- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- e2-3257-1025/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00274-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- Jovitai B
- Trečiasis asmuo
- R. S., B. J., A. M.
- Atsakovas
- E. S.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
- 2.6.7Restitucija
sekretoriaujant Eglei Paulauskienei (buvusi pavardė Končiūtė), Neringai Dužinienei, Karolinai Butkienei, Jurgai Šideikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės Jovitos B. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų B. J., R. S., A. M., A. J., Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Neringa Bartkuvienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus: pripažinti 2018 m. spalio 10 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)atsakovui, negaliojančia ir taikyti restituciją; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog sūnus (atsakovas) aktyviais, nesąžiningais veiksmais, pasinaudojo jos sveikatos būkle, dėl ko ji negalėjo objektyviai įvertinti pasirašomos dovanojimo sutarties ir jos sukeliamų pasekmių. 2018 m. liepos mėnesį, atsakovas su savo gyvenimo drauge I. V. (dabar S.) pradėjo reikalauti iš jos asmens dokumento, pradėjo kalbėti apie tai, kam iš vaikų turėtų atitekti jos turtas. Kadangi turi problemų su atmintimi, todėl nežinojo kur rasti savo asmens dokumentą. Atsakovas, negavęs jos asmens dokumento, padėjo gauti jai naują tapatybės kortelę. Atsakovas išskirtinai rodė dėmesį, kartu visur dalyvavo ir atsakovo gyvenimo draugė I. V.. Kaip atsakovas paveikė ją ir kokiu būdu įkalbėjo padovanoti jam turtą, paaiškinti negali, nes dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybių išvis nepamena. Padovanojusi atsakovui turtą, toliau gyveno ginčo turte, todėl niekam iš artimųjų jokių įtarimų nekilo. Kartu su ja gyvena ir jos dukra Birutė, kuri ją prižiūri, rūpinasi, o atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Praėjusius kuriam laikui atsakovas pradėjo visiems skelbtis, jog jis yra ginčo turto savininkas. Apie tai, jog turtą padovanojo atsakovui, sužinojo iš kitų vaikų, kurie patikrino duomenis VĮ „Registrų centras“. Nepamena, kur buvo sudarytas dovanojimo sandoris, ar notarų biure.
Atsiliepimas
Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka prašo jį atmesti, nes ieškovė neįrodo CK 1.90, 1.91 straipsnių taikymo sąlygų. Nurodė, kad prieš sudarant dovanojimo sandorį ieškovė J. B. S. prašymą dėl tapatybės kortelės išdavimo pasirašė Klaipėdos rajono PK migracijos tarnyboje. Migracijos tarnybos specialistams nekilo jokių abejonių dėl J. B. S. sveikatos būklės. J. B. S. turėjo galimybę išsakyti migracijos tarnybos specialistams, kad jai tapatybės kortelės dublikatas reikalingas tik dovanojimo sandorio sudarymui, išsakyti, kad ji yra verčiama sudaryti tokio pobūdžio sandorį, bet ji to nepadarė. Pati mama J. B. S. prašė jo, kad jai padėtų išsiimti tapatybės kortelę, tuo pačiu nurodydama, kad galimai tapatybės kortelę bus jai nežinant paėmusios ir neatiduoda jos dukros. Mama žinojo, matė ir pati sekė ūkinio pastato ir garažo atstatymo darbus, kurie buvo atlikti jo lėšomis, todėl mama nutarė minimą turtą dovanoti jam, o motinai liko gyvenamojo namo dalis. Į Klaipėdos rajono 2-ąjį notarų biurą vyko keletą kartų. Abu kartus vyko motina, jis ir jo draugė I. V.. Pirmą kartą sandorio nepavyko sudaryti, nes dėl notarės užimtumo nebuvo priimti, tačiau buvo sutartas kitas laikas, neapkalbant ir neaptariant būsimo sandorio detalių. Sandorio sudarymo metu notarė N. Bartkuvienė į savo kabinetą pasikvietė J. B. S., su kuria kalbėjosi. Vėliau motina pasakojo jam ir jo draugei I. V., kad notarė jos klausinėjo apie sveikatos būklę, klausė, ar ji suprantanti dovanojimo sandorio esmę. Motina notarei sakiusi, kad yra senai apsisprendusi sūnui Edmundui padovanoti ūkinį pastatą, garažą, nes sūnus Edmundas į šiuos pastatus daug įdėjęs savo asmeninių lėšų, iš esmės jis atstatė ir tik sūnus Edmundas šiuos pastatus turi valdyti. Notaro kabinete buvo garsiai perskaitytas dovanojimo sutarties tekstas. Notarė abiejų šalių (ieškovės ir atsakovo) paklausė, ar suprato jos turinį. Abi šalys notarei patvirtino, kad dovanojimo sandorį suprato ir sutinka jį pasirašyti. Prieš sudarant dovanojimo sandorį jis, E. S. bendravęs su mama apie dvi – tris savaites ir per šį laikotarpį nebuvo pastebėjęs, kad mama elgtųsi neadekvačiai, nesuprastų savo veiksmų.
Tretieji asmenys B. J. ir A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, jog apie tai, kad mama (ieškovė) visą turtą padovanojo broliui (atsakovui) E. S. sužinojo, kai šis pradėjo girtis, jog yra vienintelis šio turto savininkas. Ji, B. J., prižiūri ir slaugo savo mamą. Mamos atmintis sutrikusi, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Keista buvo, kad brolis E. S. pradėjo rodyti itin didelį susidomėjimą mama, jos asmens dokumentais, nežinia kur ją išsiveždavo. Mano, kad brolis pasinaudojo mamos amžiumi ir sveikata, ją apgavo ir suklaidino. Mama nepamena dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių.
Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Neringa Bartkuvienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas buvo atvykę du kartus. Prieš sandorio sudarymą bendravo su viena pačia ieškove, siekiant išsiaiškinti ar ji supranta sandorio sudarymo aplinkybes, paaiškino, kad dovanoja sūnui tik ūkinį pastatą, garažą, žemės sklypo dalis, o gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalis lieka ieškovės nuosavybė su kitais bendraturčiais. Niekada neatlieka nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, jei garbaus amžiaus žmogaus tai yra vienintelė gyvenamoji vieta. Įsitikino ieškovės veiksnumu, mano, jog sandoris atitiko tikrąją mamos ir sūnaus valią. Ieškovė galbūt ir turi sveikatos sutrikimų, tačiau tai nereiškia, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto perleidimo atsakovui.
Trečiasis asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka. Nurodė, jog mama jam telefonu skundėsi, kad ją apgavo sūnus E. S.. Mama niekada negalvojo sūnui E. S. padovanoti namo, kuriame pati gyvena ir dukra gyvena. Brolis E. S. būdamas žemos moralės, pasinaudojo mamos sveikatos būkle, dėl ko ji negalėjo įvertinti pasekmių ir pasirašė dovanojimo sutartį. Be to, mama dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių neprisimena. Pažymėjo, jog padovanotas ūkinis pastatas buvo pastatytas jo, o brolis prisidėjo labai nedaug. Mamą prižiūri seserys, sesuo Birutė gyvena tame pačiame pastate kaip ir mama.
