- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-327-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26998-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- E. P., G. P.
- Ieškovas
- L. K., A. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. P. ir G. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. K. ir A. K. ieškinį atsakovams E. P. ir G. P. dėl nuosavybės teisių gynimo, nesusijusio su valdymo pažeidimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. P. ir G. P. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydami įpareigoti atsakovus per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patraukti želdinius (17 vnt. vakarinių tujų) ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos arba šiuo želdinius (17 vnt. vakarinių tujų) patraukti ne mažesniu nei 1 m atstumu ir pažeminti jas (nukirpti) iki 1,3 m. aukščio, už įsipareigojimo nevykdymą skirti atsakovams 10 Eur baudą, mokėtiną ieškovų naudai, už kiekvieną uždelstą įsipareigojimų įvykdyti dieną.
2. Nurodė, kad augalai pasodinti apie 15-30 cm atstumu nuo sklypo ribos, šiuo metu yra nuo 4 iki 6 m aukščio, kelia nepatogumų ieškovams valdant jų žemės sklypą, tuo pažeidžiamos ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, nuosavybės teisės. Atsakovų želdiniai pasodinti 2005-2006 m., nesilaikius teisės aktų reikalavimų, reglamentavusių želdinių sodinimo atstumą, želdinių aukščius, priežiūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovus E. P. ir G. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos patraukti želdinius (17 vnt. vakarinių tujų), esančius jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio ieškovams A. K. ir L. K., ribos arba patraukti šiuos želdinius (17 vnt. vakarinių tujų) ne mažesniu nei 1 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos ir suformuoti juos iki 2 metrų aukščio. Neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, skirti solidariai atsakovams E. P. ir G. P. ieškovų A. K. ir L. K. naudai 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Priteisti ieškovams iš atsakovų po 767,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo bei po 7,11 Eur iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai nuo 2014 m. birželio 2 d. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovai nuo 2008 m. liepos 25 d. yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Nuo 2004 m. balandžio 28 d. iki 2008 m. liepos 25 d. šis žemės sklypas nuosavybės teise priklausė L. M., atsakovės G. P. mamai, 2004 m. balandžio 28 d. įsigijusiai jį iš N. G.. Faktiškai žemės sklypo naudotojai buvo atsakovai, 2005 metais įsikėlę gyventi į jame esantį namą. Ieškovų ir atsakovų žemės sklypai ribojasi – šiaurės rytine iš atsakovų, šiaurės vakarine iš ieškovų pusės. Atsakovų žemės sklype 15-30 centimetrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos pasodinta 17 vienetų vakarinių tujų gyvatvorė, kurios aukštis yra nuo 4 iki 6 metrų. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
5. Tujų laja (šakos, esančios virš ieškovų pastatytos segmentinės tvoros) pereina į ieškovų žemės sklypą. Liudytoju apklaustas želdynų specialistas K. G. nurodė, kad dažniausiai augalo šaknys užima lajos plotą, paprastai laikoma, kad medžio šaknynas yra 1 metro atstumu nuo medžio kamieno, toliau yra ataugos. Įvertinus į tai, kad tujos pasodintos 15-30 cm atstumu nuo žemės sklypo ribos, darytina išvada, kad tujų šaknynas pereina ir į ieškovų žemės sklypą. Atsakovų auginamos gyvatvorės šaknynas pasižymi pakankamai dideliu tankiu, kas lemia, kad toje vietoje iš žemės yra paimama daug vertingųjų medžiagų, vandens. Šių duomenų pagrindu teismas laiko įrodytu, kad atsakovų gyvatvorė, pasodinta prie ieškovų žemės sklypo ribos, skurdina ieškovų žemės sklypą, riboja ieškovų teises naudojantis jiems priklausančio žemės sklypo dalimi, t. y. riboja jiems kaip savininkams CK 4.37 straipsnio 1 dalimi suteiktas teises naudotis žemės sklypo naudingosiomis savybėmis.
