- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2A-829-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01218-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Laima Kriaučiūnaitė, Anita Sereikienė
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- L. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12216-1203/2024 pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei L. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. R. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė – 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. R. (toliau – atsakovas) dukrai M. R. išlaikymą po 355,00 Eur per mėnesį, pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 dienos sumokant ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo sūnui H. R. išlaikymą po 355,00 Eur per mėnesį, pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 dienos sumokant ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 3) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, padidėjo vaikų poreikiai, smarkiai išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu. Ieškovė pabrėžė, kad prašo teismo priteisti tik minimalią išlaikymo sumą, todėl neįrodinėja išlaikymo vaikams dydžio. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovei mokama 96,25 Eur išmoka vaikui kas mėnesį, tačiau paskaičiuodama išlaikymo vaikams dydį, šios išmokos ieškovė neatmetė, bet palieka teismui spręsti dėl būtinybės šią išmoką atimti iš išlaikymo sumos. Ieškovė pažymėjo, kad turi nekilnojamojo turto, už kurį yra mokama paskola bankui, ir kuriame su vaikais kartu gyvena, taip pat senų transporto priemonių, vykdo individualią veiklą, vidutinės gaunamos pajamos per mėnesį yra maždaug 2 000,00 Eur. Ieškovė, padedama artimųjų, vaikų išlaikymui per mėnesį gali skirti po 355,00 Eur kiekvienam vaikui, o kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl vaikų išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 355,00 Eur kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad jeigu tenkinti ieškovės reikalavimą vien infliacijos pagrindais, didintina išlaikymo suma neturėtų viršyti infliacijos lygio. Atsakovas pažymėjo, kad orientaciniu vaiko išlaikymo nustatymo kriterijumi laikomas 1 MMA atėmus „vaiko pinigų“ sumą, todėl ši aplinkybė yra labai reikšminga sprendžiant ginčą, nes ieškovei reikalaujant neįskaityti „vaiko pinigų“ į vaikų poreikius, laikytina, kad ieškovės reikalaujama suma yra didesnė nei ½ MMA ir reikalauja įrodinėjimo. Be to, 2022 m. balandžio 7 d. sprendime patvirtintas šalių susitarimas, kad ieškovei atitenka didžioji užgyvento turto dalis, liudija, kad šalys de facto susitarė dėl mažesnio išlaikymo vien todėl, kad nekilnojamasis turtas atitenka ieškovei. Atsakovas nurodė, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos yra 2 500,00 Eur, tačiau iš šių pajamų turi nuomotis būstą, turėjo įsigyti transporto priemonę, nes bendrai užgyventa atiteko ieškovei. Tarp šalių yra faktinis susitarimas, patvirtintas teismo, kad atsakovas teikia sudėtinį išlaikymą vaikams, t. y. nutraukiant santuoką skiria vienkartinę sumą turtu atiduodamas ieškovei visą užgyventą turtą ir kasmėnesinėmis išmokomis kaip papildomą išlaikymo dalį, tačiau ieškovė reikšdama reikalavimus nurodo tik antrąjį išlaikymo būdą neprisimindama pirmojo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką tokiu būdu: 1. sutarties punktą, kuriame A. R. įsipareigoja bendrauti su vaikais ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Jeigu bendravimo diena sutampa su darbo diena, vaikų tėvas paima vaikus iš ugdymo įstaigos ne vėliau kaip iki 17 val. ir pristato vaikus į ugdymo įstaigą kitą dieną 8 val. Jeigu bendravimo diena sutampa su nedarbo diena (savaitgalis), vaikų tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 15 val. Vaikų paėmimo datą ir laiką vaikų tėvas įsipareigoja suderinti