Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-274-755/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-07
Bylos Nr.: e2A-274-755/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26998-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: A. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-274-755/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26998-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 2.6.8.8; 2.5.4.10. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos vardu, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Pranckienės ir Ritos Dambrauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. G., atstovaujamai įstatyminių atstovų M. G. ir J. A., institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės A. G. 3 504 Eur dėl J. G. neįvykdytos 2011-03-09 sutarties, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jas skaičiuojant nuo 3 504 Eur sumos, bei jo patirtas bylinėjimosi išlaidas; atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių.

2. V. K. ir J. G. 2011-03-09 sudarė sutartį pagal kurią J. G. įsipareigojo perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus atkūrus nuosavybę pagal Vilniaus apskrities išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), už tai jai buvo grynais sumokėta 12 100 Lt (3 504 Eur). J. G. nurodytus žemės sklypus, atkūrus nuosavybės teises pagal Vilniaus apskrities išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisino savo vardu ir nebeperleido ieškovui, todėl pažeidė sutartinius įsipareigojimus ( 5 punktą) ir privalėjo grąžinti gautus 3 504 Eur. Ieškovas bandė spręsti kilusius klausimus su pačia J. G., tačiau geruoju nepavyko, o pateikus ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams byla Nr. e2-2211-766/2020 nutraukta dėl J. G. mirties.

3. J. G. turto paveldėtoja tapo atsakovė A. G.. Ieškovas bendravo ir tarėsi su atsakovės įstatyminiais atstovais dėl skolos grąžinimo dėl skolos grąžinimo, šie žadėjo sugrąžinti skolą, tačiau geranoriškai skola nebuvo grąžinta. Dėl šios priežasties-pažado sugrąžinti skolą ieškovas savalaikiai ir oficialiai nepareiškė kreditorinio reikalavimo per notarą, todėl prašo atnaujinti įstatyme numatyta terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-20 teismo sprendimu nusprendė V. K. ieškinio netenkinti. Priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovės A. G., atstovaujamos įstatyminių atstovų M. G., ir J. A., naudai bei valstybei.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. G. ir J. A.. 2011-03-09 J. G. ir V. K. sudarė sutartį dėl žemės sklypų, atkurtų pagal Vilniaus apskrities išduotą Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn už 121 000 Lt sumą. (duomenys neskelbtini)J. G. įgaliojo V. K. atstovauti ją procese dėl nuosavybės teisės į žemės, valdytos J. T., atkūrimo pagal 2011-03-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)mirus J. G. motinai T. B. vesti jai priklaususio turto paveldėjimo bylą ir kt.; parduoti savo nuožiūra ir sąlygomis aukščiau minėtą žemės sklypą (-us) (atkurtą (-us) T. B. ir paveldėtą (-us) po minėto asmens mirties); įgaliojimas išduotas su perįgaliojimo teise ir galiojantis iki 2021-03-10. (duomenys neskelbtini)J. G. sudarė testamentą, kuriuo žemės sklypą, paveldėtą po T. B., į kurį (-iuos) buvo ar bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2011-03-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), po mirties paliko V. K..

6. 2013-04-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu T. B. (J. G. motinai) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1900 ha žemės ir perduota neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas, esantis (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), bendras sklypo plotas 2,0276 ha. Nustatant žemės sklypo ribas, J. G. atstovavo pagal įgaliojimą veikiantis V. K..

7. 2016-11-28 J. G. testamentu visą turtą, kad ir kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko A. G.. Jai 2020-06-19 Vilniaus miesto 40-ojo notaro biure išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas.

8. 2019-04-25 V. K. atstovas pateikė pretenziją J. G. dėl 12 100 Lt sumos (3504 Eur) grąžinimo pagal 2011-03-09 sutartį, išsiuntimo ir įteikimo duomenys nepateikti. 2020-02-28 A. G. įstatyminiai atstovai kreipėsi į Vilniaus miesto 40-ojo notaro biurą dėl palikimo po J. G. mirties priėmimo. V. K. buvo informuotas, kad bus skelbiami J. G. testamentai ir yra kviečiamas į procedūrą atvykti, kurioje (duomenys neskelbtini)paskelbime dalyvavo. A. D. B 2020-04-27 sudarė Turto apyrašą (su papildymais) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 2,0276 ha, vidutinė rinkos vertė 1 990 Eur (2020-03-02 dienai). J. G. paveldėjimo byla baigta 2020-06-19 paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu A. G..