6. Pereinančios į ieškovų žemės sklypą tujų šakos lemia reguliarų ir pakankamai gausų nudžiūvusių šakų ir žiedynų kritimą ieškovų žemės sklype, o tai atitinkamai lemia, kad ieškovai reguliariai ir pakankamai intensyviai turi prižiūrėti želdynus, priklausančius atsakovams ir augančius atsakovų žemės sklype. Nudžiūvusios šakos ir žiedynai pakankamai tankiai uždengia žemę, kas neabejotinai neigiamai įtakoja ar įtakotų tose vietose sodinamų augalų fotosintezę bei atitinkamai jų gebėjimą augti. Negenimos tujų šakos dėl sunkaus sniego buvo prilenktos ant ieškovų pastatytos segmentinės tvoros, gadina tvorą.
7. Išdėstytų argumentų pagrindu, atsižvelgiant į ieškovų teisės naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu turinį, savininko teisių apimtį, teismas sprendė, kad ieškovai pagrindė ir įrodė savo kaip žemės sklypo savininkų teisių pažeidimą, gintiną CK 4.98 straipsnio pagrindu.
8. Raštiškų susitarimų dėl gyvatvorės sodinimo atstumo tarp šalims priklausančių žemės sklypų šalys byloje neteikė ir neįrodinėjo. Atsakovai savo veiksmų teisėtumą grindė tuo, kad tujų gyvatvorė buvo pasodinta iki 2004 m. balandžio 28 d., buvusios žemės sklypo savininkės N. G. laikantis tuo metu galiojusių reikalavimų, kurie nenumatė tujų sodinimo atstumo nuo kaimyninių sklypų ribų. Pirmosios instancijos teismas ištyręs bei įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, išklausęs liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad tujų gyvatvorė prie ieškovų ir atsakovų žemės sklypo ribos, tokia, kokia ji auga dabar, į gyvatvorės eilę buvo susodinta po 2004 m. balandžio 28 d., tikėtina 2005-2006 metais, tvarkant gerbūvį atsakovams priklausančiame žemės sklype.
9. Nuo 2004 m. balandžio 7 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. D1-128 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos Ministro 2003 m. gruodžio 24 d. Įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo pakeitimo ir 1998 m. gruodžio 22 d. Įsakymo Nr. 276 „Dėl Respublikinio statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ (duomenys neskelbtini)92 taikymo“ numatė įpareigojimą, jog kaimyninių sklypų ribų krūmų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi būti ne mažesni kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – 2 m, kitų medžių – 3 m; formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m (1 priedas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“, 5-6 punktai). Tokia Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ redakcija galiojo iki 2012 m. spalio 7 d. Nuo 2006 m. sausio 1 d. galiojo ir Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 9 priede įtvirtinti analogiški reikalavimai – nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m; kitų medžių – 3 m; formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Byloje nustačius, kad ne anksčiau nei 2004 m. balandžio 28 d., labiausiai tikėtina 2005-2006 metais, faktiniai žemės sklypo savininkai – atsakovai pasodino tujų gyvatvorę 15-30 centimetrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos, konstatuojama, kad jie pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, nes pasodino tujų gyvatvorę arčiau sklypo ribos, nei tai buvo leidžiama. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai prieš sodinant gyvatvorę būtų sudarę susitarimą su tuometiniais žemės sklypo savininkais ar vėliau ieškovais dėl pasodintos gyvatvorės kitokio leistino atstumo, nei numatė minėtas teisės aktas, ir jos leistino aukščio.
10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2007 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklės įsigaliojo 2008 m. sausio 6 d. Vėlesnės Taisyklių redakcijos (2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo redakcija) 2 punkte nustatyta, kad taisyklių atskiri punktai taikomi ir veisiant medžius ir krūmus ir privačiose žemėse. Pagal Taisyklių (redakcija nuo 2019 m, balandžio 24 d.) 5.11 papunktį, be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu medžiai ir krūmai veisiami taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, pagal kurį gyvatvorė formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus pietinę (tarp 135o ir 225o) sklypo pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio. 2022 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-10 šis priedas buvo pakeistas nustatant, kad gyvatvorė formuojama ne aukštesnė kaip 2 m, išskyrus šiaurinę (tarp 315o ir 45o) sklypo pusę, kur gyvatvorė turi būti iki 1,30 m aukščio.