su vaikų mama ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki sekančio mėnesio pradžios. Pageidaujama pakeisti tokia tvarka: A. R. įsipareigoja bendrauti su vaikais ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę. Jeigu bendravimo diena sutampa su darbo diena, vaikų tėvas paima vaikus iš ugdymo įstaigos ne vėliau kaip iki 17 val. ir pristato vaikus į ugdymo įstaigą kitą dieną 8 val. Jeigu vaikų gražinimo diena sutampa su nedarbo diena (savaitgalis), vaikų tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 10 val., jei gražinimo diena sutampa su tėvo darbo diena (savaitgalis), gražina iki 8 val. (nes būna taip, kad pasiima šeštadienį, o atsakovui sekmadienį dieninė pamaina nuo 8 val.). Vaikų paėmimo konkrečias datas praneša iki einamojo mėnesio 27 dienos (nes darbo grafikas sudaromas tik apie 25 kiekvieno mėnesio dieną). 2. Sutarties punktą, kuriame sakoma, kad A. R. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais sekančiomis kiekvienų lyginių metų šventinėmis dienomis, pakeisti taip: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią šventinę dieną 20 val. vakaro; Šv. Velykų dienomis pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios šventinės dienos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrosios šventinės dienos 15 val. vakaro; per Jonines (birželio 24 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią šventinę dieną 20 val. vakaro; per Žolinę (rugpjūčio 15 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios šventinės dienos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrosios šventinės dienos 15 val. vakaro; Kalėdų dienomis (gruodžio 25–26) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios šventinės dienos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrosios šventinės dienos 15 val. vakaro; gruodžio 31 d. – sausio 1 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios šventinės dienos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrosios šventinės dienos 20 val. 00 min. vakaro atsisakant visų kovo 11, liepos 6 ir panašiai, nes su pamaininiu darbo grafiku nesuderinama. 3. Sutarties punktą, kuriame A. R. su savo nepilnamečiais vaikais praleidžia dvi savaites nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu. Lyginiais metais A. R. savo teisę bendrauti su vaikais įgyvendina rugpjūtį, nelyginiais metais – liepą. Konkrečią bendravimo laiko trukmę, pradžios ir pabaigos laiką vaikų tėvai turi suderinti raštu iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Tėvams nepavykus pasiekti bendro sutarimo lyginiais metais prioritetas teikiamas A. R. pasirinktam bendravimo tvarkos konkrečiam įgyvendinimui, nelyginiais metais prioritetas teikiamas L. R. pasirinktam bendravimo tvarkos konkrečiam įgyvendinimui pakeisti tokiu būdu: Viena savaitė vasaros laikotarpiu, kita savaitė per vaikų rudens arba pavasario atostogas (konkrečiai rotacijos būdu – vienais metais vasaros savaitė ir per vaikų rudens atostogas, kitais vasaros savaitė ir pavasario atostogos, viso dvi savaites per metus), nes tik dvi savaites skiriamos vasaros atostogų, o vienos darbovietės atostogų metu dirbama kitoje darbovietėje. 2) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad pasikeitus aplinkybės, t. y. pradėjus dirbti papildomą darbą bei esant statutiniam pareigūnui, atsakovas yra priklausomas nuo įsakymų ir nenormuotos darbo dienos, todėl nebegali tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų lankant vaikus numatytu grafiku. Atsakovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) jo darbo grafikas yra nepastovus ir kintantis, o antrojoje darbovietėje privalo dalyvauti pratybose, budėti kariniuose objektuose paromis, per mėnesį nuo 2 iki 4 parų. Atsakovas pabrėžė, kad dėl darbo dviejose darbovietėse specifikos neįmanoma įgyvendinti pasimatymų tvarkos, vaikų paėmimo du kartus per savaitę.
6. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame teismo prašė atmesti atsakovo prašymą sumažinti pasimatymų su vaikais tvarką bei palikti teismui spręsti dėl šventinių dienų ir pasimatymų su vaikais tvarkos atsižvelgiant į vaikų interesus ir atsakovo galimybes. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sąmoningai nusprendė skirti prioritetą ne vaikų poreikiams, bet savo asmeniniams ir finansiniams tikslams, užuot laikęsis sutartyje numatytų įsipareigojimų, o tai parodo jo požiūrį į tėvystę ir vaikų gerovę, nes atsakovas sąmoningai pasirinko darbą, kuris trukdo vykdyti tėvo pareigas. Ieškovė pažymėjo, kad darbo užimtumas, kai jis pasirenkamas jau turint tėvystės įsipareigojimus, negali būti pateisinama priežastis mažinti laiką skirtą vaikams, o tėvystės pareigos negali būti apribotos vien dėl darbo. Ieškovė pabrėžė, kad vien tik darbo krūvis negali būti tinkamu argumentu mažinti pasimatymų su vaikais tvarką, todėl šis argumentas turi būti vertinamas kritiškai atsižvelgiant į prioritetinį vaikų interesų principą. Be to, toks atsakovo reikalavimas neproporcingai perkeltų didesnę kasdieninės priežiūros ir užduočių naštą ieškovei, kadangi tomis dienomis, kai vaikus turėtų prižiūrėti atsakovas, ieškovei tektų papildoma atsakomybė už vaikų vežimą į mokyklą, būrelius bei kitas veiklas, o toks pokytis paveiktų ieškovės darbo grafiką, tektų atsisakyti darbo valandų ar samdyti papildomą pagalbą, kad užtikrinti vaikų priežiūrą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas nesilaiko dabartinio šventinio laikotarpio pasimatymų grafiko argumentuodamas, kad jis dirba pamainomis, todėl būtų netikslinga numatyti konkrečias šventines dienas be aiškios galimybės jas įgyvendinti. Atsakovas taip pat siekia pakeisti, t. y. sumažinti bendrą atostogų laiką su vaikais, prašydamas nustatyti, kad vietoje dviejų savaičių vasarą ir kiekvienų lyginių metų rudens bei kiekvienų nelyginių metų pavasario atostogas, vaikai su juo praleistų tik vieną savaitę vasaros atostogų metu, o kitą savaitę – rudens arba pavasario atostogų metu, tokį prašymą motyvuodamas kad atostogų metu dirba kitame darbe, tačiau šis argumentas negali būti laikomas pateisinamu pagrindu mažinti laiką, skirtą vaikams, kadangi darbo užimtumas neturėtų tapti svarbesniu prioritetu nei vaikų interesai ir teisė palaikyti artimą ryšį su abiem tėvais.
7. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaikų poreikius, ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai:
8.1. Pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2662-617/2022 nustatytus išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžius;
8.2. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko H. R. išlaikymui po 355,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. rugpjūčio 13 d.) iki H. R. pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 dienos sumokant ieškovei, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
8.3. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. R. išlaikymui po 355,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. rugpjūčio 13 d.) iki M. R. pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 dienos sumokant ieškovei, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
8.4. Paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;
8.5. Nurodė, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai.
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies:
9.1. Pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2662-617/2022 patvirtintos pareiškėjų L. R. ir A. R. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto a papunktį ir jį išdėstė taip:
9.1.1. A. R. įsipareigoja bendrauti su vaikais ne mažiau kaip aštuonis kartus per mėnesį. Jeigu bendravimo diena sutampa su darbo diena, vaikų tėvas paima vaikus iš ugdymo įstaigos ne vėliau kaip iki 17 val. ir pristato vaikus į ugdymo įstaigą kitą dieną 8 val. Jeigu bendravimo diena sutampa su nedarbo diena (savaitgalis), vaikų tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 15 val. Tuo atveju, jeigu tą kitą dieną vaikų tėvas A. R. baigia darbą 8 val. 00 min., A. R. pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos dienos 10 val. Jeigu grąžinimo diena sutampa su A. R. darbo diena (savaitgalis), kurios pradžia 8 val. 00 min., A. R. grąžina vaikus iki 8 val. Vaikų paėmimo datą ir laiką vaikų tėvas įsipareigoja suderinti su vaikų mama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 27 (dvidešimt septintosios) dienos.
9.2. Pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2662-617/2022 patvirtintos pareiškėjų L. R. ir A. R. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto g papunktį ir jį išdėstė taip:
9.2.1. A. R. su savo nepilnamečiais vaikais praleidžia dvi savaites nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu, išskyrus pertrauką dėl A. R. tarnybos (duomenys neskelbtini). Lyginiais metais A. R. savo teisę bendrauti su vaikais įgyvendina rugpjūtį, nelyginiais metais liepą. Konkrečią bendravimo laiko trukmę, pradžios ir pabaigos laiką vaikų tėvai turi suderinti raštu iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Tėvams nepavykus pasiekti bendro sutarimo lyginiais metais prioritetas teikiamas A. R. pasirinktam bendravimo tvarkos konkrečiam įgyvendinimui, nelyginiais metais prioritetas teikiamas L. R. pasirinktam bendravimo tvarkos konkrečiam įgyvendinimui.
