Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-843/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
1A-573-843/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47123-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alenas Piesliakas, Gintaras Dzedulionis, Aušra Bielskė
Nuteistasis
P. L.
Advokatai
Rimantas Prėskienis
Kategorijos
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-843/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47123-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,nuteistajam P. L., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės (toliau tekste ir – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taip pat šiuo nuosprendžiu P. L. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. L. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. gruodžio 6 d., apie 13.00 val., šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,54 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ginčo su šeimos nariu – broliu S. L. – metu, koja išspyrė buto duris, konfliktavo, tyčia kumščiu sudavė 4-5 smūgius S. L. į pilvą, kairę ranką ir nugarą, jį stumdė, tampė ir tuo sukėlė nukentėjusiajam S. L. fizinį skausmą.

2. Be to, P. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 19.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pasitikrinti girtumą atsisakė), žodinio konflikto metu su savo broliu S. L., tyčia sakydamas, kad jį užmuš, grasino su juo susidoroti, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam S. L. baimę ir nerimą bei pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

3. Pirmosios instancijos teismas išteisino P. L. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P. L. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir pripažinti P. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad P. L. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymio. Prokurorės teigimu, teismas nevertino, jog nukentėjusysis S. L. ne kartą pažymėjo, kad brolis P. L. girtas yra agresyvus, anksčiau ne kartą prieš jį smurtavo (buvo sulaužęs du šonkaulius, dėl ko buvo pradurtas plautis, už tai nuteistas 2013 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 151¹ straipsnio 1 dalį (4 veikos)). Tai pat, pasak prokurorės, teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo E. Z. tarnybiniame pranešime nustatytomis aplinkybėmis bei šio liudytojo parodymais apie tai, kad S. L., būdamas didelio susijaudinimo būsenoje, nurodė, jog neblaivus brolis P. L. sukėlė konfliktą, mėtė bute esančius daiktus, grasino jį sumušti; pasakius, kad iškvies policiją, P. L. grasino jį sumušti ir į pagalbą pasikviesti draugus. Nukentėjusysis nurodė, kad brolis, būdamas girtas, tampa labai agresyvus ir jis jo bijo, taip pat, kad policija anksčiau buvo kviesta ne kartą.

4.2. Prokurorės manymu, nepagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusiojo S. L. parodymai nenuoseklūs. Anot prokurorės, nukentėjusysis S. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė iš esmės nuoseklius parodymus.

4.3. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas nevertino, jog nukentėjusysis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jo brolis P. L. alkoholikas, girtas būna agresyvus. 2018 m. rugsėjo 29 d. išspyręs jo kambario duris, įbėgęs smogė į stalą, numetė ant stalo stovėjusį kompiuterį, sakė „tu negyvensi, aš tave nužudysiu”, buvo užsimojęs suduoti smūgius, tačiau nukentėjusysis atsitraukė. Dėl tokių brolio grasinimų nukentėjusiajam kilo įtampa, stresas, grasinimus suprato kaip realų pagrindą, kad jie gali būti įgyvendinti, manė, kad viskas gali baigtis sveikatos sužalojimu. Neprognozuojamą brolio elgesį lemia girtumas, jis tampa piktas, labai agresyvus, tą dieną jis buvo labai girtas (t. 1, b. l. 41, 42).

4.4. Be to, prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nukentėjusysis S. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jo brolis P. L. piktnaudžiauja alkoholiu, į butą vedasi įvairius asmenis, kurie jį įžeidinėja, konfliktuoja. Maždaug prieš du mėnesius brolis jam grasino peiliu, o prieš septynerius metus P. L. jam buvo sulaužęs du šonkaulius, buvo pradurtas plautis. Per pastaruosius dvejus metus P. L. prieš jį smurtavo 8-12 kartų. 2018 m. rugsėjo 30 d. S. L. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis P. L. grasino užmušti, jo grasinimus suprato kaip realius, nes brolis praeityje daug kartų prieš jį smurtavo.

4.5. Prokurorės vertinimu, šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, t. y. iš BPC registro matyti, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. 19.31 val. gautas S. L. pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jo brolis neblaivus ir agresyvus, spardo namuose duris, grasina sumušti. 2018 m. spalio 29 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, darytas BPC 2018 m. rugsėjo 29 d., pranešėjas kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini), nes siautėja alkoholikas brolis P. L. Kai prisigeria pas jį agresija, jis pavojingas, daužo daiktus. 2018 m. rugsėjo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad už svetainės esančio kambario (Nr. 2) durų apdaila yra sulaužyta.

4.6. Prokurorės vertinimu, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą buvo realus, nes 2018 m. rugsėjo 29 d. P. L., išspyręs kambario duris, įbėgęs smogė į stalą (kuris stovi prie pat durų, tai parodo, kad nukentėjęs neturėjo galimybės išbėgti iš kambario), numetė ant stalo buvusį kompiuterį, sakė „tu negyvensi, aš tave nužudysiu“, ketino smogti nukentėjusiajam, bet jis smūgio išvengė pasitraukdamas. Taigi, tokie P. L. veiksmai, anot prokurorės, sukėlė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas. Nukentėjusysis nurodo, kad bijo girto brolio, nes jis dėl alkoholio vartojimo tampa agresyvus – neprognozuojamo elgesio, P. L. jau praeityje teistas už nukentėjusiojo S. L. sužalojimą, anksčiau ne kartą smurtavo prieš nukentėjusįjį. Be to, prokurorė pažymi, jog tuo pačiu nuosprendžiu P. L. buvo nuteistas ir dėl 2018 m. gruodžio 6 d. įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimo) nukentėjusiojo S. L. atžvilgiu, taigi ši aplinkybė patvirtina nukentėjusiojo S. L. baimės realumą, kad P. L., grasindamas jį užmušti, galėjo savo ketinimą realiai įgyvendinti. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, P. L. padaryta veika, prokurorės teigimu, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Patikslino reiškiamą reikalavimą, prašė P. L. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją subendrinti su 2019-08-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausme taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 65 straipsnio 1 dalies b papunktį, skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu nesusiję su darbu, mokslu, gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas

7. Prokurorė savo apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą ir teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, sietinoms tik su P. L. inkriminuota BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis šių apeliaciniame skunde apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir pateikia tolesnes išvadas.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavusi byloje ištirtus įrodymus, neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šioje byloje nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių: kad teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertinęs šališkai, ignoravęs svarbias bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan., todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo S. L. parodymų ir kitų įrodymų pagrindu pagrįstai sprendė, kad nuteistasis P. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje pažymima, kad šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – yra pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas apibūdinamas kaip bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Taigi, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs, tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-489/2018). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog padarytos veikos pripažinimą nusikalstama ar ne, be formalaus jos požymių įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme, lemia ir tai, ar padaryta veika yra objektyviai pavojinga (BK 11 straipsnio 1 dalis), todėl, nagrinėjamu atveju, būtent grasinimo pavojingumas kaip materialusis nusikalstamos veikos požymis yra tas kriterijus, kuriuo remiantis galima spręsti apie BK 145 straipsnio 1 dalies inkriminavimo pagrįstumą.

10. Įvertinus byloje nustatytas nukentėjusiojo S. L. nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis teigia supratęs išreikštą grasinimą jį nužudyti kaip realų, matyti, jog iš esmės nukentėjusysis savo poziciją grindžia tik tuo, kad P. L. kilusio konflikto metu elgėsi agresyviai – bute svaidė daiktus, paleido į jį kepurę, bandė išplėšti iš jo rankų telefoną, rėkė, kad jį užmuš, kad jo draugai su juo susidoros ir pan. Brolis grasinimus išreiškė žodžiais, nei peiliais, nei kitais sunkiais daiktais negrasino. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog pats nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jo brolis piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus elgiasi ir kalba neadekvačiai (t. 1, b. l. 41, 42), o apklaustas teisiamojo posėdžio metu papildė, kad jo brolio nuotaikų kaita banguota – nuo agresijos iki ašarų, brolis birželio mėnesį gavo galvos traumą ir jam būna epilepsijos priepuoliai; būdamas girtas labai mėgsta svaidytis įvairiais daiktais, mėto ir daužo juos į sienas; manė, kad brolio agresija galėjo baigtis jo sveikatos sužalojimu, taip pat nurodė, kad girtumas ir psichologinės problemos turėjo reikšmės tokiam brolio elgesiui (t. 1, b. l. 164–166). Atsižvelgtina ir į pirminę informaciją, nurodytą nukentėjusiojo skambučio Bendrojo pagalbos centro telefonu metu. Kviesdamas pagalbą jis akcentavo, kad brolis yra agresyvus, nesimuša, tačiau veržiasi į kambarį, daužo daiktus (t. 1, b. l. 48–50). Apie jo gyvybei ar sveikatai realiai kilusį pavojų nukentėjusysis nieko nenurodė, kas leidžia spręsti, kad incidento eigoje jam didesnę baimę kėlė materialinių vertybių galimas sunaikinimas. Atvykusiems policijos pareigūnams S. L. paaiškino, kad jo brolis, grįžęs girtas namo, sukėlė žodinį konfliktą, mėtė bute esančius daiktus, grasino jį sumušti, o kai jis pasakė, kad iškvies policiją, šis atsakė, kad jį sumuš ir į pagalbą iškvies draugus; taip pat nurodė, kad brolis grasino tik žodžiais, jokių veiksmų įvykdyti grasinimus nesiėmė (t. 1, b. l. 45, 46). Taigi, nors nukentėjusysis S. L. ir tvirtino, kad bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės dėl to, kad brolis girtas būna neadekvatus ir pavojingas, yra anksčiau prieš jį smurtavęs (taip pat ir stipriai sužalojęs jį prieš 10 metų), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės turi būti vertinamos atsižvelgus ir į tai, kad broliai senai gyvena kartu ir dažnai konfliktuoja, dėl ko priešiška P. L. laikysena nukentėjusiojo atžvilgiu pati savaime negali būti laikoma svariu motyvu vertinti išsakytą grasinimą kaip realų BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad S. L. jo atžvilgiu išreikštą grasinimą suvokė daugiu abstrakčiai, t. y. kaip dar vieno potencialaus konflikto su P. L., kurio metu jis vėl gali elgtis agresyviai, galimybę, todėl tokio grasinimo vertinti kaip galinčio kelti rimtą pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, nėra pagrindo. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju negalima daryti ir išvados apie pavojingo grasinimo buvimą BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

11. Pažymėtina ir tai, jog aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia – grasinantis asmuo suvokia savo veiksmų pavojingumą ir nori jais įbauginti nukentėjusįjį, todėl, kaip minėta, išreikštas grasinimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį turi būti pavojingas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad įvykio metu P. L. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, tačiau savo veiksmus buvo nukreipęs į namuose buvusius daiktus, o ne į nukentėjusįjį. Teismas sprendžia, kad konflikto eigoje išsakyti grasinimai buvo spontaniški, daugiau abstraktaus pobūdžio išsireiškimai, kuriais P. L. nesiekė priversti nukentėjusįjį pagrįstai bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pagrindo konstatuoti jį veikus tiesiogine tyčia nėra.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad P. L. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Aušra BielskėGintaras DzedulionisAlenas Piesliakas