11. Sprendžiant šalių ginčą dėl įpareigojimo sutrumpinti auginamų tujų aukštį iki 1,3 metro, teismas pažymėjo, jog akivaizdu, kad tujos 2005-2006 metais, jų sodinimo metu, nebuvo 4-6 metrų aukščio, tujos užaugo iki šio aukščio per eilę metų, o atsakovai, prižiūrėdami tujų gyvatvorę, teisės aktų, reglamentuojančių maksimalų jos formavimo aukštį, nesilaikė. Nagrinėjamu atveju atsakovų tujų gyvatvorė yra pasodinta ir auga jų žemės sklypo šiaurės rytų pusėje. šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrįstas ieškovų teiginys, kad atsakovai nesilaikė želdinių priežiūros taisyklių reikalavimų, leido gyvatvorei užaugti iki 4-6 metrų aukščio, kas prieštarauja nurodytiems teisės aktų reikalavimams ir taip pat pažeidžia ieškovų daiktines teises. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovai neįvykdė pareigos įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
12. Ieškovams įrodžius savo kaip žemės sklypo savininkų teisių pažeidimą, gintiną CK 4.98 straipsnio pagrindu, o atsakovams neįrodžius, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovus perkelti gyvatvorę nuo žemės sklypų ribos tenkino (CK 4.98 straipsnis).
13. Teismas atsižvelgęs, kad nuo 2022 m. sausio 20 d. įsigaliojo Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių priedo „Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu“ (nauja įsakymo redakcija nuo 2022 m. sausio 20 d.) reikalavimai, reglamentuojančius augančių gyvatvorių aukštį, atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų, medžių ir krūmų, užaugančių aukštesnių nei 3 m arba formuojamų aukštesnių nei 3 m, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio žemės sklypo visose pusėse, išskyrus šiaurinę, yra 3 m, gyvatvorės, skiriančios kaimyninius sklypus, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, yra 1 m, gyvatvorė gali būti formuojama iki 2 m aukščio, išskyrus šiaurinę pusę, kurioje gyvatvorė neturi būti aukštesnė nei 1,30 m. bei į ieškovų pareikštus reikalavimus, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių nuostatas, atsakovai, jų pasirinkimu, įpareigojo patraukti želdinius (17 vnt. vakarinių tujų) ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos arba šiuos želdinius (17 vnt. vakarinių tujų) patraukti ne mažesniu nei 1 m atstumu ir pažeminti juos (nukirpti) iki 2 m aukščio.
14. Teismas atsakovų siūlomą nustatyti terminą įvykdyti teismo įpareigojimus iki kito vegetacinio laikotarpio vertino kaip nekonkretų, be to, atsakovams nepalankus teismo sprendimas galėtų įsiteisėti ir neprasidėjus vegetaciniam laikotarpiui, todėl nustatė konkretų, tačiau ilgesnį nei ieškovų prašytas, 3 mėnesių terminas atsakovams įvykdyti teismo įpareigojimams, o tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas per nustatytą terminą, numatė, kad ieškovų naudai atsakovams solidariai būtų skirta 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną (CPK 273 straipsnio 3 dalis).
15. Konstatavęs, kad pasodinant tujas nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, kurių laikantis yra sodinami želdiniai nuo besiribojančių žemės sklypų ribų, ir įpareigojant pašalinti šį pažeidimą, teismas vertino, kad atsakovų nurodyta priemonė – tujų apkarpymas iki 2 m aukščio – būtų adekvati (proporcinga) siekiant pašalinti nustatytus ieškovų teisių pažeidimus.
16. Atsižvelgęs, kad tarp šalių santykiai konfliktiški, ieškovai 2021 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. išsiuntė atsakovams rašytinius pranešimus nurodydami, kad tujos nėra prižiūrimos, negenimos, užstoja šviesą, prašė tujas patraukti. Atsakovams tujų neperkėlus, ieškovai į teismą kreipėsi, ne tik dėl tujų aukščio sukeliamų neigiamų veiksnių, bet ir su tujų, jų šaknyno poveikiu prie namo esančiai vejai, grindiniui, prie sklypų ribos pastatytai tvorai. Atsižvilgęs į šias aplinkybes, Padarė išvadą, kad arčiau nei teisės aktų leistinu - 15-30 m atstumu nuo sklypo ribos augančios gyvatvorės nugenėjimas iki 2 m aukščio neužtikrintų, kad nebūtų pažeidžiama ieškovų pastatyta tvora, ypatingai žiemos sezonu, kai dėl sunkaus sniego tujų šakos lenkiamos žemyn. Sprendė, kad atsižvelgiant į šalių santykius, tokia priemonė neužtikrintų, jog ateityje dėl jų vėl nekils ginčų ir nebus pažeidžiamos ieškovų teisės.
