- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-272-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09196-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- VšĮ „Hermis Europe“, VšĮ „Hermis“
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Hermis Europe“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo VšĮ „Hermis“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl sutarties pakeitimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 2018-11-07 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. SUT-TST-242 bendrųjų sąlygų:
1.1. 1 punktą pakeisti ir išdėstyti jį taip: „Statytojas, vadovaudamasis šia sutartimi, teritorijų planavimo dokumentais, Viešojo vandens tiekėjo išduotomis prisijungimo sąlygomis, galiojančiu Lietuvos Respublikos statybos įstatymu bei kitais teisės aktais įsipareigoja statyti Specialiųjų sąlygų skyriuje „Sutarties objektas. Nuosavybės teisės perleidimo terminas“ nustatytą (-us) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą (-us). Nuosavybės teisė į pastatytą infrastruktūrą klausimas išsprendžiamas taip, kaip nurodyta Specialiųjų sąlygų skyriuje „Pastatytų objektų priežiūra, remontas. Nuosavybės teisė į tinklą. Atsakomybė“. Preliminarioji darbų vertė nustatoma pagal statytojo pateiktus įkainius ir nurodoma specialiųjų sąlygų skyriuje „Sutarties objektas. Nuosavybės teisės perleidimo terminas“. Kilus abejonėms dėl Statytojo pateiktos Darbų vertės pagrįstumo, Viešasis vandens tiekėjas turi teisę perskaičiuoti kainą sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektu išpirkimo tvarkos aprašo 16 punkto nuostatomis, pagal kurias savivaldybės institucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka parenka nepriklausomą turto vertintoją šio objekto vertei nustatyti bei 17 punkto nuostatomis, pagal kurias vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartį su turto vertintojais sudaro ir už turto vertinimo paslaugas apmoka Viešasis vandens tiekėjas“;
1.2. 2.7 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „per 12 (dvylika) mėnesių nuo Darbų užbaigimo dienos įregistruoti kadastro duomenis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto kadastre“;
1.3. 2.11 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „per Bendrųjų sąlygų 8 punkte nurodytą terminą notaro tvirtinamo sandorio pagrindu perleisti Infrastruktūrą ir kitas teises, susijusias su patekimu iki Infrastruktūros ir jos aptarnavimu (Infrastruktūros apsaugos zonas ir servitutus, suteikiančius teisę aptarnauti Infrastruktūrą), atitinkamos Savivaldybės nuosavybėn už vertę, nustatytą nepriklausomų turto vertintojų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartį su turto vertintojais sudaro ir už turto vertinimo paslaugas apmoka Viešasis vandens tiekėjas“;
1.4. 2.12 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „išlaidas, susijusias su notaro tvirtinamu sandoriu, numatytu Sutarties 2.11 punkte, Sutarties šalys dengia lygiomis dalimis“;
1.5. 3.2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Statytojui per nustatytą laiką neįvykdžius įsipareigojimų ištaisyti defektus, Viešasis vandens tiekėjas turi teisę pats ar pasitelkęs trečiuosius asmenis atlikti minėtus Darbus, o patirtas išlaidas turi atlyginti Statytojas per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo reikalavimo gavimo dienos“;
1.6. 5 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Statytojas privalo įregistruoti Infrastruktūrą, visas su Infrastuktūros aptarnavimu susijusias teises (infrastruktūros koridorius, servitutus, apsaugos zonas) bei savo nuosavybės teisę į Infrastruktūrą Nekilnojamojo turto registre per 12 (dvylika) mėnesių nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos kai ji netvirtinama ir neregistruojama)“;
1.7. 6 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Statytojas per 12 (dvylika) mėnesių nuo Pažymos gavimo dienos privalo sudaryti Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.11 punkte numatytą sandorį su atitinkama Savivaldybe, išskyrus atvejus, kai sandorio nurodytu terminu sudaryti nepavyksta dėl Savivaldybės kaltės. Tuo atveju, jei sutartis nesudaroma dėl savivaldybės kaltės, Statytojas turi teisę 2.11 punkte numatytą sandorį sudaryti su bet kuriuo trečiuoju asmeniu savo nuožiūra. Laikoma, kad sutartis nesudaryta dėl savivaldybės kaltės, jei pastaroji per 12 mėnesių nuo Pažymos gavimo dienos nesikreipė į Statytoją dėl sutarties sudarymo“;
1.8. 11 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Jeigu Statytojas be raštiško Viešojo vandens tiekėjo sutikimo perleido teises ir pareigas pagal šią sutartį tretiesiems asmenims arba perleido nuosavybės teises į pastatytą infrastruktūrą šioje Sutartyje nenumatytiems asmenims, Statytojas privalo sumokėti 10 (dešimties) procentų dydžio baudą nuo Sutarties Specialiųjų sąlygų skyriuje „Sutarties objektas. Nuosavybės teisės perleidimo terminas“ nurodytos preliminariosios infrastruktūros statybos vertės. Bauda turi būti sumokėta į Viešojo vandens tiekėjo sąskaitą per 7 darbo dienas nuo atitinkamos pretenzijos gavimo dienos. Reikalavimas gauti raštišką Viešojo vandens tiekėjo sutikimą netaikomas atvejams, kuomet Statytojas infrastruktūrą įrenginėja su partneriais asociacijos (jungtinės veiklos) sutarties pagrindu.“;
1.9. 12 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Nustačius, kad Statytojas atliko infrastruktūros statybos darbus, nesilaikydamas statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to Viešasis vandens tiekėjas ar bet kokie tretieji asmenys patyrė nuostolių, Statytojas įsipareigoja atlyginti tokius nuostolius juos patyrusiems asmenims, jei infrastruktūrai nustatytas garantinis laikotarpis nepasibaigęs“;
1.10. 14 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Šalys nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes supranta taip, kaip nustato civilinis kodeksas bei Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimas Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“;
1.11. 2018-11-07 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. SUT-TST-242 specialiąją sąlygą „Nuosavybės teisės į pastatytą / rekonstruotą tinklą perleidimas. Neatlygintinai perleidžiama Savivaldybės nuosavybėn. Tuo atveju, jeigu statomas tinklas jungiamas prie tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių tinklų, Statytojas privalo savo iniciatyva iš šio trečiojo asmens gauti visus infrastruktūros prijungimui ir nepertraukiamam vandens tiekimui ir / arba nuotekų šalinimui reikalingus leidimus“ pakeisti tokia specialiąja sąlyga: „Nuosavybės teisės į pastatytą / rekonstruotą tinklą perleidimas. Perleidžiama Savivaldybės nuosavybėn už vertę, nustatytą nepriklausomų turto vertintojų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Sutartį su turto vertintojais sudaro ir už turto vertinimo paslaugas apmoka savivaldybės institucija. Tuo atveju, jeigu statomas tinklas jungiamas prie tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančių tinklų, Statytojas privalo savo iniciatyva iš šio trečiojo asmens gauti visus infrastruktūros prijungimui ir nepertraukiamam vandens tiekimui ir/arba nuotekų šalinimui reikalingus leidimus“.
