- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1-1058-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47123-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- P. L.
- Nukentėjusysis
- S. L.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atleistas, susitaikius su nukentėjusiuoju;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 151 straipsnio 1 dalį (dėl 4 savarankiškų nusikalstamų veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 19.00 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pasitikrinti girtumą atsisakė) žodinio konflikto metu su savo broliu S. L., tyčia sakydamas pastarajam, kad jį užmuš, grasino su juo susidoroti, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam S. L. baimę ir nerimą bei pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas. T. y. kaltinamas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Be to, P. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. gruodžio 6 d., apie 13.00 val., šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,54 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ginčo su šeimos nariu – broliu S. L. metu, koja išspyrė buto duris, konfliktavo, tyčia kumščiu sudavė 4-5 smūgius S. L. į pilvą, kairę ranką ir į nugarą, stumdė, tampė, tuo sukėlė nukentėjusiajam S. L. fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. L. nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Dėl pirmojo įvykio, t. y. 2018 m. rugsėjo 29 d., parodė, kad mama nuolat skambindavo jam sakydama pasiūlyti darbą S. (L.), tai pasitaręs su draugais, pasiūlė jam dirbti kartu. Kai grįžo namo, jis, t. y. P. L., buvo išgėręs, jie sukonfliktavo su broliu, bet nukentėjusiojo nužudyti negrasino. Norėjo jam pasiūlyti darbą, kad jis iš mamos neprašytų pinigų. P. L. teigimu, nieko neįvyko, liaudiškai tariant „susikoliojo”, atvažiavo policija, jis buvo išgėręs, todėl jį ir išvežė. Pripažino, kad įvykio dieną jis buvo išgėręs alkoholio, paaiškino, kad jis atsisakė pūsti į alkotesterį, sakė, kad vežtų į narkologinį priduoti kraujo, bet jo nevežė. Norėjo tik padėti broliui, nes sėdi namuose ir nieko neveikia, o tai, kad jis grasino jį nužudyti, yra nesąmonė, kadangi S. L. – jo brolis. Tuo metu namuose be jų su broliu daugiau nieko nebuvo, jie gyvena dviese. Nurodė, kad konfliktas vyko minutę ir brolis iškvietė policiją. Jis nieko nedarė, išėjo su pareigūnais ir buvo nuvežtas į PK. Dėl antrojo įvykio, t. y. 2018 m. gruodžio 6 d., kaltinamasis parodė, kad atsimena, jog rakino duris, jos sunkiai atsidaro, todėl jas taip šonu iš kojos pastūmė, atsimena, kad išspyrė buto duris, o ten stovėjo brolis, kuris vėl policiją iškvietė. Kai policija atvažiavo, jis, t. y. P. L., buvo girtas. Jis pasakė broliui, kad sutvarkys tas duris paskui ir kad dabar eina miegoti. Teigė, kad fizinio kontakto tarp jų nebuvo, nebuvo jokių muštynių. Pažymėjo, kad nors kaltinamajame akte įrašyta, jog jis kaire ranka mušė nukentėjusįjį, bet jis yra dešiniarankis. Be to, jo darbas toks, kad negali rankų susižeisti, todėl brolio nemušė. Nurodė, kad įvykio metu bute daugiau nieko nebuvo. Parodė, jog pirmo įvykio metu neišspyrė durų, o svetainės durys buvo anksčiau apgadintos, nes čia šaliuotė buvo prikalta, tos durys iš viso neužsirakino. Taigi durys sugadintos buvo ne to įvykio metu. Be to, nebuvo įėjęs į brolio kambarį, jo kompiuterio nuo stalo nenumetė. Antro įvykio metu su broliu nekontaktavo, nebuvo jo sugriebęs, gal tik patraukė į šoną, kad galėtų eiti į lovą, nes atsimena, kad pavargęs buvo jau norėjo miegoti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu P. L. parodė, kad jis gyvena kartu su broliu S. L. ir motina I. L. jiems priklausančiame keturių kambarių bute. 2018 m. rugsėjo 29 d. vakare jis buvo bare, kur išgėrė 1,5 l alaus. Tą patį vakarą, apie 19.00 val., jis grįžo į namus. Bute buvo blaivus jo brolis S. L., sėdėjo savo kambaryje prie kompiuterio. Užėjęs pas pastarąjį į kambarį, paklausė jo, ar jis nenorėtų uždirbti pinigų, kadangi kitą dieną jam reikėjo padėti iškąsti duobę vandens įvadui. Pastarasis nesutiko, pradėjo šaukti, kad jis eitų iš jo kambario. Tarp jų įvyko žodinis ginčas, kurio metu jis broliui pasakė, kad jis niekur nedirba ir gyvena iš jų motinos lėšų. Jis broliui negrasino susidorojimu. Žodinis ginčas truko apie 1 minutę, po ko jis nuėjo į savo kambarį, kur atsigulė ir užmigo. Žodinio ginčo metu, daugiau bute nieko nebuvo. Tą patį vakarą, jam miegant savo kambaryje, jį pažadino atvykę policijos pareigūnai, kurie nieko nepaaiškinę, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Policijos komisariate, jam buvo nurodyta pasitikrinti blaivumą, jis tai daryti atsisakė, nors ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, (b. l. 79-80). 2018 m. gruodžio 7 d. apklaustas įtariamasis P. L. parodė, kad 2018 m. gruodžio 6 d. apie 13.00 val. grįžus į butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, jo brolis S. L. pradėjo jo prašinėti cigarečių. Toks brolio elgesys kartais jį erzina. Jis broliui atsakė, kad eitų užsidirbti pinigų, rankas, kojas turi ir jo cigarečių neprašinėtų. Po to jis nuėjo miegoti į savo kambarį. Namo jis grįžo girtas, todėl labai norėjo miego. Jokio konflikto jis nekėlė, brolio nemušė, tyčia jam nesudavė į pilvą ar į kairę ranką, nei į nugarą. Grįžęs į namus, išspyrė buto duris, kadangi negalėjo jų atsirakinti, galimai brolis buvo pasukęs iš vidaus duryse raktą. Judviejų santykiai su broliu normalūs, kartais jiedu pasipyksta, bet nesimuša. Jis su broliu minėtame bute gyvena apie 2 mėnesius, gyvena dviese. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso judviejų tėvams Irenai ir Z. L.. Motina šiuo metu gyvena Anglijoje, o tėvas Radviliškio rajone ūkininkauja. Brolis S. L. jį šmeižia policijai, kaltina nebūtais dalykais, pats niekur nedirba, 6 metus prie kompiuterio žaidžia kompiuterinius žaidimus. Jis gailisi, jog sugadino buto duris, pats jas ir sutaisys (b. l. 90-92).
