Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo ir 2024 m. gruodžio 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui I. Č. dėl skolos už įvykdytą solidariąją prievolę priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovės atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (DOK-6715) atsisakyta priimti pirmosios instancijos teismo teisėjos 2025 m. sausio 17 d. rezoliucija kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo, kaip solidariojo bendraskolio, atlyginti ieškovei pusę jos įvykdytų solidariųjų prievolių, taip pat dėl papildomo sprendimo, kuriuo iš apelianto valstybei priteistos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

17. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė išrašą iš EPP sistemos, kuriame nurodoma informacija apie gautus procesinius dokumentus. Šiuo įrodymu apeliantas grindžia apeliacinio skundo teiginį, jog per EPP sistemą apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka nebuvo informuotas.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, nusprendžia, jog naujų įrodymų pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis). Apelianto pateiktas išrašas iš EPP sistemos pridedamas prie bylos.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

22. Pirmiausia, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, nesutiktina su apelianto argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neinformavo apelianto apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

23. CPK 441 straipsnyje numatyti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai. CPK 441 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą; byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

24. Taigi, įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnis), o sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkęs – dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata kildinama iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas S., D. ir L. byloje prieš Švediją).

25. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantui ieškinys įteiktas 2024 m. rugsėjo 26 d. asmeniškai. Apeliantas atsiliepimą į ieškinį pateikė 2024 m. spalio 10 d. Atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodė, jog jo interesams atstovaus advokatas I. M., su kuriuo sudaryta teisinių paslaugų sutartis pateikta kartu su atsiliepimu į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. lapkričio 18 d. 11.00 val. Minėta nutartimi, be kita ko, nusprendė informuoti apie posėdžio vietą ir laiką ir specialiame interneto tinklapyje, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti byloje dalyvaujančius asmenis. Apie teismo posėdį specialiame interneto puslapyje buvo paskelbta 2024 m. spalio 14 d., tą pačią dieną išsiųsta teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis kartu su teismo pranešimu apie posėdį šalims atstovaujantiems advokatams per EPP. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024 m. spalio 14 d. nutartimi nutarė tarp šalių kilusį nesutarimą išnagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka viena iš supaprastintos ginčo teisenos formų, t. y. pagal proceso taisykles, skirtas nagrinėti ginčams dėl nedidelių sumų priteisimo (CPK 441 straipsnis). Prieštaravimų dėl rašytinio bylos nagrinėjimo pagal CPK 441 straipsnį po 2024 m. spalio 14 d. nutarties priėmimo negauta.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinės instancijos teismui apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas išrašas iš EPP sistemos, kurio laikotarpis nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d., nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų, jog apeliantas nebuvo informuotas apie pirmosios instancijos teismo paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka 2024 m. lapkričio 18 d. 11.00 val. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis, kuria paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka, kartu su teismo pranešimu apie posėdį šalių atstovams buvo išsiųsta 2024 m. spalio 14 d., o apeliantas išrašą iš EPP sistemos pateikė laikotarpio nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d., t. y. laikotarpio, į kurį neįeina 2024 m. spalio 14 d. Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu pateiktas išrašas iš EPP sistemos, byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su tuo, jog šalių atstovams buvo išsiųsta 2024 m. spalio 14 d. nutartis ir teismo pranešimu apie posėdį, kuriais šalių atstovai buvo informuoti apie paskirtą posėdį rašytinio proceso tvarka, pagrindžia, jog apeliantas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, paskirtą 2024 m. lapkričio 18 d. 11.00 val. rašytinio proceso tvarka.

27. Apeliantas nenurodė ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims, ir (ar) kad nagrinėjamu atveju šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo tinkamai informuotos apie ginčui taikytiną sumarinį procesą CPK 441 straipsnyje nustatyta tvarka, pažeidžiant apelianto procesines teises žinoti ir dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. Apeliantas prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka neteikė. Atsižvelgdamas į ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą CPK 441 straipsnyje nustatyta tvarka, pažeidė procesinės teisės normas.

29. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

30. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015 ir joje nurodytą praktiką). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir joje nurodytą praktiką).

31. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 32 punktas).

32. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2894-96/2012. Minėtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2894-96/2012 prievolė kreditorei UAB „General finansing“ pagal 2008 m. balandžio 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais pripažinta solidaria šalių prievole, kuri po santuokos nutraukimo vykdoma solidariai. Prievolė kreditorei UAB „Gelvora“ pagal 2006 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 06-083943-GV bei 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-09-255/09-20-54 pripažinta solidaria šalių prievole, kuri po santuokos nutraukimo vykdoma solidariai.