1.12. 2018-11-07 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. SUT-TST-242 bendrųjų sąlygų 2.23; 4.2; 8; 9; 10 ir 19 punktus pripažinti negaliojančiais.
1.13. 2018-11-07 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. SUT-TST-242 bendrųjų sąlygų 2.22 punkto dalį „<...> bei per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatlygintinai perleisti Infrastruktūrą arba Statytojo teises ir visus dokumentus Viešajam vandens tiekėjui arba Savivaldybei“ pripažinti negaliojančia.
1.14. Priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė projektuoja bei ketina statyti dvibučius gyvenamuosius namus žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o siekiant užtikrinti gyvenamųjų namų aprūpinimą geriamuoju vandeniu yra būtina parengti inžinerinių tinklų projektą, kurio parengimui reikalavimus rengia atsakovė, ką atsakovė ir atliko ieškovės atžvilgiu. Rašte, kuriame ieškovei atsakovė išdavė reikalavimus, atsakovė ieškovei papildomai nurodė, jog pastatyti bendrojo naudojimo tinklai turi būti perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, be to, ieškovė turi sudaryti ir sutartį dėl tinklų statybos. Ieškovė, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus, parengė inžinerinių tinklų Techninius darbo projektus HER2018-03-TDP bei HER2018-02-TP, suderintus tiek su valstybės institucijomis, tiek su atsakove. Projektų derinimo stadijoje atsakovė ties derinimo žyma RN18/245 pakartotinai papildomai nurodė, jog ieškovė privalo sudaryti trišalę sutartį dėl tinklų statybos, be to, atsakovė ieškovei taip pat išsiuntė ir sutarties dėl tinklų statybos projektą ir šio projekto 3 p. nuostatose yra numatyta, jog statytojas privalo neatlygintinai perduoti pastatytą tinklą Vilniaus rajono savivaldybės žinion, sutinkamai su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis. Ieškovė sutiko su tinklo perdavimo sąlyga, tačiau nesutiko, kad tai būtų atliekama neatlygintinai, todėl ieškovė sutartį pasirašė su išlyga, kurioje nurodė, jog su sutarties 3 p. nuostatomis nesutinka. 2018-03-19 ieškovė gavo atsakovo raštą Nr. SD-1222, kuriame atsakovė nurodė, jog negali pasirašyti sutarties su išlygomis, be to, sutartis šiuo konkrečiu atveju turi būti pasirašyta pagal 2018-03-07 Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties formą, kurią atsakovė pateikė kartu su raštu ieškovei. 2018-04-16 atsakovė ieškovei pateikė raštą Nr. SD-1778, kuriame pažymėjo, jog trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK nuostatomis, be to, statybos sutartyje turi būti aptariami ir statybos terminai, finansavimo šaltiniai, objekto eksploatavimo sąlygos, perleidimo nuosavybėn terminai bei tvarka, o atsakovė neturi jokios galimybės keisti Vilniaus rajono savivaldybės patvirtintos sutarties sąlygų. Ieškovė suteikė atsakovei informaciją 2018-05-09 prašymu ir į šį prašymą atsakovė ieškovei atsiuntė „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį (bendrąsias sąlygas)“ ir „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį specialiąsias sąlygas)“, kuriose numatyta analogiška jau anksčiau atsakovės ieškovei pateiktai sutarčiai sąlyga dėl neatlygintino vandens tinklų perdavimo. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti sutarties nuostatas dėl neatlygintino tinklų perdavimo, tačiau atsakydama į šį ieškovės prašymą atsakovė pakartotinai nurodė, jog atsakovė neturi teisės pakeisti sutarties nuostatų. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydamas informuoti, ar nesant pasirašytai trišalei sutarčiai ieškovė turi teisę įrenginėti vandentiekį ir atsakovė ieškovei nurodė, kad tokiu atveju ieškovė negali pradėti savavališkai vykdyti vandentiekio statybos darbų, o ieškovei šio draudimo nepaisant atsakovė neišduos pažymos apie statinio užbaigimą bei kreipsis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tokiu būdu ieškovei užkertant galimybę įregistruoti vandentiekį ir, ieškovės vertinimu, tokie atsakovės veiksmai yra vertintini kaip piktnaudžiavimas atsakovės monopoline padėtimi vandens tiekimo paslaugų rinkoje. Ieškovė nurodė, kad buvo priversta pasirašyti „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį (bendrąsias sąlygas)“ ir „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį (specialiąsias sąlygas)“ ir tai padariusi šią sutartį ieškovė išsiuntė atsakovei. Ieškovei kilo abejonė dėl sutarties teisėtumo ir jos sąlygų galiojimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju ginčo sutartis turėtų būti trišalė, tačiau ieškovei atsiųstos sutarties nebuvo pasirašęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas. Ieškovė, siekdama išsiaiškinti jai kilusias abejones dėl sutarties teisėtumo ir jos sąlygų pagrįstumo, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama išaiškinti, ar ieškovės su atsakove pasirašyta sutartis atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus ir ar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teisių ir pareigų apimtis keičiasi dėl šios sutarties. 