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. L. parodė, kad jo brolis kaltinamasis P. L. yra alkoholikas, geria kiekvieną dieną. Jo nuotaikų kaita banguota – nuo agresijos iki ašarų. 2018 m. rugsėjo 29 d., ar buvo išlaužtos durys, jau neprisimena. Girdėjo, kad skambina į duris, kol ėjo prie durų atrakinti, brolis jas išspyrė. Tą dieną P. L. buvo tiek neblaivus, kad nerado raktų, daužė duris kumščiu. Nespėjus atrakinti durų, jis spyrė ir išlaužė tas duris. P. L. įsiveržė į butą neblaivus, su keiksmažodžiais. Jų butas yra 4 kambarių. Užėjęs į butą jis iškart lekia per saloną tiesiai pas jį, t. y. S. L., į kambarį ir vėl spiria duris į kambarį. Ten netoli durų prie sienos stovi stalas, ant kurio padėtas kompiuteris. Įbėgęs jis smogė per stalą, numetė kompiuterį. Kadangi brolis birželio mėnesį gavo galvos traumą, jam būna epilepsijos priepuoliai, todėl bijo prieš jį naudoti jėgą, todėl kai brolis pradeda girtas rėkauti, iškart kviečia policiją. Kai atvažiuoja policija, brolis sėdi ir verkia. 2018 m. rugsėjo 29 d. vėl buvo grumtynės, tai daugybiniai konfliktai, todėl iškart kviečia pareigūnus ir stabdo situaciją. Tą dieną brolis išspyrė duris. Salone stovėjo uogienės stiklainiai, jis juos išdaužė ir išmėtė, visur stiklai mėtėsi. Brolis būdamas girtas, labai mėgsta svaidytis įvairiais daiktais, mėto ir daužo juos į sienas. Kai bando smogti jam, t. y. S. L., pastarasis atsitraukia, todėl žymių nelieka. Paskui brolis vėl sako, kad „mes tave suvartysim“ – brolis ir jo draugai. Jo kalbos yra neadekvačios, grasinimai. Jis man sako „tu negyvensi, aš tave nužudysiu“. Kadangi tai yra jau pakartotinai, jau buvo padarytas vidutinis sužalojimas prieš 10 metų, tai visą laiką į jo grasinimus reaguoja rimtai. Visą laiką yra įtampa, stresas, nes jis į namus vedžiojasi draugus, geria, dažnai kažkur būna, namo grįžta ryte. Nukentėjusysis paaiškino, kad jie gyvena tame pačiame buvo, jis turi tėvų įgaliojimą, be to, gyvena ten tam, kad galėtų prižiūrėti kad brolis buto nepadegtų, kad iš buto nebūtų padaryta landynė. Tėvai ten negyvena, tėvas ūkininkauja. Broliui kliūna, kad jis nedirba, nes prižiūri tėvus. Iš kaltinamojo žodinis grasinimas nužudyti buvo, iki fizinio tikisi, kad neprieis. Jo grasinimą suprato kaip realų grasinimą, manė, kad viskas gali baigtis sveikatos sužalojimu. Neprisimena, ar buvo tarp jų fizinis kontaktas, tačiau jis buvo apdraskytas, buvo ir brolio bandymas smogti, bet atsitraukė. P. L. jam už rankos griebė, kai mėgino kviesti policiją, bandė atimti telefoną. Svetainėje daiktus mėtė jau po jų konflikto, bet į jį nemėtė, mėtė į sienas. Dabar tiksliai neprisimena, kaip tą dieną jis atrodė, kai pareigūnai atvyko, jau 4-5 atvejai buvo tokie. Mano, kad jo tokiam elgesiui reikšmės turėjo girtumas, ir psichologinės problemos, ir girtumas, kuris „iškvietė“ jo pyktį ir agresiją, kadangi jis buvo stipriai neblaivus. Dėl 2018 m. gruodžio 6 d. įvykio – vėl buvo žodinis konfliktas, vėl ta pati istorija. Grasinimo nužudyti nebuvo, bet buvo žodinis konfliktas. Tą dieną jis vėl įsiveržė į kambarį. Kaip tą dieną jis į butą įsiveržė, neprisimena. Jis kumščiavosi 6 kartus, mušė į pilvą, ir į nugarą, atrodo, paskui apsisuko ir išėjo iš kambario, nes buvo neblaivus. Po įvykio nukentėjusysis nesikreipė į medikus, nes kraujosruvų ar mėlynių nebuvo. Nurodė, kad jis visada atsitraukia, kai brolis būna neblaivus ir puola. Tokiais atvejais iš karto kviečia pareigūnus, nes dėl triukšmo gėda prieš kaimynus. Namuose be jų dviejų tada daugiau nieko nebuvo. Kai motina būna namuose, tai jis nepuola, viskas baigiasi apsižodžiavimu. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. L. (dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. veikos) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su broliu P. L.. 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 19.00 val. į butą grįžo neblaivus P. L., garsiai šaukė, buvo agresyviai nusiteikęs, kojomis pradėjo spardyti jo kambario duris, po ko užėjęs į jo kambarį, nuo stalo numetė kompiuterį, pradėjo grasinti, kad užmuš. P. L. norėdamas suduoti smūgį kumščiu į krūtinę, užsimojo ranka, tačiau jis atsitraukė ir iškart paskambino į policiją. P. L. grasinimus jį nužudyti suprato kaip realius, kadangi praeityje P. L. ne kartą buvo jį sumušęs, dėl ko jis yra kreipęsis į policiją (b. l. 37-38). Papildomos apklausos metu parodė, kad brolis turi problemų su alkoholiu, juo piktnaudžiauja, vartoja narkotikus, yra neadekvatus. 