9. J. G. buvo sudariusi oficialius testamentus 2010-06-10, 2011-03-10, 2016-11-28. Nustatyta, kad 2010-06-10, 2011-03-10, 2016-11-28 oficialiuose testamentuose nurodyta, kad testatorei tekstai išversti į suprantamą rusų kalbą.

10. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. G. priklausė asmeninės nuosavybės teise nuo 2017-04-24 pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017-04-07.

11. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas apie J. G. mirtį ((duomenys neskelbtini)) turėjo sužinoti 2020-03-02 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2211-766/2020, kuria byla dėl J. G. mirties buvo nutraukta. Nurodytoje byloje ieškovas jau buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, su kuriuo atstovavimo dėl teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta dar 2019-03-07. Todėl padarė išvadą, kad ieškovas turėjo visas galimybes savalaikiai spręsti, kokį kitą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, kuomet sužinojo, kad atsakovė mirė. Nors ieškovas teigia, kad notaras testamento paskelbimo metu jam nepaaiškinęs dėl termino kreditoriniams reikalavimas pareikšti, pažymėjo, kad tokia pareiga notarui įstatymu nenustatyta, tuo tarpu, ieškovas buvo atstovaujamas advokato jau nuo 2019-03-07.

12. J. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas, iki kada galėjo būti pareikštas ieškovo reikalavimas, baigėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovas dalyvavo (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto 40 – ame notaro biure palikėjos testamento paskelbime, jo dalyvavimas patvirtintas paskelbimo protokolu. Konstatavo, kad net ir laikant, jog ieškovas ir atsakovės atstovai tarėsi dėl palikėjos J. G. galimai gautų sumų grąžinimo ieškovui, ieškovas turėjo beveik viso mėnesio laikotarpį, kurio metu galėjo spręsti ir prognozuoti ar bandymas susitarti bus veiksmingas, o jei nepavyktų susitarti – imtis kitų galimai savo pažeistų teisių gynybos būdų, t. y. pareikšti kreditorinį reikalavimą. Sprendė, kad tokios aplinkybės nepatvirtina ieškovo išreikštos pozicijos, kad įstatymo nustatytą terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, nes jo nurodomos priežastys (nežinojimas apie trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, tikėjimasis taikaus klausimo išsprendimo iš atsakovės atstovų pusės bei notaro išaiškinimo kaip jis turėtų elgtis nepateikimas), negali būti vertinamos kaip svarbios.

13. Ieškovas ir J. G. 2011-03-09 sudarė sutartį dėl žemės sklypų, atkurtų pagal Vilniaus apskrities išduotą Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn už 121 000 Lt. Šią sutartį J. G. pasirašytinai patvirtino rusų kalba apie tai, jog ji pinigus gavo ir pretenzijų neturinti, tačiau nėra nurodyta kiek ji gavo pinigų, juolab, kad (kaip nurodo pats ieškovas) sutartyje neteisingai įrašyta suma. Svarbu ir tai, kad J. G. įrašą apie gautus pinigus sutartyje įrašė rusų kalba, iš ko darė išvadą, kad 2011-03-09 sutarties tekstas lietuvių kalba jai nebuvo suprantamas, o duomenų, kad 2011-03-09 sutarties tekstas buvo išverstas į J. G. suprantamą kalbą nėra. Šias aplinkybes papildomai patvirtina J. G. 2010-06-10, 2011-03-10, 2016-11-28 sudaryti testamentai, kuriuose nurodoma, kad juos tvirtindamas notaras testatorei tekstą išvertė į jai suprantamą rusų kalbą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į aplinkybę, kad po 2011-03-09 sutarties tekstu yra tik J. G. įrašas apie pinigų gavimą ir nėra įrašo apie V. K. perduotus pinigus, jų sumą ir netgi tokios sutarties patvirtinimą.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. G. (duomenys neskelbtini)testamentu žemės sklypą, paveldėtą po T. B. į kurį (-iuos) buvo ar bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2011-03-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka V. K.. Ieškovas nepaaiškino aplinkybių, kodėl J. G. 2011-03-09 sutartimi įsipareigojusi perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus atkūrus nuosavybę pagal Vilniaus apskrities išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir už tai jai buvo sumokėta 12100 Lt (3504 Eur), sekančią dieną, 2011-03-10, sudarė dėl to paties nekilnojamojo turto testamentą. (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro patvirtintu įgaliojimu J. G. įgaliojo V. K. atstovauti ją atkuriant nuosavybės teises į žemę pagal 2011-03-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)mirus J. G. motinai T. B. vesti jai priklaususio turto paveldėjimo bylą ir kt.; parduoti savo nuožiūra ir sąlygomis aukščiau minėtą žemės sklypą (-us) (atkurtą (-us) T. B. ir paveldėtą (-us) po minėto asmens mirties); įgaliojimas išduotas su perįgaliojimo teise ir galioja iki 2021-03-10. Teismas pripažino, kad ieškovas neatskleidė teismui visų svarbių aplinkybių dėl 2011-03-09 ir (duomenys neskelbtini)tarp ieškovo ir J. G. sudarytų susitarimų.

