- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2-3824-1067/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- O. Š., S. Š., O. Š., atstovaujamai S. Š.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
- Kategorijos
- 2.1.4.1Termino pradžia
- 2.1.4.2Termino pabaiga
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovėms O. Š. ir S. Š., jų atstovams advokatams Olegui (Oleg) Drobitko ir Olegui (Oleg) Drobitko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. (J. Š.) ieškinį atsakovėms S. Š. ir O. Š., atstovaujamai S. Š., dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po tėvo L. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir šį terminą atnaujinti; Teismui atnaujinus terminą palikimui priimti po L. Š. mirties, iš dalies panaikinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto 10 - ajame notarų biure atsakovėms S. Š. ir O. Š. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus į 1/3 dalį viso palikimo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 m. kovo 25 d. mirė ieškovo tėvas. Ieškovo tėvas gyveno antroje santuokoje su S. Š. ir turėjo dukrą O. Š. Su ieškovo motina, taip pat S. Š., santuoka buvo nutraukta, kai ieškovui buvo 3 metai. Ieškovas su tėvu bendravo, palaikė normalius santykius. Ieškovo tėvas buvo jūrininkas, ir jo darbas buvo užsienio valstybėse arba uoste užsienio valstybėse. Kiek žinoma ieškovui, tėvas jūroje būdavo po 4-6 mėnesius. Tuomet susisiekimas su tėvu buvo sudėtingas, o kai laivas jūroje, iš viso neįmanomas. Ieškovas 2019 m. dirbo darbus vykdamas į komandiruotes užsienyje. Jo darbo komandiruočių trukmė nuo 4-6 savaičių. Su tėvu bendraudavo kai abu turėjo galimybes, t. y. kai nebūdavo išvykę. 2019 m. gruodžio 30 d. ieškovas su savo motina apsipirkinėjo Klaipėdos turguje. Kaip vėliau ieškovas sužinojo, ieškovo motina atsitiktiniai buvo sutikusi bendrą pažįstamą, kuri pasakė jai, kad L. Š. (jos buvęs sutuoktinis ir ieškovo tėvas) yra miręs. Motina apie tai jam pasakė tik 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje. Ši žinia buvo labai netikėta ir ieškovui buvo sunku patikėti, kad tėvas būdamas sveikas ir darbingas mirė, jau daugiau kaip pusmetis yra palaidotas ir kodėl jam apie tai niekas nepranešė. Su pamote ir seserimi iš antros santuokos ryšio nepalaikė, nes dar vaikystėje kai skambindavo telefonu tėvui, ir jei atsiliepdavo telefonu ne tėvas, o moteris, sakydavo - „čia toks negyvena, daugiau neskambinkite“. Ieškovas po žinios apie tėvo mirtį iš pradžių nesuvokė kaip turėtų reaguoti į situaciją ir kaip turėtų elgtis. Pradėjus domėtis mirties aplinkybėmis, nuvykus ir apsilankius notarų biure, paaiškėjo, kad po jo tėvo mirties palikimas jau priimtas, o jis neva tai praleido terminą palikimui priimti. Ieškovas išgyveno dėl tokios situacijos, nes yra įsitikinęs, kad atsakovės turėjo galimybę ir galėjo informuoti ieškovą apie tėvo mirtį. Tuo labiau, kad kai dabar jau yra aišku, tėvas mirė Brazilijoje ir jo kūnas į Lietuvą pargabentas tik po dviejų mėnesių laiko. Ieškovas sužinojo, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto 10-ąjame notarų biure atsakovėms, t. y. tėvo sutuoktinei bei dukrai, išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Jais atsakovės priėmė visą palikimą, atsiradusį po L. Š. mirties. Ieškovas nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. tėvas mirė (duomenys neskelbtini) užsienio valstybėje, todėl ieškovas skambindamas ar kitaip siekdamas susisiekti su tėvu neturėjo galimybės sužinoti, ar su tėvu nėra galimybės susisiekti dėl darbo specifikos (jūrininkai darbo metu neturi susisiekimo galimybės), ar, kaip dabar aišku, tėvas jau buvo miręs, todėl susisiekti ieškovas negalėjo. Pažymėjo, kad atsakovė kaip tėvo sutuoktinė tikrai buvo informuota apie tėvo mirtį dar (duomenys neskelbtini), tačiau niekaip neinformavo ieškovo apie netikėtą tėvo mirtį, nors galėjo, taip pat ieškovui nėra žinoma, ar atsakovė pateikdama pareiškimą apie palikimo priėmimą, nurodė ieškovą kaip pirmosios eilės įpėdinį.
