- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1922-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01394-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. atstovo advokato A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. M. prašė atnaujinti terminą jos tėvo K. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos ir paskutinius dvejus metus gyveno Kambodžoje. Apie tėvo mirtį pareiškėjai pranešė A. M. žinute socialiniame tinkle. Po tėvo mirties pareiškėja lankėsi Lietuvoje tris kartus: nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. liepos 8 d., nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 9 d., nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. liepos 17 d. Pirmojo apsilankymo Lietuvoje metu pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų priimti palikimą, nes nežinojo, kad tėvas turėjo ar galėjo turėti kokio turto. Pareiškėjai žinoma, kad tėvas daug metų piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo pastovaus darbo, pats nebuvo įgijęs jokio turto. 2018 m. pabaigoje iš atsitiktinio asmens pareiškėja sužinojo, kad prieš K. M. mirtį mirė jo motina B. M., kuri turėjo butą ir santaupų. Šį motinos turtą paveldėjo K. M.. Pareiškėja kreipėsi į A. M., tačiau šis atsisakė suteikti informaciją, susijusią su palikimu. Pareiškėja kreipėsi į notarę G. S., išreikšdama valią priimti palikimą, tačiau notarė jai paaiškino, kad ji praleido terminą palikimui priimti ir turi kreiptis į teismą dėl jo atnaujinimo. Antrojo apsilankymo Lietuvoje metu pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškimas laikytas nepaduotu neištaisius trūkumų. Trečiojo apsilankymo metu pareiškėja, supratusi, kad savarankiškai nesugebės parengti pareiškimo, kreipėsi į advokatą. Pareiškėja dėl gyvenimo užsienyje, teisinių žinių neturėjimo, savo materialinės padėties turėjo ribotas galimybes operatyviai atlikti reikiamus veiksmus palikimui priimti. Terminą ji praleido nežymiai – tik 12 mėnesių. Nurodė, kad pareiškėja, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl objektyvių aplinkybių (kreipėsi į A. M., siekė savarankiškai surinkti trūkstamą informaciją, kreipėsi į notarę, savarankiškai teikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą). Termino atnaujinimas nepažeis A. M. teisių, kuris buvo nesąžiningas pareiškėjos atžvilgiu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su termino atnaujinimu nesutinka, nes termino atnaujinimas pažeistų jo teises ir interesus. Jis priėmė tėvo K. M. palikimą, o paveldėtą butą 2019 m. vasario 6 d. pardavė. Nurodė, kad apie tėvo mirtį pareiškėja sužinojo iškart. Sugrįžusi į Lietuvą ji turėjo pakankamai laiko (beveik pusantro mėnesio) kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas. Pareiškėja elgėsi neatidžiai ir savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Pareiškėjos išsilavinimas yra pakankamas, todėl jai privalo būti taikomi individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimo netenkino ir priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui 300 Eur advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.
5. Teismas nustatė, kad K. M. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) . K. M. mirė (duomenys neskelbtini) A. M. 2018 m. kovo 30 d. informavo pareiškėją apie tėvo mirtį. Palikimui priimti termino pabaiga – 2018 m. liepos 2 d. Po K. M. mirties butą paveldėjo A. M., kuris butą pardavė 2019 m. vasario 6 d. Pareiškėja 2017 m. liepos 31 d. deklaravo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas. Pareiškėjai 2017 m. buvo išduota Kambodžos viza, 2018 m. – Tailando viza, 2019 m. – Kambodžos viza. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių, pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, teismas suskirstė į šias grupes: 1) tikėjimas, kad palikėjas neturėjo turto; 2) teisinių žinių (išsilavinimo) neturėjimas; 3) gyvenimas užsienyje; 4) sunki finansinė padėtis; 5) elgimasis pagal savo supratimą ir būdą; 6) A. M. nesąžiningas elgesys.
6. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad kai kurios pareiškėjos nurodytos aplinkybės (A. M. elgesys) neegzistavo, kai kurių (sunki finansinė padėtis) buvimas neįrodytas, o kitos nors ir egzistavo, tačiau teismo vertinimu nepripažintinos pateisinančiomis termino praleidimą. Teismas nurodė, kad pareiškėja apie palikimo atsiradimą sužinojo iškart po palikėjo mirties, todėl per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą apskritai neturėjo valios priimti palikimą. Pareiškėjos valia priimti palikimą pradėjo formuotis tik jai atsitiktinai sužinojus apie A. M. parduodamą paveldėtą butą, kai įstatymų leidėjo nustatytas terminas jau buvo pasibaigęs. Pareiškėja terminą praleido ne dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių, bet dėl įsitikinimo, kad palikėjas neturėjo turto, kurio teisingumą patikrinti ji nesiėmė jokių veiksmų, turėdama tam visas galimybes. Nuo palikėjo mirties praėjo beveik pusantrų metų. Teismas sprendė, kad termino atnaujinimas šiuo atveju neatitiktų termino atnaujinimo tikslų ir pažeistų palikimą priėmusio įpėdinio A. M. interesus.
7. Teismas nurodė, kad atmetus pareiškimą, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui turi būti priteistos jo patirtos 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėjos atstovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą palikimui priimti bei priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas termino palikimui priimti institutą taikė formaliai ir mechaniškai;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas konstatavo priežasčių tariamą nesvarbumą neatlikęs individualios nurodytų aplinkybių analizės ir nevertinęs jų visumos;
1.3. Teismas ignoravo šioje situacijoje susiklosčiusią ypatingą situaciją, tik dėl kurios vis dėlto atsirado paveldimo turto;
1.4. Teismas nevertino, kad K. M. savo mirties dieną turėjo turto tik dėl to, kad prieš kelis mėnesius buvo mirusi jo motina B. M.. Jei B. M. būtų mirusi vėliau, K. M. nebūtų turėjęs jokio turto. Jei B. M. būtų mirusi anksčiau, tai, labiausiai tikėtina, kad K. M. būtų sunaudojęs turtą ar jį praradęs dėl savo žalingų įpročių. Teismas neįvertino aplinkybės, kad viešuose registruose informacija apie K. M. po motinos B. M. mirties paveldėtą turtą buvo registruota vėliau nei baigėsi pareiškėjai nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti;
1.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja neturėjo pakankamai lėšų grįžti į Lietuvą bet kuriuo norimu metu, taip pat nebuvo diplomatinės ar konsulinės tarnybos toje šalyje (Kambodžoje), kurioje ginčo laikotarpiu buvo pareiškėja;
1.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja telefonu negalėjo gauti informacijos apie palikėjo turtą, nes notarai neteikia tokios informacijos telefonu ir reikalauja atvykti fiziškai bei pateikti tapatybę patvirtinančius dokumentus;
1.7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjos draugų teisininkų žinios šioje srityje nebuvo pakankamos. Pareiškėjai padėti galėjo tik profesionalus advokatas, tačiau į jį pareiškėja delsė kreiptis tik dėl sunkios savo finansinės padėties, į kurią teismas taip pat neatsižvelgė;
1.8. Susidėjusių nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių visuma vertinant ją ne izoliuotai ir dalį jų ignoruojant, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių;
1.9. Teismas nepagrįstai taikė ne individualius, o aukščiausius atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus.