Trečiasis asmuo A. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutinka. Nurodė, jog apie tai, kad ieškovė visą turtą padovanojo atsakovui sužinojo iš žmonos B. J.. Žmona prižiūri savo mamą ir ją slaugo, mama niekada nėra minėjusi, kad turtą norėtų padovanoti atsakovui. Atsakovas niekada nesirūpino mama, todėl atsakovo ir jo sutuoktinės dėmesys mamai, jų šeimai atrodė keistas. Motina sužinojusi apie dovanojimo sutartį, jos sudarymo aplinkybių negalėjo pasakyti. Mano, jog ir dabar mama nesupranta, jog padovanojo turtą – namą, kuriame ji gyveno ir iki šiol gyvena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė J. B. S. ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. J. B. S. papildomai paaiškino, kad ji gyvena naujai pastatytame name, viename gale ji, o kitame – dukra B. J.. Šalia stovi avarinės būklės gyvenamasis namas, kuriame gyveno anksčiau su savo keturiais vaikais, o šiuo metu gyvena sūnus E. S.. Santykiai su vaikais geri, nesipyksta. Po savo mirties žadėjo vaikams palikti visą savo turtą, norėjo padalinti po lygiai. Sūnui Edmundui užrašė gyvenamąjį namą, kaip tai įvyko pati nesupranta. Nepamena, kad būtų dovanojusi, tik iš dukros ir anūkės sužinojo, kad yra padovanojusi namą. Sūnaus Edmundo draugė Inga vežėsi ją į Gargždus, Inga sakydavo, kad tvarkosi savo reikalus, jai liepdavo sėdėti mašinoje, Inga buvo labai lipšni. Nuvykus į Gargždus, ji iš automobilio neišlipo, darbuotojai pasižiūrėjo iš tolo, kad ji tokia yra, todėl dokumentus ruošė sūnaus draugė. Žino, kad turi dvi asmens tapatybės korteles. Naują asmens tapatybės kortelę gavo už ją sūnaus draugė. Vėliau atsirado dingusi asmens tapatybės kortelė. Nepamena, kad su sūnumi Edmundu būtų kur važiavusi. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, gyvena šalia sename gyvenamajame name, o ji naujai pastatytame name, bet tame pačiame kieme. Namas, kuriame gyvena, pastatytas sūnaus Rimo, o Edmundas tik padėjo, vidų įsirengė dukros. Nelabai pamena, kaip sudarė dovanojimo sutartį, ar notarė buvo atvažiavusi, ar ji važiavo pas notarę. Nepamena ką notarė jos klausinėjo. Lyg ir su sūnaus drauge pas notarę važiavo, nepamena. Lyg ir notarė nuo kontoros laiptų, atidariusi duris ir pamačiusi ją, pasisveikino. Sūnus žadėjo tvarkytis namo langus, duris, todėl galėjo dovanoti senąjį namą. Naujo pastato negalėjo padovanoti, nes ji ten gyvena. Sveikata jos prasta, sutrinka atmintis. Ją prižiūri dukra Birutė. Advokatui priminus, pamena, jog anūkei Aistei padovanojo žemės sklypą, nes ši ketino pasistatyti namą. Anūkė Aistė labai gera, ją prižiūri, todėl jai ir dovanojo. Sūnus Edmundas vartoja alkoholį, todėl jam nebūtų dovanojusi turto, be to, senai sutarta, jog po jos mirties visą turtą pasidalins patys vaikai. Žino, kad jai priklauso žemė, senasis gyvenamasis namas ir namas, kuriam ji gyvena. Ką konkrečiai ji padovanojo, nežino. Tik vėliau, sveikatai pagerėjus, suprato, kad padariusi kažkokią klaidą, bet nepamena. Ji suklydo pasirašydama dokumentą. Mano, kad sūnus Edmundas ją apgavo.
Šalies argumentai
Atsakovas E. S. ir jo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad šeimoje santykiai buvo labai geri. Tėvai sakydavo, jog po mirties koks kam liks turtas. Vaikystės gyvenamasis namas yra apgriuvęs, avarinės būklės, tačiau jis jame gyvena, vieną namo galą yra aptvarkęs. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl retai būna namuose. Nugriovus senąjį ūkinį pastatą bendromis jėgomis kartu su broliu Rimu pastatė naują ūkinį pastatą, jis su broliu plyteles klojo, sienas dažė, pirko medžiagas. Buvo kalbėta, jog ūkinis pastatas atiteks jam ir tai žinojo brolis ir seserys. Pirmą aukštą įrengė mamai, o antrąjį aukštą įsirengė sesuo Birutė. Jis pats neturi lėšų, todėl jokios dalies neįsirengė. Ūkiniame pastate kaip gyvenamajame name gyvena mama ir sesuo Birutė, ginčų dėl to nėra. Sesuo Birutė buvo žadėjusi sutvarkyti dokumentus jo vardu, įteisinti ūkinį pastatą kaip gyvenamąjį namą. Norėdamas deklaruoti sutuoktinės Ingos gyvenamąją vietą, sužinojo, jog ūkinis pastatas nėra įregistruotas jo vardu. Be to, sužinojo, jog ir mama nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, todėl sesers paprašė mamos asmens dokumentų, tačiau ši jų nedavė. Santykiai jo draugės Ingos ir mamos buvo geri, o seserys nepripažino Ingos. Vėliau, kitą dieną paaiškėjo, jog mamos gyvenamoji vieta jau deklaruota. Mama pasakojo, kad ji norinti padovanoti visą ūkinį pastatą jam, sūnui Edmundui ir prašė nuvažiuoti pas notarą. Norėdami sudaryti sutartį, nuvažiavo jis ir draugė Inga su mama į Migracijos tarnybą dėl naujos asmens tapatybės kortelės. Jis sėdėjo automobilyje, o mama su jo drauge Inga ėjo į Migracijos tarnybą. Kokius dokumentus užpildė ir kokias priežastis nurodė dėl asmens kortelės dingimo, nežino. Po to, jis išvyko trims mėnesiams į komandiruotę, o grįžus ir mamai primygtinai prašant bei turint naują asmens tapatybės kortelę, nuvažiavo pas notarą, tačiau notaras nepriėmė, o užrašė kitai dienai priėmimą. Atvykus pas notarą pirmą kartą, bendravo su notaro sekretore, kuriai pasakė, jog mama nori padovanoti ūkinį pastatą. Notaras paskyrė laiką ir datą. Jis su notaru apie sandorio sudarymą iš viso nekalbėjo. Kai nuvyko pas notarą antrą kartą, mama su notaru kalbėjosi, po to pas notarą užėjo jis bei draugė Inga, notaras perskaitė garsiai visą sutartį. Tą dieną namuose nieko nebuvo ir niekam jis nepranešė apie važiavimą pas notarą. Jis mamos neįkalbinėjo sudaryti dovanojimo sutarties. Sesuo prižiūri mamą. Apie dovanojimo sutartį seserims pranešė jo sūnus Edvinas. Neprieštarauja, kad sesuo ir mama gyventų jam dovanotame ūkiniame name, niekas neprieštarauja, kad jis gyvena senajam gyvenamajame name.