2018 m. rugsėjo 30 d., kai kvietė policiją, brolis svaidėsi bute daiktais, paleido į jį kepurę, spyrė su koja į kompiuterį, bandė išplėšti iš jo rankų telefoną, bet jo neatidavė. Brolis rėkė, kad jį užmuš, kad jis yra Lazdynų „vierchas“, kad jo draugai su juo susidoros. Kadangi brolis girtas būna neadekvatus ir pavojingas, jis bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Brolis yra anksčiau prieš jį smurtavęs, šį kartą brolis jam nesudavė, nes jis pasitraukė, kai užsimojo ranka suduoti jam į krūtinę. Kadangi brolio veiksmai atrodė neadekvatūs, suprato grasinimą jį užmušti kaip realų. Grasindamas, P. L. jokių daiktų neturėjo, grasinimus išreiškė žodžiais. Nei peiliais, nei kitais sunkiais daiktais negrasino, bet kadangi jo agresija buvo nukreipta į aplinkinius daiktus, jis bijojo, kad brolis gali suduoti ir jam (b. l. 41-42).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. L. (dėl 2018 m. gruodžio 6 d. veikos) parodė, 2018 m. gruodžio 6 d. apie 13.00 val. jo neblaivus brolis P. L. bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išlaužė, t. y. koja išspyrė, buto duris, kabinėjosi prie jo, konfliktavo, grasino užmušti, kumščiu sudavė 4-5 smūgius į pilvą, kairę ranką bei nugarą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, bandė išplėšti mobiliojo ryšio telefoną, kuomet jis bandė iškviesti policiją, mėtė daiktus, esančius namuose (b. l. 8). Apklaustas papildomai parodė, kad minėtą dieną jis vėl kvietė policiją dėl to, kad brolis eilinį kartą buvo girtas, išspyrė buto duris, vėl traiškė daiktus, grasino jam ir sudavė 4 smūgius į krūtinę, ranką, nugarą. Brolis niekada nesigydė nei psichiatrinėse, nei narkologinėse įstaigose, bet brolis yra psichiškai nestabilus ir pavojingas aplinkiniams dėl alkoholio ir narkotikų poveikio (b. l. 41-42). Taip pat apklaustas papildomai parodė, kad minėtu metu į butą, kur jie gyvena dviese su broliu P. L., grįžo girtas brolis, kuris koja išspyrė buto duris (durys atsidaro į buto vidų), tuo metu, kai jis norėjo jam atidaryti duris. Durimis, kurias brolis, išspyrė, jis jo neužgavo. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso motinai ir tėvui. Su broliu P. L. sutaria prastai, jis dažnai vartoja alkoholį jau apie 7 metus, nedirba, vedasi į butą pašalinius asmenis, neretai jį įžeidinėja, žodiniai konfliktai tarp judviejų dažni. Maždaug prieš kelis mėnesius namuose brolis yra grasinęs jam peiliu. Prieš 7 metus P. L. buvo jam sulaužęs du šonkaulius, dėl ko jam buvo pradurtas plautis, po ko su broliu į konfliktus stengiasi nebesivelti, norėdamas išvengti sužalojimų, matydamas, kad brolis ieško priekabių, kviečia policiją. Per pastaruosius dvejus metus vien bandymų smurtauti prieš jį, suduoti jam smūgius, buvo apie 8-12. Brolis visas savo problemas, visus reikalus linkęs spręsti smurtu, nukreipiamu tiek į jį, tiek į aplinkinius. Įvykio metu brolis buvo blaivus, alkoholio nevartoja. Grįžęs į butą brolis buvo akivaizdžiai girtas, agresyviai nusiteikęs. Jis eidamas į savo kambarį pasakė broliui, kad durų spyną turės sutvarkyti pats, o P. L. nuėjo į virtuvę, paėmęs pieno pakelį metė į jį, bet nepataikė, nes jis jau buvo savo kambaryje. Tuomet P. L. atėjo pas jį į kambarį, ėmė ieškoti priekabių prie jo, ėmė jam grasinti, kad: „sutvarkys jį“, o jei ne jis, tai jo draugai, sakė: „aš tave anksčiau ar vėliau vis vien užmušiu‘, po ko 4 kartus dešine ranka sudavė smūgius į kairę ranką (tarp riešo ir alkūnės, 1 smūgį), į krūtinę žemiau šonkaulių (2 smūgius) ir į nugarą (apačioje, dešinėje pusėje 1 smūgį). Dėl suduotų smūgių jis neparkrito, neparklupo, į nieką neatsitrenkė, sąmonės neprarado. Dėl brolio suduotų smūgių jam ant krūtinės žemiau šonkaulių liko kraujosrūvos, juto fizinį skausmą. Suduodamas smūgius P. L. jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Po smūgių jis norėjo kviesti policiją, ėmė nuo stalo savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau P. L. bandė ranka (kuria, nepamena) išplėšti jį iš kairės rankos, plėšdamas, apdraskė kairiosios rankos riešą, išorinę pusę, dėl to taip pat jautė fizinį skausmą. P. L. nepavykus