Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1763-642/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
2S-1763-642/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Pareiškėjas
E. M.
Suinteresuotas asmuo
R. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1763-642/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06624-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismui Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys R. R., antstolė S. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, prašydama: panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios pareiškėjos turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); priimti patvarkymą, kuriuo antrosios pareiškėjos turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos; paskirti pakartotinę pareiškėjos turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Pareiškėja nurodo, kad turto vertinimą atlikusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) UAB (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą, todėl neturėjo teisės atlikti turto vertės nustatymo ekspertizės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjos E. M. skundas dėl antstolės S. S. veiksmų atmestas.

3. Teismas nustatė, kad antstolė teisėtai paskelbė antrąsias varžytynes, todėl naikinti 2019 m rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo paskelbtos antrosios varžytynės, ir priimti patvarkymą, kuriuo antrosios varžytynės būtų atšauktos, teisinio pagrindo nėra.

4. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tik tais atvejais, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681–682 straipsniuose, reglamentuojančiuose ekspertizės skyrimo vykdymo procese ypatumus, nenustatyta reikalavimo antstolio skiriamas ekspertizes pavesti atlikti į teismo ekspertų sąrašą įrašytiems asmenims, o 2005 m. spalio 27 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.

6. Teismas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įvardijo turto vertės nustatymo ekspertizės aktu, tačiau laikyti šio dokumento ekspertizės aktu nėra teisinio pagrindo. Visų pirma antstolis byloje neskyrė turto vertinimo ekspertizės, o turto vertintojui pavedė atlikti turto vertinimą. Antra, UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitos turinys neatitinka ekspertizės akto turinio reikalavimų.

7. 2019 m. gegužės 22 d. antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į nekilnojamojo turto vertintojos UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė bendrą turto vertę 32 000 Eur. Skolininkė nustatytais terminais jokių prieštaravimų nepateikė nei dėl paskirtos turto vertintojos UAB (duomenys neskelbtini), nei dėl turto vertės nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia tokiais motyvais:

8.1. Skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės nenagrinėjo pareiškėjos iškelto klausimo dėl turto vertinimą atlikusio vertintojo neatitikimo teismo ekspertui keliamų reikalavimų.

8.2. Teismas neįsigilino į pačią skundo esmę, t. y. ar antstolė S. S. veikė teisėtai pareiškėjos turto vertę nustatydama pagal vertintojo, neįrašyto į teismo ekspertų sąrašą, išvadą.

8.3. Antstolio vykdomojoje byloje paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę privalo atlikti vertintojas, atitinkantis teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Šiuo atveju antstolė S. S., nuspręsdama, kam pavesti atlikti pareiškėjos turto vertinimą, privalėjo pasirinkti turto vertintoją, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.

8.4. Pareiškėjos įsitikinimu, negalima laikyti, kad turto vertinimas antstolės S. S. vykdomojoje byloje buvo atliktas objektyviai. Teismas to nenagrinėjo, apsiribodamas tik formaliu bylos aplinkybių vertinimu.

Atsiliepimas

9. Antstolė S. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. CPK suteikė antstoliui įgaliojimus turtą įkainoti, todėl antstolė, atsižvelgdama į CPK 681 straipsnį bei į UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 22 d. turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), įkainojo parduotiną iš varžytynių turtą 32 000 Eur. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė antstolei prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) neskundė.

9.2. Pareiškėja, nesutikdama su antstolės nustatyta areštuoto turto kaina, turėjo pirmiausia pareikšti prieštaravimus antstolei, o ne skųsti antstolės veiksmus tuomet, kai jau vyksta antrosios varžytynės.

9.3. Pareiškėja skundžia antstolės patvarkymą, kuris neturi nieko bendra su areštuoto turto įkainojimu. Skundžiamas 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš varžytynių buvo priimtas tam, kad būtų galima nustatyti varžytynių datą.