2019-01-09 raštu Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė ieškovei, jog ji nėra sutarties Nr. SUT-TST-242 šalis, nebuvo informuota apie sutarties sudarymą, todėl negali prisiimti sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį, kurios teisiniuose santykiuose nedalyvauja ir nurodė tai, jog finansavimas infrastruktūros plėtrai (duomenys neskelbtini) nėra numatytas. Ieškovės teigimu, atsakovė privertė ieškovę pasirašyti sutartį, dėl kurios nevykdymo pasekmės kyla tik ieškovei, be to, privertusi pasirašyti sutartį atsakovė pažeidė sutarties laisvės principą. Ieškovė, ketindama išspręsti jam nenaudingą situaciją, raštu kreipėsi į atsakovę su siūlymu dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovė sutarties sąlygas pakeisti atsisakė. Ieškovės teigimu, atsakovė turi teisę duoti imperatyvaus pobūdžio reikalavimus tik kai atlieka viešojo administravimo funkcijas, tačiau civiliniuose teisiniuose santykiuose, kurie šiuo konkrečiu atveju yra susiklostę tarp šalių, atsakovei galioja civilinių teisinių santykių šalių lygiateisiškumo principas, kurį, kaip ir sutarties laisvės principą, atsakovė yra pažeidusi.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutiko. Atsakovės teigimu, ji nepadarė esminių ginčo sutarties pažeidimų, o ieškovė, prieš pasirašydama ginčo sutartį, susipažino su visomis šios sutarties nuostatomis, suvokė šių nuostatų prasmę ir gerai žinojo visas su sutarties vykdymu susijusias aplinkybes. Situacija, kai profesionalus ūkio subjektas siekia pakeisti didžiąją dalį jo pasirašytos sutarties turinio, yra ypatingai ydinga bei prieštaraujanti bendriesiems civilinės teisės principams. Be to, sutinkamai su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 2 d. (toliau - GVTNTĮ) nuostatomis, privatūs asmenys, įskaitant ir ieškovę, privalo pasirašyti trišalę savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo sutartį, o sutinkamai su šio įstatymo 16 str. 4 d. nuostatomis, infrastruktūra, skirta viešųjų funkcijų vykdymui, negali priklausyti privatiems asmenims, todėl sutinkamai su šiomis įstatymų nuostatomis atsakovė įtraukė ieškovės ginčijamas sutarties nuostatas į ginčo sutartį. Atsakovė nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju dvišalė sutartis buvo sudaryta tik todėl, jog sutarties sudarymo metu Vilniaus rajono savivaldybė dar nebuvo patvirtinusi trišalės sutarties dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos, todėl atsakovė ir parengė dvišalę sutartį, kurios nuostatos iš esmės atitinka Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą analogišką trišalę sutartį. Atsakovė pažymėjo ir tai, jog ieškovė visiškai neatsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog inžinerinių statinių perėmimas atsakovei sukelia administracinę bei finansinę naštą. Be to, pati ieškovė ir inicijavo ginčo sutarties sudarymą ir tai daryti ieškovės niekas nevertė, todėl ieškovė veikė savo verslo rizikos sąlygomis, o analogiškais, t. y. kaip ginčo atvejais, tarp statytojų ir atsakovės yra susiklosčiusi praktika, pagal kurią inžineriniai tinklai savivaldybėms yra perduodami neatlygintinai, todėl atsakovės biudžete ir nėra numatytų lėšų tokiems sandoriams sudaryti. Dėl ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 8, 9 ir 10 p. nuostatų, kurias ginčija ieškovė, atsakovė nurodė, kad iki sutarties sudarymo ieškovė nekėlė absoliučiai jokių pretenzijų dėl šių nuostatų pagrįstumo ir teisėtumo.
4. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad 2019-01-09 trečiojo asmens ieškovei pateiktas atsakymas paskatino ieškovę imtis veiksmų modifikuoti ginčo sutartį. Minėtame atsakyme trečiasis asmuo sutiko sudaryti trišalę sutartį tuo atveju, jeigu joje bus aptartos GVTNTĮ 16 str. 2 d. nuostatos, tačiau ieškovė daugiau į trečiąjį asmenį nesikreipė. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes siekia pakeisti didžiąją ginčo sutarties dalį ir kelia visiškai nepagrįstą reikalavimą atsakovei atlyginti išlaidas, ieškovės patirtas dėl geriamojo vandens tiekimo tinklų statybos darbų, be to, ieškovei buvo žinoma apie prisijungimą prie esamų nuotekų bei vandentiekio tinklų, nes trečiasis asmuo apie tai informavo ieškovą dar 2016 metais. Ieškovė, būdama profesionali verslininkė, turėjo įvertinti, kokią riziką dėl tinklų statybos ir tiesimo išlaidų ji prisiima, tačiau dabar ieškovė savo veiksmais tik siekia, jog statybos darbų išlaidas atlygintų trečiasis asmuo. Be to, ieškovė neįrodė, kad ginčo aplinkybės jai tapo žinomos jau po sutarties sudarymo ir ieškovė jų negalėjo protingai numatyti. Trečiasis asmuo nesitarė bei nesusitarė su ieškove dėl ieškovei priklausančių tinklų statybos ir infrastruktūros sukūrimo iš ieškovės valdomo sklypo, trečiasis asmuo nenustatinėjo tokio išpirkimo poreikio, be to, ieškovės valdomi objektai neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškininius reikalavimus, t. y. jog sudarant ginčo sutartį iš esmės buvo pažeisti sutarties laisvės principas bei sutarties šalių lygiateisiškumo principas, nes iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, priešingai, ieškovė nesiekė įgyvendinti šių sutarčių sudarymo principų ir sutarties sudaryme (pakeitime, modifikavime ir kt.) siekė tik asmeninės naudos, visai neatsižvelgiant nei į atsakovės statusą bei jos funkcijas, nei į susiklosčiusių tarp šalių santykių specifiką, nei į viešąjį interesą.
