- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-2428-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24796-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- A. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ir atsakovo A. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovo A. R. priešieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko D. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. B.; priteisti nepilnamečiam vaikui D. R. iš vaiko tėvo atsakovo A. R. 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir pervedant išmokas į uzufrukto teisėmis šias lėšas valdančios vaikų motinos J. B. banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos; nustatyti tėvo A. R. bendravimo su vaiku D. R. tvarką, nurodytą ieškinio 10.1 – 10.10 punktuose, t. y.:
10.1. Bendravimo su vaiku tvarka iki vaikui sukaks 1 metai:
10.1.1 Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 12 val.;
10.1.2 Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – trečiadienį, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.;
10.1.3 Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.;
10.2 Bendravimo su vaiku tvarka nuo vaiko vienerių metų (duomenys neskelbtini) iki vaikui sukaks du metai:
10.2.1 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį 2 valandų laikotarpiui 10 val. iki 12 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
10.2.2 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 2 valandų laikotarpiui 18 val. iki 20 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
10.2.3 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
10.3 Bendravimo su vaiku tvarka nuo (duomenys neskelbtini) (kai vaikui sukaks 2 metai) iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę:
10.3.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.
10.3.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 17 - 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.;
10.3.3. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17-18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.;
10.4 Bendravimo su vaiku tvarka, nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę:
10.4.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.
10.4.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t.y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17-18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.;
10.4.3. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo pavasario, žiemos ir rudens, vasaros mokslo atostogų, iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinęs su vaiko motina vaiko paėmimo datą ir laiką, informuoti apie atostogų vietą. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvams geranoriškai nesusitarus, pirmenybę nustatyti norimą atostogų laiką su vaiku norimu laiku poriniais metais turi motina, neporiniais – tėvas.
Kitos bendravimo tvarkos nuostatos:
10.5. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais – su motina; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Šv. Velykų dieną, t. y. neporiniais metais Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais – su tėvu; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį).
10.6. Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms;
10.7. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, tėvas su vaiku praleidžia iki dviejų savaičių trukmės atostogas per metus, iš anksto prieš dvi savaites suderinęs su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą bei laiką ir informavęs apie atostogų vietą. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis.
10.8. Iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki dviejų savaičių trukmės laikotarpiu, prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti dėl bendravimo laiko atostogų metu poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais – tėvui.
10.9. Pirmenybė teikiama specialiajai (švenčių, atostogų) prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką;
10.10. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais – telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini) ; gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė nurodė, kad šalys nebuvo sudariusios santuokos, nuolat kartu negyveno, tačiau palaikė draugiškus santykius. J. B. pastojus, A. R. nutraukė santykius. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. R.. Šalys buvo susitarusios, kad atsakovas teiks sūnui 250 Eur dydžio išlaikymą, tačiau vėliau jis vienašališkai nusprendė, kad sutartas išlaikymas yra per didelis ir pradėjo mokėti po 150 Eur į mėnesį. Ieškovės nuomone, abu tėvai turi skirti apie 500-560 eurų per mėnesį. Šią sumą sudaro: vaikui tenkanti būsto kredito dalis – apie 87 Eur, komunalinių mokesčių dalis – apie 37 Eur; transporto išlaidos – apie 30 Eur; maistas – apie 70-80 Eur; vaiko drabužiai, avalynė – apie 100 Eur; sauskelnės – 60 Eur; sveikata (vaistai, vitaminai) – apie 15 Eur; žaislai ir kitos priemonės – apie 137 Eur; atostogos ir pramogos, nenumatytos išlaidos – 20-30 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Taip pat ieškovė nurodė, jog atsakovas lankosi ieškovės namuose ir būna su kūdikiu tik jam patogiu laiku, be to, grasina ieškovei, kad jei penkias dienas nepamatys vaiko, praneš tarnyboms. Mano, kad racionalu nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgiant į vaiko amžių, kadangi skirtingais laikotarpiais vaiko režimas ir galimybės būti toli nuo motinos yra skirtingos.
2. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko D. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. B., priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo 161 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti tėvo A. R. bendravimo su vaiku D. R. tvarką:
1. Bendravimo su vaiku tvarka iki vaikui sukaks 1 metai:
1. Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antrą porinį savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 16.00 val.;
2. Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – pirmadienį ir trečiadienį laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.;
3. Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje esant motinai kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį, trečiadienį ir penktadienį, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val.;
2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo vaiko vienerių metų (duomenys neskelbtini) iki vaikui sukaks du metai:
2.1 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį 6 valandų laikotarpiui 10.00 val. iki 16.00 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
2.2 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – pirmadienį ir trečiadienį 2 valandų laikotarpiui 18 val. iki 20 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
2.3 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį, trečiadienį ir penktadienį, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;
3. Bendravimo su vaiku tvarka nuo (duomenys neskelbtini) (kai vaikui sukaks 2 metai) iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę:
3.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17-18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.
3.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną – pirmadienį ir trečiadienį 17 - 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; arba nuvedant vaiką sekančią dieną į ugdymo įstaigą. 3.3. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį, trečiadienį ir penktadienį, 17-18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; arba kitą dieną nuveda vaiką į ugdymo įstaigą.
4. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos:
4.1. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais - su motina; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Šv. Velykų dieną, t. y. neporiniais metais Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais - su tėvu; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį).
4.2. Pagal rotacijos principą nuo vaiko pirmo gimtadienio kas antrus metus, ir pirmą vaiko gimtadienį tėvas švenčia su vaiku be ginčo, tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais (nuo pirmojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai - pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai - motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui - pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms;
4.3. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, tėvas su vaiku praleidžia iki dviejų savaičių trukmės atostogas per metus, iš anksto prieš vieną savaitę suderinęs su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą bei laiką ir informavęs apie atostogų vietą. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis.
4.4. Iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki dviejų savaičių trukmės laikotarpiu, prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti dėl bendravimo laiko atostogų metu poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais - tėvui. Dėl vaiko išvykimo į užsienį motina privalo gauti tėvo sutikimą raštu.
4.5. Pirmenybė teikiama specialiajai (švenčių, atostogų) prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką;
4.6. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta.
4.7. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais - telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo.
4.8. Priteisti atsakovei prievolę pranešti ieškovui apie vaiko vizitus pas gydytojus bei vaiko būklę bei gydymo eigą.
4.9. Išvežant vaiką į užsienį gauti atsakovo sutikimą raštu.
Atsiliepimas
2.1. Atsakovas nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodomi žaislai ir kitos priemonės negali kainuoti 274 Eur per mėnesį, kadangi per metus tai sudarytų 3288 Eur. Ieškovės reikalaujama iš atsakovo 250 Eur pinigų suma neadekvati esamai padėčiai ir realiems vaiko poreikiams. Ieškovė gauna apie 700 Eur motinystės išmokos ir 70 Eur vaiko pinigų, todėl atėmus būsto kredito išlaidas bei pridėjus 161 Eur išlaikymo sumą, susidaro 757 Eur suma, kuri pakankama pragyventi; ieškovei pradėjus dirbti, jos pajamos bus apie 1 000 Eur per mėnesį. Pasak atsakovo, jo pajamos darbovietėje nėra didesnės nei vienas tūkstantis eurų. Ieškovė riboja tėvo matymąsi su sūnumi, šalims dažnai nepavyksta susitarti dėl konkretaus atvykimo pas vaiką laiko, kyla nuolatiniai konfliktai. Atsakovas nori matytis su vaiku bent kelis kartus per savaitę.
3. Ieškovė prašė atmesti atsakovo A. R. priešieškinį kaip nepagrįstą (tą dalį, kuri nesutampa su ieškinio reikalavimais). Atsiliepime nurodė, jog ieškovė siūlė bendravimą kūdikiui iki dviejų metukų nuo 10 val. iki 12 val., nes vaikui nuo 12 val. yra pietų miego metas. Teigė, jog būtent ieškinyje suformuluota bendravimo tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus, režimą, vaiko ir tėvų interesų derinimą. Priešieškiniu prašoma nustatyti tvarka, kai bendraujama vaiko motinos namuose metų porinėmis savaitėmis net 4 dienas, o neporinėmis - 3 dienas nepriimtina, kadangi šalių santykiai yra įtempti; be to, ieškovė nori turėti bent kelias dienas per mėnesį, kuomet galėtų su vaiku išvažiuoti į tėvų sodą. Nuo dvejų metukų amžiaus tėvas prašo pasiimti pas save vaiką per dažnai. Tai pažeistų mažamečio vaiko saugumo jausmą, vaikas gali nebesuprasti, kur jo tikrieji namai, gali būti pažeistas dienotvarkės režimas, kuris tokiame amžiuje yra itin svarbus. Atsakovo prašoma nustatyti alternatyva, kad vaiką savaitgalį tėvas grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. arba nuveda sekančią dieną į ugdymo įstaigą, vaikui nėra priimtina. Nuostata turi būti konkreti, siekiant aiškumo ir stabilumo. Pažymi, kad vienerių ir dvejų metų vaikas dar itin prisirišęs prie motinos ir negalės praleisti gimtadienio be mamos ne savo gyvenamojoje vietoje. Reikalavimas dėl kiekvieno vaiko išvykimo į užsienį motinai privalomai gauti tėvo rašytinį sutikimą, ieškovės nuomone, yra nepagrįstas ir perteklinis. Prašymas teikti ataskaitas apie gydymo eigą ir t.t., kurią gali sužinoti ir vaiko tėvas, taip pat yra perteklinis ir nepagrįstas. Priešieškinyje pateikiama vaiko poreikių lentelė yra itin minimali. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių teikti didesnio. Šalys neturi kitų išlaikytinių, abu yra jauni ir darbingi asmenys, gebantys teikti ne tik būtinuosius minimalius vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą.
4. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VVAĮT) pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais vaiko poreikiais. Priešieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis neatitinka vaiko interesų bei teismų praktikos, yra akivaizdžiai per mažas tenkinti net minimalius vaiko poreikius. Priešieškinyje prašoma nustatyti atsakovo ir jo mažamečio vaiko bendravimo tvarka maksimali ir pakankama mažamečio vaiko glaudžiam ir saugiam emociniam ryšiui su tėvu užtikrinti, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių bei dienos režimo ypatumus, derintina su motinos siūloma bendravimo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečio vaiko D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. B. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo A. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. R. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki vaiko pilnametystės; nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. R. tvarką, pagal kurią:
1. Bendravimo su vaiku tvarka nuo vaiko vienerių metų (duomenys neskelbtini) iki vaikui sukaks dveji metai:
1.1 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį 2 valandų laikotarpiui 10 val. iki 12 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
1.2 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 2 valandų laikotarpiui 18 val. iki 20 val., grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
1.3 Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą.
2. Bendravimo su vaiku tvarka nuo (duomenys neskelbtini) (kai vaikui sukaks 2 metai) iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę:
2.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 - 18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.
2.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis yra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dieną - trečiadienį 17 - 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.
2.3. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.
3. Bendravimo su vaiku tvarka, nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę:
3.1. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį t. y. metų porinių savaičių savaitgaliais: šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val., paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį vaiko tėvas pasiima vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 - 18 val. ir grąžina vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 20 val.
3.2. Tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos kas antros savaitės, t. y. savaitės, kurios savaitgalis nėra priskirtas tėvui praleisti su sūnumi, darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, 17 - 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.
3.3. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę jo pavasario, žiemos ir rudens, vasaros mokslo atostogų, iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinęs su vaiko motina vaiko paėmimo datą ir laiką, informuoti apie atostogų vietą. Su vaiku tėvai atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvams geranoriškai nesusitarus, pirmenybę nustatyti norimą atostogų laiką su vaiku norimu laiku poriniais metais turi motina, neporiniais – tėvas.
4. Kitos bendravimo tvarkos nuostatos:
4.1. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks dveji metai, pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su tėvu, o poriniais – su motina; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Šv. Velykų dieną, t. y. neporiniais metais Velykų dieną sūnus švenčia su motina, o poriniais – su tėvu; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms; tėvas su vaiku bendrauja Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), motina su vaiku praleidžia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį).
4.2. Pagal rotacijos principą nuo vaiko trejų metukų gimtadienio kas antrus metus tėvas švenčia su sūnumi jo gimtadienį (gimtadienio dieną ar pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais (nuo trečiojo vaiko gimtadienio) tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su sūnumi gimtadienio dieną, o motinai – pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai – motinai suteikiama teisė švęsti kartu sūnaus gimimo dieną, o tėvui – pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms.
4.3. Nuo to laiko, kai vaikui sukaks du metai iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, tėvas su vaiku praleidžia iki dviejų savaičių trukmės atostogas per metus, iš anksto prieš dvi savaites suderinęs su motina atostogų ir vaiko paėmimo datą bei laiką ir informavęs apie atostogų vietą. Su vaiku motina atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis.
4.4. Iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku kartą per metus iki dviejų savaičių trukmės laikotarpiu, prieš dvi savaites iki atostogų pradžios pranešusi tėvui apie atostogų datą ir vietą. Su vaiku atostogų metu tėvas susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šalims dėl atostogų laiko nesutarus taikiai, pirmenybė pasirinkti dėl bendravimo laiko atostogų metu poriniais metais tenka motinai, neporiniais metais – tėvui.
4.5. Pirmenybė teikiama specialiajai (švenčių, atostogų) prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką.
4.6. Tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Tėvai naudoja šias komunikavimo priemones (skubiais klausimais – telefono ryšį, ne tik el. paštą) ir gyvena tokiais adresais: J. B.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini); A. R.: tel. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini); gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei pasikeičia šie duomenys, vaiko tėvai privalo informuoti vienas kitą apie naujus duomenis ne vėliau kaip per 3 dienas nuo duomenų pasikeitimo.
Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovei 2 008 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovui 95 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 54 Eur žyminio mokesčio ir 12,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Nustatęs, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra pakankamos sąlygos nepilnamečiui sūnui vystytis ir augti, kad nuo pat gimimo šalių sūnus gyvena su motina, kuri nuolat juo rūpinasi, užtikrina tinkamas sąlygas gyventi, augti, tobulėti, teismas tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimą dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina.