15. Nors teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad tvarkė visus J. G. nuosavybės atkūrimo dokumentus, o palikėja nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, teismas nustatė, kad ieškovas, atstovaudamas J. G. pagal įgaliojimą, dalyvavo tik 2013-01-18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini). ,ribų paženklinime-parodyme. Ginčo sklypas nuo 2013-04-30 įregistruotas T. B. vardu, o nuo 2017-04-24 - J. G. vardu. Ieškovui (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro patvirtintu įgaliojimu J. G. suteikė teisę parduoti savo nuožiūra ir sąlygomis aukščiau minėtą žemės sklypą atkurtą T. B. ir paveldėtą po minėto asmens mirties, išduodant perįgaliojimo teisę, tačiau ieškovas nepasinaudojo įgaliojime suteiktomis teisėmis, nors (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro patvirtintas įgaliojimas buvo išduotas 10 - čiai metų ir galiojo iki 2021-03-10. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį (CPK 178, 185 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. I. V. K. (toliau ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

16.1. teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti: neteisingai vertino faktines aplinkybes dėl apelianto santykio su advokatu, nors juos teisiniai santykiai išties siejo dar iki J. G. mirties. Tai savaime nesuponuoja, fakto, kad apeliantas turėjo susitarimą su atstovu jį atstovauti ir rūpintis jo teisiniais interesais kitais gyvenimo atvejais ir juridinę reikšmę turinčiose situacijose. Apeliantas sąmoningai buvo suklaidintas atsakovės įstatyminių atstovų, apie siekius ne ginčo tvarka sureguliuoti ginčą. Nepagrįstai neįvertino, jog byloje dalyvavęs atsakovės teisinis atstovas buvo lygiai tas pats asmuo, kuriam apelianto teisinis atstovas buvo perdavęs duomenis apie J. G. atžvilgiu iniciuotą teisminį procesą, jai pareikštą ieškinį, kurio turinys bylojo apie esamą prievolę ir reikalavimą ją atlyginti;

16.2. ieškovas sąžiningai pripažino gavęs sutarties pagrindu 10 kartų mažesnę sumą, nei buvo nurodyta pačioje sutartyje, tuo tarpu atsakovė patvirtino pinigų gavimo pagal sutartį faktą, tik teigė, jog perduota pinigų suma buvo 1 200 litų. Byloje nebuvo ginčo, kad pinigai atsakovei nebuvo perduoti, tad ginčo dalyku tik buvo perduotų pinigų kiekis. Tuo tarpu teismas nutarė, kad pinigų perdavimo išvis nebuvo, kas prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, šalių pozicijoms;

16.3. teismas šališkai ir neobjektyviai vertino bylos faktines aplinkybes: pagal sutartį J. G. patvirtino pinigų gavimo faktą ir pačią sutartį net dviem parašais - padarant įrašą tiek lietuvių kalba, tiek rusiškai. Tai, kad jai įgaliojimas buvo verčiamas į rusų kalbą, nepatvirtina, jog jai nebuvo žinoma ar nebuvo suprantama lietuvių kalba, juo labiau, kad tokiu atveju būtų keliamas klausimas kodėl asmuo ant sutarties įrašu patvirtina pinigų gavimą, jeigu pačios sutarties nesudaro ir realiai pinigų negauna;

16.4. atsakovė neginčijo ir neįrodinėjo, jog sutartis nebuvo sudaryta, kad J. G. nesuprato jos turinio, jog pinigų negavo (teigia, jog gauta mažesnė suma, nei nurodyta sutartyje);