1.10. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismo reikalavimas įrodyti, kad pareiškėja neturi turto, reiškia reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs, leidžia daryti išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti šios išvados teisingumu. Teismas padarydamas priešingą išvadą, neteisingai aiškino ir taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas;
1.11. Teismas neįvertino suinteresuoto asmens prisidėjimo prie termino praleidimo, kuris pareiškėjai nesuteikė informacijos kokiame mieste buvo registruota tėvo gyvenamoji vieta ir į kurį notarą reiktų kreiptis dėl palikimo;
1.12. Teismas neatsižvelgė į teisingą interesų balansą tarp šalių, neatsižvelgia į aplinkybę, kad B. M. buvo ne tik suinteresuoto asmens A. M., tačiau ir pareiškėjos močiutė. Kad egzistuoja ir pareiškėjos interesas paveldėti savo močiutės turtą. Teismas neįvertino akivaizdaus šalių turtinės padėties disbalanso: pareiškėjos turtinė padėtis sunki, ji neturi darbo, o suinteresuoto asmens padėtis yra gera, jis turi gerai apmokamą darbą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašė atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime suinteresuotas asmuo iš esmės pritarė skundžiamos nutarties argumentams ir, atsikirsdamas į skundo motyvus, papildomai nurodė tokius argumentus:
2.1. Pareiškėjai jokių papildomų lėšų grįžti į Lietuvą palikimui priimti nereikėjo, nes pareiškėja pati pripažino, kad nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. liepos 8 d. buvo grįžusi į Lietuvą;
2.2. Būdama Lietuvoje, pareiškėja turėjo visas galimybes nuvykti pas notarą ir išsiaiškinti, kur mirties dieną gyveno K. M. ir į kokį notaro biurą jai reikia kreiptis dėl palikimo. Pareiškėjai būtų užtekę paskambinti bent į vieną iš trijų Kėdainiuose esančių notarų biurų ir jai būtų buvusi suteikta tinkama informacija;
2.3. Aplinkybė, kad pareiškėja turėjo pinigų kelionei iš Kambodžos į Lietuvą, taip pat vėliau 2019 m. birželio 28 d. sudarė atstovavimo sutartį, paneigia jos sunkią finansinę padėtį. Be to, pareiškėja turėjo teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos pirminės, o prireikus, ir dėl antrinės teisinės pagalbos;
2.4. Pareiškėja pateikė tiktai nežymią dalį dokumentų, kuriuos gauti ir pateikti teismui, kaip įrodymus apie sunkią finansinę padėtį, ji galėjo ir privalėjo pateikti. Tam padaryti turėjo visas galimybes, tačiau jomis nepasinaudojo. Kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai vertintini kaip nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme;
Šalies argumentai
2.5. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie atsisakymą suteikti informaciją ar tokios informacijos slėpimą. Neaišku kokiu būdu tokią viešai prieinamą informaciją galima nuslėpti;
2.6. Pareiškėjos teiginiai, kad ji elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl objektyvių aplinkybių, yra deklaratyvūs ir visiškai neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus apie jos ir suinteresuoto asmens turtą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į teikiamų įrodymų pobūdį (Nekilnojamojo turto registro išrašai), matyti, kad apeliantė neabejotinai turėjo galimybę pateikti šiuos duomenis dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant tai, apeliantės naujai teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.
12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo – pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką). Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos E. M., gimusios (duomenys neskelbtini) , tėvai yra K. M., gimęs (duomenys neskelbtini) , ir M. V., gimusi (duomenys neskelbtini) . 2001 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu K. M. ir M. M. (V.) neterminuotai apribotos tėvystės teisės dviejų vaikų E. M. ir A. M. atžvilgiu, nustatyta nuolatinė globa, vaikų globėja paskirta jų močiutė G. V.. Pareiškėjos brolis A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Be pareiškėjos E. M. ir jos brolio A. M., K. M. turėjo dar vieną sūnų A. M., gimusį (duomenys neskelbtini) K. M. ir B. M. santuokoje. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. M. yra K. M., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai nuo skirtingų moterų. Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 16 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-4561 pagrindu K. M. (po jo mirties (duomenys neskelbtini)) yra įregistruota nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), kuris nuosavybės teise priklausė K. M. motinai B. M.. Po K. M. mirties palikimą priėmė A. M., kuris paveldėjo ginčo butą. A. M. 2018 m. rugpjūčio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1-5141 pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į ginčo butą. A. M. ginčo butą pardavė 2019 m. vasario 6 d. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui po K. M. mirties priimti baigėsi termino pabaiga – 2018 m. liepos 2 d. Pareiškėja į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2019 m. liepos 15 d.
16. Atskirajame skunde apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia netinkamu pirmosios instancijos teismo termino palikimui priimti instituto taikymu, netinkamu bylos aplinkybių vertinimu, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ypatingos situacijos neįvertinimu.