Atsiliepimas
Atsakovės atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad L. Š. mirė (duomenys neskelbtini) užsienio valstybėje (Brazilijoje). Kadangi L. Š. palaikų pargabenimo procedūra iš užsienio valstybės užtruko, L. Š. mirties įrašas Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje padarytas tik 2019 m. gegužės 27 d. Antstolio A. S. sudaryto turto apyrašo pagrindu 2019 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. atsakovėms S. Š. ir O. Š. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Kadangi piniginės lėšos palikėjo banko sąskaitose buvo nedidelės ir nepakankamos padengti likusias palikėjo skolas, atsakovė S. Š. siekdama neprarasti turto, kreditoriams iš savo asmeninių lėšų padengė visus palikėjo L. Š. susidariusius įsiskolinimus kreditoriams, bei atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir pagerinimo darbus. Iš viso atsakovė S. Š. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 67306,78 Eur. Pažymi, kad priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovas niekada nebendravo su tėvu, palikėju L. Š. Nei tėvas, nei atsakovės kontaktų su ieškovu neturėjo. Ieškovo tėvams išsiskyrus, ieškovo motina sukūrė kitą šeimą. Ieškovo motinai sukūrus naują šeimą, tėvui L. Š. buvo teigiama, kad jo sūnus jau turi naują tėvą ir kad jis neturėtų kištis į santykius, todėl ieškovas su tėvu niekada nebendraudavo. Net jei ir darant prielaidą, jog ieškovas skambino tėvui, tačiau nuo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. sausio mėnesio (kai ieškovo teigimu sužinojimo apie tėvo mirtį) praėjo 10 mėnesių, tai yra ilgas laiko tarpas, per kurį bendraujantis tėvas ir sūnus pasigestų vienas kito nepavykus susisiekti. Būdamas pilnametis, ieškovas turėjo visas teises, galimybes ir pareigas bent pasidomėti savo tėvo gyvenimu, tačiau ieškovas nebandė ieškoti jo, nesiekė susisiekti su atsakovėmis ir teirautis apie tėvą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad jokio kontakto tarp ieškovo ir tėvo nebuvo, o ieškovo elgesys vertintinas kaip nerūpestingas ir aplaidus. Be to nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas buvo išvykęs į komandiruotes (pvz. įsakymų dėl komandiruočių) ar kitais būdais buvo apribota galimybė pirmiausia bendrauti su tėvu, o galiausiai, kreiptis per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo. Pabrėžė, jog iš pateiktos VSDF pažymos aiškiai matyti, jog ieškovas tikrai nebuvo tokioje ilgoje komandiruotėje (pvz. 3 mėnesius), kuri būtų sutrukdžiusi ieškovui pasinaudoti kuria nors iš jam buvusių numatytų teisių. Be to atsakovė S. Š. ieškojo galimybės pranešti ieškovui apie tėvo mirtį, tačiau neturėjo jokių jo kontaktų, taip pat ir socialiniuose tinkluose nepavyko rasti J. Š. anketos. Po L. Š. mirties peržiūrėjus telefoną ir kitus susirašinėjimus, nebuvo rasta jokių kontaktų su ieškovu ar jo kontaktinių duomenų. Atsakovių teigimu, informaciją apie ieškovo tėvo mirtį buvo bandoma perduoti per pažįstamus asmenis. Pažymi ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vieno įpėdinio nei pranešti kitiems įpėdiniams apie palikimo atsiradimą, nei rūpintis kito įpėdinio palikimo priėmimu. Atsakovės neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, o ieškovui jokiais būdais nebuvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po jo tėvo mirties. Priešingai, atsakovės siekė susisiekti ir informuoti ieškovą apie tėvo mirtį, tačiau pats ieškovas savo veiksmais, t. y. neveikimu ir nerūpestingumu, kurie pasireiškė nebendravimu su tėvu ir nesidomėjimu apie tėvą, sukūrė tokią padėtį, jog ieškovas nepasinaudojo jam įstatymo numatyta teise. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog po tėvo mirties trijų mėnesių terminą palikimui priimti jis praleido dėl objektyvių priežasčių, o teisės į palikimą ieškovas laiku neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių (savo paties neveikimo ir nerūpestingumo). Ieškovo nurodytos aplinkybės - nežinojimas apie tėvo mirtį, nežinojimas kaip turėtų elgtis, negalėjimas žinoti apie palikimą sudarančias turtines teises - negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. O teismas atnaujindamas terminą negali remtis vien ieškovo nežinojimu apie palikimo atsiradimą ir negalėjimu žinoti palikimą sudarančias turtines teises. Palikėjas ir atsakovė S. Š. santuokoje kartu pragyveno daugiau kaip 23 metus, susilaukė dukters O. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)). Šeima buvo kartu įsigijusi butą, žemės sklypą ir automobilį VW TOUAREG. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas, praleidęs terminą palikimui priimti, yra pilnametis ir subrendęs asmuo, mano, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų atsakovių, kurių viena yra nepilnametė, teisėtus interesus, kadangi paveldimo buto ir žemės sklypo dalys yra vienintelis sutuoktinės S. Š. ir nepilnametės dukros O. Š. nekilnojamasis turtas. Pabrėžia ir tai, kad paveldimas butas yra vienintelė galima atsakovių S. Š. ir jos nepilnametės dukros O. Š. gyvenamoji vieta, o automobilis VW TOUAREG vienintelė šeimos transporto priemonė. Be to, ieškovui tenkanti turto dalis (jei palikimas būtų priimtas) būtų nedidelė, todėl faktinis turto naudojimasis yra neįmanomas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad apie tėvo mirtį sužinojo 2020 m. sausio 11 d. Pažymėjo, kad į notarą kreipėsi sausio ar vasario mėnesį, tačiau užtruko kol ieškovas kreipėsi į teismą, kadangi finansinės galimybės iš karto neleido pasinaudoti advokato paslaugomis. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti iš dalies, t. y. atnaujinti terminą palikimui priimti, atnaujinus terminą palikimui priimti po L. Š. mirties, iš dalies panaikinti 2019 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto 10 - ajame notarų biure atsakovėms S. Š. ir O. Š. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus toje dalyje, kurioje ieškovas turi teisę paveldėti, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Atsakovių atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pažymėjo, kad ieškovo nurodomos aplinkybės yra nenuoseklios. Mano, kad ieškovas apie tėvo mirtį sužinojo netrukus po jo mirties. Pažymėjo, kad atsakovės padarė viską, kad galėtų informuoti ieškovą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog tenkinus ieškinį būtų pažeistas civilinių santykių stabilumas.
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Mano, kad jis yra atmestinas. Pažymėjo, kad ieškovas buvo atvykęs pas notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau negali nurodyti tikslios atvykimo datos. Pažymėjo, kad užvedus paveldėjimo bylą buvo žinoma apie mirusiojo sūnų, tačiau notaras neturi pareigos informuoti paveldėtojų apie palikimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Iš Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas J. Š. yra L. Š. sūnus. Tarp L. Š. ir atsakovės S. Š. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, santuokos liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos išduotą gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė O. Š. yra atsakovės S. Š. ir L. Š. dukra. Iš 2019 m. gegužės 27 d. mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Mirties vieta – Brazilija.
