklų sąraše ar darbų užduoties dokumentuose – sąnaudų kiekių žiniaraščiuose – priskiriamas rangovės atsakomybei ir rizikai;
5.9.1 punkte: vykdydama darbus, rangovė privalo savo sąskaita pašalinti iš statybvietės visas statybines atliekas ir šiukšles;
8.3 punkte: jeigu užsakovė vengia priimti atliktą darbą, kai darbai turėjo būti priimti pagal sutartį, ir jeigu darbai iš esmės atitinka sutarties reikalavimus, tai turi būti laikoma, jog darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo išduotas paskutinę to laikotarpio dieną;
9.2 punkte: sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara, ir bet koks kiekis, kuris gali būti nustatytas veiklų sąraše ar darbų užduoties dokumentuose – sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, jei jie pateikiami, yra orientacinis (projektinis) ir neturi būti laikomas faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos rangovei reikia atlikti, kiekiu;
10.1 punkte: sutarties pakeitimas pagrindžiamas dokumentais, kurie turi būti patvirtinti rangovės ir raštu suderinti su užsakove. Pakeitimas įforminamas susitarimu ar protokolu dėl darbų pakeitimo, nurodant darbų pavadinimus, vienetus, kiekius, techninius sprendinius, įkainių nustatymo pagrindimą ir skaičiavimą (vadovaujantis 9.9.1 punktu). Toks susitarimas ar protokolas turi būti patvirtintas ir pasirašytas šalių bei laikomas sudėtine sutarties dalimi;
10.2.3 punkte: papildomi darbai apibrėžti kaip sutartyje neįtraukti darbai. Jeigu būtina (tikslinga) atlikti papildomus, sutartyje neįtrauktus darbus, rangovė pateikia siūlymą dėl papildomų darbų, papildomų darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 9.9.1 punkte nurodytus darbų kainų nustatymo būdus, ir užsakovei įvertinus rangovės siūlymą, koreguojama sutarties kaina, tokiu būdu įforminant sutarties pakeitimą.
36. Sutarties dalimi esančio techninio darbo projekto konstrukcijų dalies skyriuje „Statybinės atliekos“ nurodyta, jog statybinės griovimo atliekos 4,25 m³ kiekiu susmulkinamos ir turi būti pristatomos į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą.
37. Sutarties dalimi esančiame medžiagų ir darbų sąnaudų kiekių žiniaraštyje numatyti tokie darbai: statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais – savivarčiais, pakraunant ekskavatoriaus 0,25 m³ talpos kaušais, nurodytas kiekis – 361,8 tonos („1 Statinio konstrukcijos“ 1 skyriaus 7 eilutė); statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais – savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu, nurodytas kiekis – 45,05 tonos („16 Statinio architektūra“ 1 skyriaus 8 eilutė).
38. Ieškovė UAB „Stamita“ pateikė atsakovei trečiojo asmens UAB Medicinos banko 2021 m. spalio 1 d., tarpininkaujant RATO kredito unijai, sutarties sąlygų vykdymo garantiją, kuria bankas garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti atsakovei, kaip garantijos gavėjai, 66 947,49 Eur per 7 darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjos reikalavimą mokėti, jei UAB „Stamita“ neįvykdė ar įvykdė netinkamai sutarties sąlygas, nurodant, kokios sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai.
39. 2021 m. spalio 29 d. gamybinio pasitarimo protokole Nr. 2 nurodyta, kad rangovė informavo, jog ardymo darbų kiekiai projekte neatitinka faktiškų kiekių: pvz., stiklo blokelių kiekiai didesni, mūro duota 175 m³, gaunami 195 m², turi būti oficialus kreipimasis; raštas projektų skyriui ir projektų skyrius kreipiasi į projektuotoją V. S. dėl pakeitimų; dėl faktinių plotų atitikimo projektiniams būtina paruošti neatitikimų sąrašą kitam pasitarimui; protokole padarytas įrašas – derinti su projekto autoriumi.
40. 2021 m. lapkričio 5 d. tarp ieškovės ir UAB Bilresta sudarytoje darbų atlikimo sutartyje nurodytas 430 tonų šiukšlių išvežimas.
41. 2021 m. lapkričio 11 d. gamybinio pasitarimo protokole Nr. 3 nurodyta, kad jau kelintame susirinkime kyla klausimai dėl ardymo kiekių; turi būti oficialus kreipimasis; raštas projektų skyriui; dėl kiekių turi būti sudaroma komisija, nutarta derinti; turi būti sprendimas, kaip bus armuojamos tos vietos, kuriose aiškiai matomi sienų trūkinėjimai.
42. Ieškovės kartu su 2021 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku atsakovei siųstame atliktų darbų akte už 2020 m. lapkričio mėn. nurodytas 84,8 tonų statybinių šiukšlių išvežimas už 1 566,21 Eur kainą pagal 2021 m. balandžio 4 d. kainas. Lokalinėje sąmatoje papildomas 1–142 tonų išvežimas už 2 622,67 Eur, lokalinėje sąmatoje papildomas 2–240 tonų išvežimas už 7 145,47 Eur kainą. Atliktų darbų akte papildomas 1–100 tonų išvežimas už 1 846,95 Eur kainą ir 140 tonų išvežimas už 4 168,19 Eur kainą. 2021 m. gruodžio 8 d. rašte ir lokalinėje sąmatoje nurodoma apie 403 tonų atliekų išvežimą mechanizuotai ir 240 tonų išvežimą, pakraunant rankomis, atitinkamai už 7 443,21 Eur ir 7 145,47 Eur. Statybos darbų žurnale nurodomi įrašai apie statybinių šiukšlių išvežimą, kurių bendras kiekis – 1 056 tonos.
43. 2021 m. gruodžio 8 d. ieškovės rašte atsakovei nurodyta, kad iki šios dienos buvo atliekami papildomi, projekte nenumatyti darbai, kurie buvo aptarti gamybinių pasitarimų metu: senų betoninių konstrukcijų po medinėmis grindimis išardymas pirmame aukšte, bendras išardytas papildomas kiekis 226 m³; senų betoninių konstrukcijų po medinėmis grindimis išardymas rūsio patalpose, bendras išardytas papildomas kiekis 135 m³. Atitinkamai atsiradus papildomiems demontavimo darbų kiekiams, išvežta papildomas kiekis statybinių šiukšlių – 403 tonos, pakraunant mechanizuotai, ir 240 tonų, pakraunant rankomis (iš rūsio). Virš lubų buvusios ventiliacijos sistemos demontavimas, kiekis – 120 m (nedemontavus lubų nebuvo galima identifikuoti). Neatlikus šių demontavimo (ardymo) darbų, nebus galimybės tęsti remonto darbus pagal statybos rangos sutartį. Kartu su šiuo raštu atsakovei buvo pateikta lokalinė sąmata dėl 30 354,01 Eur papildomų darbų; pirmo aukšto planas, rūsio planas ir fotofiksacija.
44. Atsakovės atstovo atsakyme į ieškovės 2021 m. gruodžio 8 d. raštą nurodyta, kad sąmata tiks, tik reiktų lydraščio, nuotraukų ir jų aprašymo ir t. t.