17. Apeliantė termino palikimui priimti praleidimo priežastimis įvardijo šias aplinkybes: nežinojimą, kad palikėjas neturėjo turto; pareiškėjos gyvenimą užsienyje; sunkią jos finansinę padėtį, teisinių žinių (išsilavinimo) neturėjimą bei suinteresuoto asmens A. M. nesąžiningą elgesį.
18. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios terminui atnaujinti aplinkybės, jog apeliantei nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie palikėjo turtą, kadangi nuosavybės teisė į ginčo butą palikėjo vardu buvo įregistruota viešajame registre jau po termino palikimui priimti pasibaigimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palikimo sudėties nežinojimas taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad apeliantės nurodyta aplinkybė nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą.
19. Apeliantė neturi pagrindo remtis gyvenimo užsienyje aplinkybe, lėšų trūkumu atvykimui į Lietuvą ar diplomatinių ar konsulinių institucijų nebuvimu jos gyvenamoje valstybėje kaip svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Bylos duomenys patvirtina, kad apie K. M. mirtį apeliantei buvo žinoma nuo 2018 metų kovo 30 d., pirmasis jos buvimo Lietuvoje laikas (nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. liepos 8 d.) iš esmės sutapo su didžiąja termino palikimui priimti dalimi, todėl apeliantė neturi faktinio pagrindo remtis gyvenimo užsienyje aplinkybe kaip svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismų formuojamoje praktikoje gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Pažymėtina, kad apeliantei nebuvo jokio pagrindo specialiai dėl palikimo vykti į Lietuvą, ar kreiptis į diplomatines ar konsulines tarnybas, nereikėjo jokių papildomų grįžimui lėšų, nes apeliantė nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. liepos 8 d. buvo Lietuvoje. Apeliantė nurodytu laikotarpiu būdama Lietuvoje ir žinodama, kur mirties dieną gyveno K. M. ir kur palaidotas, turėjo visas galimybes nuvykti į Kėdainius ir kreiptis į šiame mieste esančius notarų biurus, ir jai būtų buvusi suteikta reikalinga informacija apie palikėją.
20. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad vertinant apeliantės veiksmus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ne individualius, o aukščiausius atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Aplinkybė, kad apeliantė neturi teisinio išsilavinimo nelaikytina lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
21. Aplinkybė, kad apeliantei trūko piniginių lėšų advokato pagalbos išlaidoms apmokėti, nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Apeliantė turėjo galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jos individualias savybes (amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį) ir padarė pagrįstą išvadą, kad tokio socialinio statuso žmogus, esant klausimams ar neaiškumams, turėdamas šiuolaikinėmis technologijomis garantuojamą prieigą prie informacijos, jos nurodytas kliūtis dėl palikimo priėmimo galėjo nesunkiai pašalinti per įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą. Apeliantės nurodyta aplinkybė apie jos turimus draugus, turinčius teisinį išsilavinimą ir padėjusius pareiškėjai rengti pareiškimą teismui, sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantės galimai sunki finansinė padėtis nebuvo reali kliūtis gauti jai teisinę pagalbą.
22. Nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, kad suinteresuotas asmuo A. M., nepranešdamas apeliantei apie palikimo sudėtį, galimai prisidėjo prie apeliantės termino palikimui priimti praleidimo. A. M. neturėjo teisinės pareigos pranešti pareiškėjai apie palikimo sudėtį. Apeliantė nenurodė, kuo pasireiškė A. M. atsisakymas suteikti informaciją ar tokios informacijos slėpimas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog suinteresuotas asmuo elgėsi nesąžiningai teisine prasme ar siekė tyčia pakenkti pareiškėjos turtiniams interesams.
23. Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisėtų interesų balansą, neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį, atmestinas kaip nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo ir apeliantė yra panašaus amžiaus, apeliantė yra kuri įgijusi aukštąjį išsilavinimą, suinteresuotas asmuo neturi aukštojo išsilavinimo. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo turi gerai apmokamą darbą, o apeliantė neturi pragyvenimo šaltinio, negali būti pagrindu praleistam terminui atnaujinti.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
25. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos nurodytų aplinkybių negalima pripažinti pateisiančiomis termino palikimui priimti praleidimą. Atmesdamas pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.