16.5. ieškovui buvo suteikta suteiktas įgaliojimas atstovauti ir savo nuožiūra parduoti nuosavybę ją atkūrus, jo naudai sudarytas testamentas dėl šio turto paveldėjimo, kuris tik vėliau buvo panaikintas. Visa tai liudija, kad sandoris buvo realus, atsakovė piniginę naudą gavo, svetimam asmeniui - apeliantui, užtikrinant, kad jo interesai nebus pažeisti sudarė eilę sandorių. Ji pati nutylėjo esmines aplinkybes-apie atkurtos nuosavybes registraciją savo vardu, testamento pakeitimą, ko nežinojo ir negalėjo žinoti apeliantas;

16.6. teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantas nebuvo pakankamai aktyvus dėl savo teisių realizavimo, tačiau nevertino J. G. veiksmų: kodėl ji registravo turtą savo vardu, kodėl jo neperleido apeliantui, kodėl sąmoningai panaikino jo naudai sudarytą testamentą, kas liudija jos tyčinius veiksmus išvengti sutarties įvykdymo. Tokiu būdu išreiškus valią nebevykdyti sutarties ir jai tokiu būdu pasibaigus, J. G. privalėjo grąžinti apeliantui visą ką jos pagrindu gavo;

16.7. apelianto perduotoms lėšoms likus pas atsakovę, įteisinamas nepagrįstas praturtėjimas. Teismas turėjo taikyti restituciją;

16.8. teismas neatskleidė, kokių veiksmų apeliantui neatlikus sutarties vykdymas tapo negalimu ir kokios aplinkybės pateisina J. G. veiksmus perduoti nuosavybę kitiems subjektams. Sutartis nenumatė netesybų, t. y. net, jei ji ir būtų pažeista, tai neįgalino atsakovės pasilikti gautus pinigus. Per visą periodą dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo iš J. G. pretenzijų negauta, kas liudija, jog teismo išvados dėl iš sutarties neįgyvendinimo kilusių padarinių yra kaltas apeliantas yra nepagrįstos;

16.9. patenkinus ieškinį, atsakovės interesai nenukenčia, kadangi turtas priimtas pagal apyrašą, atsakovės materialiniai interesai dėl to nenukentėtų, tuo pačiu būtų išsaugotas teisingas teisių ir interesų balansas tarp paveldėtojo ir kreditoriaus interesų apsaugos.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:

17.1. ieškovas buvo atstovaujamas advokato, todėl, nutraukus civilinę bylą dėl atsakovės mirties, turėjo galimybę savalaikiai spręsti kokį gynybos būdą pasirinkti. Ieškovas dalyvavo testamento paskelbime, turėjo mėnesį laiko pareikšti kreditoriniams reikalavimas pareikšti, tačiau to nepadarė. Jokių įrodymų, kad šalys tarėsi dėl taikaus ginčo išsprendimo byloje nėra;

17.2. iškelta civilinė byla J. G., nepatvirtina skolos išviešinimo fakto, nes atsakovė (jos atstovai) į bylą nebuvo įtraukti, todėl jiems nebuvo žinomi ieškovo reikalavimai;

17.3. ieškovas yra veikli asmenybė, todėl neįtikėtina, kad jis pasitikėjo nepažįstamu asmeniu – atsakovų atstovu ir, nesant rašytinio susitarimo, laukė kol jam bus grąžinta mirusiosios skola;

17.4. ieškovas, sužinojęs apie palikėjos mirtį elgėsi pasyviai, nesikreipė įstatyme numatytu terminu į atsakovę, notarą ir toks jo elgesys negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu;

17.5. byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad ieškovas pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal šalių susitarimą, jis nevykdė įsipareigojimo padėti pabaigti sutvarkyti žemės nuosavybės teises ir sumokėti mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teistumo patikrinimas.

Dėl kreditoriaus pareiškimo apie savo reikalavimus įpėdiniams

20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas praleido įstatyme numatytą terminą, pareikšti savo reikalavimus įpėdiniams, o ieškovo nurodytas priežastis (nežinojimas apie trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti, tikėjimasis taikaus klausimo išsprendimo iš atsakovės atstovų pusės bei notaro išaiškinimo, kaip jis turėtų elgtis, nepateikimas), nepripažino svarbiomis, todėl praleisto termino nepratęsė. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka.