išplėšti mobiliojo ryšio telefono, jis išėjo iš kambario, nuėjęs į kitą kambarį (svetainę), išmėtė drabužius, rankomis nuo pianino numetė ir sudaužė 4 stiklainius su uogiene, išmėtė motinos knygas. Tuo metu, kai brolis mėtė daiktus svetainėje, jis savo kambaryje kvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, P. L. jau miegojo savo kambaryje. Laukdamas policijos, jis buvo savo kambaryje, vengė tolesnio konflikto su broliu. Po 2018 m. gruodžio 6 d. įvykio į jokią medicinos įstaigą nesikreipė, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą taip pat. Įvykio vietoje užduotis nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą jam pasiūlyta nebuvo, galimai dėl to, kad akivaizdžių sužalojimų ant jo kūno matyti nebuvo, kraujosruva ant krūtinės išryškėjo 2018 m. gruodžio 7 d., policijos pareigūnams jis tik pasakė, kad dėl brolio veiksmų juto fizinį skausmą. Su P. L. susitaikyti neketina, nes pavargęs nuo dažnų jo smurto bei agresijos proveržių, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos jis nereikš, turtinės žalos dėl įvykio nepatyrė. 2018 m. gruodžio 7 d. brolis grįžo namo po sulaikymo, tądien ir kelias dienas po to jis vėl buvo neblaivus, namuose triukšmavo, tačiau prieš jį nebesmurtavo (b. l. 59-62).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. Z. parodė, kad lyg 2018 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, susimušė broliai. Tada dirbo su M. P.. S. L. iškvietė policiją ant šito brolio (P. L.). Sumušimų žymių nesimatė, bet nukentėjusysis nurodė, kad brolis jam trenkė. Kai atvyko, jaunesnis brolis (P. L.) buvo kitame kambaryje, neblaivus. P. L. paaiškino, kad jis broliui nieko nedarė. S. L. sakė, kad brolis jį mušė, kad tai daro ne pirmą kartą, bet jis (t. y. E. Z.) pirmą kartą vyko į šį butą pagal iškvietimą. Dabar nepasakys tiksliai dėl ko pareigūnus kvietė, bet kiek prisimena, nurodė, kad buvo panaudotas fizinis smurtas prieš vyresnįjį brolį, gali būti, kad kaltinamasis nukentėjusiojo nemušė, o tik grasino sumušti. Tarnybinis pranešimas buvo rašytas iškart po įvykio, tai tuo metu parašė tiksliai. Nukentėjusysis sakė, kad tai jau ne pirmą kartą kviesta policija. Bendra tvarka bute buvo tokia, kad matėsi, jog butas nelabai tvarkingas, alkoholio, alaus butelių buvo kambaryje, atrodo buteliai mėtėsi pas P. L. kambaryje, butas apleistas, kaip landynė, jovalas. Kada jis buvo padarytas, neaišku, dabar ar anksčiau. Pagarsinus liudytojo parodymus iš ikiteisminio tyrimo apklausos, parodė, kad juos tvirtina.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Z. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. P., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras triukšmauja namuose, grasina. Įvykio vietoje buvo du vyrai, t. y. S. L. ir P. L.. S. L. paaiškino, kad jo neblaivus brolis, grįžęs girtas namo, sukėlė žodinį konfliktą, mėtė bute esančius daiktus, grasino jį sumušti. O kai S. L. pasakė, kad iškvies policiją, P. L. atsakė, kad jį sumuš ir į pagalbą iškvies draugus. S. L. paaiškino, kad brolis, kai būna girtas, visada triukšmauja ir konfliktuoja. Jis minėjo, kad policija buvo kviesta ne kartą. S. L. paaiškino, kad brolis grasino tik žodžiais, jokių veiksmų įvykdyti grasinimus nesiėmė. S. L. sakė, kad bijo brolio. P. L. atrodė apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ar S. L. buvo blaivus, neatsimena, neblaivumas jam patikrintas nebuvo. Medikų pagalbos niekam nereikėjo, butas buvo netvarkingas, aplinkui gulėjo išmėtyti daiktai (b. l. 45-46).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. J. parodė, kad 2018 m. gruodžio 6 d. buvo iškvietimas, jog brolis sumušė kitą brolį. Atvykę rado nukentėjusįjį, o įtariamasis, atrodo, miegojo lovoje. Pažadinus jis buvo pristatytas į 1 PK ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusysis brolis sakė, kad lyg tai jam brolis trenkė į pilvą, grasino susidorojimu. Medikai kviesti nebuvo, nes nukentėjusysis atsisakė. Sulaikytasis asmuo nenorėjo su policijos pareigūnais bendrauti. Nepamena, ar asmenų neblaivumas buvo nustatomas, tačiau kiek pamena, sulaikytojo girtumas buvo nustatomas policijos komisariate. Alkoholio kvapo iš S. L. nesijautė, nors bendravo su juo gana arti, kai jis aiškino aplinkybes, tačiau ar šio asmens blaivumas buvo tikrinamas, neprisimena. Parodė, kad namuose buvo netvarka, kiek pamena, daiktai buvo išmėtyti. Tai buvo ne pirmas kartas, kai buvo policijos iškvietimas į šį butą. Jis pats šiuo adresu vyko pirmą kartą. Nukentėjusysis lyg pasakojo, kad jam brolis trenkė ir grasino. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymu, patvirtino, kad jie yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. J. (2018 m. gruodžio 6 d. veikos) parodė, kad minėtą dieną dirbo su vyriausiaisiais patruliais N. R. ir G. G.. Apie 13.37 val. iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), mušasi neblaivus pranešėjo S. L. brolis. Atvykus į įvykio vietą darytas vaizdo įrašas, kuris pridėtas prie ROIK 0118000659434 iškvietimo kortelės. Įvykio vietoje S. L. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 6 d. apie 13.00 val. jo neblaivus brolis P. L. grįžęs namo išspyrė koja buto duris, pradėjo kabinėtis prie jo, kėlė konfliktą, grasino užmušti, sudavė kumščiu smūgius į pilvą, į kairę ranką, į nugarą, iš viso suduoti 4-5 smūgiai, taip pat jis pranešėją stumdė, dėl brolio veiksmų S. L. teigė patyręs fizinį skausmą. S. L. įvykio vietoje taip pat paaiškino, kad P. L. bandė jam iš rankų išplėšti mobiliojo ryšio telefoną, kai pranešėjas norėjo kviesti policiją. Įvykio vietoje nustatyta, kad butas netvarkingas, daiktai išmėtyti, sudaužyti stiklainiai. P. L. rado miegantį lovoje, šalia jo lovos buvo suversta krūva rūbų (daugiausia striukių). Pažadintas P. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, apie įvykį nieko nepaaiškino, prastai koordinavo judesius, elgėsi neramiai, vėliau agresyviai, jam paaiškinus, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ir bus sulaikomas, vengė apsirengti ir eiti į tarnybinį automobilį. Sulaikytas P. L. pristatytas į 1 PK (b. l. 64-66).
2018 m. rugsėjo 30 d. S. L. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 19.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis P. L. grasino užmušti, jo grasinimus suprato kaip realius, kadangi praeityje daug kartų jis smurtavo prieš jį (b. l. 1-2).
2018 m. rugsėjo 29 d. S. L. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 19.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis P. L. grįžęs neblaivus namo, mėtė daiktus, grasino fiziniu susidorojimu savo ir draugų pagalba, būdamas agresyvus, grasino fiziškai susidoroti, jei iškvies policiją. Prašo imtis priemonių, kadangi su broliu būti viename bute negali, nes jo elgesys yra neprognozuojamas (b. l. 4).
Iš bendrojo pagalbos centro registruojamų pranešimų registro išrašo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. 19.31 val. gautas S. L. pranešimas apie tai, kad adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo brolis yra neblaivus ir agresyvus. Spardo namuose duris, grasina sumušti. Greitosios medicinos pagalbos nereikia (b. l. 25).
Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. tarnybinio pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad S. L. buvo patyręs didelio susijaudinimo būseną. Be to, S. L. įvyko vietoje paaiškino, jog brolis P. L. apie 19.31 val. grįžo į namus girtas, sukėlė žodinį konfliktą, pradėjo mėtyti daiktus ir grasinti jam fiziniu susidorojimu. Tuomet, kai S. L. pasakė, kad iškvies policiją, tai P. L. išgirdęs tai, pasakė, kad jį sumuš ir į pagalbą pasikvies draugus (b. l. 26- 27).
Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės M. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 20.41 val. į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą pagal ROIK: 0118000533700 buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo, pasitikrinti girtumą kategoriškai atsisakė, nors buvo reikalauta ne vieną kartą (b. l. 28).
Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos S. M. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad už svetainės esančio kambario (Nr. 2) durų apdaila yra sulaužyta. Pridėta fotolentelė (b. l 31-35).
2018 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas garso įrašas, darytas BPC 2018 m. rugsėjo 29 d. Pranešėjas kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini), nes siautėja alkoholikas brolis P. L.. Kai prisigeria pas jį agresija, jis pavojingas. Greitosios nereikia, nesimušė, bet jau veržiasi į kambarį, daužo daiktus (b. l. 49-50).
Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. K. (V. K.) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018 m. gruodžio 6 d. apie 13.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus P. L. grįžęs namo pradėjo konfliktuoti su S. L., jam grasinti, trenkė į pilvą, ranką, nugarą. Be to, išlaužė buto duris (išspyrė iš kojos), pradėjo kabinėtis prie S. L., konfliktavo, grasino užmušti, trenkė į pilvą kumščiu, trenkė į kairę ranką iš kumščio, trenkė į nugarą iš kumščio. Iš viso buvo apie 4-5 smūgius, dėl ko pareiškėjas patyrė fizinį skausmą. Įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, bandė išplėšti mobilųjį bandant iškviesti policiją, mėtė daiktus, esančius namuose. Bendra namų tvarka pažeista, pranešėjas ir brolis gyvena kartu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Be to, butas netvarkingas, daiktai išmėtyti, išdaužyti stiklainiai, pranešėjas blaivus (b. l. 7-10).
2018 m. gruodžio 6 d. S. L. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 6 d. apie 13.10 val., brolis P. L. grįžęs neblaivus namo, išspyrė duris, grasino užmušti, svaidė daiktus, kelis kartus smogė į ranką, krūtinę, nugarą. Bandė išplėšti telefoną, kai norėjo iškviesti policiją. Kadangi tai ne pirma baudžiamoji veika ir neblaiviam stovyje jis pavojingas, buvo iškviesta policija (b. l. 11).
Iš bendrojo pagalbos centro registruojamų pranešimų registro išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 6 d. buvo gautas pranešimas, jog namie mušasi neblaivus pranešėjo S. L. brolis, greitosios medicinos pagalbos nereikia (b. l. 51).
2018 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2018 m. gruodžio 6 d. vaizdo įrašas, įkeltas į Policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0118000659434 kortelę dėl įvykio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur policija kviesta dėl to, kad P. L. smurtavo prieš brolį S. L.. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra 31 s trukmės. Vaizdo įrašo pradžioje bute tarpduryje tarp prieškambario ir kambario matyti nukentėjęs S. L., kuris rodydamas į miegantį kambaryje lovoje asmenį (sprendžiant iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – P. L.) sako „grįžta naktį, durys atsidaro – neatsidaro“. Tuomet vaizdo įraše kambaryje matyti policijos pareigūnas, už jo nugaros lovoje matyti miegantis antklode užsiklojęs asmuo, matyti tik jo nuogos kojos, policijos pareigūnas rodo į ant grindų į krūvą sumestus rūbus, sako „atkreipkit dėmesį kiek striukių, atsimenat plėšimus Architektų gatvėje?“. Vaizdo įraše matomas kambarys netvarkingas, tarp rūbų, kurie mėtosi krūvoje ant grindų, padėta plastikinė raudona kėdė, ant jos taip pat kabo rūbai, šalia rūbų krūvos stovi vaikiška rožinė žaislinė pilis, po kambarį išmėtyti smulkūs daiktai. Tuomet vaizdo įraše (nuo 11 sekundės) girdėti kaip S. L. sako „nes aš jau žinau, jis pradeda svaidyti daiktus - jis pavojingas, aš nežinau, jis su narkotikais (toliau kalba nerišli)“. Girdėti kaip policijos pareigūnas klausia „o kokius narkotikus vartoja?“, į ką S. L. atsako „aš nežinau, aš su juo nebendrauju, jam apribota veika yra“. Tuo metu matyti, kaip policijos pareigūnas, kuris atkreipė dėmesį į ant grindų gulinčią rūbų krūvą, iš minėtos krūvos pakelia vieną striukę, ją apžiūri. Girdėti, kaip kitas policijos pareigūnas, kalbinantis S. L., klausia „ne pirmą kartą policiją kviečiama yra, taip?“, S. L. atsako „ne pirmą“. Vaizdo įraše reikšmingų įvykiui požymių nematyti, girdimas tik policijos pareigūno ir S. L. pokalbis, matoma bendra kambario tvarka bei miegantis lovoje asmuo, sprendžiant iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – P. L. (b. l. 52-54).
2018 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas 2018 m. gruodžio 6 d. garso įrašas, kuomet 2018 m. gruodžio 6 d. policija buvo kviečiama į butą minėtu adresu, jame girdėti BPC operatoriaus balsas ir pranešėjo – S. L. balsas. Jis kviečia policiją dėl to, kad neblaivus brolis smurtauja, spyrė duris, dabar jis kaip ir prigulė, bet jau ne pirmą kartą kviečia, tai žino, kad jis (neaiškūs žodžiai) (b. l . 71-73).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 6 d., 15.27 val. P. L., gim. 1987 m. vasario 18 d., nustatytas 2,54 promilių girtumas (pasirašyti atsisakė) (b. l. 86).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas bei veikos kvalifikavimas
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, vaizdo įrašai, fotonuotraukos, taip pat kiti ankščiau nurodyti dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo P. L. baudžiamosios atsakomybės pagal 145 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugsėjo 29 d. įvykis) ir BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 6 d. įvykis).
Dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. įvykio
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iš tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-300/2013, 2K-217/2014, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016, 2K-172-788/2017). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.