9.3. Kitą priešieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo 49,00 Eur žyminį mokestį valstybei, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 307,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2662-617/2022, be kita ko, patvirtinta tarp L. R. ir A. R. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui atsakovas moka po 175,00 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis per mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės.
Šalies argumentai
11. Teismas pabrėžė, kad ieškovė ieškiniu prašė pakeisti atsakovo mokėtiną išlaikymo dydį vaikams, motyvuodama, kad nuo išlaikymo priteisimo momento pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai, smarkiai išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį kritikavo tik kelis iš šių argumentų – padidėjusias kainas ir pasikeitusią šalies ekonominę padėtį, tačiau nepasisakė dėl kitų, svarbesnių, ieškovės nurodytų aplinkybių – padidėjusių vaikų poreikių, atsiradusių papildomų išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę, iš kurios matyti, jog vaikams suma mėnesiui yra 1 547,00 Eur neįskaitant vaikų kambario baldų, reikalingų mokyklai, odontologų paslaugų.
13. Teismas nurodė, kad ieškovė paaiškino, jog dukra pradėjo eiti į 1 klasę, todėl vaikus turi vežti į darželį, mokyklą, iš mokyklos į dienos centrą, būrelius, taip ieškovė per savaitę nuvažiuoja apie 150 km, o tai savaitei kainuoja 70,00 Eur. Be to, ieškovė patiria išlaidas susijusias su kanceliarinėmis prekėmis, mokykliniais drabužiais, maistu, vaikai vyksta į išvykas, jiems reikia pirkti knygas. Kai vaikai serga, ieškovė visada juos slaugo, o atsakovas neprisideda papildomai prie vaikų poreikių – neperka drabužių, stalų, kanceliarinių prekių. Be to ieškovė investuoja „vaiko pinigus“, 130,00 Eur mėn. į investicinį gyvybės draudimą.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas paaiškino, kad ieškovė nuvažiuoja 8 kartus per mėnesį į būrelį, veža vaikus į kaimą, todėl nuvažiuoja apie 400 km per mėnesį, o tai kainuoja 60,00 Eur. Be to maitinimas pradinukams yra nemokamas, drabužius dažnai atiduoda atsakovo bei ieškovės sesės, o striukės, batai perkami 2 kartus per metus.
15. Teismas šiuo atveju vertino, kad atsakovas nepagrindė mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių (CPK 178 straipsnis), t. y. neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo naštos, todėl sprendė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma ne didesnė nei minimalioji mėnesinė alga (ieškinio padavimo metu – 708,40 Eur atskaičius mokesčius).
16. Teismas nustatęs, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, sprendė, kad nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, todėl vertino, kad tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
17. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės pajamos nėra itin didelės, tačiau leidžia mokėti jai tenkančią vaikų išlaikymo dalį, be to, nors ieškovė turi nuosavą būstą, tačiau grąžina už jį paskolą bankui. Ieškovė turi kelias transporto priemones, tačiau viena iš jų yra motociklas, o kitų dalyvavimas eisme draudžiamas. Be to, teismas akcentavo, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove.
18. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, į atsakovo argumentą, jog faktiškai visas bendrai užgyventas turtas atiteko ieškovei, kas gerokai palengvina jos turtinę padėtį lyginant su atsakovui <...> tarp šalių yra faktinis susitarimas, patvirtintas teismo, kad atsakovas teikia sudėtinį išlaikymą vaikams, t. y. nutraukiant santuoką skiria vienkartinę sumą turtu atiduodamas ieškovei visą užgyventą turtą ir kasmėnesinėmis išmokomis kaip papildomą išlaikymo dalį. Atsakovas turi nuomotis būstą, turėjo įsigyti transporto priemonę (bendrai užgyventoji atiteko ieškovei). Šiuo atveju teismas pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 7 d. sprendime nėra nustatyta, kad atsakovas teikia išlaikymą vaikams konkrečiu turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, iš teismo sprendimo nustatyta, jog ieškovei atiteko kreditoriniai įsipareigojimai, vykdytini tiek už butą, tiek už transporto priemones.
19. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės dėl nuosavo būsto neturėjimo, tačiau pažymėjo, kad atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos tiek išlaikyti save, tiek ir vaikus pagal ieškovės prašomus pakeistus jų išlaikymo dydžius.
20. Teismas vertino, kad ieškovės prašoma priteisti 355,00 Eur per mėnesį vienam vaikui išlaikymo iš atsakovo suma yra proporcinga vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio yra svarbi aplinkybė, jog atsakovas kasdien nebendrauja su savo nepilnamečiais vaikais ir jų neprižiūri, dėl ko ieškovei didele apimtimi tenka kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, vaikų slaugymas ligos metus, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to, nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 708,40 Eur atskaičius mokesčius, taigi vienam iš tėvų tenkantis orientacinis išlaikymo dydis net nenukrypstant nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo yra 354,20 Eur, t. y. beveik tiek pat prašo priteisti ieškovė.
21. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 355,00 Eur kas mėnesį vaikams mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktosios) dienos sumokant vaiko motinai L. R., priteistas sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
22. Teismas, pasisakydamas dėl teismo sprendimu nustatyto bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2662-617/2022, be kita ko, patvirtinta tarp L. R. ir A. R. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys taip pat susitarė dėl jų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos: 2) šia sutartimi L. R. įsipareigoja nekliudyti tėvui A. R. bendrauti su vaikais. Šalys susitaria, kad tėvas su vaikais bendraus tokia tvarka: a) A. R. įsipareigoja bendrauti su vaikais ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Jeigu bendravimo diena sutampa su darbo diena, vaikų tėvas paima vaikus iš ugdymo įstaigos ne vėliau kaip iki 17 val. ir pristato vaikus į ugdymo įstaigą kitą dieną 8 val. Jeigu bendravimo diena sutampa su nedarbo diena (savaitgalis), vaikų tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 15 val. Vaikų paėmimo datą ir laiką vaikų tėvas įsipareigoja suderinti su vaikų mama ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki sekančio mėnesio pradžios; b) A. R. bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais metu užtikrina jų dalyvavimą būreliuose, vaikų gimtadieniuose, susitikimuose su psichologais bei kituose užsiėmimuose, kuriuos jie lanko ar kurie yra iš anksto suplanuoti; c) A. R. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais sekančiomis kiekvienų lyginių metų šventinėmis dienomis: Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią šventinę dieną 20 val. vakaro; Šv. Velykų dienomis pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios šventinės dienos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus j jų gyvenamąją vietą antrosios šventinės dienos 15 val. vakaro; per Jonines (birželio 24 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią šventinę dieną 20 val. vakaro; per Žolinę (rugpjūčio 15 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios šventinės dienos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrosios šventinės dienos 15 val. vakaro; Kalėdų dienomis (gruodžio 25–26 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios šventinės dienos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrosios šventinės dienos 15 val. vakaro; gruodžio 31 d. – sausio 1 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmosios šventinės dienos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrosios šventinės dienos 20 val. 00 min. vakaro; d) A. R. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais sekančiomis kiekvienų nelyginių metų šventinėmis dienomis: Šv. Kūčių diena (gruodžio 24 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą kitos dienos 10 val. 00 min. ryto; Lietuvos valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią šventinę dieną 20 val. vakaro; Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią šventinę dieną 20 val. vakaro; Valstybės dieną (liepos 6 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią šventinę dieną 20 val. vakaro; per Vėlines (lapkričio 1 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią šventinę dieną 20 val. vakaro; e) Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną vaikai praleidžia atitinkamai su motina L. R. ir tėvu A. R.. Jeigu Motinos diena sutampa su tėvo matymosi su vaikais savaitgaliu, A. R. grąžina vaikus j jų gyvenamąją vietą šventinę dieną 10 val. 00 min. ryte. Jeigu Tėvo diena sutampa su motinos bendravimo su vaikais savaitgaliu, A. R. vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima šventinę dieną 10 val. 00 min. ryte ir grąžina tą pačią šventinę dieną 19 val. 00 min. vakare; f) A. R. su savo nepilnamečiais vaikais praleidžia kiekvienų lyginių metų vaikų rudens bei kiekvienų nelyginių metų pavasario atostogas pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. 