21. Pagal CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalies nuostatą, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto; reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (šio straipsnio 2 dalis); teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (šio straipsnio 4 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis, šio straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus; pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą; ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui; dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2016).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini), atsakovė po jo mirties priėmė palikimą. Ieškovas 2020-01-29 kreipėsi į teismą dėl skolos iš J. G. priteisimo, tačiau 2020-03-02 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai nutartimi iškeltą civilinę bylą dėl J. G. mirties nutraukė. Ieškovas dalyvavo (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto 40 – ame notaro biure palikėjos testamento paskelbime, jame jis notarei pranešė apie savo reikalavimą ir paliko savo telefono numerį, kad atsakovės atstovas su juo galėtų susiekti. Atsakovės atstovui (tėvui) susiekus su ieškovu, jis informavo apie savo reikalavimus bei jo prašymu el. paštu išsiuntė atsakovės nurodytam advokatui ieškinį, kurį buvo pateikęs teismui. Susipažinus su civilinėje byloje Nr.2-2211-766/2020 pateiktu ieškiniu (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kolegijos vertinimu, ieškovo pretenzijos pagrindas aiškus ir suprantamas. Ieškinyje nurodoma, jog “2011-03-09 ieškovas V. K. su atsakove sudarė sutartį, kurios pagrindu J. G. perduota 3 504 Eur (12 100 litų). Ieškovas elgiantis sąžiningai nurodo, kad sutartyje suma klaidingai nurodyta 121 000 Lt, kuomet realiai atsakovei perduota 12 100 Lt, todėl teigia, kad didesnė suma yra nurodyta sutartyje kaip rašymo apsirikimas. Kadangi pastaroji pozicija yra naudinga atsakovei, mažinant reikalavimą 10 kartų, laikytina, kad atsakovė tokiai ieškovo ieškinio pozicijai neprieštaraus. A. J. G. 2011-03-09 sutarties sudarytos su ieškovu V. K. pagrindu įsipareigojo perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus atkūrus nuosavybę pagal Vilniaus apskrities išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), už tai jai buvo atliktas mokėjimas 12 100 Lt (3 504 Eur), tačiau atsakovė į paminėtus žemės sklypus atkūrus nuosavybės teises pagal Vilniaus apskrities išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisino savo vardu ir neperleido ieškovui, todėl pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir privalo grąžinti atliktą mokėjimą sumoje – 3 504 Eur, kadangi pažeidė sutarties 5 p.“. Ieškinio kopija buvo perduota atsakovės atstovui per trijų mėnesių laikotarpį, iš jo turinio aišku kokias ir kokio dydžio pretenzijas reiškia ieškovas, koks jų faktinis pagrindas. Atsakovės atstovas pripažįsta gavęs šį dokumentą, teigia skambinęs į teismą ir aiškinosi procesinę padėtį, taigi buvo aktyvus, po to ją aptarė su M. G. (palikėjos sūnumi, atsakovės tėvu) (žr. tripliką). Tai, jog, pasak atsakovės, buvo apsispręsta, jog pretenzija turi būti pateikta per tris mėnesius ir tik tada gali būti sprendžiama dėl atsakomybės už palikėjos skolas, teisinės svarbos, kolegijos vertinimu, neturi. Reikšminga ar potencialūs įpėdiniai buvo savalaikiai informuoti apie galimas palikėjos skolas, o ne tai, kaip jie jas vertina. Šiuo atveju įpėdiniai informaciją gavo iki baigiantis trijų mėnesiui terminui.

Žemesnės instancijos teismas

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovo veiksmai patvirtina, kad jis, kaip palikėjos kreditorius informavo atsakovės tėvą apie savo reikalavimą dėl skolos grąžinimo įstatymo nustatytu terminu. Atsakovės atstovas yra įstatyminis atsakovės atstovas, todėl laikytina, kad ir atsakovė buvo laiku informuota apie ieškovo reikalavimą.

26. Nors atsakovės atstovas (tėvas) neigia, kad po informacijos apie ieškovo ieškinį J. G. gavimo, jis tarėsi su ieškovu dėl taikos ginčo sprendimo ir skolos dalimis grąžinimo, tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas suteikė atsakovės atstovui informacijos apie turtines pretenzijas į palikėjos turtą, o iš pateikto ieškinio buvo galima suprasti apie reikalavimo dydį, kilmę ir apimtį. Nustačius faktą, kad kreditorius laiku įvykdė pareigą informuoti savo skolininko įpėdinį apie savo pretenzijas dėl tokių pinigų grąžinimo, šis, teigdamas, kad informavimas buvo nepakankamas (kad ieškovas jam nenurodė apie prievolės kilmę, dydį), tokią aplinkybę privalo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Apeliacinės teismo vertinimu, atsakovė, teigdama, kad jai ieškovo reikalavimas nebuvo aiškus, šio savo teiginio neįrodė.