33. Iš antstolės B. P. 2016 m. lapkričio 29 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, jog antstolė B. P. vykdė vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. vykdomąjį raštą dėl 1 773,91 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. K. trečios eilės išieškotojos UAB „General finansing“ naudai. Pateikta informacija, jog iš skolininkės J. K. yra išieškota 2 112,49 Eur suma. Minėtą sumą sudaro skola ir 5 proc. metinės palūkanos bei 564,70 Eur išlaidos.

34. Iš 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikto el. laiško, kurį ieškovei atsiuntė UAB „Gelvora“ atstovas, matyti, jog pateikta informacija apie tai, jog J. K. yra visiškai atsiskaičiusi (skola, palūkanos, būtinosios vykdymo išlaidos) su išieškotoju UAB „Gelvora“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 6593. Pridėta informacija apie gautas įmokas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2021 m. vasario 11 d. , t. y. 2013 m. vasario 20 d. – 34,75 Eur, 2013 m. kovo 19 d. – 69,62 Eur, 2013 m. balandžio 23 d. – 33,81 Eur, 2013 m,. gegužės 17 d. – 73,18 Eur, 2013 m. birželio 19 d. – 31,73 Eur, 2013 m. liepos 22 d. – 36,81 Eur, 2013 m. rugpjūčio 22 d. – 77,49 Eur, 2013 m. rugsėjo 19 d. – 16,44 Eur, 2013 m. spalio 22 d. – 36,53 Eur, 2013 m. lapkričio 20 d. – 43,76 Eur, 2013 m. gruodžio 19 d. – 29,60 Eur, 2014 m. sausio 3 d. – 24,96 Eur, 2014 m. kovo 24 d. – 72,91 Eur, 2014 m. balandžio 8 d. – 14,48 Eur, 2014 m. balandžio 30 d. – 24,42 Eur, 2014 m. birželio 3 d. – 64,48 Eur, 2014 m. birželio 20 d. – 50,09 Eur, 2014 m. liepos 21 d. – 11,43 Eur, 2014 m. rugpjūčio 20 d. – 81,87 Eur, 2014 m. rugsėjo 30 d. – 45,33 Eur, 2014 m. lapkričio 25 d. – 77,51 Eur, 2014 m. gruodžio 23 d. – 35,01 Eur, 2015 m. sausio 7 d. – 22,69 Eur, 2015 m. kovo 4 d. – 26,50 Eur, 2015 m. kovo 19 d. – 28,64 Eur, 2015 m. balandžio 21 d. – 37,51 Eur, 2015 m. birželio 19 d. – 81,57 Eur, 2015 m. liepos 22 d. – 19,83 Eur, 2015 m. rugpjūčio 20 d. – 34,44 Eur, 2015 m. rugsėjo 17 d. – 57,17 Eur, 2015 m. spalio 27 d. – 58,54 Eur, 2015 m. lapkričio 19 d. – 30,07 Eur, 2015 m. gruodžio 21 d. – 30,42 Eur, 2016 m. sausio 11 d. – 45,26 Eur, 2016 m. vasario 22 d. – 53,68 Eur, 2016 m. kovo 21 d. – 29,84 Eur, 2016 m. balandžio 20 d. – 41,68 Eur, 2016 m. gegužės 23 d. – 38,04 Eur, 2016 m. birželio 17 d. – 64,83 Eur, 2016 m. liepos 25 d. - 41,25 Eur, 2016 m. rugpjūčio 18 d. – 4,05 Eur, 2016 m. spalio 19 d. – 3,82 Eur, 2016 m. gruodžio 6 d. – 7,37 Eur, 2016 m. gruodžio 20 d. – 8,92 Eur, 2017 m. sausio 2 d. – 16,34 Eur, 2017 m. vasario 22 d. – 15,76 Eur, 2017 m. kovo 15 d. – 12,23 Eur, 2017 m. gegužės 3 d. – 13,43 Eur, 2017 m. gruodžio 19 d. – 10 Eur, 2018 m. vasario 21 d. – 10 Eur, 2018 m. birželio 18 d. – 11,99 Eur, 2018 m. rugpjūčio 27 d. – 18,48 Eur, 2018 m. rugsėjo 17 d. – 3,88 Eur, 2018 m. spalio 1 d. – 10 Eur, 2018 m. spalio 15 d. – 6,59 Eur, 2018 m. lapkričio 19 d. – 3,104 Eur, 2018 m. gruodžio 17 d. – 5,89 Eur, 2019 m. sausio 3 d. – 0,39 Eur, 2019 m. vasario 18 d. – 2,36 Eur, 2019 m. vasario 28 d. – 10 Eur, 2019 m. kovo 18 d. – 0,25 Eur, 2019 m. balandžio 9 d. – 10 Eur, 2019 m. balandžio 15 d. – 0,67 Eur, 2019 m. gegužės 2 d. – 10 Eur, 2015 m. gegužės 16 d. – 3,51 Eur, 2015 m. birželio 1 d. – 10 Eur, 2019 d. birželio 13 d. – 2,44 Eur, 2019 m. birželio 30 d. – 10 Eur, 2019 m. liepos 31 d. – 10 Eur, 2019 m. rugpjūčio 14 d. – 2,82 Eur, 2019 m. rugsėjo 2 d. – 10 Eur, 2019 m. rugsėjo 17 d. - 0,68 Eur, 2019 m. spalio 1 d. – 10 Eur, 2019 m. spalio 14 d. – 2,60 Eur, 2019 m. lapkričio 15 d. – 4,85 Eur, 2018 m. lapkričio 21 d. – 10 Eur, 2019 m. gruodžio 1 d. – 10 Eur, 2019 m. gruodžio 16 d. – 1,66 Eur, 2020 m. sausio 7 d. – 0,54 Eur, 2020 m. sausio 10 d. – 10 Eur, 2020 m. vasario 1 d. – 10 Eur, 2020 m. vasario 18 d. – 1,66 Eur, 2020 m. kovo 3 d. – 10 Eur, 2020 m. kovo 20 d. – 10 Eur, 2021 m. vasario 11 d. – 40,35 Eur. Bendra suma yra 2 096,61 Eur.