Trečiasis asmuo notarė Neringa Bartkuvienė teismo posėdžio metu paliko ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog savaitę prieš sutarties sudarymą, į notarų biurą atvyko ieškovė, atsakovas ir jo draugė. Jie manė, kad sutartį galima pasirašyti dar tą pačią dieną. Notarės sekretorius informavo notarę, jog asmenys nori sudaryti dovanojimo sandorį dėl ūkinio pastato ir garažo. Pažymėjo, kad ji niekada nesudaro sandorių su vyresniais žmonėmis, jeigu žino, kad tai yra jų paskutinis gyvenamasis būstas. Kalbėjo sūnus (atsakovas) ir jo draugė. Sūnus sakė, kad mama nori padovanoti turtą, o mama patvirtino. Apie tai, kad ūkinis pastatas (nepakeista jo paskirtis) yra gyvenamas, nežinojo ir jai niekas nepasakė, o gal nuslėpė. Pačios mamos (ieškovės) nepaklausė ir ji taip pat nepasakė. Sekretorius paaiškino, kokių dokumentų reikia sandorio sudarymui. Mama neturėjo asmens tapatybės kortelės, todėl turėjo atsinešti sandorio sudarymui. Atsakovas minėjo, kad bet kada gali išvykti, todėl prašė kuo skubiau paskirti datą. Sutarė datą ir laiką. Prieš sudarant sutartį, ieškovei atvykus, ji jau buvo patikrinusi registro duomenis, kad ieškovė yra veiksni, tačiau pasikvietė pasikalbėti ir uždavė keletą klausimų išsiaiškinti, kokia jos būklė. Neklausė, kas yra ūkiniame pastate ir garaže, kadangi ieškovės vardu registruotas ir gyvenamasis namas, todėl manė, jog ieškovė ten gyvena. Jai, notarei, nebuvo žinoma, kad ūkiniame pastate gyvenama. Perskaitė garsiai sutartį, dar kartą paklausė, ar tikrai suprato ką padovanojo, kad ieškovei lieka namas, o dovanoja ūkinį pastatą ir garažą. Tačiau iki galo nebuvo išsiaiškinta, kad tame ūkiniame pastate gyvena ieškovė. Jeigu būtų turėjusi ieškovės medicininius dokumentus, tai būtų labiau atkreipusi dėmesį į asmenį ir sutarties turbūt būtų nesudariusi. Sandorį apmokėjo atsakovas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo B. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ji yra J. B. S. dukra ir atsakovo E. S. sesuo. Paaiškino, jog 1991-1992 metais broliai Edmundas ir Rimas bei sesers vyras pastatė ūkinį pastatą. Ūkinis pastatas nebuvo įteisinamas. 1992 metais jai tapus našle, grįžo gyventi pas mamą į gyvenamąjį namą iki kol susipažino su dabartiniu sutuoktiniu. Gyvenamajame name vietos buvo mažai, todėl patarus broliui Rimui ir pasitarus su šeima, nusprendė įsirengti antrąjį ūkinio pastato aukštą, kuris turėjo atitekti broliui Rimui už statybas. Brolis Rimantas ūkiniame pastate įrengė mamai kambarėlį, o ji su sutuoktiniu įsirengė antrąjį aukštą. Atsiradus pinigų, įteisino ūkinį pastatą mamos vardu, kadangi mamos buvo ir žemės sklypas po ūkiniu pastatu. Susitarimo su broliu Edmundu, kad jo vardu įteisins ūkinį pastatą niekada nebuvo. Su mama buvo kalbėta, gal ji norinti padalinti turtą, tačiau kategoriškai atsakydavo, jog po jos mirties patys vaikai pasidalins. 2002 metais antras aukštas buvo įrengtas ir jos šeima apsigyveno. Tais metais brolis Edmundas išsituokė, vedė asocialų gyvenimo būdą. Edmundas susiradęs draugę Ingą toliau gyveno nerūpestingai. Edmundo draugė Inga pradėjo klausinėti ir reikalauti iš jos bei dukterėčios Aistės nuosavybės dokumentų, mamos asmens dokumentų, tačiau kam nesakė. Vežant mamą pas gydytojus reikalinga kortelė, o mama pamiršdavo kur ją padeda, todėl paėmė mamos kortelę. Ingos domėjimasis dokumentais sukėlė įtarimą. Inga reikalavo mamos asmens kortelės neva dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, tačiau dukterėčiai Aistei paskambinus seniūnei paaiškėjo, jog mamos gyvenamoji vieta yra deklaruota, tik tikslaus adreso nenurodyta, todėl adresas buvo patikslintas telefonu. Brolis seniūnijoje kėlė triukšmą. Paaiškėjo ir tai, jog brolis su Inga buvo nuvykęs į Psichiatrijos centrą ir reikalavo mamos dokumentų. Kadangi ji mamą slaugo, veža pas gydytojus, tai psichiatro paprašė pažymos apie mamos ligas. Gavus pažymą ir kilus įtarimams dėl brolio elgesio, ji 2018 m. liepos mėnesį nuvyko pas notarę N. Bartkuvienę pasikonsultuoti, tačiau jai notarų biure darbuotojai parodžius pažymą patikino, jog esant tokioms ligoms notarė jokių sandorių nesudarytų. Žinant tai, šeima nusiramino. Atsakovui rudenį grįžus iš reiso, ji stebėjosi, kad brolis su Inga dažnai išsiveža mamą, nes anksčiau taip nėra buvę. Mamos paklausus, kur ji važiuoja, mama atsakydavo, kad Inga tvarko reikalus, o ji sėdi mašinoje, kartą buvo nuvažiavę prie jūros. Apie dovanojimo sutarties sudarymą niekas nepasakė ir šeima nieko nežinojo. Dukterėčiai Aistei paskambino brolio Edmundo sūnus, kuris pasakė, kad tėvas jam prasitaręs, kad močiutė turi dar vieną kortelę ir išvis šeima „iškris iš koto, kai sužinos“. Mama tuo metu gulėjo ligoninėje, nuvažiavus pas ją, rado stalčiuke kitą kortelę, nors senoji kortelė buvo pas ją, dukrą. Kadangi jai priklauso senojo gyvenamojo namo dalis, nuvyko į Registrų centrą išrašo, taip ir sužinojo, jog sudarytas dovanojimo sandoris. Mama dovanojimo sutarties neturėjo, todėl teko gauti iš Registrų centro. Mamos paklausus, kodėl sudarė dovanojimą, ji nesuprato ir neprisiminė ką padovanojo. Mamos atmintis kartais labai šviesi, kartais nepamena nieko. Net nežinodavo, kiek kartų per dieną išgėrė vaistų, teko nekartą kviesti ir medikus. Brolis Edmundas niekada nesidomėjo mamos sveikata, nesirūpina ja. Santykiai šeimoje buvo visada geri. Dukterėčiai Aistei mama padovanojo žemės sklypą, visa šeima žinojo ir neprieštaravo. Brolis Edmundas visiškai yra apleidęs senąjį gyvenamąjį namą, kiek žino, net vamzdžiai išpjaustyti. Nors po tėvo mirties, senasis gyvenamasis namas atiteko visiems po dalį, tačiau brolis ten gyvena ir niekas neprieštarauja.
Trečiasis asmuo A. J. parodė, jog ieškovė yra jo uošvienė, atsakovas svainis, su ieškiniu sutinka. Paaiškino, jog susipažinus su dabartine sutuoktine B. J. ir nutarus kurti šeimą, sprendė kur gyvens. Pardavė savo butą Klaipėdoje, ketino renovuoti senojo gyvenamojo namo dalį, tačiau renovacija būtų pareikalavusi daug lėšų, todėl Birutės šeimai pasiūlius ir visiems pritarus, įsirengė ūkinio pastato antrąjį aukštą. Įsirengti padėjo svainiai Edmundas ir Rimas, jiems mokėjo atlyginimą. Ūkinis pastatas buvo neįteisintas, todėl jam finansuojant buvo sutvarkyti visi reikiami dokumentai. Su svainiu Edmundu sutarė gerai, tačiau svainis piktnaudžiauja alkoholiu, jis neadekvačiai mąsto, jam didžiulę įtaką daro Inga. Edmundui pradėjus gyventi su Inga, Inga pareiškė, jog namie dviejų šeimininkų nereikia, todėl iškraustė mamą į ūkinį pastatą. Edmundas niekada nesirūpino mama, todėl išgirdus, jog jis vežiojasi mamą, buvo labai keista.