Žemesnės instancijos teismas

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje dviprasmiškoje situacijoje ieškovas atsidūrė galimai ir dėl Šiaulių apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų. Teismui priėmus ieškinį ir po to paaiškėjus apie tai, kad atsakovė mirusi, privalėjo išsiaiškinti, ar galimas mirusios teisių ir pareigų perėmimas, ir priklausomai nuo to, ar galima, priimti atitinkamą procesinį sprendimą, kaip tą reglamentuoja CPK 48 straipsnis. Tačiau, nepaisant to, kolegijos vertinimu, ieškovas buvo pakankamai aktyvus, nes sužinojęs apie J. G. mirtį, siekė sužinoti apie jos įpėdinius ir susiekti su jais, to nepavykus, paliko notarui savo kontaktus ir telefoninio pokalbio metu, kurio neneigia ir atsakovės atstovas (tėvas) bei išsiųsdamas el. paštu ieškinio kopiją informavo apie savo reikalavimus.

28. Nurodytų aplinkybių bei išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas, kaip palikėjos kreditorius, savo teisę pareikšti reikalavimą įgyvendino įstatyme nustatytu terminu, pareikšdamas reikalavimą priėmusiai palikimą priėmusios įpėdinės atstovui (tėvui).

29. Byloje nustatyta, kad atsakovė palikimą po savo močiutės mirties priėmė pagal apyrašą. Ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimas sudarytame apyraše neatsispindi.

30. Palikimo priėmimą pagal turto apyrašą reglamentuoja CK 5.53 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą. Įstatymas įpareigoja įpėdinį pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (to paties straipsnio 4 dalis). Apyraše, be kita ko, turi būti įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus (CK 5.53 straipsnio 5 dalies 2 punktas).To paties straipsnio 7 d. numato, kad įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą įpėdinis ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.Antstolis, vadovaudamasis įpėdinio pateiktais duomenimis, ne vėliau kaip per tris savaites privalo turto apyrašą papildyti.

31. Atsakovės teigimu, ieškovui nepateikus per įstatymo numatytą terminą reikalavimo, jis manė, kad šis savo reikalavimo atsisako, tačiau įstatymas numato ir įpėdinių pareigą pranešti notarui apie skolininkus. Ieškovas, kaip palikėjos kreditorius, teisę pareikšti reikalavimą įgyvendinus įstatyme nustatytu terminu ir tvarka, t. y. atsakovės atstovui žinant apie ieškovo reikalavimus po testamento paskelbimo, atsakovė savo pareigos įtraukti šį reikalavimą, kaip palikėjo skolą, neįvykdė (ieškovo reikalavimas sudarytame apyraše neatsispindi).

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, aiškino ir taikė klaidingai, nes netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą iš atsakovės

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir J. G. 2011-03-09 sudarė sutartį, kuria J. G. įsipareigojo parduoti žemės, miško sklypus į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Vilniaus apskrities išduotą Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn už 121 000 Lt sumą. Pardavėjas (ieškovas) sumoka pardavėjui (J. G.) visą sutartį aukščiau minėto turto kainą 121 000 Lt prieš pasirašant šią sutartį. Šalys susitarė, kad prieš pasirašant sutartį, pirkėjas įsipareigoja savo jėgomis ir piniginėmis lėšomis padėti pabaigti sutvarkyti žemės nuosavybės teises pardavėjui patvirtintus dokumentus ir sumokėti visus mokesčius (Sutarties 4 punktas). Prieš pasirašant šią sutartį šalys susitarė, kad jeigu pardavėjas sąmoningai trukdys pirkėjui nuosavybės dokumentus arba jeigu dėl pardavėjo nesąžiningų ir įstatymui prieštaraujančių veiksmų, pirkėjas negalės įvykdyti aukščiau paminėto įsipareigojimo – baigti sutvarkyti minėto turto nuosavybės dokumentus, arba dėl tų pačių priežasčių nebus galima sudaryti pagrindinės minėto turto pirkimo-pardavimo sutarties ir pasirašyti minėto turto perdavimo-priėmimo aktą, pardavėjas privalo atlyginti pirkėjui padarytus nuostolius (Sutarties 5 punktas). J. G. atkūrus nuosavybes teises, ji žemės sklypus registravo savo vardu ir neperleido ieškovui, todėl ieškovas, vadovaudamasis sutarties 5 punktu, prašo priteisti skolą iš paveldėtojos (atsakovės).