9.4. Parduotino iš varžytynių turto kainą nustatė antstolė, o ne UAB (duomenys neskelbtini). Antstolė savo nuomonei suformuoti apie galimą parduotino iš varžytynių turto rinkos vertę paprašė UAB (duomenys neskelbtini) kaip specialisto pateikti išvadą apie galimą parduotino iš varžytynių turto rinkos vertę. UAB (duomenys neskelbtini) išduotas aktas nėra ekspertizės aktas CPK 682 straipsnio prasme, tai yra tik konsultacija antstolei tam, kad ji suformuotų savo nuomonę apie galimą parduotino iš varžytynių turto rinkos vertę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas, viršijant kompetenciją, vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Dėl ginčo esmės

13. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad vykdomojoje byloje turto vertinimą turėjo atlikti turto vertintojas – ekspertas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, o ne UAB (duomenys neskelbtini), kuri nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Šios aplinkybės, apeliantės vertinimu, sudaro pagrindą laikyti, kad turto vertės nustatymo procedūra buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui neatitinkant eksperto reikalavimų, dėl to reikėtų naikinti patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo ir atšaukti turto pardavimą iš antrųjų varžytynių, o pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodytų pažeidimų neįžvelgęs, pareiškėjos skundo argumentus vertino formaliai, nesigilindamas į skundo esmę. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

14. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdymo procese ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu (CPK 682 straipsnio 1 dalis), be to, ji turi būti atliekama pagal ekspertizei keliamus reikalavimus bei tinkamai įforminama (CPK 216 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą vykdymo procese (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdymo procese bendrosios CPK normos (CPK 212–219 straipsniai), reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai.

15. Ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai CPK 583 straipsnis nustato, kad šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose numatyta, kad kaip ekspertui kviečiamam turto vertintojui taikytini reikalavimai, nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme.

16. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje netgi nėra numatyta, jog turto vertintojas turi turėti aukščiausią turto vertintojo eksperto kvalifikaciją (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 682 straipsnyje sąvoka „ekspertas“ vartojama plačiąja prasme, tai mokslo, meno ir kitų sričių žinovas, kviečiamas atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Taigi pareiškėjos argumentas, jog antstolė privalėjo turto vertės nustatymui pasirinkti tik į teismo ekspertų sąrašą įrašytą ekspertą, atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai), o vykdymo proceso šalims (skolininkui, išieškotojui) įstatymai suteikia teisę pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui. Nagrinėjamu atveju antstolė 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. S1d-1880, siekiant užtikrinti, kad areštuotas turtas būtų įkainotas realia rinkos verte, vadovaujantis CPK 613 straipsniu, 681 straipsniu, nutarė skirti nekilnojamojo turto vertinimą pavesti atlikti turto vertintojai UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pačios skolininkės prašymą procesinius dokumentus jai įteikti elektroninėmis ryšio priemonėmis, minėtas antstolės patvarkymas buvo išsiųstas E. M. jos nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, skolininkė žinojo apie vykdymo procesą ir vykdymo veiksmus, tačiau šio patvarkymo neskundė. Manydama, kad antstolė turto vertinimą pavedė atlikti netinkamam subjektui, apeliantė galėjo pasinaudoti teise ir antstolės patvarkymą skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

18. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010 ir kt.).

19. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir patvirtina bylos duomenys, 2019 m. gegužės 22 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo vykdymo proceso šalis informavo apie nekilnojamojo turto vertintojos UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 22 d. turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, atsižvelgiant į UAB (duomenys neskelbtini) nustatytą turto rinkos vertę vertinimo dieną (2019 m. gegužės 2 d.), nustatė, kad 2019 m. sausio 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto skolininkei E. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto bendra vertė – 32 000 Eur. Antstolė informavo, kad, vadovaujantis CPK 681 straipsniu, šalys prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Duomenų, kad prieštaravimai dėl turto rinkos vertės nustatymo būtų gauti, vykdomojoje byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto vertintoja UAB (duomenys neskelbtini) veikia pagal kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2001 m. liepos 4 d.), todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad turto vertintojo kvalifikacija konkrečiu atveju buvo tinkama ir abejoti ja nėra pakankamo pagrindo.

21. Apeliantės minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2019/2013 buvo sprendžiamas klausimas, ar Turto vertinimo priežiūros tarnyba yra kompetentinga vertinti asmenų veiksmus (parengtus dokumentus), atliekant antstolio patvarkymu paskirtas turto vertės nustatymo ekspertizes. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, ar ekspertizės aktas gali būti laikomas turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme. Taigi šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar antstolis turto vertinimui privalo ekspertu skirti asmenį, įrašytą į teismo ekspertų sąrašą, t. y. apeliantės nurodomos ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl nėra pagrindo ja remtis.

22. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

23. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, teigdama, kad teismas netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių ir prašydama bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, savo argumentų nepagrindžia ir konkrečiai nenurodo, kokios gi svarbios byloje esančios aplinkybės liko neišnagrinėtos. Todėl iš esmės sutiktina su antstolės argumentais, kad skolininkė paduotu skundu ne siekia apginti savo interesus, o vilkinti vykdymo procesą.

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Žvinklytė