Kaip matyti iš P. L. pareikšto kaltinimo, jo baudžiamosios atsakomybės klausimas siejamas su tuo, kad jis tyčia sakydamas S. L., kad jį užmuš, grasino su juo susidoroti ir tuo sukėlė nukentėjusiajam S. L. baimę ir nerimą bei pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo P. L. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Kaip matyti iš kaltinamojo P. L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, 2018 m. rugsėjo 29 d. tarp jo ir brolio S. L. vyko konfliktas (jie „susikoliojo”), tačiau tai, kad jis grasino brolį nužudyti, kaltinamasis kategoriškai neigė. Nukentėjusysis S. L., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, teigė, kad įvykio dieną P. L. įsiveržė į butą neblaivus, su keiksmažodžiais, įbėgęs jis smogė per stalą, numetė kompiuterį, o kai brolis pradeda girtas rėkauti, S. L. iškart kviečia policiją. Nukentėjusysis teigė, kad iš kaltinamojo grasinimas nužudyti buvo žodinis, grasinimą jis suprato kaip realų, po konflikto P. L. svetainėje mėtė daiktus, bet į nukentėjusįjį daiktų nemėtė, mėtė į sienas. Kaip matyti iš liudytoju teisiamajame posėdyje apklausto į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno E. Z. parodymų, 2018 m. rugsėjo 29 d. gavus iškvietimą, nepasakys tiksliai dėl ko pareigūnus kvietė, bet kiek prisimena, buvo nurodyta, kad buvo panaudotas fizinis smurtas prieš vyresnįjį brolį, gali būti, kad kaltinamasis nukentėjusiojo nemušė, o tik grasino sumušti. Pagarsinus šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Z. buvo parodęs, jog 2018 m. rugsėjo 29 d. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus vyras triukšmauja namuose, grasina; įvykio vietoje buvo du vyrai, t. y. S. L. ir P. L.; S. L. paaiškino, kad jo neblaivus brolis, grįžęs girtas namo, sukėlė žodinį konfliktą, mėtė bute esančius daiktus, grasino jį sumušti, o kai S. L. pasakė, kad iškvies policiją, P. L. atsakė, kad jį sumuš ir į pagalbą iškvies draugus, S. L. paaiškino, kad brolis grasino tik žodžiais, jokių veiksmų įvykdyti grasinimus nesiėmė. Kaip matyti iš 2018 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, apžiūrėjus garso įrašą, darytą BPC 2018 m. rugsėjo 29 d., pranešėjas kvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), nes siautėja alkoholikas brolis, kuris kai prisigeria yra agresyvus, pavojingas, greitosios nereikia, nesimušė, bet veržiasi į kambarį, daužo daiktus (b. l. 49-50).
Taigi tiek iš kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymų, minėto apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad tarp brolių įvyko konfliktas, kurio metu buvo mėtomi daiktai, kviečiama policija, tačiau, teismo vertinimu, vien to nepakanka pripažinti, jog P. L. grasino brolį nužudyti (užmušti). Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, kad tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Sprendžiant dėl grasinimo realumo, t. y. ar nukentėjusysis S. L. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog P. L. grasinimas nužudyti, sakant, kad nukentėjusįjį užmuš, gali būti įvykdytas, atsižvelgtina į tai, kad konfliktavę asmenys yra susiję giminystės ryšiais – yra broliai. Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo parodymų bei liudytoju apklausto policijos pareigūno parodymų, konfliktas buvo žodinis, iš bylos duomenų nėra pagrindo laikyti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką, t. y. nesant daiktų, kuriais grasinama ir pan., turėjo pagrindą bijoti grasinimo užmušti įgyvendinimo, o P. L. būtent tokios nukentėjusiojo būsenos norėjo. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis S. L. atvykusiam policijos pareigūnui skundėsi dėl to, kad P. L. galėjo jį sumušti. Tas pats užfiksuota ir bendrojo pagalbos centro registruojamų pranešimų registro išraše – 2018 m. rugsėjo 29 d. 19.31 val. gautas S. L. pranešimas apie tai, kad adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo brolis yra neblaivus ir agresyvus, spardo namuose duris, grasina sumušti, greitosios medicinos pagalbos nereikia (b. l. 25). Tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 30 d. S. L. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 19.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis P. L. grasino jį užmušti, jo grasinimus suprato kaip realius, kadangi praeityje daug kartų jis smurtavo prieš jį (b. l. 1-2), apie grasinimus nužudyti nukentėjusysis kalbėjo ir duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu. Taigi nukentėjusiojo S. L. parodymai dėl jo atžvilgiu išreikštų grasinimų pobūdžio nebuvo nuoseklūs.
Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus paties nukentėjusiojo S. L. parodymų tyrimo eigoje bei teisminio nagrinėjimo metu nenuoseklumą dėl jo atžvilgiu išreikštų grasinimų pobūdžio, įvertinus kitą byloje esančią medžiagą, nėra pagrindo pripažinti, kad P. L. veiksmai brolio atžvilgiu galėtų būti suvokti kaip realus grasinimas jį nužudyti. Kaip minėta, teismo vertinimu vien to, kad tarp brolių įvyko konfliktas, kurio metu neblaivus P. L. mėtėsi daiktais (be to, kaip nurodė pats nukentėjusysis, daiktai buvo mėtomi ne į jį, o į sienas), nėra pakankami konstatuoti, kad buvo padarytas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių kaltinamojo kaltę dėl nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju, P. L. pagal 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl 2018 m. gruodžio 6 d. įvykio
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situaciją tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).