34. J. G. (duomenys neskelbtini)sudarytu testamentu žemės sklypą, paveldėtą po T. B. mirties į kurį (-iuos) buvo ar bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2011-03-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko V. K.. Sykiu (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro patvirtintu įgaliojimu J. G. įgaliojo V. K. atstovauti ją atkuriant nuosavybės teises į žemę, valdytą J. T., pagal 2011-03-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)mirus J. G. motinai T. B., vesti jai priklaususio turto paveldėjimo bylą ir kt.; parduoti savo nuožiūra ir sąlygomis aukščiau minėtą žemės sklypą (-us) (atkurtą (-us) T. B. ir paveldėtą (-us) po minėto asmens mirties); įgaliojimas išduotas su perįgaliojimo teise ir galioja iki 2021-03-10.

35. Ieškovas, atstovaudamas J. G. pagal įgaliojimą, dalyvavo 2013-01-18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini), (duomenys neskalbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), ribų paženklinime-parodyme. Ginčo sklypas nuo 2013-04-30 įregistruotas T. B., o nuo 2017-04-24 - J. G. vardu. J. G. su ieškovu pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Testamentu ginčo turtą paliko atsakovei.

36. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad CK 6.165 straipsnyje nustatyta, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015)

37. Susitarimas dėl būsimo nekilnojamojo daikto (kaip šiuo atveju) pirkimo ir pardavimo gali būti preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnis) dalykas. Tokia sutartis sudaroma CK 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra susitarimas sukurti teisinius santykius – įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

38. Ieškovo ir J. G. 2011-03-09 sutartis dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo atitinka preliminariosios sutarties požymius. Šioje sutartyje šalys susitarė dėl sklypo pagal išvadą pirkimo ir pardavimo už šalių sutartą kainą, t. y. esminių sąlygų. Ši sutartis buvo sudaryta rašytine forma. Iš jos turinio matyti esminis preliminariosios sutarties bruožas – susitarimas ateityje sudaryti kitą, pagrindinę sutartį. Kartu su J. G. sudarytais vienašaliais sandoriais (įgaliojimu ieškovui, testamentu), patvirtina, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai – J. G. įgaliojo ieškovą atstovauti jai paveldėjimo ir nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procesuose, kuriems sėkmingai pasibaigus, šalys ketino sudaryti sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, taigi tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagrindinė žemės sklypų sutartis žemės sklypų pirkimo ir pardavimo nebuvo sudaryta. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovei sutarties neginčijant, 2011-03-09 sutartis kvalifikuotina kaip preliminari sutartis.

39. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ).

41. Pagal sutarties nuostatas „Pardavėjas (ieškovas) sumoka pardavėjui (J. G.) visą sutartį aukščiau minėto turto kainą 121 000 Lt“. Ieškovas nurodė, kad ranka įrašant sumą įvyko klaida, nes jis sumokėjo J. G., ne 121 000 Lt, bet 12 000 Lt, todėl ir prašo priteisti ne sutartyje įrašytą, bet mažesnę sumą. Taigi ieškovas, norėdamas užtikrinti būsimos sutarties įvykdymą, J. G. sumokėjo pinigų sumą, labiausia tikėtina, jog manytina, kad tos pačios prievolės užtikrinimui buvo sudarytas testamentas ir įgaliojimas.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006.

43. Byloje nustatyta, kad J. G., atkūrus ir įregistravus nuosavybės teises į žemės sklypus pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu su ieškovu pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, panaikino ieškovo naudai sudarytą testamentą, tokie J. G. veiksmai patvirtina, kad ji vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Nustačius, kad šalių sudarytos preliminariosios sutarties galiojimas pasibaigė (sutartis sudaryta 2011-03-09, nuosavybės teisės atkurtos 2013-04-30), atsakovė turi pareigą ieškovui grąžinti sumokėtus pinigus.

44. Ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo (avanso grąžinimo) galėtų būti atmestas tik atsakovei įrodžius, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį arba būtų įrodytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės (pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos). Tai – juridiniai faktai, dėl kurių yra pagrindas pagal įstatymą arba sutartį netaikyti civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės netaikymo pagrindą turi įrodyti asmuo, kuris juo remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

45. Byloje nenustatyta, kad ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo, t. y. sutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį. Šiai dienai nėra galimybės nustatyti pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių, tačiau tai, nenustačius civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, neturi teisinės svarbos, nes civilinė atsakomybė kyla dėl nesudarytos pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

46. Iš sutarties galima spręsti, kad ieškovo sumokėta pinigų suma traktuojama kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti gauta suma. Preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjęs ieškovas turi teisę reikalauti juos grąžinti, nes teismas nenustatė, kad atsakovė turėjo pagrindo nutraukti preliminarią sutartį dėl ieškovo kaltės.