6. Teismas darė išvadą, kad vienintelis ieškovės tikslas ieškovės pastatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimas Vilniaus rajono savivaldybės ar viešojo vandens tiekėjo arba nuotekų tvarkytojo (atsakovo) nuosavybėn už ieškovei tinkamą atlygį bei tinkamas sąlygas, t. y. kad už pačios ieškovės vystomą gyvenamųjų namų poreikiams įrengtą infrastruktūrą būtų ieškovei atlyginta, kaip už tam tikrus atsakovės naudai atliktus darbus. Su tokia ieškovo dėstoma pozicija (veiksmais) teismas nesutiko, nes tai prieštarauja tiek CK nuostatoms, tiek sutarties šalių laisvės principui, tiek sutarties šalių lygiateisiškumo principui, tiek viešajam interesui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, jog pagal šiuo metu galiojančią procedūrą, atsakovė, suteikdama prisijungimo sąlygas ieškovei, visiškai pagrįstai bei teisėtai vadovaudamasis GVTNTĮ 16 str. 2 d. ir 4 d. nuostatomis reikalavo sudaryti sutartį dėl tinklų statybos, be to, sistemiškai aiškinant GVTNTĮ 16 str. 6 d. bei 7 d. nuostatas, darė išvadą, kad šios nuostatos yra taikomos ne naujai statomai, tačiau jau egzistuojančiai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrai, kuri atitinka GVTNTĮ 12 str. bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 6 p., 7 p. nuostatose nurodytus objektų tinkamumo bei reikalingumo kriterijus ir šių objektų išpirkimą inicijuoja ne savininkas, o viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba savivaldybė, kurios teritorijoje yra įrengta atitinkama infrastruktūra, kitaip tariant, šios nuostatos šalių santykiams yra taikomos tik tuo atveju, jeigu savivaldybės arba viešojo vandens tiekėjo iniciatyva siekiama išpirkti trečiajam asmeniui priklausantį jau egzistuojantį ir įregistruotą tinklą. Sprendė, jog šiuo atveju nei viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, nei savivaldybė nebuvo ir nėra suinteresuoti šių tinklų perėmimu bei išpirkimu ir jokiais būdais neinicijavo atitinkamų tinklų išpirkimo procedūros ir tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra. Tokiu būdu tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui nekilo pareiga perimti (išpirkti) tinklus už atlygį.
8. Teismas darė išvadą, jog ieškovė neatitiko CK 6.204 str. 2 d. nuostatose nustatytų papildomų sąlygų, kadangi ginčo aplinkybės atsirado ir tapo ieškovei žinomos dar prieš sudarant ginčo sutartį (t. y. ikisutartiniuose šalių santykiuose), be to, sudarant ginčo sutartį ieškovė, t. y. kaip verslo subjektas, turėdama nemažai praktikos statybų versle, galėjo ir privalėjo protingai numatyti, kad tokios aplinkybės ateityje gali atsirasti, be to, šias aplinkybes ieškovė gali kontroliuoti ir ieškovė, sudarydama ginčo sutartį, sutarties nuostatomis prisiėmė visas aplinkybių atsiradimo rizikas, todėl ir šioje dalyje ieškovės argumentai atmesti, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir bylą išnagrinėjo ne tuo pagrindu, kuriuo buvo pareikštas ieškinys. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad CK 6.223 straipsnio nuostatos, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, šiuo atveju nėra taikomos, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių specifiką, kuriems būdingas tiek imperatyvus, tiek ir dispozityvus teisinis reguliavimas, ir darė išvadą, jog ieškovas neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytų papildomų sąlygų, t. y. ieškinį nagrinėjo CK 6.204 straipsnio ir jame nurodytų papildomų sąlygų pagrindu. Pastaroji norma reguliuoja visiškai kitą, nei šioje byloje nurodytas ieškinio pagrindas, specifinę situaciją, kai dėl pasikeitusių aplinkybių iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra ir vienai iš sutarties šalių tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Tuo tarpu šioje byloje CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygos nebuvo įrodinėjamos. Teismas neatskleidė bylos esmės, bylą išnagrinėjo ne tais pagrindais, kuriais pareikštas ieškinys, o ši aplinkybė lėmė tai, jog teismo sprendime visiškai neatsakyta į esminius ieškinio argumentus, neįvertinti ieškinio pagrindą patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Nurodydamas ieškinio pagrindą, ieškovas jį pagrindė GVTNTĮ 16 straipsnio 2 dalimi bei vadovavosi CK 6.223 straipsnio 2 dalimi. Teismas ne tik savarankiškai pakeitė ieškinio pagrindą, bet ir nepagrindė, kodėl netaiko ieškovo nurodyto civilinio kodekso straipsnio.
9.2. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė ieškovo pateiktų, sutarties laisvės principo pažeidimą, šalių lygiateisiškumo bei tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą patvirtinančių įrodymų, tiesiogiai lėmė nepagrįstą teismo išvadą, kad vienintelis ieškovo ieškinio tikslas bei siekis - ieškovo pastatytos vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros perdavimas Vilniaus rajono savivaldybės ar viešojo vandens tiekėjo arba nuotakų tvarkytojo nuosavybėn už ieškovui tinkamą atlygį bei tinkamas sąlygas. Ieškovo atstovas net keletą kartų posėdžio metu ir baigiamuosiuose pasisakymuose akcentavo, kad ieškovas nieko ir niekam perduoti ar parduoti nenori - tai atsakovas jį verčia 47 000 Eur kainuojančią nuosavybę perduoti atsakovui arba trečiajam asmeniui neatlygintinai ir dar prisiimti visas perduoto tinklo gedimų šalinimo išlaidas - atsakovei liktų vien tik pelnas už pastatytais tinklais perduodamą vandenį bei šalinamas nuotekas. Tai nesuderinama su Konstitucijoje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Būtent atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris, pasinaudodamas viešojo administravimo srityje jam suteiktomis galiomis, siekia neteisėtai, savanaudiškais tikslais nusavinti, nacionalizuoti privačios nuosavybės teise priklausantį turtą. Nėra teisės akto nustatančio, kad dėl viešojo intereso užtikrinti vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą privatūs asmenys privalo nemokamai pastatyti ir nemokamai perduoti viešajam vandens tiekėjui ar savivaldybei vandentiekio ar nuotekų šalinimo tinklus. Priešingai - visi teisės aktai akcentuoja tokio tinklų perdavimo atlygintinumą.