BK 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek kaltinamasis P. L., tiek nukentėjusysis S. L. gyvena viename bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jie yra broliai, taigi jie laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Nors kaltinamasis P. L. savo katę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo neigė, aplinkybę, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. kartu gyvenančiam broliui S. L., patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, kurie atitinka ikiteisminio tyrimo duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. L. parodė, kad įvykio dieną jo brolis P. L. kumščiavosi apie 6 kartus – mušė į pilvą, į nugarą, tačiau į medikus jis nesikreipė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl 2018 m. gruodžio 6 d. įvykio jis buvo nurodęs, kad konflikto su broliu metu P. L. 4 kartus dešine ranka sudavė smūgius į kairę ranką (tarp riešo ir alkūnės, 1 smūgį), į krūtinę žemiau šonkaulių (2 smūgius) ir į nugarą (apačioje, dešinėje pusėje 1 smūgį), dėl suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jam buvo suduoti smūgiai, patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklausto policijos pareigūno Ž. J., vykusio į įvykio vietą, parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Šis liudytojas parodė, kad 2018 m. gruodžio 6 d. buvo gautas iškvietimas, jog brolis sumušė kitą brolį, atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis brolis (S. L.) sakė, kad jam brolis trenkė į pilvą, medikai kviesti nebuvo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino jų teisingumą, t. y. kad neblaivus brolis P. L. sudavė nukentėjusiajam kumščiu smūgius į pilvą, į kairę ranką, į nugarą, iš viso suduoti 4-5 smūgiai, dėl brolio veiksmų S. L. teigė patyręs fizinį skausmą. Aplinkybės, kad P. L. grįžęs neblaivus namo kelis kartus smogė nukentėjusiajam į ranką, krūtinę, nugarą užfiksuota ir 2018 m. gruodžio 6 d. S. L. pareiškime. Pažymėtina, jog nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios teigė, kad smūgiai jam buvo suduoti, fizinį skausmą jis pajuto ir teismas neturi pagrindo tuo netikėti, ypač atsižvelgiant į smurtavimo pobūdį, t. y. kad suduoti keli smūgiai, smūgiuojama buvo į skirtingas kūno vietas. Taigi S. L. tiek rašydamas pareiškimą policijos pareigūnams nurodė pagrindines įvykio aplinkybes, vėliau jas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose, teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis savo parodymų nekeitė, jo nurodytos aplinkybės neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Sprendžiant, ar dėl pirmiau aptartais įrodymais nustatytų P. L. veiksmų (suduotų smūgių) kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, t. y. ar nukentėjusiajam S. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Nagrinėjamu atveju nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jis pajuto skausmą, yra pakankamai patikimi. Tai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė BK 140 straipsnyje numatytus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad P. L. naudojo smurtą savo šeimos nario S. L. atžvilgiu ir tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, tuo tarpu kaltinamojo P. L. pozicija, kad fizinio skausmo jis savo broliui nesukėlė, t. y. neigdamas naudojęs smurtą prieš S. L., siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo įsitikinimą, kad kaltinamasis P. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką sustiprina ir byloje esanti informacija apie tai, kad P. L. jau anksčiau yra teistas už smurtinius nusikaltimus, be to, jis jau buvo naudojęs fizinį smurtą prieš brolį, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad tiek iš kaltinamojo P. L., tiek iš nukentėjusiojo S. L. parodymų, duotų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų parodymų matyti, kad minėtų asmenų vyksta konfliktai. P. L. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, suduodamas jam smūgius ranka, šiuos veiksmus nuteistasis atliko pilnai suvokdamas, kokie padariniai kils panaudojus fizinę prievartą ir tų padarinių norėjo.
Dėl nurodytų argumentų, ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam P. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pasitvirtino.
Dėl bausmės skyrimo
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Dėl bausmės skyrimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teismas pažymi, kad kaltinamojo P. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,54 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. L., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas 1 nesunkus tyčinis nusikaltimas), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, turi dukrą (b. l. 109), nedirbantis (b. l. 110), ne vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 106-108), teistas, duomenų apie psichiatrinį gydymąsi ar gydymąsi nuo priklausomybės ligų nėra. Įvertinus paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam P. L. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 1, 3 punktais, 7 dalimi, P. L. įpareigotinas visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
P. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. 20.41 val. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. 15.00 val. (vieną dieną), taip pat nuo 2018 m. gruodžio 6 d. 13.55 val. iki 2018 m. gruodžio 7 d. 13.35 val. (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, į P. L. skirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę įskaitytini laikinajame sulaikyme išbūti laikotarpiai.
Dėl kitų klausimų
P. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su BPC garso įrašu, priedas prie 2018 m. spalio 29 d. apžiūros protokolo (vokas prie bylos) ir CD laikmena su BPC garso įrašu, priedas prie 2018 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokolo (vokas prie bylos) paliktini saugoti prie bylos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pripažinti P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį:
1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į P. L. skirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įskaityti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms P. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką:
1) nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. 20.41 val. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. 15.00 val. (vieną dieną);
2) nuo 2018 m. gruodžio 6 d. 13.55 val. iki 2018 m. gruodžio 7 d. 13.35 val. (vieną dieną).
Išaiškinti P. L., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
P. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su BPC garso įrašu – priedą prie 2018 m. spalio 29 d. apžiūros protokolo (vokas prie bylos) ir CD laikmeną su BPC garso įrašu – priedą prie 2018 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokolo (vokas prie bylos) palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.