17. Priešingai vertinti šios situacijos nesudaro pagrindo atsakovų argumentai, kad tujų gyvatvorė užtikrina jų poreikį į privatumą. Atsakovai teisės į privatumą negali įgyvendinti draudžiamu būdu, pasodindami tujas ne pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju atsakovų teisės į privatumą įgyvendinimas atvirkščiai proporcingas ieškovų galimybei įgyvendinti žemės sklypo savininkų teises.
Dėl ieškinio senaties taikymo
18. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi, kasacinio teismo išaiškinimu, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami teisiniai padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Konstatavo, kad ieškovų teisių pažeidimas yra tęstinis, egzistavo ieškinio pareiškimo dieną, todėl atsakovų argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino, atmetė kaip nepagrįstus.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. A. E. P. ir G. P. (toliau ir apeliantai) apeliaciniu skundu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir nauju spendimu ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
19.1. teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl tujų pasodinimo laiko ir nustatė, kad tujos buvo pasodintos 2005-2006 metai, nepagrįstai vadovavosi tik liudytojų parodymų dalimi bei ieškovų pateiktomis išimtinai 2005-2006 nuotraukomis ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo, nepagrįstai atmesdamas liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad tujos buvo pasodintos iki 2004 m.;
19.2. neįvertino ieškovų elgesio, nes tik 2021 m. ieškovai pareiškė pretenzijos dėl dujų pasodinimo, dėl ko atsakovai atsidūrė nepalankioje procesinėje padėtyje, nes jiems reikia įrodinėti aplinkybes, kurios vyko prieš 20 metų;
19.3. ginčo tujos buvo pasodintos vadovaujantis tujų sodinimo metu (iki 2004 metų) buvusiu reglamentavimu, kuris nenustatė tujų sodinimo atstumų nuo kaimyninio sklypo ribų, todėl teismas sprendime neapgrįstai bei neteisėtai konstatavo, kad sodinant ginčo tujas buvo pažeisti teisės aktuose numatyti atstumai iki sklypo ribos;
19.4. teismas sprendime išėjo iš ieškinio reikalavimo ribų, nes ne tik vertino įvairias aplinkybes, nesusijusias su ginčo tujų pasodinimo atstumais, bet ir savarankiškai koregavo ieškovų reikalavimą pagal pasikeitusius teisės aktų reikalavimus;
19.5. atsakovams šiuo metu priklausančiame sklype buvo pasodintos iki 2004 metų, taigi 18 metų dėl jų nekilo ginčų, jos augo užstodamos ieškovams, šiuo metu priklausančiame sklype, esančius neišvaizdžius pamatus, suteikė atsakovams privatumą nuo kaimyninio sklypo. Todėl tujų patraukimas iš esmės neatitiktų proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų.
Atsiliepimas
20. Ieškovai A. K. ir L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, prijungti papildomus įrodymus (foto nuotraukas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:
20.1. teismas savo išvadą dėl tujų pasodinimo laiko, tinkamai motyvavo ir argumentavo skundžiamame sprendime, nurodė kodėl vadovavosi vienais liudytojų parodymais, o kitus atmetė, todėl atsakovų argumentas yra nepagrįstas;
20.2. atsakovai ilgamečiu savo neveikimu sąlygojo ginčo situacijos susidarymą, ieškovai nėra atsakingi už atsakovų įrodinėjimo galimybes;
20.3. šiuo atveju proporcingumo principai nėra pažeidžiami, nes teismas įpareigojo atsakovus tujas patraukti nuo ieškovų sklypo ribos, taip užtikrinant ieškovų teisėtus interesus, atsakovai nenurodė kokie jų interesai tokiu sprendimu yra pažeidžiami;
20.4. teismas negatorinio ieškinio atveju yra laisvas pasirinkti nuosavybės gynimo formas, todėl pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pagrįstai nurodė tinkamą tujų aukštį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
22. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių gynimo, nesusijusio su valdymo pažeidimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Ieškovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą papildomai pateikė naujus įrodymus – fotonuotraukas. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu ir tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
25. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovų reikalavimus, padarė klaidingas, nepagrįstas įrodymais išvadas. Ieškovų pateikti įrodymai bei liudytojų parodymai, kuriais teismas vadovavosi, nepatvirtina sprendime nustatytų aplinkybių, kad tujos buvo pasodintos po 2004 m. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.