9.3. Teismas ne tik neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė šioje byloje taikyti CK 6.223 straipsnį, bet ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo nuostatas. Teismas nurodė, kad aprašas taikomas tik jau egzistuojančiam ir įregistruotam tinklui. Nurodęs, koks teisės aktas netaikytinas, teismas privalo nurodyti, koks teisės aktas nagrinėjamu klausimu taikytinas. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokio teisės akto nenurodė, o ir negalėjo nurodyti, nes kito teisės akto tiesiog nėra. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ne tik atmetė ir nesivadovavo ieškovo pasiūlytomis teisės normomis, bet ir nesivadovavo įstatymo ar teisės analogija.
9.4. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtino, kad ieškovė nesutiko su pateiktos sutarties standartinėmis, iš anksto paruoštomis sąlygomis, keturis kartus bandė derėtis dėl jų, tačiau atsakovė buvo kategoriška ir įspėjo dėl neigiamų padarinių. Iki sutartiniuose santykiuose akivaizdžiai buvo pažeistas sutarties laisvės principas, atimta ieškovės teisė laisvai derėtis dėl sutarties ir jos sąlygų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų, nesigilino į bylos esmę ir formaliai nurodė, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, nors bylos esmė ir yra sutarties sudarymo proceso teisėtumo ginčijimas. Ginčas keliamas ne dėl sutarties sudarymo fakto, nes ieškovė ją privalėjo sudaryti, bet dėl sutarties sąlygų nustatymo procedūros.
9.5. Atsisakęs bylą nagrinėti ieškinyje nurodytu pagrindu, pirmosios instancijos teismas dėl kitų ieškinio argumentų pagal atskiras ginčijamos sutarties sąlygas apskritai nepasisakė ir jų nevertino, nors ieškovė kiekvieną siekiamą modifikuoti sutarties sąlygą grindė papildomu teisiniu ir faktiniu argumentu.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Apeliantė savo reikalavimą pakeisti ginčo šalių sudarytą sutartį ieškinyje grindė būtent CK 6.223 str. nuostatomis, kurių atžvilgiu CK 6.204 str. bei 6.228 str. nuostatos laikytinos lex specialis. Skirtingai nei skunde teigia apeliantė, teismas sprendime detaliai aptarė CK 6.223 str. taikymą šiam konkrečiam ginčui bei susiklosčiusiai situacijai bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktika dėl CK 6.223 str. taikymo sąlygų, kaip antai 2015-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015. Apeliantės, tiek ir atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pabrėžė tai, kad tarp šalių susiklostė specifiniai teisiniai santykiai, kuriems būdingas tiek imperatyvus, tiek ir dispozityvus reguliavimas. Apeliantė savo reikalavimą grindė būtent CK 6.223 str. nuostatomis, o teismas detaliai išnagrinėjo ir pasisakė ne tik dėl nurodytos, tačiau ir dėl su nagrinėjama byla tiesiogiai susijusių CK ir GVTNTĮ nuostatų.
10.2. Pirminis apeliantės prašymas buvo dėl sutarties sąlygų, susijusių su neatlygintinu infrastruktūros perdavimu savivaldybės nuosavybėn, pakeitimo. Tuo tarpu kitų sutarties nuostatų pakeitimo apeliantės pageidaujamu būdu klausimas pirminiame prašyme nebuvo keliamas. Reikalavimai pakeisti kitas sutarties nuostatas buvo pareikšti tik vėlesniuose apeliantės teiktuose prašymuose bei teismui pateiktame ieškinyje. Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės teiginius, jog ji nieko nereikalauja. Vienintelis apeliantės tikslas - visais įmanomais būdais ir visa apimtimi atgauti į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą savo iniciatyva ir savo pačios asmeniniams ar komerciniams poreikiams investuotas pinigines lėšas. Nuostatos dėl neatlygintino inžinerinių tinklų perdavimo buvo įtrauktos atsižvelgiant į infrastruktūros statybą reglamentuojančių GVTNTĮ nuostatų visumą bei į tai, jog atitinkamos infrastruktūros statyba Vilniaus rajono savivaldybės tvirtinamame plėtros plane nėra numatyta, o teisės aktai reikalauja, jog atitinkami inžineriai tinklai nuosavybės teise priklausytų savivaldybei arba viešajam vandens tiekėjui.