45. 2022 m. vasario 4 d. gamybinio pasitarimo protokole nurodyta, kad dėl kiekių neatitikimo rangovė kreipiasi raštu su kiekių neatitikimą įrodančiais dokumentais; sudaroma komisija; parengiamas aktas, brėžiniai, skaičiavimai, fotofiksacija; reikalingas sprendimas sienų sutvirtinimui, pamatų įrengimui, durų sąramų įrengimui; turi būti paraiška konstruktoriaus paslaugų pirkimui –konstruktoriaus pasiūlymas, surašyti užduotį, pridėti planus ir brėžinį; gavus dokumentaciją iš konstruktoriaus – rangovė paskaičiuoja kainą; betoninių grindų išardymas 125 m³, statybinio laužo išvežimas, nutarta dėl kitos objekto apžiūros.
46. 2022 m. vasario 21 d. ieškovė išsiuntė atsakovei informaciją dėl papildomų griovimo kiekių ir sąmatą dėl papildomų darbų. 2022 m. kovo 18 d. ieškovė dar kartą informavo apie papildomus darbus.
47. 2022 m. kovo 18 d. gamybinio pasitarimo protokole nurodyta, kad papildomi atlikti darbai bus įforminami, kai bus atliktas konstruktoriaus paslaugos pirkimas. Tuomet rangovė pateiks sąmatinius skaičiavimus; 9.2 p. keitimų apiforminimas; rangovės oficialus raštas, nurodant objekto pavadinimą, sutarties Nr., keitimo priežastį, kiekius pagal TP (techninį projektą), TP brėžinys, kuriame atliekamas keitimas, sąmatiniai skaičiavimai.
48. 2022 m. kovo 23 d. ieškovės rašte atsakovei nurodyta, kad betonavimo ir mūro darbai negalimi atlikti nesant techniniams sprendiniams (pirmo aukšto sienos negali būti mūrijamos ant ten esančio smėlio ir t. t.).
49. 2022 m. balandžio 15 d. atsakovė pateikė ieškovei pakoreguotą techninio projekto konstrukcijos dalį.
50. 2022 m. balandžio 27 d. šalys sudarė susitarimą pakeisti sutarties techninės specifikacijos dalies „Mūro darbai“ tam tikrus sprendinius.
51. 2022 m. gegužės 9 d. raštu ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. gruodžio 9 d. UAB Bilresta ir UAB „Kaniūkų gelžbetonis“ pažymas apie atitinkamai 574 ir 476 tonų statybinių atliekų utilizavimą bei prašė apmokėti už papildomus darbus.
52. 2022 m. gegužės 13 d. atsakovė elektroniniame laiške nurodė, kad dėl papildomų darbų – susitarimas ruošiamas ir bus pateiktas.
53. 2022 m. gegužės 19 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad Santaros klinikų filialo vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“ 3D3p korpuso 1–3 aukštuose ir rūsio remonto darbai nėra baigti, išmūrytos pertvaros, dalyje patalpų tinkas nuo sienų nenuimtas, dalyje patalpų ant sienų uždėtas armavimo tinkas, vietomis iškirstos angos iš vienų patalpų į kitas bei sudėtos sąramos, rūsyje vyksta įvairūs statybos (griovimo) darbai. Prie faktinių aplinkybių protokolo pridėtose nuotraukose užfiksuota, kad betoniniai grioviai užversti statybinėmis atliekomis.
54. 2022 m. gegužės 31 d. šalys sudarė susitarimą dėl paaiškėjusių papildomų darbų, kurie nėra numatyti sutarties darbų užduotyje ir kurių nebuvo įmanoma numatyti pasirašant sutartį, atlikimo ir jų kainos (pamatų įrengimas pertvarų mūrui – 6 450,87 Eur; laikančiųjų sienų mūro stiprinimas – 7 501 Eur) ir atitinkamai pakeista sutarties galutinė kaina.
55. 2022 m. birželio 22 d. šalys sudarė susitarimą, kuriame šalys pakeitė 2022 m. gegužės 31 d. susitarime neteisingai nurodytą darbų kainą ir ištaisė rašymo apsirikimo klaidą.
56. 2022 m. birželio 23 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad nutraukia sutartį dėl ieškovės kaltės pagal sutarties 12.3.2 punktą dėl esminio rangovės UAB „Stamita“ padaryto sutarties pažeidimo, rangovei nevykdžius darbų sutartyje ir veiklų sąraše nurodytame grafike numatytais terminais ir esant pagrindui manyti, kad juos atlikti iki galutinio darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma būtent dėl rangovės kaltės.
57. 2022 m. spalio 18 d. UAB Medicinos bankas išmokėjo atsakovei 66 947,49 Eur garantiją, panaudojant RATO kredito unijos įkeistas lėšas, nes, užtikrindama šio banko, sumokėjusio pagal garantiją, regreso teisės į ieškovę įgyvendinimą, RATO kredito unija 2021 m. spalio 1 d. įkeitė 66 947,49 Eur, pervesdama juos į banko nurodytą sąskaitą.
58. Antstolės R. P. 2023 m. liepos 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad aplinkybių konstatavimo metu Santaros klinikų atstovas pakomentavo, jog pirmo aukšto patalpose buvusios medinės grindys išardytos, išvežtas visas statybinis laužas, atliktas grindų dangos liejimas, t. y. padarytas vadinamas „grindų dangos sumuštinis“: supresuotas smėlis, paklotas grindų polistirenas, paklota grindų plėvelė ir išlietas betonas. Antstolė užfiksavo, kad išvedžioti vėdinimo sistemos vamzdynai, rūsio patalpose grindys užpiltos supresuotu smėliu, yra matyti izoliuota sena ir sumontuota nauja vėdinimo sistema.
Dėl papildomų darbų, vykdant viešojo pirkimo būdu sudarytą rangos sutartį
59. Ieškovė UAB „Stamita“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Santaros klinikų 30 354,01 Eur skolą už ieškovės papildomai atliktus darbus pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą statybos rangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 15 765,33 Eur už vėdinimo sistemos demontavimą ir betono pagrindų ir paslėptų konstrukcijų išardymą bei pervežimą. Ieškovė UAB „Stamita“ apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 14 588,68 Eur už statybinių šiukšlių išvežimą savivarčiais, pakraunant ekskavatoriumi ir rankiniu būdu. Atsakovė Santaros klinikos apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 15 765,33 Eur už vėdinimo sistemos demontavimą, betono pagrindų ir paslėptų konstrukcijų išardymą bei pervežimą. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atliktų darbų kvalifikavimo, kaip papildomų darbų, pagal statybos rangos sutartį ir atsakovės pareigos už juos atsiskaityti su ieškove.
60. Kilus bet kokiam ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau identifikuota šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).
61. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalių normose numatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).
62. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, jog reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą.
63. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu būtina atlikti papildomus darbus arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pažymėjęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose normose, kuriomis reglamentuojami rangos teisiniai santykiai (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), bei specialiosiose normose, kuriomis reglamentuojamos statybos rangos sutartys (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).
64. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo (t. y. ar sutikti su kainos padidėjimu), bet ir tai, kad turi būti pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus. Įprastiniu atveju rangovas, nustatęs, kad kyla poreikis atlikti papildomus statybos rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos aktuose nenurodytus darbus, sustabdęs pagrindinių darbų atlikimą, kreipiasi į užsakovą, jį informuoja apie tokį poreikį ir tik gavęs jo sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo ir kainos turi teisę į tokių sąnaudų atlyginimą; priešingu atveju, jei jis laiku ir tinkamai neinformuoja užsakovo arba negauna sutikimo atlikti papildomus darbus, tokių darbų, jei jie vis dėlto atliekami, išlaidos priskiriamos rangovo rizikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020).
65. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti jos didinti, o užsakovas – mažinti; ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Kasacinis teismas, aiškindamas normas, kuriomis reglamentuojama rangos sutartimi sutartų darbų kaina, yra pažymėjęs, jog CK 6.653 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi teisės norma, kuria draudžiama keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).
66. Rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenumatyti ar į kainos apskaičiavimus neįtraukti ir negalėję būti protingai numatyti), tačiau būtini sutarčiai įvykdyti (statiniui pastatyti, rekonstruoti ir pan.), be to, suderinta šalių valia dėl tokių darbų kainos. Šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį), ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012).
67. Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc. (CK 6.204 straipsnis).
68. CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma pradinė darbų apimtis, bet neatliekami papildomi darbai, kurie aiškiai peržengia pradinio šalių susitarimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).
69. Keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Pagal šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019).
70. Papildomo susitarimo dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vienos iš esminių jos sąlygų – kainos pakeitimo, sudarymo procedūras reglamentuoja ne tik sutarties nuostatos ar bendrieji rangos sutarčių kainos pakeitimo principai (CK 6.653 straipsnis), bet ir VPĮ normos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. Jei būtų kitaip ir VPĮ 18 straipsnio 3 dalies (ginčo sutarties sudarymo metu reglamentavo VPĮ 86 straipsnio 3 dalis) nuostata – sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą išimtinai viešojo pirkimo sutarties sudarymo momentu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti ir keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas po jos sudarymo, o tai pažeistų kitų konkurso dalyvių interesus bei viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Dėl šių priežasčių VPĮ yra įtvirtinta sutarties laisvės principą ribojanti išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).
71. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl rangovams tenkančios rizikos vykdant viešojo darbų pirkimo sutartį, t. y. tiekėjams tenkančios rangos sutarties vykdymo rizikos apimtis pirmiausia priklauso nuo viešojo pirkimo sąlygų. Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomų išlaidų neturi tekti perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015). Tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį, o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012).
72. Spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, inter alia (be kita ko) dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (CK 6.193–6.195 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
73. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalį pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šiame straipsnyje numatytų atvejų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama pagal šį įstatymą neatliekant naujos pirkimo procedūros, nereikalaujant patikrinti, ar nėra šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra visos šios sąlygos kartu: 1) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju; 3) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal joje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, taikant šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 2 dalį, atsižvelgiama į patikslintą sutarties vertę. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus.
74. Pagal VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti aptartos kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.
75. Pagal Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. liepos 7 d.) (toliau – Metodika), 32 punktą fiksuotos kainos kainodara gali būti nustatoma, kai: pirkimo vykdytojas žino darbų apimtis, tačiau negali tiksliai nustatyti darbų kiekių (32.1 punkte) arba, nors gali tiksliai nustatyti darbų apimtis ir jų kiekius, tačiau rizika dėl galimo darbų kiekių svyravimo perduodama tiekėjui. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą, statinio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose (jeigu yra) nurodyti dydžiai – statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų (statinio, jo elementų baigtinių darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų) apimtis (išreikšta statybos darbų vienetais) – yra apytikriai ir neturi būti laikomi faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos darbų rangovui reikia atlikti, kiekiu. Jei tiekėjo įvykdytų darbų faktinis kiekis skiriasi nuo nurodyto perkamo kiekio (nurodyto statinio projekto kiekių žiniaraštyje ar kitame dokumente), laikoma, kad šie didesni ar mažesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, jei nesikeičia darbų apimtys, didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais. Sutartyje rekomenduojama numatyti sutarties kainos keitimo dėl keičiamų kiekių (apimčių) sąlygas ir tvarką remiantis įstatymais ir CK (pavyzdžiui, numatyti, kad pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinis ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkimo vykdytojo nurodytų darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės (Metodikos 33 ir 33.3 punktai).
76. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek VPĮ, tiek šalių sudarytos statybos rangos sutarties nuostatos numatė galimybę pirkti iš ieškovės papildomus darbus (padidinti sutarties kainą), jeigu dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti prieš sudarant sutartį, būtų paaiškėję, jog tokių papildomų darbų reikia, nes be jų negalima tinkamai įvykdyti statybos rangos sutartį. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Stamita“ informavo atsakovę apie papildomus darbus, tačiau ieškovės nurodomi papildomi darbai nebuvo įforminti VPĮ ir sutartyje nustatyta tvarka, pakeičiant statybos rangos sutarties kainą, nes Santaros klinikos nepripažino tokios būtinybės, t. y. atsakovė nepripažino ieškovės nurodomų darbų papildomais darbais.
77. Kaip minėta, šalys viešojo pirkimo būdu sudarė statybos rangos sutartį, kurios sudedamąja dalimi esančioje techninėje specifikacijoje buvo užfiksuota esama pastato būklė ir tai, kaip turėtų būti atliekami pastato patalpų remonto darbai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iki pasiūlymo viešajame pirkime pateikimo turėjo galimybę apžiūrėti pastatą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, kaip viešojo pirkimo dalyvė, teikdama pasiūlymą, reiškė atsakovei pretenzijas dėl viešojo pirkimo sąlygų, techninės specifikacijos ar orientacinio medžiagų ir darbo sąnaudų kiekio žiniaraštyje neaiškumo, trūkumų ar pan.
78. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 15 d. atsakovė pateikė ieškovei jos prašymu pakoreguotą techninio projekto konstrukcijos dalį, šalys 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. birželio 22 d. sudarė papildomus susitarimus prie statybos rangos sutarties, tačiau nei pakoreguotame techniniame projekte, nei papildomuose susitarimuose šalys nenumatė papildomų darbų atlikimo, susijusių su papildomo statybinių šiukšlių kiekio išvežimu, vėdinimo sistemos demontavimu, betono pagrindų ir paslėptų konstrukcijų išardymu bei pervežimu. Taigi, nei techninio projekto keitimas, nei papildomų trijų susitarimų sudarymas nebuvo susijęs su ieškovės nurodomais darbais, kaip papildomais darbais. Atsakovė nebuvo pritarusi ieškovės nurodytų darbų atlikimui už papildomą kainą, toks susitarimas nebuvo įformintas VPĮ ir sutartyje nustatyta tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už dalį ieškovės nurodytų darbų (vėdinimo sistemos demontavimas, betono pagrindų, paslėptų konstrukcijų išardymas bei pervežimas) atlikimą priteisė iš atsakovės skolą ieškovei, pripažindamas darbus papildomais.