7. Įvertinęs surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, abu yra jauni, sveiki, išsilavinę, darbingo amžiaus žmonės, turintys vienodą pareigą išlaikyti vieną, specialių poreikių neturintį, vaiką, galintys ir turintys dėti visas įmanomas pastangas gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad vaikas turi turėti gyvenamąjį būstą, todėl gyvenamojo būsto išlaidos (būsto nuomos ir/ar būsto kredito išraiška) įskaičiuotinos į vaiko poreikius, tačiau, teismo vertinimu, turi būti skaičiuojama ne ½, o ¼ šių išlaidų dalis. Teismo vertinimu, analogiškai turi būti skaičiuojama ir komunalinių mokesčių suma, nes kiekvienas iš tėvų turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaikui tenkančios šių išlaidų dengimo sumos. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, iš gautos sumos teismas atėmė valstybės pagal Išmokų vaikams įstatymą mokamą išmoką ir gautą sumą padalino iš dviejų. Teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
8. Kadangi sprendimo priėmimo metu vaikui yra sukakę vieneri metai, teismas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką iki vaikui sukaks vieneri metai atmetė. Teismas nurodė, kad papildomo ugdymo užsiėmimai neturi būti priežastimi riboti tėvo matymąsi su vaiku. Teismas sutiko su ieškovės motyvais, kad atsakovo reikalavimai dėl kiekvieno vaiko išvykimo į užsienį gauti tėvo rašytinį sutikimą bei priteisti ieškovei prievolę pranešti atsakovui apie vaiko vizitus pas gydytojus bei vaiko būklę ir gydymo eigą yra nepagrįsti bei pertekliniai, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.174 straipsnio 3 dalį kito vaiko tėvo rašytinis sutikimas būtinas tik vaiko išvežimo nuolatiniam gyvenimui užsienyje, be to, vaiko tėvas turi teisę pats gauti visą medicininę informaciją apie savo sūnaus sveikatos būklę, gydymo eigą ir pan. Pažymėjo, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tėvai turi lygias teises bendrauti su vaiku pusę vaikų atostogų metu, priklausomai nuo mokslo metų režimo, o ne pusę tėvų atostogų laiko. Įvertinęs šalių paaiškinimus, VVAĮT išvadą bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovės ieškiniu siūloma atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, išskyrus dalį dėl atsakovo bendravimo su vaiku iki vaikui sueis vieneri metai, labiau atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia abiejų tėvų lygiateisiškumo principo, todėl iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, o atsakovo priešieškinį šioje dalyje atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
9. Ieškovė J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti (arba pakeisti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies atmestas ieškovės ieškinys ir nutarta priteisti iš atsakovo A. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. R. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirta ieškovė, ir išspręsti ginčą iš esmės - tenkinti ieškovės J. B. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo visiškai ir priteisti nepilnamečiam vaikui D. R. iš vaiko tėvo atsakovo A. R. 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir pervedant išmokas į uzufrukto teisėmis šias lėšas valdančios vaikų motinos J. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, perskirstyti pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant visas ieškovės patirtas išlaidas iš atsakovo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovės nuomone, abu tėvai turi skirti mažiausiai apie 550-600 eurų per mėnesį. Pabrėžė, kad tai tik preliminarios išlaidos, suvestos vaikui esant kelių mėnesių amžiaus; be to, dėl motinos finansinės padėties (atsakovui mokant 150 Eur išlaikymą) išlaidos yra mažesnės nei turėtų būti. Poreikiai su laiku tik didėja. Teismas neanalizavo visų pateiktų įrodymų, skaičiavimų ir motyvų, iš esmės neargumentavo, kodėl priteisia būtent 200 Eur išlaikymą vaikui.
9.2. Minimalaus vaikui reikiamo išlaikymo iš abiejų tėvų nereikėtų įrodinėti. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose.
9.3. Teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo būsto išlaidų, padarė klaidą. Vaiko poreikių lentelėje nurodomi visi vaiko poreikiai/išlaidos vaikui, o ne tik tėvui ar motinai tenkanti 1/2 dalis. Visa vaikui tenkanti suma yra proporcingai dalinama abiems tėvams. Būsto kredito išlaidas teismas pripažino pagrįstomis, tačiau jeigu teismas laikytų, kad pusė būsto kredito sumos nelaikytina vaiko poreikiais, į ją privalu atsižvelgti, skaičiuojant motinos pajamas. Pažymi, kad iš pirmais vaiko auginimo metais gaunamos apie (duomenys neskelbtini) Eur išmokos ir (duomenys neskelbtini) Eur vaiko pinigų atėmus būsto kredito išlaidas, gaunamos tik 586 Eur pajamos. Atsakovo pajamos yra dvigubai didesnės. Antrais metais išmokai sumažėjus iki maždaug (duomenys neskelbtini) Eur, tėvo gaunamos pajamos yra trigubai didesnės nei motinos. Grįžus į darbo rinką, ieškovės atlyginimas nepadidės, o atsakovas gali siekti karjeros ir darbo užmokesčio augimo. Teismas į šiuos motyvus neatsižvelgė.
9.4. Mažam vaikui reikia ne tik kokybiško maisto, būsto, bet ir drabužių, nemažai higienos priemonių, žaislų, lavinimo priemonių, o pradėjus lankyti lopšelį/darželį – prasidės būreliai, kanceliarinės prekės, mokestis už darželį ir t.t. Vaikui taip pat reikia išvykų prie jūros, į gamtą, edukacinių spektaklių ir pan., jei tėvai tam turi galimybių. Teismas nepagrįstai priteisė mažesnį nei minimalų išlaikymą vaikui.
9.5. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gauna virš 1 000 Eur, papildomai uždarbiauja. Atsakovas patvirtino, kad nuomojasi dviejų kambarių butą už 300 Eur ir bute gyvena dviese su drauge, už kurią jis moka nuomą; taigi atsakovas realiai geba teikti 150 Eur paramą savo draugei, nors vieninteliam sūnui skiria 150 Eur per mėnesį. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, į vaiko motinos gaunamas nedideles vaiko auginimo išmokas pirmuosius dvejus vaiko auginimo metus.