10.3. Kaip tikrovės neatitinkantys vertintini apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog atsakovė, pasinaudodama savo įgalinimais viešojo administravimo srityje, siekia neteisėtai, savanaudiškais tikslais nusavinti, nacionalizuoti privačios nuosavybės teise priklausantį turtą ir tokiu būdu verčia jai perduoti apeliantės statomus tinklus. Patys statytojai, tame tarpe ir apeliantė, kreipiasi į atsakovę, kaip į viešąjį vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, siekdami savo statomus tinklus prijungti prie atsakovei priklausančių centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Tuo tarpu atsakovė neturi galimybės nei atsisakyti išduoti prisijungimo sąlygas, nei atsisakyti sudaryti sutartį dėl tinklų statybos, atsižvelgiant į imperatyvų GVTNTĮ 16 str. 2 d. įtvirtintą reguliavimą. Atsakovė akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pagal sudarytą sutartį ji apskritai neįgyja jokios naudos, turint omenyje tai, kad apeliantės įrengiama infrastruktūra turi būti perduota ne atsakovei, o trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybei. Apeliantas ne tik neįrodė, jog atsakovė sutarties sudarymo metu buvo nesąžininga, tačiau ir nepagrindė, jog tarp šalių egzistuoja tariamas priklausomumas, turint omenyje tai, kad savo statomiems gyvenamiesiems namams apeliantė galėjo pasirinkti kitokį vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo būdą. Nepaisant to, apeliantė pasirinko ne tik prijungti savo statomus gyvenamuosius namus prie atsakovės valdomų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, tačiau ir akivaizdžiai nesąžiningais būdais priversti atsakovę išpirkti jos pastatytus tinklus, kurių įgijimu atsakovė apskritai nėra suinteresuota.
Šalies argumentai
10.4. Apeliantė nurodo, jog pagal sutarties 1 punktą, atsakovė neva pati nustato statomo objekto vertę ir tokiu būdu turi galimybę manipuliuoti baudos sutartyje numatytais baudos dydžiais. Sutarties 1 punktas aiškiai numato, jog statomų objektų vertę nustato ne atsakovė, o pats statytojas ir tik tuo atveju, jeigu deklaruojama statomo objekto vertė yra aiškiai nepagrįsta, atsakovei suteikiama teisė ją perskaičiuoti.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pozicija nesikeičia ir ji palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Apeliantė nepateikia jokių naujų rašytinių įrodymų, o savo prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-20 priimtą sprendimą grindžia tik deklaratyviais teiginiais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2016-11-09 ir 2016-11-28 raštais Nr. A33(8)-2026; Nr. A33(8)-2043 ir Nr. A33(8)-2129 trečiasis asmuo informavo ieškovę apie tai, jog ties ieškovei priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nėra nutiesti centralizuoti nuotekų tinklai, todėl yra tikslinga suprojektuoti vietinius nuotekų šalinimo tinklus, o ties kitu ieškovei priklausančiu sklypu toje pačioje vietoje yra nutiesti centralizuoti vandentiekio tinklai ir sutinkamai su Statybos įstatymo 20 str. 8 p. nuostatomis, ieškovei kyla pareiga kreiptis į inžinerinių tinklų savininką ar naudotoją projektavimo sąlygoms gauti. 2018-01-17 ieškovė atsakovei pateikė sutarties dėl tinklų statybos projektą, kuriame ieškovė pasirašė su išlyga, jog „sutartis pasirašoma, išskyrus 3 punktą“. 2018-01-19 atsakovė ieškovei pateikė raštą Nr. AL18117, kuriame nurodė, jog atsakovė sutarties su ieškovės išlygomis pasirašyti negali, be to, sutartis dėl tinklų statybos turi būti pasirašyta pagal 2018-03-07 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą sutarties formą ir šią formą. 2018-04-04 ieškovė atsakovei pateikė prašymą Nr. B18404, kuriame prašė atsiųsti trišalę sutartį dėl tinklų statybos. 2018-04-16 atsakovė ieškovei pateikė atsakymą į 2018-04-04 ieškovės prašymą Nr. 18404, kuriame nurodė, kad sutarties forma yra patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“ neturi galimybės keisti jos sąlygų. 2018-05-09 ieškovė atsakovei parengė prašymą Nr. B18509, kuriame nurodė, kad preliminari infrastruktūros statybos vertė yra 42 491,40 EUR suma bei šiuo prašymu ieškovė prašė atsakovės atsiųsti paruoštą sutartį pasirašymui. Atsakovė ieškovei atsiuntė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties bendrųjų sąlygų ir specialiųjų sąlygų projektą dėl vandentiekio tinklų statybos šiuose objektuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) (skl. kad. nr. (duomenys neskelbtini)), (skl. kad. nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2018-07-12 ieškovė išsiuntė atsakovei prašymą Nr. B18712, kuriame nurodė, kad ieškovė nesutinka, jog vandentiekio tinklas būtų perleidžiamas neatlygintinai bei papildomai prašė atitinkamai pakeisti sutarties specialiųjų sąlygų punktus bei bendrosiose sąlygose įvardintas sąlygas, kuriose nurodyta, kad vandentiekio tinklas yra neatlygintinai perleidžiamas savivaldybės nuosavybėn. 2018-07-23 atsakovė parengė ieškovei raštą į ieškovo prašymą Nr. B18172, kuriame atsakovė papildomai pažymėjo, jog sutarties projekto nuostatos yra parengtos sutinkamai su GVTNTĮ nuostatomis ir pilnutinai atitinka šio teisės akto reikalavimus, be to, šios nuostatos negali būti pakeistos, todėl prašyme išdėstytas reikalavimas nėra tenkintinas. 2018-09-13 ieškovė atsakovei parengė raštą Nr. B18913, kuriuo ieškovė prašė atsakovės informuoti, ar turint suderintus projektus dėl statybos (duomenys neskelbtini) su UAB „Vilniaus vandenys“ yra galima įrenginėti vandentiekį ir ar šiuose objektuose galima įrenginėti vandentiekį nepasirašius trišalės sutarties dėl tinklų statybos su atsakove. 2018-09-26 atsakovė ieškovei parengė raštą į 2018-09-13 prašymą, kuriame nurodė, jog ieškovė neturi teisės savavališkai pradėti vykdyti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros statybos darbų, nepasirašiusi pateikto sutarties projekto, be to, kad ieškovei nepaisant nurodyto draudimo ir savavališkai pradėjus vykdyti statybos darbus, ieškovei nebus išduota pažyma, patvirtinanti statybos užbaigimą ir statinio atitikimą nustatytiems reikalavimams ir atsakovė pateiks prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2018-11-07 ieškovė ir atsakovė pasirašė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį Nr. SUT-TST-242. 2018-12-10 ieškovė parengė raštą Nr. R181210 trečiajam asmeniui, kuriuo trečiojo asmens prašė atsakyti, ar trečiasis asmuo prisiima teises bei pareigas pagal šią sutartį, ar trečiasis asmuo yra laikytinas šios sutarties šalimi, ar atsakovė trečiąjį asmenį yra informavęs apie sudaromą sutartį. 2019-01-09 raštu trečiasis asmuo informavo ieškovę apie tai, jog (duomenys neskelbtini) yra priskirtas prie I prioriteto, tačiau finansavimas šios infrastruktūros plėtrai šiuo metu nenumatytas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2019-02-13 ieškovė atsakovei parengė pasiūlymą Nr. B-19213, pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas, į kurį atsakovė atsakė neigiamai, nurodęs, kad atsakovė visiškai nesutinka su ieškovės siūlomais sutarties pakeitimais.