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kai pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; ir kt.). Nenustačius, kad pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, o dėl galimai J. G. pakeistos pozicijos dėl turto perleidimo, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovui sumokėtą pinigų sumą.

48. Po sutarties tekstu J. G. pasirašytinai patvirtino lietuvių ir rusų kalba apie tai, jog ji pinigus gavo ir pretenzijų neturinti. Kadangi lietuvių kalba įrašas nėra parašytas taisyklinga kalba, tikėtina, kad šį įrašą padarė pati J. G.. Prie įrašų ir parašų nenurodyta kiek ji gavo pinigų, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

49. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatymo leidėjas, nustatydamas kreditoriui pareigą išduoti prievolės įvykdymo patvirtinimą, siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymą, nes pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.65 straipsnio formuluotė bei pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, kad, jei išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

50. Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis). Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikšmingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo. Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

51. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas J. G. perduoda sutartyje nurodytą pinigų sumą, o ši patvirtino, kad pinigus gavo ir pretenzijų neturi. Tai, kad patvirtinimas buvo surašytas rusų ir lietuvių kalbomis, teismo vertinimu, patvirtina, kad J. G. pinigus gavo, tolimesni jos veiksmai - iškart po sutarties pasirašymo sudaryti vienašaliai sandoriai (testamentas, įgaliojimas), kurie buvo patvirtinti notariškai, taigi ji suprato savo veiksmų pasekmes ( perleisti konkretų turtą ieškovui) ir jų siekė. Ieškovo ir J. G. giminystės ryšiai nesieja. Kolegija vertina kaip neįtikėtiną situaciją, jog, padarius įrašus sutartyje apie pinigų gavimą, pretenzijų nebuvimą, dar papildomai ketinimus perleisti turtą ateityje sudarysiančioje sutartyje „užtvirtinus“ testamentu bei įgaliojimu, tarp šalių dar būtų likę neįvykdytų finansinių įsipareigojimų dėl pačio daikto kainos sumokėjimo. Iš to, kad J. G. nurodė, kad pretenzijų neturi, galima daryti išvadą, kad šalių sudarytas susitarimas atitiko jos valią. Pastabų dėl netinkamo prievolės įvykdymo ar tik dalinio įvykdymo sutartyje nėra.

52. Esant šalių ginčui dėl perduotos pinigų sumos dydžio, teismas laiko labiau tikėtinu, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovas pats pripažino, kad sutartyje dėl rašymo apsirikimo klaidos vietoj 12 000 Lt, buvo nurodyta 120 000 Lt suma, kad ieškovas pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimui perdavė J. G. būtent tokio dydžio sumą. Atsakovė, kad galimai sutarties šalys buvo susitarę dėl mažesnės žemės sklypų perdavimo kainos ir, kad ieškovas perdavė ne 12 000 Lt, o 1 200 Lt, kad gauta suma atliko kitokią nei mokėjimo už daiktą funkcija įrodymų nepateikė.

53. Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis ankščiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, klaidingai taikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariąją sutartį pažeidusio ir nesudariusio pagrindinės sutarties pardavėjo sutartinę atsakomybę bei kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas. Kadangi kreditoriaus reikalavimas įpėdiniams buvo pateiktas per trijų mėnesių po palikėjos mirties laikotarpį, todėl termino jam pateikti atnaujinti nereikalinga ir reikalavimas dėl jo atnaujinimo netenkinamas.

54. Patenkinus ieškinį, tenkinamas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 98 straipsnio 5 dalis).

56. Patenkinus ieškovo ieškinį perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme – iš atsakovės priteisiamas ieškovo sumokėtas 79 Eur žyminio mokestis bei 7,03 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis), kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos, atsakovės turėtos advokato pagalbos išlaidos iš ieškovo nepriteisimos.

57. Patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovui priteisiamas sumokėtas 79 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. K., 3 504 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturis eurus) skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (3 504 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 79 Eur (septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme .

Priteisti iš A. G., a.k(duomenys neskelbtini) V. K. 79 Eur (septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš A. G., a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėjai Eigirdas ČinkaRita DambrauskaitėDalia Pranckienė