35. Iš 2021 m. rugsėjo 9 d. antstolio D. K. kontoros el. laiško ieškovei nustatyta, jog antstolio kontora informuoja apie tai, jog vykdomojoje byloje Nr. 0174/12/02387 gautas UAB „Gelvora“ pranešimas, kad J. K. yra visiškai atsiskaičiusi su išieškotoju, todėl vykdomojoje byloje vykdymo išlaidų sumą sudaro 24,62 Eur, ją turi pervesti į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą.

36. Iš antstolio R. V. 2024 m. spalio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo nustatyta, jog buvo vykdomas 1 747,52 Eur skolos (skaičiuojamos palūkanos) išieškojimas UAB „Gelvora sergel“ naudai. Apskaičiuota vykdymo išlaidų suma – 236,36 Eur.

37. Iš 2024 m. spalio 17 d. UAB „Gelvora sergel“ rašto J. K. nustatyta, jog informuojama, kad skolininkė J. K. yra visiškai atsiskaičiusi (skola, palūkanos, būtinosios vykdymo išlaidos) su išieškotoja UAB „GelvoraSergel“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 6593.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ir išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes, kaip minėta, teismas, priimdamas sprendimą bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių 5 000 Eur, priteisimo, turėjo pareigą trumpai išdėstyti motyvus (CPK 441 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadas, susijusias su skola bei jos dydžiu, padarė įvertinęs įrodymų, pateiktų į bylą kiekvienos šalies, visumą, nė vienam iš jų iš anksto (nepatikrinus faktų) nesuteikdamas didesnės įrodomosios galios. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas kompleksiškai, visų byloje esančių įrodymų kontekste įvertino byloje esančius įrodymus.

39. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė visiškai įvykdė solidariąsias prievoles kreditorėms UAB „General Financing“ ir UAB „Gelvora Sergel“, padengdama skolas, palūkanas bei vykdymo išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų vykdęs solidariąsias su ieškove prievoles ar bent iš dalies prisidėjęs prie jų įvykdymo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis atliko mokėjimus kreditoriams, taip pat neneigė savo solidariosios atsakomybės, laikytina, kad visa prievolė buvo įvykdyta ieškovės lėšomis, suteikiant jai teisę reikalauti atitinkamos dalies iš apelianto. Apeliantui nepateikus jokių duomenų apie savo prievolių vykdymą (CPK 178 straipsnis), darytina išvada, kad jis savo solidariosios atsakomybės neįvykdė, o skolos buvo padengtos išimtinai ieškovės lėšomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad ieškovė viena įvykdė solidariąsias prievoles, o apelianto neveikimas ir įrodymų nepateikimas leidžia spręsti, jog apeliantas vengė vykdyti savo įsipareigojimus pagal solidariąją atsakomybę. Ieškovė gali reikalauti iš apelianto atitinkamos sumos kaip regreso teisės įgyvendinimo.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog analizuojant CK 6.9 straipsnio 1 dalies formuluotę būtina atkreipti dėmesį į tai, jog įstatymų leidėjas numatė bendraskolio teisę susigrąžinti tai, ką jis yra įvykdęs (pastaba – šioje teisės normoje nėra apsiribojama tik kreditoriui turėtos skolos dydžiu), atskaičius jam pačiam priklausančią dalį. Dar daugiau, CK 6.9 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (numatančios solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį) nustatytos taisyklės taikomos ir paskirstant bendraskoliams solidariosios prievolės įvykdymo išlaidas. Vertinant šias teisės normas sistemiškai akivaizdu, jog bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai apima ir prievolės įvykdymo išlaidas, todėl konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti ir patirtas vykdymo išlaidas, kaip prievolės įvykdymo už apeliantą išlaidas. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė sumokėjo antstolių apskaičiuotas vykdymo išlaidas, susijusias su priverstiniu skolų išieškojimu, tai yra patyrė žalą, šios išlaidos yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su apelianto prievolės kreditorei pažeidimu, t. y. ieškovė turėjo išlaidų dėl neteisėtų apelianto veiksmų, o neapmokėjus šių išlaidų, vykdymo procesas nebūtų pasibaigęs (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 609 straipsnis). Šios aplinkybės lemia teisę reikalauti būtinųjų išlaidų atlyginimo iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti antstolių į bylą pateiktais įrodymais, juolab kad apeliantas, be savo deklaratyvių pasvarstymų, jog galbūt vykdomosiose bylose buvo netinkamai nurodytos išieškotos pinigų sumos, į bylą nepateikė ne tik tai patvirtinančių įrodymų, tačiau net nepateikė ir savo apskaičiavimų, kuri antstolių atliktų skaičiavimų ar kreditorių pateiktų duomenų dalis apie skolą nėra teisinga.