Dėl sutarties sąlygų pakeitimo
14. Apeliantė, vadovaudamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir bylą išnagrinėjo ne tuo pagrindu, kuriuo buvo pareikštas ieškinys. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad CK 6.223 straipsnio nuostatos, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, šiuo atveju nėra taikomos ir darė išvadą, jog ieškovė neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytų papildomų sąlygų, todėl ieškovės argumentus atmetė.
15. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 03 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Taigi, vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 6.223 straipsnio nuostatos, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, šiuo atveju nėra taikomos, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių specifiką, ir darė išvadą, jog ieškovė neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytų papildomų sąlygų, nereiškia, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.
17. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, kad reikalavimą modifikuoti ginčo sutartį grindžia CK 6.228 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Taip pat nurodo, kad pagal UNIDROIT principų 1994 m. redakcijos 3.10 straipsnį sutarties šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu jos sąlyga sutarties sudarymo metu suteikia kitai šaliai nepagrįsto pranašumo, tai nustatant, turi būti atsižvelgiama į a) tai, kad šios sąlygos buvo nustatytos nesąžiningai pasinaudojant kitos šalies priklausomybe, ekonominiu silpnumu ar neatidėliotinų poreikių, ar jos neapdairumu, neišmanymu, nepatyrimu, nemokėjimu vesti derybas; ir b) sutarties prigimtį bei tikslą. Paaiškino, kad būdama silpnesnioji ir nuo atsakovės priklausoma šalis, apeliantė buvo priversta pasirašyti sutartį jai labai nenaudingomis sąlygomis. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
18. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Kadangi vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str.) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, kaip pirma minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą.
19. Apeliantė teigia, kad atsakovė pasinaudojo savo dominuojančia padėtimi ir jai suteiktais įgalinimais viešojo administravimo srityje. Apeliantė nurodė, kad atsakovė 2018-09-26 rašte Nr. SD-3906 nurodė, kad jei apeliantė nepasirašys pateikto sutarties varianto, atsakovė neišduos pažymos, patvirtinančios darbų užbaigimą ir statinio atitikimą nustatytiems reikalavimams ir pateiks prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pasak apeliantės, atsakovė taip pasinaudojo savo įgalinimais viešojo administravimo srityje. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atsakovė minėtame rašte pateikė atsakymus į apeliantės 2018-09-13 prašyme pateiktus klausimus dėl vandentiekio įrengimo turint suderintus projektus su UAB „Vilniaus vandenys“ bet nepasirašius trišalės sutarties dėl tinklų statybos su UAB „Vilniaus vandenys“, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu bei GVTNTĮ informavo, kad statytojas neturi teisės savavališkai pradėti vykdyti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros statybos darbų, todėl tokie išaiškinimai negali būti vertinami kaip pasinaudojimas suteiktais įgalinimais viešojo administravimo srityje.
20. Apeliantė dar derybų dėl sutarties pasirašymo metu ne kartą gavo raštiškus neigiamus atsakymus iš atsakovės dėl ginčo sutarties sudarymo, todėl juos suvokusi bei išanalizavusi, vis tiek sudarė apeliantei netinkančią ginčo sutartį. Tarp šalių sudaryta ne įprasta komercinė sutartis, o sutarties pagrindu susiklosčiusių šalių santykių nereikėtų vertinti išimtinai per civilinių santykių prizmę, pats sutarties pobūdis lemia tam tikrą šalių nelygybę.
21. Apeliantė ne tik neįrodė, jog atsakovė sutarties sudarymo metu buvo nesąžininga, tačiau ir nepagrindė, jog tarp šalių egzistuoja tariamas priklausomumas, turint omenyje tai, kad savo statomiems gyvenamiesiems namams apeliantė galėjo pasirinkti kitokį vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo būdą, t. y. individualų geriamojo vandens išgavimą ir naudojimą bei individualų nuotekų tvarkymą, kurį apibrėžia GVTNTĮ 3 straipsnio 19 dalis ir kuriam atitinkamos sutarties pasirašymas nėra numatytas teisės aktuose.
22. Nepaisant to, apeliantė pasirinko ne tik prijungti savo statomus gyvenamuosius namus prie atsakovės valdomų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, kas padidina šių nuosavybės teisės objektų rinkos vertę, tačiau ir akivaizdžiai nesąžiningais būdais priversti atsakovę išpirkti jos pastatytus tinklus, kurių įgijimu atsakovė nėra suinteresuota. Taigi, būtent apeliantės veiksmai suponavo tinklų įrengimo būtinumą. Apeliantei nesiėmus iniciatyvos minėtuose žemės sklypuose statyti gyvenamuosius namus, atsakovei nebūtų poreikio šiuose sklypuose ir iki jų įrengti atitinkamą vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų infrastruktūrą. Kaip minėta pirmosios instancijos teismo sprendime, pagal 2011-05-27 Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. T3-193 patvirtintą Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, (duomenys neskelbtini) yra priskirtas prie I prioriteto, tačiau finansavimas šios infrastruktūros plėtrai nėra numatytas. Trečiojo asmens veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose trečiajam asmeniui nėra numatytų pareigų įrengti inžinerinę infrastruktūrą prie ieškovei priklausančių žemės sklypų ir būti šios infrastruktūros pirkėju, todėl apeliantės reikalavimų tenkinimas ir ieškovei priklausančios infrastruktūros išpirkimas iš esmės prieštarautų viešajam interesui, kadangi atkarpos nutiesimu yra suinteresuota tik apeliantė.