9.6. Teismas neatsižvelgė į baigiamojoje kalboje pateiktą kasacinio teismo praktiką. Skundžiamo sprendimo dalis yra nemotyvuota, tinkamai neišanalizuoti pateikti duomenys ir rašytiniai įrodymai. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 263, 270, 331 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai ignoravo išvadą teikiančios institucijos poziciją, kad prašoma ieškiniu priteisti 250 Eur suma siejama tik su minimaliais vaiko poreikiais. 200 Eur suma vaikui dabartinėmis Lietuvos sostinės kainomis neatitinka realybės, teisingumo ir sąžiningumo, pažeidžia prioritetinį vaiko interesų gynimo principą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir šią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priimti pridedamus įrodymus, kadangi jų pateikimo poreikis iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliacinio skundo motyvai, jog teismas turėjo įtraukti į išlaikymą pusę kredito sumos kas mėnesį (87 Eur) yra nepagrįsti, kadangi vaiko poreikis būstui yra patenkintas, vaikui gyvenant kartu su ieškove jai asmeninės nuosavybės priklausančiame bute. Kreditas paimtas ir butas nuosavybės teise įgytas ieškovės vardu, todėl jokios turtinės naudos šalių vaikas negauna; atsakovas neprivalo mokėti ieškovei už jos nuosavybę ar mokėti ieškovei už vaiko gyvenimą pas ieškovę. Tai, kad butas buvo įgytas už skolintas lėšas nekeičia ieškovės, kaip būsto savininkės, teisinio ryšio su šalių vaiku, t. y. vaiko poreikis būstui buvo užtikrintas ieškovei įsigijus nuosavybės teises į būstą.
10.2. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų turimos finansinės prievolės, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, turi būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus. Kreditas būstui įgyti reiškia, ne vaiko poreikio tenkinimą, bet priskirtinas prie tėvų turtinės padėties vertinimo kriterijų.
10.3. Teismo motyvas priskirti prie vaiko poreikių tik 1/4 dalį komunalinių išlaidų yra pagrįstas. Ir ieškovė, ir atsakovas turi kartu apmokėti 37 Eur, tenkančius vaikui už komunalinius patarnavimus, t. y. pusę 37 Eur sumos arba 1/4 dalį visos vidutiniškai per mėnesį tenkančios 73 Eur sumos.
10.4. Pasibaigus ieškovės vaiko priežiūros atostogoms skirtumo tarp šalių gaunamų pajamų nebebus arba jis bus minimalus. Ieškovė disponuoja 52 400 Eur vertės nekilnojamuoju turtu, turi automobilį, o atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės prievolė bankui išmokant kreditą reiškia ieškovės nekilnojamojo turto įgijimą, t. y. ieškovės turtinės padėties gerėjimą, o atsakovo mokamas nuomos mokestis, kuris yra dvigubai didesnis nei ieškovės įmoka bankui, reiškia atsakovo turtinės padėties blogėjimą ar jos apsunkinimą. Ieškovės turtinė padėtis daugiau nei 4,5 karto geresnė nei atsakovo, ir todėl jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai per mėnesį yra didesni nei 400 Eur, didesnę vaiko poreikius tenkinančios sumos dalį turėtų padengti ieškovė dėl geresnės savo turtinės padėties. Ieškovė akcentuoja ne realius šios dienos vaiko poreikius, bet projektuojamus, kai vaikas paaugs ir bus didesnis, todėl ieškovės nurodyta poreikių lentelė negali būti laikoma teisinga.
10.5. Atsakovas prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis siekia didesnio bendravimo ir laiko leidimo su sūnumi, kas reiškia ir didesnes atsakovo išlaidas už sūnų, be tų, kurias teismas priteisė. Be to, atsakovas yra apdraudęs sūnų gyvybės draudimu ir kas mėnesį moka po 35 Eur draudimo įmokas.
Šalies argumentai
11. Atsakovas A. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria patvirtina atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. R. tvarka iki vaikui sukaks dveji metai, ir iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę ir šią priešieškinio dalį tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Dėl bendravimo su vaiku tvarka nuo vaiko vienerių iki dvejų metų apeliantas nurodė, jog ginčas vyksta dėl papildomų dviejų atsakovo pasimatymų su sūnumi darbo dienomis (po 2 val.) ir 4 valandų savaitgalį. Atsakovo teigimu, sprendimas netenkinti jo reikalavimo nepagrįstas, kadangi nėra objektyvaus pagrindo riboti vaiko tėvo teises tokiam trumpam laikui per savaitę. Pažymi, jog atsakovas išsinuomojęs butą kitoje to paties daugiabučio namo, kuriame gyvena ieškovė su mažamečiu vaiku, laiptinėje, tad vaiko interesai nebus pažeisti; atsakovas galės prisiderinti prie vaiko miego, poilsio ir maitinimosi režimo. Teismas nenurodė, kad tėvas būtų pažeidęs vaiko interesus, kad tėvo ir vaiko santykiai būtų blogi, įtempti, kad reikėtų šiuos santykius atkurti. Teismas nepagrindė, kodėl ieškovės siūlomas vaiko paėmimo laikas yra geresnis ir labiau atitinkantis vaiko interesus nei prašytas atsakovo. Jei ištisinis 6 valandų laiko tarpas galėjo būti pagrįstai nepriimtinas, teismas galėjo išskaidyti atsakovo buvimo laiką su vaiku arba atsakovo nurodytą bendravimo laiką sumažinti iki 4 valandų per dieną savaitgaliais. Taip pat teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių vaiko buvimas su tėčiu papildomas 4 valandas per savaitę pakenktų vaiko interesams. Dažnas bendravimas su tėčiu sustiprintų vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį.