Trečiais asmuo A. M. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog yra ieškovės dukra, o atsakovui sesuo. Su broliu Edmundu santykiai nuo vaikystės buvo labai geri. Šeima visada juo rūpinosi, nes broliui visada iškildavo sunkumų, pradėjo girtauti. Broliui susiradus draugę Ingą, šeimoje prasidėjo konfliktai. Senajam gyvenamajame name visi užaugo, dabar ten gyvena brolis Edmundas su Inga. Šalia jo pastatytas ūkinis pastatas, kuriame gyvena sesuo ir motina. Šį pastatą statė brolis Rimantas, darbu prisidėjo kažkiek ir Edmundas. Ūkinio pastato antrąjį aukštą įsirengė sesuo Birutė su sutuoktiniu, kuris turėjo lėšų, nes buvo pardavęs savo butą. Brolis Edmundas pradėjo reikalauti mamos asmens dokumentų, šaukė, kad mama yra nedeklaruota. Mamą prižiūri sesuo Birutė ir pas ją yra visi dokumentai. 2018 m. gegužės mėnesį įvyko konfliktas, kurio metu brolis Edmundas pagrasino, rodydamas į ūkinį pastatą, kur gyvena mama su seserimi Birute, kad jame niekas negyvens. Buvo iškviesta policija, kuri nustatė, kad tiek Edmundas, tiek Inga yra neblaivūs. Edmundas yra agresyvus. Apie dovanojimo sutartį išsiaiškino tada, kai dukrai A. P. paskambino brolio Edmundo sūnus Edgaras ir pasidalijo abejonėmis dėl tėvo išsakytų dalykų, kad močiutė turi naują kortelę ir visos šeimos laukia staigmena. Mamos paklausus kas įvyko, ji visiškai nesuprato apie ką kalbama. Mama buvo pasinaudota sūnaus Edmundo ir jos sutuoktinės Ingos. Apie dovanojimo sutartį brolis Edmundas nei vienam nepasakė, slėpė, o kai jos dukrai padovanojo mama žemės sklypą, tai buvo žinoma visiems, nes Aistė pati susikvietė visus ir pasakė, jog jai močiutė dovanos žemės sklypą, nei vienas neprieštaravo. Aistei močiutė padovanojo žemės sklypą, nes ji yra gera anūkė, prižiūri močiutę, artimųjų kapus, o Edmundui niekada nebūtų dovanojusi, jei supratusi ką daro. Brolis niekada neprižiūrėjo mamos, netvarkė jos reikalų, todėl buvo įtartina, kai tuo laikotarpiu mamą vežiojosi, dabar mamos nebereikia.
Liudytoja A. P. parodė, jog ieškovė yra jos močiutė, atsakovas – dėdė, o tretieji asmenys – tetos ir tetos sutuoktinis – dėdė. Santykiai su močiute visada buvo labai geri, gyvena šalia, todėl lankosi dažnai. Močiutė su teta Bitute gyvena ūkiniame pastate. Su dėde Edmundu santykiai buvo geri. Močiutę prižiūri teta Birutė, pasirūpina ir ji bei mama Audrė, dėdė Edmundas pas močiutę niekada neužeidavo ir neužeina, nesirūpina. 2018 m. vasarą prasidėjo konfliktai, dėdė Edmundas jos reikalavo atiduoti močiutės asmens kortelę neva reikia močiutę deklaruoti. Ji pasiteiravo seniūnės, ar močiutė tikrai yra nedeklaruota, gavo atsakymą, kad močiutė yra deklaruota tik nėra tikslaus adreso, todėl ji patikslino adresą. Seniūnė ją įspėjo, kad dėdei Edmundui neduotų jokių močiutės dokumentų, nes jis su drauge seniūnijoje kėlė didžiulį triukšmą. 2019 m. sausio pradžioje jai paskambino pusbrolis E. S., Edmundo sūnus, ir pasiteiravo dėl močiutės kortelės, nes jam skambinęs neblaivus tėvas ir sakęs, kad močiutei padarė naują kortelę ir visų laukia staigmena. Apie skambutį pranešė mamai. Tuo metu močiutė gulėjo ligoninėje, todėl mamai su teta Birute nuvykus į ligoninę, stalčiuke rado kitą močiutės asmens kortelę. Kilus įtarimams, ji išprašiusi močiutę iš ligonines, nuvyko į Registrų centrą ir išsiaiškino, kad yra sudaryta dovanojimo sutartis. Močiutė nesuprato kas yra įvykę, jos klausinėjant apie asmens kortelės išdavimą, ji nieko neprisiminė, taip pat neprisiminė, kad būtų pasirašiusi kokią sutartį. Močiutė apie turto padalijimą turėjo kategorišką nuomonę, kad po jos mirties turtą vaikai pasidalins. Močiutei dovanojant žemės sklypą jai, pas notarę klausė, ar ji nenorėtų padalinti vaikams turtą, ar testamentą parašyti. Močiutė nesutiko. Apie jai padovanotą žemės sklypą, žinojo visi. Močiutės sveikata labai nepastovi, tai ji pamena, tai ji nepamena įvykių, kas dieną vis blogyn.
Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra atsakovo E. S. sutuoktinė. Paaiškino, jog su atsakovo šeima pažįstama nuo 2013 metų. 2019 m. gegužės 3 d. sudarė santuoką su atsakovu. Iki 2018 metų pavasario santykiai su atsakovo šeima buvo geri. Konfliktas šeimoje įvyko, kai E. S. ketino deklaruoti jos gyvenamąją vietą. Nuvykus į seniūniją, paaiškėjo, kad nei mamos (ieškovės), nei E. S. gyvenamoji vieta nedeklaruota, todėl grįžus namo, pasiūlė mamai vykti kartu į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Mama nerado asmens dokumento, todėl E. S. nuvyko vienas ir deklaravo gyvenamąją vietą. E. S. paskambino seseriai Birutei ir prašė mamos asmens tapatybės kortelės, tačiau jam buvo paprieštarauta ir asmens tapatybės kortelės neatidavė. Tuo pačiu E. S. sužinojo, kad ūkinis pastatas yra įregistruotas mamos vardu, kai tuo tarpu sesuo Birutė, už tai, kad jo pastatytame ūkiniame pastate ten gyvena, buvo pažadėjusi sutvarkyti dokumentus ir įteisinti pastatą E. S. vardu. E. S. yra pasakojęs, kad jo lėšomis statytas ūkinis pastatas, o brolis statybinius darbus atliko. Sesuo Birutė ūkinio namo vidų įsirenginėjo. E. S. gyvena šalia, senajame gyvenamajame name, tiek sutuoktinis, tiek ji su mama gerai sutarė, ne kartą vežėsi į Gargždus. Mama jų prašė atgauti asmens tapatybės kortelę dar vasarą, tačiau E. S. ir jai reikėjo išvažiuoti į reisą keliems mėnesiams. Grįžus, mama primygtinai prašė jos padėti gauti naują asmens tapatybės kortelę, nes ketino dovanoti sūnui E. S. turtą. Ji mamą nuvežė ir pas notarę, ir į Migracijos tarnybą. Visi trys vyko pas notarę, tačiau tą dieną jų nepriėmė, buvo paskirtas laikas ir data. Mama pasakė, kad nori dovanoti ūkinį pastatą. Ji ir E. S. notarei neminėjo, kad ūkiniame pastate kas nors gyvena. Atidavė dokumentus, kuriuos turėjo, tačiau, kiek pamena, trūko mamos sutuoktinio liudijimo, ar ištuokos liudijimo. Važiavo kopijų į Civilinės metrikacijos skyrių. Nuvažiavus į Migracijos tarnybą, E. S. liko automobilyje, o ji su mama nuėjo į Migracijos tarnybą. Migracijos tarnyboje mama prašė kuo skubiau padaryti asmens tapatybės kortelę. Mamos paprašyta, prašymą išduoti naują asmens tapatybės kortelę užpildė ji, o asmens tapatybės kortelės dingimo priežastis padiktavo pati mama. Po dienos, ar dviejų, asmens tapatybės kortelę važiavo pasiimti tik ji ir mama. Sutartu laiku nuvykus pas notarę dėl dovanojimo sutarties sudarymo, notarė į kabinetą pasikvietė mamą ir jos kalbėjosi, po to buvo pakviestas E. S., o ji liko už durų, todėl kas vyko notarės kabinete nieko pasakyti negali. Apie sandorio sudarymą niekam nebuvo sakę ir po jo pasirašymo E. S. broliui, ar seserims nepranešė. Į reisą išvyko po dviejų savaičių, buvo apie kelis mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginčą. Ieškovė turi dvi asmens korteles, viena Nr. 13254484 – išduota 2013-04-08 iki 2023-04-08 (nebegaliojanti), kita Nr. 1500534 – išduota 2018-10-03 iki 2038-10-03 (2 t., 128-129 b.l.). 2018 m. spalio 3 d. Klaipėdos apskrities VPK Migracijos poskyriui ieškovė J. B. S. pasirašė pranešimą, kuriuo pranešė, jog 2018 m. rugsėjo 30 d. įkrito lauko tualete jos asmens kortelė ir prašė skubos tvarka išduoti kitą asmens kortelę, nes 2018 m. spalio 12 d. nori išvažiuoti (2 t., 137-138 b.l.).