23. Apeliantė reikalavimą pripažinti neatlygintiną inžinerinių tinklų perdavimą neteisėtu grindžia ir tuo, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nurodyta, kad išperkant tinklus turi būti atlyginta. Minėto aprašo 17 punkte įtvirtinta, kad infrastruktūros objektų, viešojo geriamojo vandens tiekėjo pripažintų reikalingais ir tinkamais viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkytojo pripažintų reikalingais ir tinkamais paviršinėms nuotekoms tvarkyti, vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 6 punkto, 7 punkto nuostatose nurodytus objektų tinkamumo bei reikalingumo kriterijus ir šių objektų išpirkimą inicijuoja ne savininkas, o viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba savivaldybė, kurios teritorijoje yra įrengta atitinkama infrastruktūra, kitaip tariant, šios nuostatos šalių santykiams yra taikomos tik tuo atveju, jeigu savivaldybės arba viešojo vandens tiekėjo iniciatyva siekiama išpirkti trečiajam asmeniui priklausantį jau egzistuojantį ir įregistruotą tinklą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nei viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, nei savivaldybė nebuvo suinteresuoti šių tinklų perėmimu bei išpirkimu ir jokiais būdais neinicijavo atitinkamų tinklų išpirkimo procedūros ir tokių įrodymų civilinėje byloje nėra (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis). Be to, apeliantė taip pat neįrodinėjo objekto tinkamumo ir reikalingumo kriterijų.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju apeliantė savo ieškinio reikalavimais iš esmės nesiekia pakeisti ar modifikuoti ginčo sutartį ar jos sąlygas, o atsižvelgiant į pačių ieškininių reikalavimų turinį bei apimtį tiesiog siekia teismine tvarka iš naujo sudaryti iš esmės visai naują sutartį, t. y. su visai kitomis sąlygomis bei aplinkybėmis, negu buvo šalių tartasi ikisutartiniuose santykiuose. Apeliantė iki pasirašant sutartį derėjosi tik dėl infrastruktūros kainos; nei darbų vertės pagrįstumo, terminų, notarinių išlaidų, nei teisės atsisakyti statyti tinklus ar teisės infrastruktūrą įrenginėti su partneriais asociacijos (jungtinės veiklos) sutarties pagrindu, nei nenugalimos jėgos sąlygų klausimo ikisutartiniuose santykiuose nekėlė, todėl apeliantės argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis). Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovė, turėdama praktikos statybų versle ir sudarydama ginčo sutartį, šiuo atveju elgiasi nesąžiningai tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atžvilgiu, kadangi tikisi savo tikruosius lūkesčius bei ketinimus sutartiniuose santykiuose realizuoti teismine tvarka, nors sutarties pasirašymo metu dėl minėtų sutarties nuostatų apeliantė prieštaravimų neturėjo ir laisva valia sudarė ginčo sutartį. Tik po to, kai sutartis buvo sudaryta, ieškovė, turinti derybinės patirties, pradėjo reikšti prieštaravimus dėl sutarties sąlygų, kas neatitinka pamatinių sutarties vykdymo principų - sutarties sudarymo laisvės ir vykdymo privalomumo principams. Toks ieškovės elgesys nesudaro pagrindo spręsti, jog esminė sutarties nelygybė egzistavo jau sutarties sudarymo momentu bei kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija gali būti vertinama kaip išimtinė ir pateisintų priverstinę intervenciją į šalių sutartinius santykius.
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir modifikavimo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis
26. Apeliantė nuodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl kitų ieškinio argumentų pagal atskiras ginčijamos sutarties sąlygas apskritai nepasisakė ir jų nevertino.
27. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino ieškinyje išdėstytų reikalavimų dėl ieškovės nurodytų 2018-11-07 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties bendrųjų sąlygų punktų pripažinimo negaliojančiomis. Apeliantė ieškinyje prašė pripažinti bendrųjų sąlygų 2.22 punkto formuluotę „<...> bei per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatlygintinai perleisti Infrastruktūrą arba Statytojo teises ir visus dokumentus Viešajam vandens tiekėjui arba Savivaldybei“ negaliojančia, nes ji prieštarauja LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniui, 2.23, 4.2 punktus negaliojančiais, nes prieštarauja nuosavybės neliečiamumo principui, 8, 9, 10 punktus negaliojančiais kaip prieštaraujančius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir gerai moralei, 19 punktą kaip prieštaraujantį ieškinyje išdėstytiems reikalavimams.
28. Vadinasi, nagrinėjamu atveju skundžiamame teismo sprendime nėra pateiktas teisinis vertinimas dėl esminių apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytų reikalavimų. Teismas turėjo įvertinti visų apeliantės ieškinio reikalavimų pagrįstumą, savo išvadas argumentuotai pagrįsdamas bylos duomenimis ir nurodydamas, kokiais įrodymais remiantis konkrečios išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl bendrųjų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleista dalis bylos esmės, neišaiškintos ir motyvuotai neįvertintos esminės faktinės aplinkybės. Ieškinio reikalavimus iš esmės išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismui bylą dalyje dėl sutarties bendrųjų sąlygų punktų pripažinimo negaliojančiomis grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylos dalį iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 327 straipsnio 2 dalimi, 336 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 2018-11-07 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties Nr. SUT-TST-242 bendrųjų sąlygų 2.23; 4.2; 8; 9; 10 ir 19 punktų ir 2.22 punkto dalies pripažinimo negaliojančiais, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš naujo.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.