11.2. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nuo (duomenys neskelbtini) (kai vaikui sukaks 2 metai) iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę apeliantas nurodė, jog teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo atsakovo teisę ilgiau (darbo dienomis ir savaitgaliais) leisti laiką su vaiku bei ryte nuvesti į ugdymo įstaigą. Teigia, kad atsakovui gyvenant kitoje laiptinėje, vaikui nebus diskomforto laikytis režimo ir būnant pas tėtį. Dažnesnis bendravimas ir ilgesniais periodais reikš įprastinės namų aplinkos sąlygas ir formuos kasdienio tėvo ir vaiko bendravimo įgūdžius. Ikimokyklinio amžiaus vaikai paprastai lanko mažiau būrelių, visi užsiėmimai vyksta dienos metu, ugdymo įstaigoje. Būtent laikas po būrelių, vaikui likus nakvoti bei kitą rytą nuvedant į ugdymo įstaigą, sustiprintų vaiko ir tėvo ryšius. Jei vaikas dažniau nei 2 kartus per mėnesį liktų nakvoti pas tėtį, būtų labiau patenkinti vaiko interesai užtikrinant vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.
11.3. Teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta ieškovės ieškiniu pasiūlyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, neatitinka vaiko interesų, neužtikrina abiejų tėvų lygiateisiškumo principo, todėl ši teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta ir tenkintas atsakovo priešieškinis.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą sprendimo dalį nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, priimti rašytinius įrodymus – 2021 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus Pagalbos šeimai planą bei susirašinėjimus. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir pradiniuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį), papildomai ieškovė nurodė:
12.1. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra artima maksimaliai, numatytas bendravimas dažnesnis negu įprastai nustatomas tokio pobūdžio bylose, ypač kalbant apie mažametį – šiuo atveju vienerių metų amžiaus vaiką.
12.2. Vaiko tėvas tinkamai nevykdo ir laikinosios bendravimo tvarkos, kuri atitinka sprendimu nustatytąją (išvyko į nebūtiną dviejų mėnesių trukmės komandiruotę, šiuo metu antrą kartą išvyko uždarbiauti į užsienį ir nebendrauja su vaiku net el. ryšio priemonėmis, neatvyksta nepranešęs; neatvyko pabendrauti su vaiku, kai vyko jo mėgstamos krepšinio komandos rungtynės ir pan.). Nėra suprantama, kokiu būdu atsakovas, nespėdamas vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, gebės vykdyti dažnesnę jo reikalaujamą nustatyti bendravimo tvarką. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas antrą kartą išvažiuoja itin ilgam laikotarpiui, ieškovė apelianto argumentus apie per dideles kelių dienų pertraukas tarp matymųsi su vaiku, laiko nepagrįstais.
12.3. Ieškovė suformulavo būtent atsakovo interesus atitinkantį reikalavimą. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nepriimtina vaikui, jo režimui ir vaiko motinai. Pasak ieškovės, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, atsakovo agresyvų elgesį ir nepagarbą, tėvystės įgūdžių trūkumą, pateiktus rašytinius įrodymus, egzistuoja sąlygos teismui ex officio nustatyti ir retesnę, nei ieškovės ieškiniu prašytą ir teismo nustatytą bendravimo tvarką su vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo nuo vaiko dviejų metukų tvarką per mėnesį susidaro trys, o ne dvi nakvynės, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Pažymi, kad esminis vaiko ir tėvo kokybiškas bendravimas, o ne nakties miegas tėvo namuose.
12.5. Motyvai dėl nuomojamo buto kitoje laiptinėje daugiabučiame name, kuriame gyvena ir ieškovė, neturi įrodomosios reikšmės, kadangi atsakovas keičia gyvenamąsias vietas, nėra pateikęs įrodymų apie išsinuomotą gyvenamąją vietą, nėra aišku, kokiam laikotarpiui ir ar pavyktų nuomos sutartį pratęsti keleriems metams.
12.6. Teismas nustatė maksimalią mažamečio vaiko bendravimo tvarką, nepažeidė nei vaiko, nei šalių interesų, apeliaciniame skunde nurodomos teismų praktikos ir teisės normų, o ja vadovavosi ir priėmė šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. B. ir atsakovas A. R. yra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko D. R. tėvai. Šalys gyvena atskirai. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra automobilio VW Sharan savininkė. Ieškovė turi kreditorinių prievolių – moka būsto kredito įmokas. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar privalomo registruoti kilnojamojo turto nėra. SoDra duomenimis ieškovė yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų ir gaunantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmoką. Atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 23 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna vidutiniškai 1 388,20 Eur dydžio darbo užmokestį.
13. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko D. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo 250 Eur išlaikymą bei nustatyti tėvo A. R. bendravimo su vaiku D. R. tvarką, nurodytą ieškinio 10.1 – 10.10 punktuose. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovo 161 Eur išlaikymą, nustatyti tėvo bendravimo su vaiku D. R. tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
14. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo priimti pridedamus įrodymus (Draudimo sutarties ir banko sąskaitos išrašo apie draudimo įmokų mokėjimą nuorašus). Teigia, kad jų pateikimo poreikis iškilo po teismo sprendimo priėmimo.
18. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą taip pat prašo priimti rašytinius įrodymus – 2021 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus Pagalbos šeimai planą bei susirašinėjimus su atsakovu. Nurodo, kad šie įrodymai atsirado neseniai ir turi neabejotiną įrodomąją reikšmę šeimos byloje.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalys papildomai teikiamais įrodymais grindžia atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, ieškovės teikiami įrodymai susiję su jos nurodomais įvykiais po teismo sprendimo priėmimo; atsakovo teikiamame išraše taip pat yra duomenų apie mokėjimus, atliktus po sprendimo priėmimo, šiuos įrodymus priima.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
21. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nepilnamečiui vaikui priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas, prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą iki 250 Eur per mėnesį.
22. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.
23. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
24. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
26. <...>Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog šalių vaiko poreikių patenkinimui iš viso reikia 550-600 Eur per mėnesį (kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaikymą). Nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo būsto išlaidų, padarė klaidą.
28. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad gyvenamojo būsto išlaidos (būsto nuomos ir/ar būsto kredito išraiška) turi būti įskaičiuotos į vaiko poreikius, tačiau pažymėjo, jog turi būti skaičiuojama ne ½ šių išlaidų sumos, o ¼ šių išlaidų dalis (pusė vaikui tenkančios dalies suma). Pažymėjo, jog analogiškai turi būti skaičiuojama ir komunalinių mokesčių suma.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas bei ieškinyje išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su apeliantės pozicija, kad ieškovė lentelėje nurodė ne vienam iš tėvų tenkančią išlaidų vaiko poreikių patenkinimui tenkančią dalį, bet visą vaiko poreikius atitinkančią išlaidų sumą (mokamų kredito įmokų ir komunalinių mokesčių sumą jau padalinus pusiau). Taigi, skundžiamame sprendime, nors ir teisingai nurodyta, kad kiekvienas iš tėvų turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaikui tenkančios šių išlaidų dengimo sumos, ir ji sudaro ¼ nuo ieškovės paminėtų bendrų išlaidų, tai iš esmės atitinka ieškovės poziciją bei skaičiavimus.
30. Kita vertus, šis netikslumas nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Apeliantei nenurodžius būsto išlaidų savo poreikiams užtikrinti, kurias patirdavo iki vaiko gimimo, reikalavimas vaiko poreikiams priskirti net pusę mokamo kredito sumos bei išlaidų už komunalines paslaugas, stokoja pagrįstumo. Apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl priteisia būtent 200 Eur išlaikymą vaikui, nepagrįstas. Teismas nurodė, kad sumažinęs ieškovės nurodytas būsto kredito ir komunalinių mokesčių išlaidų sumas, iš gautos sumos atima valstybės pagal Išmokų vaikams įstatymą mokamą išmoką ir gautą sumą padalina iš dviejų. Ieškovė pati akcentuoja, jog nurodė preliminarias išlaidas (ieškinyje teigiama, jog tėvai turi skirti mažiausiai 500-560 Eur, apeliaciniame skunde – 550-600 Eur), o konkrečių duomenų (skaičiavimų), kad pagal teismo argumentus nustatyta suma nepatenka į ieškinyje nurodytas ribas, apeliaciniame skunde nepateikta.
31. Vien tai, jog teismas detaliai sprendime nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo, nereiškia, kad jų nevertino ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atitinkamo dydžio išlaidų patyrimas savaime neįrodo, kad jos yra būtinos. Vaiko poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, gabumų ir pan. Šiuo atveju vaikas yra tik vienerių metų, ginčo, kad jis neturi specialių poreikių, nėra. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl apeliantės pastebėjimai, kad vaiko poreikiai su laiku tik didėja, pradėjus lankyti lopšelį/darželį, bus patiriamos išlaidos už būrelius, darželį, kanceliarines prekes ir kt., nesudaro pagrindo priteisti didesnį išlaikymą šiuo metu.
33. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kad jis turi galimybę siekti karjeros ir darbo užmokesčio augimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamo sprendimo dalis yra nepagrįsta. Ieškovė akcentuodama tik šalių gaunamas (būsimas) pajamas, neatsižvelgė į teismo nustatytas aplinkybes apie šalių turimą turtą, t. y. tai, kad ieškovė turi ne tik būstą, įsigytą už kreditą, tačiau ir du žemės sklypus bei automobilį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti vaiką.