41. Pirmosios instancijos teismas apelianto argumentus dėl senaties termino taikymo reikalavimui dėl palūkanų priteisimo atmetė, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas tik bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Apeliantas prašo taikyti 5 metų senaties terminą palūkanoms priteisti (CK 1.125 straipsnio 10 punktas).

42. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Palūkanų ir kitų periodinių išmokų išieškojimui taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 10 dalis).

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 1.135 straipsnį, pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jiems pareikšti nustatyti ieškinio senaties terminai dar ir nėra suėję. Pavyzdžiui, ieškinio dėl delspinigių priteisimo pareiškimas nenutraukia ieškinio senaties termino eigos pareikšti ieškiniui dėl pagrindinio reikalavimo (pavyzdžiui, dėl paskolos sumos priteisimo), tačiau, pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jų senaties terminai dar nebūtų pasibaigę. Nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovė reikalavimą pareiškė dėl apelianto prievolės sumokėti už dalies solidariosios prievolės įvykdymą, ieškovės pareikštiems ieškinio reikalavimams yra taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra suėjęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą taikyti 5 metų senaties terminą palūkanoms priteisti.

44. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 4 d. papildomu sprendimu priteisė iš apelianto 381,25 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei.

45. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu 2024 m. gruodžio 4 d. papildomu sprendimu, nurodo, jog įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas privalėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, kas šiuo atveju padaryta nebuvo.

46. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą šaliai bylos nagrinėjimo metu (CPK 99 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei yra atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas teismui, priėmusiam byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva suteikia teisę priimti papildomą sprendimą, jei nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 1 dalis).

47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos vadovaujantis jau minėtomis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-793-516/2021).

48. Aptariamu atveju Kauno apylinkės teismas civilinę bylą išnagrinėjo 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje ir tą pačią dieną priėmė skundžiamą sprendimą. Paminėtina, jog byloje kartu su ieškiniu buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 24 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei. Taigi civilinėje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovei pagal minėtą 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą buvo 100 proc. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovės atstovas advokatas A. M. Kauno apylinkės teismui jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2024 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašė pirmosios instancijos teismo priimti papildomą sprendimą. Pirmosios instancijos teismui 2024 m. lapkričio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. lapkričio 19 d. pažymą (toliau – ir Pažyma) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 381,25 Eur. Pažymoje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. lapkričio 18 d. gavo advokato A. M. prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą J. K.. Advokato A. M. 2024 m. lapkričio 18 d. prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo nurodyta, jog skirtas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas yra 15 val. 15 min.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje susidariusių specifinių valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų klausimas buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo išspręstas priimant 2024 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą. Nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos susidarė dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso, atsakovui visiškai nesutinkant su ieškinio reikalavimais. Įvertinus aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos), tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovui tenka atsakomybė už valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių ieškovė yra atleista (100 proc.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog nagrinėjamu atveju klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negalėjo būti išspręstas priimant papildomą sprendimą, nes prašymas pateiktas pavėluotai. Nagrinėjamu atveju byloje buvo duomenys apie tai, jog ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba. Patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį nagrinėjamu atveju apskaičiavo ne advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą ieškovei, o valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administruojanti įstaiga, kuri patirtas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo po teisinių paslaugų suteikimo ieškovei. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administruojančiai įstaigai apskaičiavus bylinėjimosi išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka buvo kreiptasi į pirmosios instancijos teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomas sprendimas priimtas teisėtai, vadovaujantis šio Kodekso 277 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaip ir numato CPK 99 straipsnio 2 dalis.

50. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė tiek bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tiek papildomo sprendimo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisingus ir pagrįstus procesinius sprendimus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

51. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, daroma išvada, kad šiuo atveju apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo šių išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

55. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo nebuvo priimtas, ieškovė neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir 2024 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.