2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartimi Jovita B. S. sūnui E. S. padovanojo ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia 1992 metais, kadastrų duomenų byla 2011 m. gruodžio 1 d., deklaracija apie statybos užbaigimą 2013 m. birželio 13 d.), adresu (duomenys neskelbtini) ir 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (atidalintas iš 0,1273 ha bendro žemės sklypo 2014 m. liepos 3 d.)(1 t., 11- 20 b.l.).
Iš notarės N. Bartkuvienės pateiktų duomenų nustatyta, jog ginčijamos 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutarties sudarymui buvo pateikti duomenys: nekilnojamojo turto registro 2018-10-10 duomenys apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1994-11-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis; 2014-08-14 Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sprendimas dėl žemės sklypo atidalijimo ir kadastro duomenų patvirtinimo, žemės sklypo planas, nekilnojamojo turto registro 2018-10-09 duomenys apie ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); deklaracija apie statybos užbaigimą 2013 m. birželio 13 d., turto arešto registrų išrašai; 2018-10-10 neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašas; P. S. mirties išrašas, J. B. S. gyvenamosios vietos deklaravimo išrašas, iš kurio matyti, jog deklaruota 2018-06-07 ir turi keturis pilnamečius vaikus, išsituokusi 1977-06-07; E. S. gimimo liudijimas (2 t., 74-108 b.l.).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad E. S. 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutarties pagrindu įregistruota nuosavybė į 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2018 m. spalio 15 d. ūkinis pastatas ir garažas buvo įregistruotas J. B. S. vardu. Ieškovės vaikams B. J., R. S., A. M. nuosavybė įregistruota po 2/9 dalis, o sūnui E. S. ir ieškovei J. B. S. po 1/6 dalis į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kitų statinių (1 t. 37-40 b.l.). Pateiktas 2014 metų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 0,2205 ha ploto detalusis planas (2 t., 121-122 b.l.).
2019 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis J. Petrikas nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini)stovi mūrinis vieno aukšto pastatas (apleistas, senais mediniais sutrūkinėjusiais rėmais langai, viduje – radiatoriai surūdiję, sienos papelijusios, netvarka), mūrinis dviejų aukštų pastatas (išorė tvarkinga, atnaujintas stogas virš garažų, laiptelius į antrą aukštą dengia stogas, antrame aukšte įrengta virtuve, kambariai, pirmame aukšte įrengta virtuvėlė ir kambarys), apgriuvęs medinis šviesiomis durimis statinys, šiltnamis (naujas) (2 t., 2-49 b.l.).
2002 m. liepos 15 d. R. S. prieš išvykdamas gyventi į Vokietiją, raštu nurodė kokių medžiagų ir kieno darbu statytas ūkinis pastatas bei tai, jos savo dalis neįregistruoto ūkinio pastato atiduoda seseriai B. J., patvirtintas raštas Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės (2 t., 51 b.l.). 1975 m. kovo 12 d. patvirtinta teisme taikos sutartis tarp J. B. S. ir P. S., kurioje nurodyta, jog turtas atitenka nepilnamečiams vaikams po 5/6 dalis pastatų, o J. B. S. 1/6 dalis (2 t., 5 b.l.). 2018 m. gegužės 5 d. susitarta dėl šulinio pasidalijimo tarp bendrasavininkų (2 t., 54 b.l.). Po P. S. mirties 1991 m. spalio 2 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą vaikams B. J., A. M., R. S. (2 t., 55-56 b.l.). Atsakovas E. S. pateikė ne lietuvių kalba pažymas, kvitus, teigdamas, jog jis pirko statybines medžiagas, tačiau dalies įrodymų teismas nevertina, nes jie pateikti ne lietuvių kalba, o kiti pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas pirko medžiagas, tačiau kam ir kur jos buvo panaudotos byloje duomenų nėra (2 t., 59-66 b.l.).
2014 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi ieškovė J. B. S. padovanojo anūkei A. P. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).(2 t., 112-117 b.l.).
Iš 2018 m. liepos 17 d. gydytojos N. G. išduotos pažymos matyti, jog J. B. S. nustatyta organinė depresija, vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimai (1 t. 21-22 b.l.). Nuo 2011 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. nustatytas ieškovei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (1 t., 23-25 b.l.). Pateikti 2010 m. 2014 m. medicininiai dokumentai iš kurių matyti, jog ieškovei be kitų ligų nurodoma vidutinio sunkumo depresija – atminties blogėjimas, padidintas jautrumas (1 t., 26-28 b.l.). 2017 m. rugpjūčio 22 d. atliktas psichodiagnostinis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog J. B. S. įsiminti ir atgaivinti naują informaciją galimybės ribotos, atmintis sutrikusi, nesugeba kontroliuoti savo veiksmų (1 t. 29 b.l.). 2018 m. lapkričio 19 d. – gruodžio 3 d.; 2018 m. gruodžio 20 d. – 2019 m. sausio 21 d. J. B. S. gydėsi stacionare Gargždų ligoninėje (1 t., 30-33 b.l.).
2019 m. kovo mėnesio J. B. S. ranka parašyta, kad sūnus ją apgavo, kad nenorėjo dovanoti ūkinio pastato, nes ji ir dukra jame gyvena, kad padovanojo sužinojo iš dukrų ir anūkės, kad norėjo, jog po jos mirties vaikai patys pasidalintų turtą, nori, kad viskas grįžtų į pradinę padėtį (2 t., 120 b.l.).
Byloje ginčas kilo dėl 2018 m. spalio 10 d. Dovanojimo sutarties sudarymo tarp motinos Jovitos B. S. ir jos sūnaus E. S. teisėtumo. Ieškovė teigia, jog nesuprato, kad padovanojo ūkinį pastatą, kuriame ji gyvena bei garažą, žemės sklypą, nes buvo apgauta ir suklaidinta atsakovo E. S..
Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartį negaliojančia dviem pagrindais, tai yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalies (dėl suklydimo) pagrindu ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies (dėl apgaulės) pagrindu.
Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).Sandorio šalies individualios savybės (amžius, sveikata, išsilavinimas, verslo ir kitokia praktika ir kita) yra svarbios, kai vertinama, ar asmuo be suklydimo suvokė ar galėjo suvokti sandorio sudarymui svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 63 punktas).
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo.
Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016; kt.).
Tiek ginčijant sandorį dėl apgaulės,(CK 1.91 straipsnio 1 dalis), tiek dėl jį sudariusio fizinio asmens suklydimo (CK 1.90 straipsnis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu.