Iš trečiojo asmens notarės G. K. į bylą pateiktos paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2019 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. išdavė Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta pergyvenusios sutuoktinės S. Š. nuosavybės teisę į:
½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
2019 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. išdavė Nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo patvirtinta pergyvenusios sutuoktinės S. Š. nuosavybės teisę į:
½ dalį piniginių lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis ir visomis kompensacijomis banke „Swedbank“, AB ir ½ dalį piniginių lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis su visomis kompensacijomis banke Luminor Bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);
½ dalį visų palikėjo teisių ir pareigų pagal finansinio lizingo sutartį (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį VW TOUAREG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) notarinio registro išrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini);
½ dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos žinioje susidariusios privalomojo sveikatos draudimo įmokos permokos, visa permoka 38,74 Eur, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2019 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. atsakovėms S. Š. ir O. Š. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais patvirtinta, kad O. Š. (dukra) paveldi ¾, o S. Š. (sutuoktinė) paveldi ¼, palikėjo L. Š. turto:
½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
½ dalį visų palikėjo teisių ir pareigų pagal finansinio lizingo sutartį (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį VW TOUAREG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
½ dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos žinioje susidariusios privalomojo sveikatos draudimo įmokos permokos, visa permoka 38,74 Eur;
½ dalį piniginių lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis ir visomis kompensacijomis banke „Swedbank“, AB;
½ dalį piniginių lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis su visomis kompensacijomis banke Luminor Bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
Ieškovas prašo atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą po tėvo L. Š. mirties ir šį terminą atnaujinti. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes: 1) apie tėvo mirtį sužinojo tik 2020 m. sausio 11 d., 2) neturėjo finansinių galimybių iš kart kreiptis teisinės pagalbos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Pažymėtina, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie tėvo mirtį sužinojo 2020 m. sausio gale, teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tėvo mirtį sužinojo 2020 m. pirmo mėnesio 11 dieną, apie tėvo mirtį jam pranešė mama. Liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovė S. Š. bandė informuoti ieškovą apie tėvo mirtį per bendrus pažįstamus asmenis iš karto gavus žinią apie L. Š. mirtį. Pagal liudytojos S. B., kuri yra ieškovo mama, parodymus ji apie L. Š. mirtį sužinojo 2019 m. gruodžio 30 d. Šias aplinkybes nurodė ir ieškovas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo tėvas L. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Brazilijoje, mirties įrašas Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje padarytas 2019 m. gegužės 27 d., įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pabaiga (duomenys neskelbtini). Išklausius ieškovo, atsakovių bei liudytojų paaiškinimų, teismas laiko nustatyta aplinkybe, kad ieškovas apie tėvo mirtį sužinojo jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui priimti palikimą. Šiuo atveju atmestini atsakovių atstovo teiginiai, kad ieškovas apie tėvo mirtį sužinojo netrukus po jo mirties, kadangi jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Kita vertus, teismas laiko neįrodyta jog ieškovas apie tėvo mirtį sužinojo tik 2020 m. sausio 11 d. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovo paaiškinimai dėl sužinojimo apie tėvo mirtį yra nenuoseklūs, ieškinyje nurodyta, kad ieškovas apie tėvo mirtį sužinojo 2020 m. sausio pabaigoje, teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad sužinojo pirmo mėnesio 11 dieną, kai tuo tarpu ieškovo mama apsipirkinėdama kartu su ieškovu iš pažįstamos moters apie L. Š. mirtį nurodo, jog sužinojo 2019 m. gruodžio 30 d. Sutiktina, kad ieškovas apie savo tėvo mirtį sužinojo netrukus po to, kai šią aplinkybę sužinojo ir jo mama, tačiau byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių aiškią sužinojimo dieną apie L. Š. mirtį be ieškovo mamos paaiškinimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo tėvo mirties fakto sužinojimo aplinkybės nurodytos ieškovo ieškinyje ir išsiaiškintos teismo posėdžio metu netapačios. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog buvo kartu su mama turguje, kartu apsipirkinėjo, mama sutiko pažįstamą, iš kurios sužinojo netikėtą naujieną. Tuo tarpu liudytoja S. B. nurodė, jog žinią apie buvusio vyro mirtį gavo apsipirkinėdama kartu su vyru prekybos centre BIG 2019 m. gruodžio 30 d. Prekybos centrą BIG nurodo ir liudytoja A. Z., pranešusi ieškovo šeimai apie L. Š. mirtį, tačiau liudytoja negalėjo nurodyti susitikimo dienos. Liudytoja S. B. nurodė, jog sūnui pasakė žinią apie tėvo mirtį jam atvykus į svečius po Naujųjų metų, šalia esant vyrui, gal ieškovo broliui, tuo tarpu ieškovas nurodė, jog žinią apie tėvo mirtį 2020 m. sausio 11 d. bute kartu su juo išgirdo žmona, močiutė, brolis. Pagal liudytojos S. B. paaiškinimus, žinią apie L. Š. mirtį ji ieškovo žmonai buvo pasakiusi anksčiau, nei pačiam ieškovui. Teismas pažymi, kad be ieškovo ir jo artimųjų paaiškinimų byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių tikslią sužinojimo dieną apie ieškovo tėvo mirties faktą, todėl teismas neturi objektyvių duomenų, kuriais remiantis galėtų nustatyti konkretų laikotarpį, kiek laiko ieškovui nebuvo žinomas L. Š. mirties faktas, ir kiek laiko ieškovas turėjo nuo mirties fakto sužinojimo iki kreipimosi į teismą dienos, per kurį galėjo imtis aktyvių veiksmų.
Teismas laiko nustatyta, jog nors egzistavo priežastis dėl kurios ieškovas praleido terminą palikimui priimti, t. y. manytina, kad ieškovas viso įstatymo nustatyto termino laikotarpiu priimti palikimą nežinojo L. Š. mirties fakto, tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nenustatytos svarbios priežastys atnaujinti terminą palikimui priimti. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, bei proceso šalių ir liudytojų paaiškinimus teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas terminą palikimui priimti būtų praleidęs dėl svarbių, objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Visų pirma, ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis su tėvu bendravo, palaikė normalius santykius. Teismo posėdžio metu išklausius šalių paaiškinimus nustatyta, kad ieškovas su atsakovu bendraudavo tik atsitiktinai susitikus mieste. Ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad prieš 12 metų nutrūko ieškovo ir jo tėvo bendravimas. Paskutinį kartą savo tėvą matė 2017 metais, o per paskutinius 10 metų buvo susitikę tik 4 kartus. Pažymėtina, kad iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovo ir jo tėvo santykiai buvo nutrūkę iš abiejų pusių, t. y. ieškovas nesidomėjo savo biologinio tėvo gyvenimu, jo nelankė, neturėjo tėvo kontaktų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso). Paaiškėjusios aplinkybės teismo posėdžio metu neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių apie buvusius gerus ieškovo ir jo tėvo santykius. Teismui nekyla abejonių, jog tarp ieškovo ir jo tėvo nebuvo artimo ryšio. Ieškovas ir liudytoja S. B. nurodė, kad ieškovui dar buvus nepilnamečiui, ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir nuo to laiko ieškovo ir jo tėvo santykiai pablogėjo, L. Š. nelankydavo sūnaus, nebendraudavo telefonu, neturėjo kontaktų, susitikdavo tik atsitiktinai, kas vyko labai retai. Ieškovui tapus pilnamečiui, jis pasirinko pasyvų bendravimo su tėčiu ir jo šeima būdą, susitikus retais atvejais tėvą mieste, ieškovas neapsikeitė telefono numeriais, elektroninio pašto adresais, nenaudojo kitų bendravimo priemonių, kas tėvo L. Š. mirties atveju apribojo ieškovo galimybes laiku gauti informaciją apie tėvo mirtį. Nors ieškovas teigia, kad jam tinkamai ir laiku nebuvo pranešta apie tėvo mirtį, tačiau būdamas atidus ir rūpestingas, nors minimaliai domėdamasis savo tėvu, jo sveikata, darbo ypatumais, ieškovas turėjo galimybę sužinoti informaciją apie tėčio mirtį anksčiau, nepraleidžiant įstatymo nustatytų palikimui priimti terminų. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog po tėvo mirties trijų mėnesių terminą palikimui priimti jis praleido dėl objektyvių priežasčių, o teisės į palikimą ieškovas laiku neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių (savo paties neveikimo ir nerūpestingumo). Ieškovo nurodytos aplinkybės - nežinojimas apie tėvo mirtį, nežinojimas kaip turėtų elgtis, negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