26. CK 4.98 straipsnis, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2012).
27. Byloje iš esmės kilo ginčas atsakovams priklausančiame žemės sklype pasodintų tujų reikšmės apeliantų nuosavybės teisės pažeidimams. Byloje nustatyta ir neginčijamos faktinės aplinkybės, atsakovų sklype esančios tujos yra pasodintos 15-30 cm nuo ieškovų sklypo ribos, tujų aukštis yra apie 4 – 6 metrus.
28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).
30. Byloje nesant šalių susitarimo ar leidimo sodinti tujas arčiau nei leidžia įstatymas atstumu, ieškovai aplinkybę, kad tujos buvo pasodintos po 2004 m. įrodinėjo dendrologo K. G. išvada bei parodymais, kuris nurodė, kad tikėtini tujų sodinimo metai (2005-2006 m.), skaičiuojant augalų kamienų metines rieves, yra vėliausi, tačiau lieka tikimybė, kad tujos galėjo būti pasodintos anksčiau bei liudytojų parodymais. Teismo vertinimu šioje byloje yra svarbūs liudytojos N. G. parodymais, kuriais ji kaip buvusi sklypo savininkė patvirtino, kad ji tujų nesodino. Nors apeliantai kelia abejones dėl liudytojos N. G. parodymų nepatikimumo, nes ji neprisiminė kai kurių, anot apeliantų svarbių faktų, tačiau šioje byloje svarbiausia aplinkybė, kurią patvirtino liudytoja yra ta, kad sklype ji augino tujų daigus, tačiau jų niekada ties riba su kaimynais nesodino, nes tam nebuvo poreikio, o visus tujų sodinukus, pardavusi sklypą išsikasė. Ši liudytoja, nors ir kviesta ieškovų, tačiau teismo sprendimas neturės įtakos, ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo laikyti ją šališka. Bylos duomenys patvirtina, kad 2005-2006 m. atsakovų sklype buvo tvarkomas gerbūvis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė tikėtiną išvadą, kad būtent tvarkant gerbūvį ir buvo sodinami dekoratyviniai augalai. Ieškovų 2005-2006 m. aerofotografija, kurioje užfiksuota, kad 2005 m. birželio mėn., ginčo tujų tuo metu dar nebuvo, galbūt nėra labai patikimas įrodymas dėl galimo netikslumo, tačiau ji nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų. Apeliantų kviesti liudytojai, priešingai nei teigia atsakovai, šių aplinkybių nepaneigė, be to jie yra susiję su atsakovais asmeniniais santykiais, todėl jų parodymai apie tujų sodinimo laiką, vertinti rezervuotai.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ir byloje nustatytas tujų sodinimo aplinkybes, liudytojos N. G. parodymus ir dendrologo K. G. išvadą, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas, apsvarstęs ir pasisakęs dėl ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą bei teisingai pripažinęs byloje esančių įrodymų visumą leidžiančią manyti esant labiau tikėtina, jog tujos buvo pasodintos po 2004 m.
32. Byloje nustačius, kad ginčo tujos pasodintos po 2004 m. apie 15-30 cm nuo tvoros krašto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tujos buvo pasodintos pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus ir šiuo pagrindu atmeta apeliantų apeliacinio skundo argumentus, jog tujos buvo sodintos nesant teisėtų apribojimų - teisiniam reguliavimui. Bylos duomenimis tujos yra pasodintos ir prižiūrimos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kas pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti ieškovų daiktinių teisių pažeidimo faktą, kuris šiai dienai nėra pašalintas.