2018 m. spalio 10 d. tarp ieškovės (motinos) J. B. S. ir atsakovo (jos sūnaus) E. S. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu E. S. padovanotas ūkinis pastatas, garažas ir dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). CK 6.465 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.469 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos.
Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi dovanotojo vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
2018 m. spalio 10 d. Dovanojimo sutartis buvo notaro patvirtinta (atitiko įstatymo reikalaujamą formą), tačiau šiuo atveju būtina išsiaiškinti ar sutarties turinys atitiko vidinę ieškovės valią, ar sudaryta laisva valia, ar atitiko tikruosius sutarties šalių ketinimus. Sprendžiant tiek dėl apgaulės, tiek dėl suklydimo konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais
Ieškovės šeimą sudaro dukros B. J., A. M., sūnūs R. S. ir E. S., sutuoktinis P. S. miręs. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, jog ieškovės sveikata prasta, jai diagnozuoti atminties sutrikimai, vidutinio sunkumo depresija, nustatyta speciali nuolatinė priežiūra, didelių specialiųjų poreikių lygis, ieškovė dažnai gydoma stacionare. Ieškovę prižiūri ir slaugo dukra trečiasis asmuo B. J.. Abi gyvena pastate, kuris viešuosiuose registruose įregistruotas kaip ūkinis, tačiau byloje pateikti duomenys – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir asmenų paaiškinimai patvirtina, jog tai pastatas tinkamas gyvenimui ir yra gyvenančių, statytas 1992 metais, įregistruotas 2013 m. birželio 13 d., adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvena pirmame aukšte, o dukros B. J. šeima –antrame. Atsakovo sūnaus E. S. ir ieškovės yra bendras kiemas, tačiau jis gyvena sename gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau gyveno ir ieškovė, ir kurio dalys priklauso ieškovei bei tretiesiems asmenims. Teismo posėdžio metu ieškovė ir tretieji asmenys, ir liudytoja A. P. tvirtino, jog ieškovė visada nuosekliai tvirtino ir visa šeima žinojo apie ieškovės valią, kad po jos mirties visas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas turi likti visiems vaikams po lygiai.
Atsakovas E. S. vienintelis prieštaravo šiai valiai, nurodydamas, kad ieškovė 2018 m. pavasarį pareiškė norą jam padovanoti savo turtą. Tuo metu atsakovas kreipėsi į seseris dėl mamos (ieškovės) asmens dokumentų, nurodydamas menamą tikslą – deklaruoti ieškovės gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu seserys (tretieji asmenys) paaiškino, jog atsakovas (jų brolis) girtauja, veda asocialų gyvenimo būdą, yra agresyvus, pavasarį susituokė su I. S., kuri daro didžiulę neigiamą įtaką broliui. Šeimoje pradėjo kilti konfliktai, todėl atsakovui pareikalavus mamos asmens tapatybės kortelės, kilo įtarimai, kokiu tikslu reikalaujama asmens dokumentų. Liudytoja (ieškovės anūkė) A. P. pasitikslino, jog ieškovės gyvenamoji vieta yra deklaruota, patikslino adresą. Tretieji asmenys gavo informaciją, jog atsakovas, tuo metu dar su sugyventine Inga, seniūnijoje kėlė triukšmą dėl ieškovės asmens dokumentų, taip pat buvo nuvykę į gydymo įstaigą reikalavo duomenų apie ieškovės sveikatą. Iš šių nurodytų aplinkybių visumos matyti, jog atsakovas su sugyventine siekė gauti ieškovės dokumentus, nuslėpdami tikruosius ketinimus – ruošėsi dovanojimo sandorio sudarymui. Šiuo atveju, duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi tam tikrus pasiruošiamuosius veiksmus dėl dovanojimo sutarties sudarymo, tai yra dukterų prašiusi asmens dokumentų, turto nuosavybės dokumentų ar vykusi kartu su sūnumi (atsakovu) E. S. į gydymo įstaigą, seniūniją, byloje nėra.
Siekiant išsklaidyti giminėje įtarimus, dukra B. J. gavusi psichiatro pažymą apie mamos ligas, nuvyko pasikonsultuoti į notarų biurą dėl sandorių sudarymo, ji buvo užtikrina, jog notarė, turėdama tokios informacijos apie sveikatą, sandorių nesudarytų. Ieškovės šeima nurimo, o atsakovas tuo metu išvyko į užsienį. Grįžus atsakovui iš reiso, dukra B. J. bei anūkė A. P. pastebėjo, jog ieškovę dažnai išsiveža atsakovas su sutuoktine Inga. Paklausus, kur ji išvažiuoja, ieškovė nurodo, jog su Inga nuvažiuoja prie tvenkinio, Inga tvarkosi reikalus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog tik dabar supratusi sūnaus Edmundo sutuoktinės Ingos lipšnų elgesį, nes Inga siūlydavosi ją pavėžėti, neva tvarkydavosi Gargžduose savo reikalus. Tai jog ieškovė buvo vežiojama I. S. patvirtina ir I. S. parodymai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 3 d. Migracijos skyriui pateiktas pasirašytas ieškovės pranešimas, jog prarasta asmens kortelė ir prašymas išduoti skubos tvarka naują asmens kortelę. Kaip matyti, prašymas užpildytas vieno asmens rašysena, o pasirašyta - kito asmens. Iš teismo posėdžio metu duotų liudytojos I. S. parodymų nustatyta, jog pranešimą ir prašymą surašė I. S., o pasirašė pati ieškovė. I. S. teigė, jog praradimo priežastis nurodžiusi ieškovė, o dėl asmens kortelės išdavimo skubos tvarka prašymo negalėjo paaiškinti. Nustatyta, jog I. S. prašymą Dėl asmens tapatybės kortelės praradimo pildė, todėl tikėtina, jog priežastis sugalvojo būtent ji, nes prašyme nurodytos priežastys, jog ieškovės asmens kortelė įkrito į lauko tualetą, tam, kad neabejotinai būtų aišku, kad kortelės neįmanoma atgauti, nereikėtų pranešti policijai, neva pavogta ir nekeltų jokių įtarimų, jog asmens tapatybės kortelė dar galėtų atsirasti, kad neabejotinai būtų išduota nauja. Be to, asmens tapatybės kortelė buvo prašoma išduoti skubiai, vėlgi nurodžius, kad „nori išvažiuoti“, tačiau teismo posėdžio metu išsiaiškinta, jog ieškovė niekur neketino važiuoti, niekur nevažiavo ir niekas jos niekur neišvežė, priešingai, darytina išvada, jog turėjo išvažiuoti atsakovas, nes pats nurodė, kad po Dovanojimo sutarties sudarymo išvažiavo į reisą.
Ieškovė teismo posėdžio metu neprisiminė, jog būtų Migracijos skyriuje rašiusi prašymus, nurodė, jog niekur neturėjo išvykti ir nebuvo išvykusi. Kita vertus, naujoje asmens kortelėje Nr. 1500534 yra ieškovės fotonuotrauka (atvaizdas), ko pasekmėje nėra abejonių, jog ieškovė buvo Migracijos skyriuje, tačiau akivaizdu, jog dėl sveikatos (atminties) sutrikimų, šių įvykių neprisimena. Atsakovas neinformavo savo seserų, ar brolio, jog ieškovei padaryta nauja asmens tapatybės kortelė, taip pat neinformavo ir nenurodė motinos vežiojimosi tikslo. Iš byloje esančių rašytinų įrodymų (notarės N. Bartkuvienės darytų užklausų) matyti, jog atsakovas nuvyko į notarų biurą 2018 m. spalio 8 d. Tiek atsakovas, tiek liudytoja I. S. tvirtino, jog nuvykus į notarų biurą buvo išreikštas pageidavimas sudaryti dovanojimo sutartį dėl ūkinio pastato, garažo ir dalies žemės sklypo ir kuo skubiau. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl asmens kortelės išdavimo buvo kreiptasi 2018 m. spalio 3 d., o notarės biure išreikštas prašymas sudaryti dovanojimo sutartį – 2018 m. spalio 8 d., dovanojimo sutartis sudaryta 2018 m. spalio 10 d. Šių aplinkybių kontekste matyti, jog atsakovas kuo skubiau gaudamas dokumentus, taip pat nuslėpdamas nuo šeimos ketinimus ir žinodamas, kad po dovanojimo sutarties sudarymo išvyks, ir tai leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovas norėjo ir siekė įgyti mamos turtą.
CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pateikti rašytiniai įrodymai, teikti byloje paaiškinimai, rodo, jog visų dokumentų dėl dovanojimo sandorio tvarkymas vyko atsakovo ir jo sutuoktinės iniciatyva, o ne dovanotojos valia. Ieškovė nepamena dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybių, nurodo įvairias versijas, tai yra, jog notarė buvo jos namuose sudarant sutartį, kitą kartą minėjo, jog notarė pasisveikinusi nuo kontoros laiptų, jai, ieškovei sėdint automobilyje. Pati notarė aiškino, jog sandoris buvo sudarytas notarų biure, dalyvaujant atsakovui ir ieškovei bei šalia esančiai liudytojai I. S.. Nustatyti, jog dovanojimo sutartis sudaryta būtent notarų biuro notarės kabinete, nėra patikimų įrodymų, kadangi ieškovė tikslios vietos nenurodė, o liudytoja I. S. parodė, kad sudarant dovanojimo sutartį ji kabinete nebuvusi. Kita vertus, netikėti notare kaip valstybės pareigūne, nėra jokio pagrindo. Svarbu akcentuoti tai, kad sudarant dovanojimo sutartį notarei nebuvo pateikta jokių ieškovės medicininių pažymų, o registruose nebuvo informacijos, jog ieškovė neveiksni ar ribotai veiksni. Teismo nuomone, nors notarė nebuvo teisiškai įpareigota surinkti duomenis apie ieškovės sveikatos būklę, tačiau jei notarė būtų gavusi informaciją apie ieškovės sveikatą, tai galėjo būti pagrindu notarei atlikti platesnį tyrimą nei įprasta tikrinant asmens gebėjimus suprasti atliekamus veiksmus bei kilsiančias pasekmes. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. J. nurodė, kad buvo nuvykusi į notarų biurą pasikonsultuoti, ar notaras sudarytų sandorius, jei turėtų duomenis apie jos mamos ligas, atsakymas gautas, jog ne. Tą patį pripažino ir notarė N. Bartkuvienė, jog turėdama ieškovės medicininius dokumentus, kurie pateikti šioje byloje, nebūtų sudariusi ginčo dovanojimo sutarties. Vadinasi, atsakovas būdamas sąžiningas ir doras galėjo seserų prašyti medicininių mamos dokumentų ir tokiu būdu informuoti notarę apie ieškovės sveikatos būklę, tiek atsakovui, tiek jo sutuoktinei buvo žinoma apie ieškovės sveikatą, tačiau jis suprasdamas, kad tokiu atveju gali sandoris neįvykti, nuslėpė nuo notarės aplinkybes dėl ieškovės sveikatos.
Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013 ir joje nurodomą praktiką).
Byloje nustatyta, jog nei viena sandorio šalių notarei nenurodė, kad dovanojimo objektas, kuris viešajame registre įregistruotas kaip garažas ir ūkinis pastatas yra ieškovės gyvenamoji vieta, jog šiame name gyvena ir dar viena šeima, todėl notarei nekilo jokių įtarimų, kad ūkiniame pastate gali gyventi ieškovė, nes ieškovės nuosavybė buvo įregistruota ir į gyvenamąjį namą. Atsakovas nutylėjo aplinkybes dėl ieškovės faktinės realios gyvenamosios vietos bei dovanojamo pastato tikslios paskirties. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji nesuprato ką dovanojo sūnui, mano, kad galėjo dovanoti atsakovui sūnui Edmundui tik gyvenamojo namo dalį, kurioje ji senai nebegyvena ir jame gyvena sūnus, o ne namą, kuriame būtent ji gyvena. Iš parodymų visumos galima daryti išvadą, kad su ieškove nebuvo konkrečiai susitarta koks konkretus turtas bus atsakovui dovanojamas. Šių aplinkybių iš esmės neišsiaiškino ir notarė. Atsakovui su sutuoktine notarei nurodžius, jog ieškovė ketina padovanoti savo turtą, atsakovas sąmoninga nuo notarės nuslėpė aplinkybes, jog ieškovė gyvena dovanojamame objekte ir šį objektą laiko savo gyvenamuoju namu, tokiu būdu sutrukdydamas notarei išsiaiškinti apie dovanojamąjį objektą ir tikrąją dovanotojos valią. Be to iš atsakovo veiksmų matyti, kad jis skubėjo sudaryti dovanojimo sutartį nepranešus kitiems šeimos nariams. Ieškovė dėl garbingo amžiaus, teisinio neišprusimo, sveikatos būklės pilnai nesuvokė, kad dovanoja sūnui savo paskutinįjį gyvenamąjį būstą, be to atsakovo ir jo sutuoktinės veiksmai galėjo turėti įtakos ieškovės valios formavimuisi, nes atsakovas ir jo sutuoktinė netikėtai pradėjo ieškovę visur vežiotis, skyrė jai daug dėmesio, ko anksčiau iš atsakovo pusės nebuvo ir tokiu būdu paveikė senyvo ir ligoto žmogaus valią. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad dovanojimo sandoris buvo sūnaus naudai, su kuriuo tuo metu santykiai buvo labai geri, ieškovei nebuvo pagrindo juo nepasitikėti ir abejoti. Įprastai tokiais atvejais, kai sandoris vyksta tarp šeimos narių ir jų santykiai yra geri, kaip šiuo atveju buvo, nėra būdinga kitai pusei, šiuo atveju, ieškovei, kuri buvo visiškai neaktyvi tvarkant dokumentus bei prastos sveikatos būklės, atidžiai tikrinti dokumentus, be to, ji galimai ir nebūtų supratusi dokumentų esmės, kita vertus, atsakovas neinformavo kitų artimųjų giminaičių, kurie galbūt senyvo amžiaus ieškovei būtų atstovavę ir paaiškinę. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė 2014 metais padovanojo anūkei (liudytojai) A. P. žemės sklypą, anūkė visus artimuosius giminaičius informavo apie ketinimą sudaryti dovanojimo sutartį, taip pat ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog anūkei dovanojo žemės sklypą ir suprato, jog veiksmą atlieka neatlygintinai už tai, jog anūkė yra jai labai gera, rūpinasi ja ir prižiūri. Ieškovė teismo posėdžio metu užtikrino, kad sūnui E. S. nebūtų nieko dovanojusi, nes susitarimas tarp šeimos narių buvo kitoks, jog po jos mirties vaikai pasidalins turtą, be to, sūnui E. S. dovanoti turtą nebuvo dėl ko, jo elgesys nebuvo rūpestingo ir atidaus sūnaus, tai patvirtino ir tretieji asmenys. Atsakovas tvirtino, jog ūkinį pastatą iš esmės statė jis ir jo brolis R. S. (trečiasis asmuo), tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu duoti trečiųjų asmenų parodymai, patvirtina tai, jog atsakovas prie ūkinio pastato pastatymo prisidėjo minimaliai, o ūkinio pastato pirmąjį aukštą įrengė brolis R. S. (trečiasis asmuo), o antrąjį aukštą įsirengė sesuo B. J. su sutuoktiniu A. J. (tretieji asmenys), kas suponuoja išvadą, jog nebuvo net moralinio pagrindo ieškovei dovanoti ūkinį pastatą, kuriame gyvena ji ir jos dukra su šeima.