79. Kita vertus, pagal sutarties 5.9.1 punktą ieškovė įsipareigojo savo sąskaita pašalinti iš statybvietės visas statybines atliekas ir šiukšles, t. y. nepriklausomai nuo jų kiekio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti šią ieškinio dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal statybos rangos sutarties priedą, techninio darbo projekto konstrukcijų dalies skyriaus „Statybinės atliekos“ reikalavimus, statybinės atliekos turėjo būti susmulkinamos ir išvežamos į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, jog statybinės atliekos buvo sutvarkytos sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė pateikė UAB Bilresta ir UAB „Kaniūkų gelžbetonis“ pažymas apie išvežtas statybines atliekas atsakovei tik 2022 m. gegužės mėn., t. y. prieš pat atsakovės vienašališkai atliktą statybos rangos sutarties nutraukimą dėl ieškovės kaltės, vėluojant atlikti rangos darbus, nors atliekų išvežimo pažymos buvo surašytos dar 2021 m. gruodžio 9 d. Be to, ieškovės su UAB Bilresta 2021 m. lapkričio 5 d. sudarytoje darbų atlikimo sutartyje nurodytas 430 tonų statybinių atliekų išvežimas, o 2021 m. gruodžio 9 d. pažymoje jau nurodytas 574 tonų išvežimas, pažymint, kad atliekos priimtos iš UAB „Meika“, t. y. ne iš ieškovės. Ieškovės argumentų dėl didesnio statybinių atliekų kiekio išvežimą iš objekto prieštaringumą patvirtina ir tai, kad antstolio G. S. 2022 m. gegužės 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančiose nuotraukose užfiksuota, jog objekte betoniniai grioviai buvo užversti statybinėmis atliekomis. Taigi, nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės deklaruojamo statybinių atliekų kiekio išvežimo iš objekto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pateiktus įrodymus dėl didesnio atliekų kiekio pripažino prieštaringais.
80. Akivaizdu, kad, jei statybinės atliekos, ženkliai viršijančios sutarties prieduose numatytus orientacinius dydžius, iš tiesų buvo išvežtos iki 2021 m. gruodžio 9 d., tai ieškovė jau tuo metu galėjo inicijuoti papildomo susitarimo sudarymą sutartyje nustatyta tvarka, juolab kad 2021 m. spalio 21 d., 29 d., lapkričio 11 d., gruodžio 16 d., 2022 m. vasario 4 d. gamybiniuose pasitarimuose ieškovei, pranešusiai apie vykdomus ardymo darbus ir jų kiekio neatitikimą projektui ir žiniaraščiams, buvo pasiūlyta kreiptis oficialiai, sudarant komisiją dėl kiekių, pateikiant neatitikimų sąrašą, brėžinius, skaičiavimus, fotofiksaciją ir pan. Be kita ko, gamybiniuose pasitarimuose neužfiksuota informacijos apie statybinių atliekų išvežimą, kiekį, kainą. Ieškovė 2021 m. lapkričio 29 d., 30 d., gruodžio 8 d., 2022 m. gegužės 5 d., 13 d. pateikė ieškovei papildomų darbų lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus, į kuriuos, be kita ko, įtraukė statybinių šiukšlių išvežimo darbus, tačiau šių dokumentų pateikimo metu susitarimas dėl ieškovės nurodomų papildomų darbų (didesnio atliekų kiekio išvežimo) nebuvo sudarytas. 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. birželio 22 d. šalys statybos rangos sutartyje numatyta tvarka sudarė susitarimus dėl kitų, t. y. nesusijusių su ginčo darbais, kaip papildomų darbais, atlikimo, todėl tai paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovė faktiškai konkliudentiniais veiksmais sutiko ieškovės nurodytus darbus pripažinti papildomais darbais ir už juos atsiskaityti.
81. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje buvo nustatyta fiksuota kaina, todėl pagal Metodikos 32 punktą, jei tiekėjo įvykdytų darbų faktinis kiekis skiriasi nuo nurodyto perkamo kiekio (nurodyto statinio projekto kiekių žiniaraštyje ar kitame dokumente), laikoma, jog šie didesni ar mažesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, jei nesikeičia darbų apimtys, didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais. Kaip minėta, šalių sudarytos statybos rangos sutarties 5.6 punkte ieškovė patvirtino, kad yra gavusi visą būtiną informaciją, kurią galėjo gauti iki sutarties pasirašymo, panaudodama visas savo žinias ir rūpestingumą, ir kuri gali turėti įtakos sutarties kainai arba darbams. Turi būti laikoma, kad sutartyje nurodyta kaina apima visus rangovės sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamam darbų vykdymui ir užbaigimui, įskaitant būtinus sutarties įvykdyti darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti sutartyje, tačiau kuriuos rangovė turėjo ir galėjo numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
82. Aplinkybė, kad šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje ir jos sudedamąja dalimi esančiuose dokumentuose (techninėje specifikacijoje, žiniaraščiuose ir pan.) nebuvo numatytas didesnis išvežtinų statybinių atliekų kiekis ar tam tikrų pastato patalpų konstrukcijų elementų išardymas (demontavimas), nereiškia, jog ieškovė, kaip rangovė, negalėjo šių darbų įvertinti iki statybos rangos sutarties sudarymo, t. y. teikiant pasiūlymą viešajame pirkime. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisės aktus techninio projekto sprendiniai detalizuojami darbo projekte, tai tikslūs sąnaudų kiekių žiniaraščiai gali būti parengiami pabaigus rengti darbo projektą. Taigi, tiek iš teisės aktų, tiek iš pirkimo sąlygų tiekėjams turi būti aišku, kad su techniniu projektu pateikti sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai ir jie turi būti tikslinami. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turi vadovautis ne vien tik orientaciniais sąnaudų žiniaraščiais, bet ir techniniu projektu, techninės užduoties sprendiniais. Tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, gali būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, pagal sutartį ir pirkimo sąlygas nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovo sąskaita ir jėgomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017). Taigi, atsižvelgiant į galimybės keisti rangos sutartimi sutartų darbų kainą išimtinį pobūdį, papildomų darbų kategorija turėtų būti suprantama pakankamai siaurai, nesureikšminant pradinėje projektavimo stadijoje parengtoje techninėje specifikacijoje ar atliktinų darbų žiniaraščiuose nurodytų orientacinių darbų ar jų kiekių.
83. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo ieškovės nurodomi, kaip nenumatyti papildomi darbai, nes ieškovė, prieš pateikdama pasiūlymą viešajame pirkime, galėjo susipažinti su statybos rangos darbų vykdymo vieta, remontuotinu objektu ir visa aktualia informacija, kurios galėjo prireikti, apskaičiuojant pasiūlymo kainą ir sudarant statybos rangos darbų vykdymo sutartį. Tiek pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai (liudytojo parodymai, atsakovės atstovo paaiškinimai, statybos rangos sutarties nuostatos, gamybinių pasitarimų protokolai, šalių susirašinėjimas), kurių pagrindu teismas nusprendė priteisti skolos dalį (už vėdinimo sistemos demontavimą, betono pagrindų ir paslėptų konstrukcijų išardymą bei pervežimą), ieškovės nurodomi įrodymai (atliktų darbų aktai, lokalinės sąmatos, liudytojo parodymai, atsakovės atstovo paaiškinimai, šalių susirašinėjimas, pažymos apie atliekų išvežimą), kurių pagrindu prašoma priteisti kitą skolos dalį (už statybinių šiukšlių išvežimą), nepatvirtina, kad šie darbai gali būti laikomi papildomais ir ieškovės iš anksto, t. y. iki statybos rangos sutarties sudarymo, nenumatytais darbais. Ginčo darbai buvo atliekami senos statybos pastate (pastatytame 1982 m.), todėl ieškovė, kaip statybos rangos darbų profesionalė, dar iki statybos rangos sutarties sudarymo galėjo numatyti, kad, ardant seno pastato konstrukcijas, gali susidaryti didesnis statybinių atliekų kiekis nei numatyta statybos rangos sutarties sudėtine dalimi esančiuose dokumentuose (techninėje specifikacijoje, žiniaraščiuose ir pan.), jog teks ardyti pastato patalpų senus konstrukcijų elementus, siekiant juos vėliau pakeisti naujais (modernizuoti). Pastatui eksploatuoti būtinų konstrukcijų elementų, tokių kaip senos vėdinimo sistemos ir grindų bei jų pagrindo demontavimas ir išardymas pagal šalių sudarytą sutartį statybos rangos darbų profesionalei negali būti laikomi papildomais darbais, kurių ieškovė negalėjo numatyti iki pasiūlymo viešajame pirkime pateikimo ir statybos rangos sutarties sudarymo.
84. Kaip minėta, šalių sudarytos statybos rangos sutarties 5.7 punkte numatyta, kad darbų faktinių kiekių neatitikimas orientaciniams (projektiniams kiekiams), kurie gali būti nustatyti veiklų sąraše ar darbų užduoties dokumentuose – sąnaudų kiekių žiniaraščiuose – priskiriamas rangovės atsakomybei ir rizikai. Sutarties 9.2 punkte numatyta, kad sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara, ir bet koks kiekis, kuris gali būti nustatytas veiklų sąraše ar darbų užduoties dokumentuose – sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, jei jie pateikiami, yra orientacinis (projektinis) ir neturi būti laikomas faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos rangovei reikia atlikti, kiekiu. Taigi, ieškovė, atsižvelgusi į viešojo konkurso sąlygas, kurios buvo perkeltos į šalių sudarytą statybos rangos sutartį, turėjo suprasti, kad su technine specifikacija pateiktuose darbų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra tik orientaciniai, todėl tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti, remiantis technine specifikacija ir žiniaraščiais, nebus laikomi papildomais darbais. Ieškovė, būdama atidi, apdairi ir rūpestinga statybos rangos profesionalė, turėjo ir galėjo suprasti, kad, pateikdama viešajame pirkime pasiūlymą ir nurodydama galutinę darbų kainą, už kurią ji sutinka atlikti statybos rangos darbus, kartu prisiima ir atsakomybę juos atlikti būtent už tą kainą, kuri nurodyta sutartyje.
85. CK 6.653 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu sutartyje nurodyta konkreti (fiksuota) darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti, taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Akivaizdu, kad atsakovės viešajame pirkime nurodyti atliktinų darbų kiekiai ir apimtis savaime nereiškia, kad ieškovė, kaip statybos rangos darbų profesionalė, iš anksto negalėjo numatyti ir įvertinti iki pasiūlymo viešajame pirkime pateikimo ir statybos rangos sutarties sudarymo atliktinų darbų kiekį, apimtį ir statybos rangos kaštus.
86. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek statybinių atliekų išvežimas, tiek perdangų griovimo–demontavimo, ardymo darbai, tiek naujų grindų ir naujos vėdinimo sistemos įrengimas buvo numatytas statybos rangos sutarties sudedamąja dalimi esančiame medžiagų ir darbų sąnaudų kiekių žiniaraštyje. Senų betono grindų ir vėdinimo sistemos išardymas yra neatsiejamai susijęs su naujų grindų ir vėdinimo sistemos įrengimu, todėl aplinkybė, kad ieškovės atlikti darbai faktiškai neatitiko statybos rangos sutarties prieduose numatytų kiekių ar atlikti darbai nebuvo konkrečiai įvardinti, savaime nereiškia, jog ieškovės atlikti darbai gali būti laikomi papildomais darbais, už kuriuos atsakovė turėtų prievolę atsiskaityti su ieškove, nes statybos rangos sutarties prieduose nustatyti darbų kiekiai yra orientaciniai ir vien dėl jų neatitikimo ieškovės nurodomi ginčo darbai nelaikytini papildomais. Ieškovė, dar teikdama pasiūlymą viešajame pirkime ir žinodama techninės specifikacijos ir nurodytų žiniaraščių sprendinius, galėjo tinkamai įvertinti iš anksto ginčo darbus.
87. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomi darbai iš esmės statybos rangos sutarties prieduose buvo nurodyti, o aplinkybė, kad darbų apimtis buvo didesnė (didesnis statybinių šiukšlių kiekis, grindų ir jų pagrindo, senos vėdinimo sistemos išardymas), pripažįstama orientacinės darbų apimties padidėjimu, o ne papildomais darbais, nes tokie darbai buvo numatyti statybos rangos prieduose, taigi ir viešojo pirkimo sąlygose. Atsižvelgiant į tai, kad techninėje specifikacijoje ar žiniaraščiuose neturi būti tiksliai nurodyti konkretūs darbai ir jų kiekis, kuriais turės būti pasiekti techninio projekto sprendiniai, o tik nurodyti esminiai reikalavimai tinkamam patalpų remontui atlikti, nelaikytina papildomais darbais tai, jog, siekiant įrengti naujas grindis ir vėdinimo sistemą, reikėjo išardyti senas grindis ir jų pagrindą, ar siekiant įrengti naują vėdinimo sistemą – reikėjo demontuoti seną vėdinimo sistemą. Ieškovė, kaip statybos rangos profesionalė, galėjo suprasti, kad prieš atliekant naujų grindų ir naujos vėdinimo sistemos įrengimą reikės atlikti senų grindų ir senos vėdinimo sistemos ardymo ir demontavimo darbus, generuojančius papildomą statybinių atliekų kiekį, todėl ieškovė, dar teikdama pasiūlymą viešajame pirkime ir galėdama betarpiškai įvertinti faktinę pastato patalpų būklę, galėjo jos akcentuojamus darbus tinkamai įvertinti, o to neįvertinusi – prisiimti riziką dėl didesnio darbų kiekio atlikimo.
88. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime ir jį laimėjusi, faktiškai įsipareigojo savo pačios sąskaita atlikti statybos rangos darbus, kurių ji nenumatė (darbų kiekio, apimties), teikdama pasiūlymą viešajam pirkimui, todėl negali iš atsakovės reikalauti iš esmės padidinti sutartyje numatytą fiksuotą kainą, nes tai taip pat galėtų iškreipti jos dalyvavimo viešajame pirkime sąlygas. Šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje fiksuota darbų kaina buvo nustatyta viešojo pirkimo būdu, todėl, nesant tam pakankamo pagrindo (sąlygų), negalėjo būti didinama ieškovės vienašališkai statybos rangos darbų atlikimo metu be atsakovės sutikimo, įforminto VPĮ ir sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovės pasiūlyta statybos rangos kaina buvo kriterijus, pagal kurį ji laimėjo viešąjį pirkimą, todėl ieškovė privalėjo įvertinti riziką ir galimybes atlikti statybos rangos darbus už pasiūlytą kainą dar iki statybos rangos sutarties sudarymo.
89. Pažymėtina, kad ieškovei, kaip statybos darbų rangovei, tenkanti rizikos dalis patirti daugiau išlaidų ir (ar) atlikti daugiau darbų pagal pirkimo objekto pobūdį gali būti neišvengiama, tačiau šios rizikos suvaldymas priklauso nuo pačios rangovės veiksmų, nes, prieš dalyvaujant viešajame pirkime ir sudarant sutartį, rangovė turėjo galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį. Nagrinėjamu atveju atliekamų darbų pobūdis buvo numatytas techninėje specifikacijoje ir žiniaraščiuose, todėl ieškovė galėjo savo riziką įvertinti prieš sudarydama sutartį. Kaip minėta, ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime, pastabų dėl kainų ar darbų kiekio neteikė, o laimėjusi viešąjį pirkimą – patvirtino, kad susipažino su planuojamais atlikti darbais, kuriuos įsipareigojo atlikti už jos pasiūlytą fiksuotą kainą.
90. Taigi, ieškovė, kaip statybos rangos profesionalė, galėjo įvertinti visą riziką dėl vykdytinų darbų už fiksuotą kainą, todėl jos elgesys, atliekant, jos manymu, papildomus darbus, negavus atsakovės pritarimo ir neįforminus sutarties pakeitimo nustatyta tvarka, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus. Ieškovės siekis gauti didesnį atlygį, nepaisant sutartyje nustatytų konkrečių sąlygų ir apribojimų, negali būti pateisinamas vien tik atliktų darbų faktu, neįrodžius, jog atlikti darbai iš tiesų galėtų būti laikomi papildomais darbais. Teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti toleruojamas ir pateisinamas toks ieškovės elgesys, kai statybos rangovė, žinodama apie objekto ir atliktinų jame darbų specifiką, pasiūlymo teikimo stadijoje nurodė mažesnę nei kiti viešojo pirkimo dalyviai kainą, bet vėliau, jau vykdant sutartį, pradėjo reikalauti kainos padidinimo už sutartyje numatytų darbų atlikimą.
91. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose jos nurodomų papildomų darbų atlikimo pagrindą (teisėtumą) grindžia tuo, jog atsakovė ieškovės nurodomų papildomų darbų atlikimui pritarė konkliudentiniais veiksmais. Taigi, ieškovės teigimu, tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis dėl kainos pakeitimo buvo pakeista, nesilaikant VPĮ ir sutarties 10 punkte nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos, jeigu būtina (tikslinga) atlikti papildomus, sutartyje neįtrauktus darbus, rangovė pateikia siūlymą dėl papildomų darbų, papildomų darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 9.9.1 punkte nurodytus darbų kainų nustatymo būdus, ir užsakovei įvertinus rangovės siūlymą, koreguojama sutarties kaina, tokiu būdu įforminant sutarties pakeitimą. Kaip minėta, pagal sutarties 10.1 punktą sutarties pakeitimas pagrindžiamas dokumentais, kurie turi būti patvirtinti rangovės bei raštu suderinti su užsakove. Pakeitimas įforminamas susitarimu ar protokolu dėl darbų pakeitimo, nurodant darbų pavadinimus, vienetus, kiekius, techninius sprendinius, įkainių nustatymo pagrindimą ir skaičiavimą (vadovaujantis 9.9.1 punktu). Toks susitarimas ar protokolas turi būti patvirtintas ir pasirašytas šalių bei laikomas sudėtine sutarties dalimi.
92. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkliudentiniais veiksmais negalima pritarti sutarties sąlygos, nustatančios kainą, pakeitimui ir todėl prievolė mokėti didesnę sutarties kainą neatsiranda. Viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis) ir tai yra imperatyvus reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Aplinkybė, kad ieškovas, jo nuomone, papildomus darbus įvykdo, nelaukdamas atsakovo sprendimo dėl jų ir nestabdydamas jų, tiek pagal CK, tiek pagal sutartyje įtvirtintas nuostatas leidžia teigti, jog ieškovas veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą už darbus, net jei būtų juos atlikęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-164-516/2018; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-798/2020).
93. Pažymėtina, kad konkliudentiniais veiksmais viešojo pirkimo sutartis dėl kainos padidinimo negali būti modifikuota, nes toks modifikavimas nebūtų teisėtas, atsižvelgiant į tai, jog viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis VPĮ reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis).
94. Taigi, įvykusio viešojo pirkimo sutarties pakeitimo (sutarties kainos padidinimo) faktui konstatuoti dėl ieškovės nurodomų papildomų darbų nei šalių gamybinių pasitarimų metu užfiksuotos ieškovės žodinės informacijos ar pateiktų sąmatų, nei atsakovės įsipareigojimo apsvarstyti tokių darbų poreikį bei jų kvalifikavimą papildomais darbais užfiksavimo pasitarimų protokoluose, nei šalių susirašinėjimo šiuo klausimu nepakanka.