33. Atsakovai nurodė, kad ieškovų byloje prašytos taikyti jos teisių gynimo priemonės neatitiktų proporcingumo principo, nesąžiningai ir labai dideliu mastu apribotų atsakovų teises ir teisėtus interesus (pažeistų atsakovų privatumą), tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovų teisė į privatumą, negali būti užtikrinama neleistinomis priemonėmis bei pažeisti ieškovų nuosavybės teises. Todėl pagrįstai atsižvelgęs ir į šalių konfliktiškus santykius bei į keliamą žalą kaimynų sklypui (neigiamą poveikį namo vejai, grindiniui, prie sklypų ribos pastatytai tvorai) įpareigojo atsakovus perkelti tujas įstatyme numatytu atstumu.
34. Nors atsakovai teigia, kad perkant sklypą gyvatvorę ieškovai matė, kokiu atstumu nuo žemės sklypo ribos tujos buvo pasodintos ir priekaištų dėl atstumo nereiškė, tai neturi teisinės reikšmės, nes kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis.). Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Pripažintina, kad neturi reikšmės, kada ieškovai kreipėsi dėl teisės pažeidimo gynimo, nes ieškovams nedavus atsakovams sutikimo tujas sodinti arčiau nei įstatyme nustatytas atstumas, atsakovai nuolat pažeidžia ieškovų teises ir šis pažeidimas nėra likviduotas.
35. Apeliantai nesutinka su teismo nustatytu terminu pašalinti pažeidimus, jų teigimu, teismas atsižvelgęs į sprendimo įpareigojimo įvykdymo specifiką – perkelti tujas, turėjo nurodyti ne konkretų terminą, o nurodyti, kad sprendimas turi būti įvykdytas iki kito vegetacinio laikotarpio pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad viešai prieinamais duomenimis tujas rekomenduojama sodinti ankstyvą rudenį (rugpjūčio — rugsėjo mėn.), kad iki žiemos spėtų įsišaknyti, arba pavasarį — balandžio mėnesį ir pirmoje gegužės pusėje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 mėnesių terminas yra optimalus (iki rugsėjo mėnesio 22 d.), atsakovai turės pakankamai laiko jiems pasiruošti ir užtikrina, kad perkeltos tujos prigis, todėl nėra pagrindo jo keisti.
36. Ieškovai, savo teises prašė apginti dviem alternatyviais būdais, atsakovų pasirinkimu: patraukti želdinius ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos, jei atsakovai nori juos auginti kaip medžius, arba patraukti želdinius ne mažesniu nei 1 metro atstumu, tačiau tokiu atveju gyvatvorę suformuoti iki 1,30 m aukščio.
37. Nuo 2022-01-20 įsigaliojusius Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių priedo „Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu“ reikalavimus, reglamentuojančius augančių gyvatvorių aukštį, atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų, medžių ir krūmų, užaugančių aukštesnių nei 3 m arba formuojamų aukštesnių nei 3 m, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio žemės sklypo visose pusėse, išskyrus šiaurinę, yra 3 m, gyvatvorės, skiriančios kaimyninius sklypus, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, yra 1 m, gyvatvorė gali būti formuojama iki 2 m aukščio, išskyrus šiaurinę pusę, kurioje gyvatvorė neturi būti aukštesnė nei 1,30 m.
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į tai kad ieškovai savo reikalavimą grindė teisės aktų, reglamentuojančių želdinių aukštį, atstumus, nuostatas, pasikeitus įstatyminiam reikalavimui, ieškinio reikalavimą dėl tujų trumpinimo aukščio nustatė, pagal galiojančius teisės aktus. Šiuo atveju, sutiktina su ieškovų argumentais, kad savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai, tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje aprašytos aplinkybės leidžia spręsti, kad esamos atsakovų gyvatvorės aukštis turi būti ribojamas šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių augančių gyvatvorių aukštį (4.98 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą, tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami santykių klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą, pagrįstą, išsamiai motyvuotą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Atsakovų skundą atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovai pateikė įrodymus, kad turėjo 605 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Į. R. nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, ieškovų patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi ir priteisiamos iš atsakovų (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams A. K., (duomenys neskelbtini) ir L. K. (.duomenys nesklebtini) iš atsakovų E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.