Taigi atsakovas, žinodamas, kad ūkiniame pastate gyvena mama (ieškovė) ir sesers Birutės šeima, kuri iš esmės yra įsirengusi dalį šio ūkinio pastato, pasinaudojo ieškovės motiniškais jausmais, sveikata ir jos patiklumu, ko pasekmėje sudarė dovanojimo sutartį notarei formaliai nurodžius dovanojamą turtą. Teismas spręsdamas dėl sandorio galiojimo pažymi, kad sudarant sandorį ieškovei turėjo būti paaiškintas sudaromo sandorio turinys, jo esmė. Notarė teismo posėdžio metu nurodė, jog dovanojimo sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasirašyta, ieškovei sutartis buvo perskaityta, sutartį pasirašė laisva valia. Tačiau iš byloje teiktų ieškovės paaiškinimų, taip pat įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, teismas abejoja, ar ieškovė tikrai tinkamai suvokė sutarties esmę, o ypač dovanojimo sutarties objektą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nebuvo išsiaiškinta dovanotojos vidinė valia dėl sudaromo sandorio objekto.
Teismo vertinimu atsakovo tiek aktyvūs veiksmai, t. y. asmens tapatybės kortelės padarymas, esant galiojančiai ieškovės tapatybės kortelei, dokumentų sandorio sudarymui rinkimas, ypatingo dėmesio rodymas motinai, taip pat nutylėjimas ir neatskleidimas ieškovei bei notarei sudaromo sandorio esminių aplinkybių, tiek dėl dovanojimo objekto, ieškovės realios gyvenamosios vietos ir ieškovės sveikatos būklės, vertinami kaip tyčiniai nesąžiningi atsakovo atlikti veiksmai ieškovės atžvilgiu. Tokie atsakovo veiksmais vertinami kaip apgaulės panaudojimas sąmoningai siekiant galutinio tikslo - kuo skubiau sudaryti dovanojimo sandorį.
Ieškovė sudarydama sandorį buvo atsakovo suklaidinta, nes sudarė sau nenaudingą sandorį, t. y. veikė prieš save, nesuvokdama, kad neturės nuosavybės teise gyvenamojo būsto. Kaip matyti, po dovanojimo sandorio sudarymo ieškovė, nenumanydama, kad jos gyvenamasis būstas (ūkinis pastatas), kurio nė neketino perleisti atsakovui, pagal dovanojimo sandorį atiteko atsakovui, toliau naudojosi šiuo pastatu kaip savo, tiesiog jame gyveno ir gyvena. Tai liudija, kad ieškovės valios perleisti savo gyvenamąjį būstą (ūkinį pastatą), koks ginčijamu sandoriu buvo perleistas, nebuvo ir visiškai tikėtina, kad ji negalėjo suprasti koks tikrasis dovanojamas objektas ir tokiu būdu suklydo dėl dovanojimo objekto.
Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).
Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Garbaus amžiaus ieškove eilę metų tinkamai rūpinasi dukra B. J. ir anūkė A. P.. Atsakovas pripažino, jog apie mamos sveikatos problemas tiksliai nežino, neišreiškė ketinimų ateityje rūpintis ir slaugyti savo mamą. Byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, jog atsakovas niekada savo motina nesirūpino. Ieškovė pažinodama savo sūnų taip pat pagrįstai nesitikėjo, kad atsakovas ja rūpinsis iki gyvos galvos, todėl niekada ir nebūtų dovanojusi savo gyvenamojo būsto. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, tačiau ieškovei buvo sunku įvertinti galimas teisines pasekmes dėl sveikatos būklės, teisinio neišprusimo, amžiaus. Be to, apie sandorio sudarymą niekam iš artimųjų nebuvo žinoma, todėl niekas ieškovei negalėjo paaiškinti. Nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu suklydimas dėl sandorio motyvų, jo padarinių, jeigu kita šalis buvo sąžininga, tačiau nagrinėjamu atveju, rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu parodymai, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nebuvo sąžiningoji šalis. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 50 punktą). Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Šiuo atveju buvo suklysta dėl sandorio dalyko, nes ieškovė, suprasdama, jog padovanojo vienintelį turimą realų gyvenamąjį būstą, sandorio nebūtų sudariusi. Teismo vertinimu sudaryta dovanojimo sutartis neatitiko dovanotojo (ieškovės) vidinės valios.
Pažymėtina, kad visų šių teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir išviso nepateikė dėl ginčo esmės jokių rašytinių įrodymų.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovas, pasinaudodamas ieškovės sveikatos būkle, amžiumi, rodydamas perdėtą dėmesį ieškovei laibai trumpą laikotarpį, įtakojo ieškovės valią sudaryti sutartį, nuslėpdamas tikruosius ketinimus tiek nuo ieškovės, tiek nuo trečiųjų asmenų ir tokiais veiksmais apgavo ir savanaudiškai suklaidino ieškovę, kuri dėl savo garbaus amžiaus, sveikatos būklės, nesuprato ir suklydo dėl dovanojimo objekto, ir pasirašydama dovanojimo sandorį nesuprato sandorio pasekmių, todėl pripažintina, jog ieškovės valios padovanoti tokį turtą, kuris buvo perleistas nebuvo. Šiuo atveju dovanojimo sutartis yra ne ieškovės valios rezultatas, o atsakovo nesąžiningų veiksmų rezultatas, nes ieškovė nenorėjo ir nesiekė perduoti savo turto atsakovo nuosavybėn ir tai leidžia konstatuoti, jog sutartis neatitiko vidinės dovanotojos valios, todėl yra pagrindas ginčo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 ir 1.90 straipsnių pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės ir dėl suklydimo.
Dėl restitucijos taikymo
CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Taigi, negaliojančio sandorio teisinis padarinys yra restitucija (CK 1.80 straipsnio 2, 3 d., 1.90 straipsnio 3 dalis, 1.91 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki sandorių įvykdymo.
Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).
Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje nebūtų galima taikyti restitucijos natūra. Šalys tokio pobūdžio aplinkybių, taip pat aplinkybių dėl restitucijos būdo pakeitimo ar jos netaikymo (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), teismui taip pat nenurodė.
Byloje nustatyta, jog pagal ginčijamą 2018 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartį ieškovė Jovita B. S. sūnui E. S. padovanojo ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, įvertinus tai, jog ginčo dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.90 – 1.91 straipsnių pagrindu, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti restituciją natūra – ieškovei Jovitai B. S. grąžinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)ir 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
Tenkinus ieškinį visiškai yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 88,00 Eur žyminio mokesčio, 1500,00 Eur už advokato paslaugas. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei, tai yra 88,00 Eur žyminio mokesčio, 1500,00 Eur už advokato paslaugas, iš viso 1588,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus tai, jog ieškovė 2019 m. vasario 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo atleista nuo 400 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo bei 162,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, darytina išvada, jog ieškinį tenkinus yra pagrindas šią sumą (562,00 Eur) priteisti iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra susidariusių 28,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2018-10-10 dovanojimo sutartį įgyto turto: 673/1273 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), areštas (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2018 m. spalio 10 d. dovanojimą sutartį, sudarytą tarp ieškovės Jovitos B. S. ir atsakovo E. S., negaliojančia ir taikyti restituciją – ieškovei Jovitai B. S. grąžinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 673/1273 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš atsakovo E. S. priteisti 1588,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Jovitos B. S. naudai.
Iš atsakovo E. S. priteisti 562,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir 28,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2018-10-10 dovanojimo sutartį įgyto turto: 673/1273 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., areštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.