Ieškovas kaip dar viena priežastimi, sąlygojusia termino praleidimą įvardino sunkią savo finansinę padėtį. Aplinkybė, kad ieškovui trūko piniginių lėšų advokato pagalbos išlaidoms apmokėti, nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1922-273/2019). Pažymėtina, kad ieškovas turėjo galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, duomenų, kad ieškovas būtų bandęs kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos jam suteikimo byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, ir į tai, kad ieškovas yra jauno amžiaus, todėl esant klausimams ar neaiškumams, turėdamas šiuolaikinėmis technologijomis garantuojamą prieigą prie informacijos, jo nurodytas kliūtis dėl palikimo priėmimo galėjo nesunkiai pašalinti per kuo trumpesnį terminą nuo sužinojimo apie tėvo mirtį datos.
Kaip jau buvo minėta, palikėjo L. Š. palikimą priėmė atsakovės. Byloje pateiktas L. Š. 2019 m. liepos 23 d. turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad palikimą sudarė ne tik turtas bet ir palikėjo įsipareigojimai kreditoriams. Palikėjas turėjo kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ – 2007,67 Eur, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal finansinį lizingą - 6421,33 Eur, hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal būsto kreditavimo sutartį – 55051,09 Eur. Atsakovė S. Š. pateikė į bylą mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad palikėjo kreditorinius įsipareigojimus padengė iš savo asmeninių lėšų. Byloje taip pat pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovė S. Š. patyrė 1340,26 Eur išlaidų už paveldėto turto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Be to patyrė 4250 Eur už palikėjo kapavietės įrengimą. Šiame kontekste paminėtina, kad atsakovė S. Š., siekdama išsaugoti paveldimą turtą, iš savo asmeninių lėšų padengė palikėjo kreditorinius įsipareigojimus. Palikėjo sutuoktinė ir dukra rūpinosi palikėjo laidotuvėmis, kapavietės tvarkymu. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad ieškovui atnaujinus terminą būtų neproporcingai pažeisti atsakovių turtiniai interesai.
Atsižvelgiant į teismo nustatytų aplinkybių visumą, teismui nėra pagrindo pripažinti, kad egzistavo svarbios priežastys, sutrukdžiusios ieškovui priimti palikimą. Ieškovo nurodytos aplinkybės ir termino praleidimo priežastys negali būti pripažintinos svarbiomis, pateisinančioms termino praleidimą, o ieškovui atnaujinus terminą palikimui priimti, tai neatitiktų nei šio termino paskirties stabilizuoti nuosavybės teisinius santykius atsiradus palikimui, nei bendrų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas ieškovo prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti netenkintinas (CPK 578 straipsnis).
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad netenkintas ieškovo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimo dėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto 10 - ajame notarų biure atsakovėms S. Š. ir O. Š. išduoto dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, todėl šis reikalavimas atmestinas.
Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir kitų procesinių klausimų.
2020 m. kovo 13 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovėms S. Š. ir O. Š. perleidimo draudimo.
Ieškovo ieškinį atmetus, ieškinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, t. y. lieka galioti tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Byloje pateiktos atsakovės S. Š. teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 1500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) atsakovės prašymas tenkintinas ir šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. Š. (J. Š.) 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės S. Š. naudai.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, sprendimo dalį dėl arešto panaikinimo, išsiųsti vykdyti valstybės įmonei „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo gali paskelbimo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.