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
35. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos (iki vaikui sukaks dveji metai, ir iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę) nustatymo.
36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).
38. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu nustatyta atsakovo (vaiko tėvo) bendravimo su vaiku tvarka atitinka paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, o atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės bendro pobūdžio teiginiais dėl per trumpo bendravimo laiko.
41. Apeliantas (atsakovas) teigia, kad ieškovė nepagrįstai įgyja pranašumą auklėjant ir dalyvaujant mažamečio sūnaus gyvenime; atsakovo galimybės pirmaisiais ir pačiais reikšmingiausiais sūnaus gyvenimo metais nemotyvuotai smarkiai ribojamos.
42. Pagal skundžiamu sprendimu nustatytą bendravimo tvarką iki vaikui sukaks dveji metai atsakovas bendraus su vaiku kas antro savaitgalio dvi dienas (po dvi valandas), taip pat tos savaitės vieną darbo dieną (dvi valandas), o savaitę, kuomet nenumatytas bendravimas savaitgalį, - dvi darbo dienas po dvi valandas. Kuomet vaikui sueis dveji metai (iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę), kas antrą savaitgalį numatytas nepertraukiamas tėvo bendravimas su sūnumi, t. y. su nakvyne (paskutinį priklausantį to mėnesio savaitgalį – su dvejomis nakvynėmis), darbo dienomis su galimybe ankstesnį bendravimo laiką prailginti viena valanda, be to, numatant iš esmės vienodą motinos ir tėvo bendravimą švenčių dienomis, per atostogas.
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių bei tai, kad šalių vaikas niekada negyveno su tėvu, yra pripratęs prie motinos, teismo nustatyta bendravimo tvarka nelaikytina ribojančia atsakovo (vaiko tėvo) teisės auklėti ir dalyvauti mažamečio sūnaus gyvenime. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrindė, kuo ieškovės siūlomas vaiko paėmimo laikas yra geresnis ir labiau atitinkantis vaiko interesus nei prašytas atsakovo. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgė į atitinkamam vaiko amžiaus tarpsniui būdingus skirtingus režimus, taip pat vertino šalių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį buvo nurodžiusi, kad vaikui nuo 12 val. yra pietų miegas, be to, vaikas buvo žindomas. Taigi, šios aplinkybės reikšmingos bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu laiko bei trukmės nustatymui. Apelianto pasiūlymai apeliaciniame skunde teismui išskaidyti atsakovo vaiko buvimo laiką su vaiku (savaitgalį) arba atsakovo nurodytą bendravimo laiką sumažinti iki 4 valandų, nurodymas, jog esant poreikiui, pavyzdžiui negalint nuraminti vaiko, jį būtų galima perduoti mamai, nėra racionalūs, o apelianto akcentuojama aplinkybė, kad ji gyvena tame pačiame name, kaip ir ieškovė, būtent ir sudarys galimybę visą laiką skirti kokybiškam bendravimui su vaiku (t. y. kelionės laikas nesumažins bendravimo laiko).
44. Pasak apelianto, nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka neatitinka vaiko interesų, nes tolina jį nuo tėvo, neužtikrina abiejų tėvų lygiateisiškumo principo, tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų (susirašinėjimas su atsakovu) matyti, kad atsakovas ne visada laikosi (turi galimybę laikytis) jau nustatytos bendravimo tvarkos (nepranešęs ieškovei neatvyko nustatytu bendravimo laiku 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. liepos 8 d. išvyko į komandiruotę (mėnesio ar dviejų mėnesių trukmės)). Taigi, kyla pagrįstų abejonių dėl dažnesnio (ilgesnio) bendravimo galimybių, susijusių ne tik su mažamečio vaiko režimu.
45. Taip pat apeliantas nurodo, jog bendravimo tvarka laikotarpiu nuo dvejų metų iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę, teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai, apribojo atsakovo teisę ilgiau (darbo dienomis ir savaitgaliais) leisti laiką su vaiku bei ryte nuvesti į ugdymo įstaigą.
46. Pažymėtina, kad pagal atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, buvo numatyta alternatyva, t. y. darbo dienomis numatant grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. arba nuvesti vaiką sekančią dieną į ugdymo įstaigą. Pasisakydama dėl šio apelianto argumento, teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad bendravimo tvarkos nuostatos turi būti konkrečios. Įvertinus pateiktus duomenis, kad atsakovas ne visada įspėja ieškovę apie savo veiksmus, tiesiogiai susijusius su nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, alternatyvios bendravimo sąlygos nustatymas nėra pagrįstas.
47. Pagal teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 4.6 punktą tėvų bendru abipusiu susitarimu ryšio priemonėmis gali būti suderintas kitas lankymo laikas, taip pat jis gali būti dažnesnis ar ilgesnis, arba suderinta kita vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vieta. Taigi, pačioje tvarkoje numatyta galimybė susitarti dėl dažnesnio atsakovo bendravimo su vaiku. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo ir pastangų ieškoti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus.
48. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo (vaiko tėvo) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
49. Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.