95. Pažymėtina, kad ieškovės akcentuojamuose šalių susirašinėjimuose ar gamybinių pasitarimų protokoluose nebuvo užfiksuotas konkretus atsakovės pritarimas ieškovės nurodomus darbus kvalifikuoti kaip papildomus darbus. Pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo D. B. parodymai ir atsakovės atstovo D. K. paaiškinimai nepatvirtino ieškovės įrodinėjamų aplinkybių dėl atsakovės pritarimo ieškovės nurodomiems ginčo darbams, kaip papildomiems darbams, atlikti. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas D. B. (buvęs ieškovės UAB „Stamita“ investicinių projektų grupės vadovas) parodė, kad problemos dėl ardymo (griovimo) darbų kiekio objekte prasidėjo 2021 m. lapkričio mėn., buvo išardytos po medinėmis grindimis esančios betoninės konstrukcijos, atlikti darbai buvo fiksuojami statybos žurnale, betono pagrindų išardymo ir vėdinimo sistemos demontavimo darbų kaina paskaičiuota pagal statybinių darbų informacinės programos „Sistela“ duomenis, buvo kalbama dėl papildomo susitarimo sudarymo galimybės, todėl darbai nebuvo stabdomi, o susitarimas dėl papildomų darbų nebuvo sudarytas, oficialus atsakovės atsakymas nebuvo gautas (2023 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min 53 sek. – 1 val. 50 min. 00 sek.). Tame pačiame teismo posėdyje atsakovės atstovas D. K. (atsakovės Aptarnavimo tarnybos Inžinerinio ir ūkio skyriaus vedėjas) paaiškino, kad, išardžius grindis, buvo aptiktas betoninis kanalas, kuris ieškovės nebuvo išardytas, o buvo užkastas statybinėmis šiukšlėmis; tai netrukdė tolimesnių darbų vykdymui; vėdinimo sistemos vamzdžius ieškovė išmontavo, siekiant sumontuoti naują vėdinimo sistemą (2023 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 24 min 05 sek. – 2 val. 28 min. 00 sek.). Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo D. B. parodymus ir atsakovės atstovo D. K. paaiškinimus, prieina išvadą, kad su atsakove konkliudentiniais veiksmais nebuvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Taigi, byloje nenustatyta, kad atsakovė savo veiksmais ar elgesiu buvo pritarusi ieškovės nurodomų papildomų darbų atlikimui ir apmokėjimui už juos. Kaip minėta, šalys statybos rangos sutartyje numatyta tvarka susitarimus dėl kitų (t. y. nesusijusių su ginčo darbais) papildomų darbų atlikimo sudarė 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. birželio 22 d., t. y. šalys papildomus susitarimus sudarė dėl vėlesnių darbų nei ginčo darbai, nors ieškovė klausimą dėl ginčo darbų, kaip papildomų darbų, iškėlė dar 2021 m. lapkričio–gruodžio mėn. Akivaizdu, kad, jei atsakovė būtų pritarusi ginčo darbų atlikimui ir papildomam apmokėjimui už juos, tai toks papildomas susitarimas būtų sudarytas žymiai anksčiau nei kiti tarp šalių sudaryti susitarimai dėl statybos rangos sutarties pakeitimo. Taigi, toks susitarimas nebuvo sudarytas iki pat sutarties nutraukimo, nes atsakovė nepripažino ieškovės atliktų darbų papildomais darbais, kurių ieškovė negalėjo numatyti iki statybos rangos sutarties sudarymo. Kita vertus, papildomų susitarimų po statybos rangos sutarties sudarymas ir, nepraėjus nė metams nuo sutarties sudarymo, atsakovės atliktas sutarties nutraukimas, ieškovei laiku neatliekant numatytų darbų pagal sutartį, patvirtina, kad ieškovė nuo pat pradžių (pasiūlymo viešajame pirkime pateikimo) neįvertino galimybių tinkamai atlikti ginčo objekto statybos rangos darbus, t. y. įvykdyti statybos rangos sutartį visa apimtimi.
96. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovė kelis kartus informavo atsakovę apie papildomų darbų atlikimą, o atsakovė atsakė, jog apsvarstys ieškovės siūlymą, savaime nereiškia atsakovės sutikimo pakeisti sutarties sąlygas dėl kainos pakeitimo sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovės sutikimas ieškovės nurodomiems papildomiems darbams atlikti nebuvo gautas ir susitarimas tarp šalių dėl papildomų darbų apmokėjimo statybos rangos sutartyje nustatyta tvarka nebuvo sudarytas. Taigi, visa šių darbų atlikimo be suderinimo su atsakove rizika teko ieškovei, nes pagal statybos rangos sutarties nuostatas bet kokių papildomų darbų atlikimas ir apmokėjimas už juos turėjo būti raštu suderintas su atsakove.
97. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kokiu nors būdu pritarė ieškovės nurodytiems darbams, kaip papildomiems darbams, ir sutiko už juos papildomai apmokėti. Aplinkybė, kad ieškovė jos nurodomus darbus įvykdė, nelaukdama atsakovės sprendimo dėl jų ir nestabdydama darbų (CK 6.684 straipsnio 4 dalis), tiek pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalies, tiek pagal sutartyje įtvirtintas sutarties kainos keitimo nuostatas patvirtina, jog ieškovė veikė savo rizika. Taigi, ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti už šalių nesutartus papildomus darbus, kurie šalių sudarytos statybos rangos ir jos priedų prasme negali būti laikomi papildomais darbais. Ieškovė ne tik nesinaudojo teise sustabdyti darbų vykdymą, bet ir neatsisakė sutarties, todėl laikytina, kad ginčo darbai buvo atlikti ieškovės pagal sutartį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog dėl statybos darbų sustabdymo, laukiant atsakovės pritarimo ir papildomo susitarimo sudarymo nustatyta tvarka, statybos rangos objektas būtų žuvęs ar sugadintas.
98. Pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, susijusią su statybos rangos darbais, todėl jai, kaip statybos rangos profesionalei, taikytini griežtesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai. Ieškovė, nesulaukusi jos nurodomų ginčo darbų įforminimo sutartyje nustatyta tvarka, prisiėmė riziką, kad esant šalių tarpusavio ginčui dėl apmokėjimo už tokius darbus atlikimo, galimybė įrodyti tokių darbų kvalifikavimą papildomais gali būti ribota, nes šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, kilę iš viešojo pirkimo. Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ieškovės atlikti darbai buvo papildomi, o ne vykdant sutartyje numatytus darbus už sutartyje numatytą kainą.
99. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi ieškovės nurodyti ginčo darbai nelaikytini papildomais darbais, o laikytini darbais, įeinančiais į viešojo pirkimo objektą, kuriuos pagal sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti už sutartyje nustatytą kainą. Atsakovės sutikimas ginčo darbams, kaip papildomiems darbams, atlikti nebuvo gautas ir susitarimas dėl jų apmokėjimo VPĮ ir sutartyje nustatyta tvarka nebuvo sudarytas. Ieškovės argumentai dėl žymiai didesnių atliktų darbų kiekių nepašalina ieškovės atsakomybės už prisiimtą riziką atlikti darbus pagal sutartį. Be kita ko, byloje nustatyta, kad atsakovei dėl to paties objekto statybos rangos, kurios neužbaigė ieškovė, teko organizuoti kitą viešąjį pirkimą ir sudaryti naują statybos rangos sutartį su kita rangove.
Dėl garantijos
100. Ieškovė UAB „Stamita“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė nepriteisti ieškovei iš atsakovės pervestą statybos rangos sutarties užtikrinimo 66 947,49 Eur garantiją, nurodydama, kad atsakovė nepatyrė nuostolių dėl sutarties nevykdymo.
101. Pagal CK 6.90 straipsnio 1, 2 dalis garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiarioji. Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta.
102. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl to nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017). Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamos dvi mokėjimo garantijų rūšys: nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) ir paprastosios (sąlyginės) garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-470-687/2018).
103. Paprastosios (sąlyginės) garantijos atveju garantija užtikrinto sandorio neįvykdymas yra iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės atsiradimo sąlyga. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (CK 6.90 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017).
104. Esant nepriklausomai garantijai (garantijai pagal pirmą pareikalavimą), iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) pavyzdys – banko garantija, pagal kurią bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis). Garanto prievolė, atsirandanti iš nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą), pagal savo pobūdį yra savarankiška, t. y. jai būdingas savarankiškumas nuo užtikrintos pagrindinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-470-687/2018, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-684/2021).
105. Tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skolininko ir kreditoriaus, kai skolininkas mano, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę, ir kreipiasi į teismą prašydamas apginti jo pažeistas teises ir pripažinti, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę arba atlyginti dėl to patirtus nuostolius, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo) ne tik pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir tai, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-687/2019).
106. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktuose nurodyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės. Pagal to paties straipsnio 2, 4 dalis nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Skolininkas atsako už visas pasekmes, susijusias su tuo, kad nebeįmanoma įvykdyti prievolės po to, kai jis prievolę pažeidė, išskyrus atvejus, kai prievolės neįmanoma įvykdyti dėl kreditoriaus kaltės. CK 6.64 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės, taip pat, kai kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Taigi, vadovaujantis CK 6.63, 6.64 ir 6.90 straipsnių nuostatomis, nesant sutarties pažeidimo, kreditorius neturi teisės taikyti savo teisių gynimo būdų ir reikalauti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėje nurodytos sumos, kadangi tam neatsiranda teisinis pagrindas, t. y. prievolė nėra pažeista.
107. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos statybos rangos sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą) rangovė privalo pateikti užsakovei ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo. Jei rangovė per šį laikotarpį sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad rangovė atsisakė sudaryti sutartį. Užtikrinimo suma nurodyta 3.4 punkte. Sutarties įvykdymo užtikrinimas įsigalioja banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto išdavimo dieną ir turi galioti iki darbų atlikimo termino pabaigos, įskaitant laikotarpį statybvietės perdavimui. Jei darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas arba darbai yra sustabdomi, arba rangovė vėluoja užbaigti darbus, atitinkamai turi būti pratęstas ir sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas.
108. Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, kad užsakovei bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad rangovė neįvykdė įsipareigojimų pagal sutartį ar vykdė juos netinkamai.
109. Minėta, kad 2022 m. spalio 18 d. UAB Medicinos bankas išmokėjo atsakovei 66 947,49 Eur garantiją, panaudojant RATO kredito unijos įkeistas lėšas, nes, užtikrindama banko, sumokėjusio pagal garantiją, regreso teisės į ieškovę įgyvendinimą, RATO kredito unija 2021 m. spalio 1 d. įkeitė 66 947,49 Eur, pervesdama juos į banko nurodytą sąskaitą.
110. VPĮ 104 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, manydamas, jog perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar nepagrįstai priėmė sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo ar perkančiosios organizacijos sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos.
111. Pažymėtina, kad ieškovė statybos rangos sutarties nutraukimo neginčijo nei šioje, nei atskiroje byloje. Taigi, ieškovė pripažino, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė dėl ieškovės kaltės statybos rangos sutartį. Kaip minėta, tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2022 m. gruodžio 27 d., tačiau ieškovė statybos rangos sutarties neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nepriteisti ieškovei iš atsakovės banko išmokėtos statybos rangos sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos. Tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, t. y. nevykdžius darbų sutartyje ir veiklų sąraše nurodytame grafike numatytais terminais ir esant pagrindui manyti, kad juos atlikti iki galutinio darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma dėl rangovės kaltės. Atsakovė pagrindė nuostolių atsiradimą dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, nes atsakovė pateikė duomenis, jog organizavo naują viešąjį pirkimą tam pačiam objektui suremontuoti ir 2023 m. balandžio 17 d. sudarė naują statybos rangos sutartį su UAB „Statrama“. Naujos statybos rangos sutarties kaina yra 2 488 888,17 Eur, t. y. dvigubai didesnė už su ieškove sudarytos sutarties kainą ir ženkliai didesnė už atsakovei išmokėtą garantiją dėl ieškovės neįvykdytos statybos rangos sutarties.
112. Taigi, konstatavus aplinkybę, kad ieškovės prievolė, kuri užtikrinta banko garantija, nebuvo įvykdyta, nes dėl ieškovės kaltės buvo nutraukta statybos rangos sutartis, dėl ko atsakovei, siekiant užbaigti to paties objekto remonto darbus, teko organizuoti naują viešąjį pirkimą ir sudaryti su kita rangove naują statybos rangos sutartį, kurios kaina ženkliai didesnė už šalių sudarytos statybos rangos sutarties kainą ir jos vykdymo užtikrinimo garantijos dydį, laikytina, jog ieškovė neįgijo teisės į atsakovei sumokėtos garantijos grąžinimą. Statybos rangos sutarties užtikrinimo garantijos, kaip vieno iš prievolių užtikrinimo būdo, pagrindinė paskirtis yra užtikrinti užsakovės teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė ieškovė, bus įvykdyta, todėl, ieškovei neįvykdžius sutarties, atsakovės galimybė pasinaudoti garantija negali būti paneigta, juolab kad atsakovė pagrindė nuostolių dėl su ieškove sudarytos statybos rangos sutarties nutraukimo atsiradimą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas tik dėl atsakovės pasinaudojimo garantija pagrįstumo, o ne ieškovės garantijos sumokėjimo kredito įstaigai ir šios įstaigos sprendimu išmokėti garantiją ar kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su statybos rangos sutarties vykdymu garantijos grąžinimo aspektu, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra aktualios. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šalina iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies nurodytą aplinkybę, kad ieškovė sumokėjo UAB Medicinos bankui tik 334,74 Eur įmoką garantijai gauti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
113. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, prieina išvadą, kad yra teisinis pagrindas dėl netinkamo materialiosios ir proceso teisės normų taikymo, tenkinant ieškovės reikalavimą dėl 15 765,33 Eur skolos priteisimo, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir netenkinti ieškovės ieškinio (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Visi ieškovės nurodyti darbai, už kurių atlikimą ieškovė prašė priteisti skolą, nelaikytini papildomais darbais pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį, todėl sprendimas pakeičiamas, nepriteisiant ieškovei skolos už darbų atlikimą, metinių palūkanų ir pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kiti apeliančių argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
114. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).
115. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, atmetant ieškovės reikalavimą priteisti 15 765,33Eur skolą už atliktus darbus (betoninių konstrukcijų po grindimis išardymą, pervežimą, vėdinimo sistemos demontavimą), egzistuoja pagrindas perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovė neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą iš atsakovės, nes bylą laimėjo atsakovė. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovė neįgijo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovei.
116. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos. Tai, kad teisėjų kolegija pašalina iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies nurodymą apie tai, kad ieškovė sumokėjo UAB Medicinos bankui tik 334,74 Eur įmoką garantijai gauti, nesudaro teisinio pagrindo atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, nes bylą laimėjo atsakovė.
117. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 355 Eur žyminį mokestį. Atsakovės apeliacinis skundas yra tenkinamas, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamas 355 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tretiesiems asmenims.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl skolos, sutarties įvykdymo garantijos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, kooperatinė bendrovė RATO kredito unija“.
Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo motyvuojamosios dalies nurodymą apie tai, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Stamita“ sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui tik 334,74 Eur įmoką garantijai gauti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ (juridinio asmens kodas 153701266) atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (juridinio asmens kodas 124364561) 355 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.