00 min. ryte ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 17 val. 00 min.; g) A. R. su savo nepilnamečiais vaikais praleidžia dvi savaites nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu. Lyginiais metais A. R. savo teisę bendrauti su vaikais įgyvendina rugpjūtį, nelyginiais metais liepą. Konkrečią bendravimo laiko trukmę, pradžios ir pabaigos laiką vaikų tėvai turi suderinti raštu iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Tėvams nepavykus pasiekti bendro sutarimo lyginiais metais prioritetas teikiamas A. R. pasirinktam bendravimo tvarkos konkrečiam įgyvendinimui, nelyginiais metais prioritetas teikiamas L. R. pasirinktam bendravimo tvarkos konkrečiam įgyvendinimui; h) apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo ir vaikų bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.). Tokios aplinkybės gali būti vaikų liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai; i) bet kuris iš tėvų apie planuojamas atostogas su vaikais užsienyje turi informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš du kalendorinius mėnesius. Kiekvienam iš tėvų laiku informavus jį / ją apie ketinimą su vaikais atostogauti užsienyje užtikrina tinkamą vaikų asmens dokumentų galiojimą; j) tėvas, su kuriuo atitinkamu metu yra nepilnamečiai vaikai, turi sudaryti sąlygas kitam iš tėvų su vaikais esant reikalui susisiekti mobiliuoju telefonu. Tėvas, kuriam pagal šią sutartį priskirta tam tikru metu bendrauti su vaikais, negalėdamas to padaryti (pvz., komandiruotė, liga ir pan.), turi informuoti apie tai kitą tėvą ir sudaryti jam sąlygas atitinkamu laikotarpiu pasirūpinti vaikais, t. y. vaikai atitinkamu laikotarpiu gali būti palikti senelių, močiučių, tetų, dėdžių ir pan. priežiūrai tik tokiu atveju, jeigu atitinkamu laiku jais negali pasirūpinti kitas tėvas.
23. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašydamas pakeisti nustatytos bendravimo tvarko 2 punkto a) papunktyje nurodytą skaičių „du kartus“ į „vieną kartą“ argumentavo tuo, kad dėl darbo dvejose darbovietėse specifikos neįmanoma įgyvendinti pasimatymų tvarkos, vaikų paėmimo du kartus per savaitę.
24. Teismas pažymėjo, kad byloje yra atsakovo 2024 m. gegužės – spalio mėn. darbo (duomenys neskelbtini) grafikai, kurie patvirtina 2024 m. spalio 31 d. pažymoje dėl darbo pobūdžio nurodytą atsakovo darbo pamainų laiką, be to byloje yra atsakovo tarnybos (duomenys neskelbtini) dienos 2024 m. gegužės – spalio mėn., iš kurių matyti, kad šiuo laikotarpiu atsakovas tarnavo vidutiniškai 8,33 paras per mėnesį.
25. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad palyginus 2024 m. spalio 31 d. pažymoje dėl darbo pobūdžio nurodytas atsakovo darbo dienas ir atsakovo tarnybos (duomenys neskelbtini) dienų 2024 m. gegužės – spalio mėn. rašte nurodytas atsakovo tarnybos diena, atsakovas kai kuriais mėnesiais turėjo 13–15 laisvų nuo darbo ir tarnybos dienų.
26. Teismas sudėjęs tiek atsakovo mėnesio vidutinį darbo (duomenys neskelbtini) laiką vidutiniškai 7,5 paros per mėnesį), tiek jo tarnybos (duomenys neskelbtini) laiką (vidutiniškai 8,33 paros per mėnesį), tiek ir jo poilsio laiką (vidutiniškai 10,33 paros per mėnesį) nustatė 26,16 parų per mėnesį atsakovo užimtumą. Teismas pabrėžė, kad tai yra tik apytikslis atsakovo užimtumo laiko normos paskaičiavimas, kuris, tikėtina, faktiškai yra mažesnis dėl trumpesnės jo tarnybos (duomenys neskelbtini) (pvz., trumpiau nei 1 para), todėl sprendė, kad tokiu būdu atsakovas turi iki 5 parų laisvo nuo darbo laiko, tačiau į šį laiką dar įskaičiuojamos ir kitos atsakovo veiklos – vykimas į ir iš darbo, vizitai pas gydytojus, namų ruoša, socialinių ryšių palaikymas ir t. t. Teismas vertino, kad toks skaičiavimas vis tik sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas turi galimybę susitikti su vaikais apie 8 kartus (nebūtinai pilnas dienas) per mėnesį, tai yra tiek, kiek yra nustatyta dabartinėje atsakovo bendravimo su vaikais tvarkoje.
27. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, sprendė, jog nėra pagrindo pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką sumažinant jo susitikimų su vaikais skaičių, kadangi pagal byloje esančius įrodymus atsakovas turi galimybę susimatyti su vaikais ne mažiau kaip 8 kartus per mėnesį, o šią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tačiau, teismas, atsižvelgęs į nenuolatinę, kintančią ir nuo atsakovo ne visada priklausančią atsakovo darbo dienų tvarką, be to į laikotarpius, kai atsakovas dėl nustatyto darbo laiko neturi galimybės susitikti su vaikais ne mažiau kaip du kartus per konkrečią savaitę, sprendė, kad yra pagrindas pakeisti nustatytos bendravimo tvarkos 2 punkto a papunkčio teiginį „A. R. įsipareigoja bendrauti su vaikais ne mažiau kaip du kartus per savaitę.“ į teiginį „A. R. įsipareigoja bendrauti su vaikais ne mažiau kaip aštuonis kartus per mėnesį.“ (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
28. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašydamas pakeisti nustatytos bendravimo tvarkos 2 punkto a) papunktyje nurodyta teiginį „ <…> 15 val.” į “10 val. 00 min., jei grąžinimo diena sutampa su tėvo darbo diena (savaitgalis), grąžina iki 8 val. 00 min.” argumentavo tuo, kad būna, jog vaikus pasiima šeštadienį, o atsakovui sekmadienį dieninė pamaina nuo 8 val. 00 min.
29. Teismas, šiuo atveju pabrėžė, kad atsakovas tik iš dalies pagrindė ir įrodė, jog jam yra būtina grąžinti vaikus iki 10 val., o ne iki 15 val. (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti darbo grafikai, 2024 m. spalio 31 d. pažyma dėl darbo pobūdžio pagrindė, kad atsakovo darbo laikas (duomenys neskelbtini) yra nuo 8 val. 00 min. iki 20 val. 00 min., nuo 20 val. 00 min. iki 8 val. 00 min., nuo 15 val. 00 min. iki 3 val. 00 min. Teismas pažymėjo, kad dilema galimai kiltų, kai atsakovas dirbtų nuo 20 val. 00 min. iki 8 val. 00 min., kadangi baigus darbą 8 val. 00 min. jam būtų reikalingas laikas miegui, o ne bendravimui su vaikais iki 15 val., tačiau tokiu atveju vaikai ir taip nebūtų pas atsakovą nuo 20 val. 00 min. iki 8 val. 00 min., kadangi antraip jie liktų pas jį galimai be priežiūros. Tačiau teismas, siekiant užtikrinti atsakovui galimybę pailsėti po darbo naktį, sprendė, kad yra pagrindas patenkinti šią priešieškinio dalį ir papildyti nustatyto bendravimo tvarkos teiginį „Jeigu bendravimo diena sutampa su nedarbo diena (savaitgalis), vaikų tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 15 val.“ teiginiu „Tuo atveju, jeigu tą kitą dieną vaikų tėvas A. R. baigia darbą 8 val. 00 min., A. R. pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos dienos 10 val.“.
30. Teismas atsižvelgęs į atsakovo darbo laiką (duomenys neskelbtini) sutiko, kad nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra aptarta situacija, kai atsakovo darbo diena (duomenys neskelbtini) savaitgalį prasideda 8 val. 00 min., todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas patenkinti šią priešieškinio dalį ir papildyti teiginį „[j]eigu bendravimo diena sutampa su nedarbo diena (savaitgalis), vaikų tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 15 val.“ teiginiu „[j]eigu grąžinimo diena sutampa su A. R. darbo diena (savaitgalis), kurios pradžia 8 val. 00 min., A. R. grąžina vaikus iki 8 val.“.
31. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašydamas pakeisti nustatytos bendravimo tvarkos 2 punkto a) papunktyje nurodytą teiginį “[v]aikų paėmimo datą ir laiką vaikų tėvas įsipareigoja suderinti su vaikų mama ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki sekančio mėnesio pradžios“ į “[v]aikų paėmimo konkrečias datas praneša iki einamojo mėnesio 27 dienos” nurodė, kad darbo grafikas sudaromas tik apie 25 kiekvieno mėnesio dieną, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas patenkinti ir šią priešieškinio dalį pakeičiant teiginį “[v]aikų paėmimo datą ir laiką vaikų tėvas įsipareigoja suderinti su vaikų mama ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki sekančio mėnesio pradžios” į teiginį “[v]aikų paėmimo datą ir laiką vaikų tėvas įsipareigoja suderinti su vaikų mama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 27 dienos.”.
32. Teismas pasisakydamas dėl atsakovo prašymo panaikinti nustatytos bendravimo tvarkos c ir d punktus nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kuriomis konkrečiai šventinėmis dienomis atsakovas dirbtų ar nedirbtų, atsakovo darbo laikas yra planuojamas ne metams į priekį, o mėnesiais, be to, šalys nepateikė jų siūlomos pakeisti bendravimo tvarkos šventinėmis dienomis, taip pat teismas atsižvelgęs į tai, kad šalims yra suteikiama pakankamai plati pasirinkimo laisvė susitarti dėl artėjančio mėnesio bendravimo su vaikais tvarkos, todėl sprendė, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti nustatytos tvarkos c ir d punktų.
33. Teismas taip pat pasisakydamas dėl atsakovo prašymo pakeisti nustatytos tvarkos f ir g punktus sutiko su ieškovės pozicija, kad pakeitus šalių bendravimo su vaikais tvarką jų atostogų laikotarpiu sumažės bendras laikas, kurį atsakovas turėtų praleisti su vaikais. Teismas pažymėjo, nors atsakovas nurodė, kad vienos darbovietės (kaip suprantama, (duomenys neskelbtini)) atostogų metu dirbama kitoje darbovietėje (kaip suprantama, (duomenys neskelbtini)), tačiau pagal atsakovo tarnybos (duomenys neskelbtini) dienų raštą yra matyti, jog būna ir taip, kad per savaitę atsakovas tarnauja tik kelias dienas (pvz., 2024 m. birželio 15, 16 d.), be to, būna ir tarpas, kai per savaitę nereikia tarnauti (pvz., laisvas laikas 2024 m. liepos 6–18 d.), todėl teismas vertino, kad atsakovas galimai galėtų suderinti netgi ir nepertraukiamą atostogų su vaikais laikotarpį vasarą, tačiau jeigu jam tai padaryti nepavyktų, pertraukiamas atostogų laikas, tikėtina, galėtų būti vos kelios dienos, dėl ko, teismas vertino, kad nėra būtinybės iš esmės keisti nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką vaikų atostogų metu. Tačiau teismas pažymėjo, kad yra pagrindas papildyti g punkto teiginį „A. R. su savo nepilnamečiais vaikais praleidžia dvi savaites nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu“ plėtiniu, kad „išskyrus pertrauką dėl A. R. tarnybos (duomenys neskelbtini).“.
34. Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, teismas, už ieškinį, už kurį šiuo atveju mokėtinas 49,00 Eur žyminis mokestis, priteisė valstybės naudai iš atsakovo.
35. Teismas ieškinį tenkinęs visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 360,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), bei priešieškinį tenkinęs 30 proc., iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 33,00 Eur dydžio žyminį mokestį bei 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas įskaitė šias sumas tarpusavyje ir priteisė iš atsakovo ieškovei 307,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
36. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) prašo – 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą dalyje dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą dalyje, kuria pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2662-617/2022 patvirtintos pareiškėjų L. R. ir A. R. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto a papunktis, pakeisti ir patvirtinti tokią šiuo punktu nustatomą tvarką: „A. R. įsipareigoja bendrauti su vaikais ne mažiau kaip penkis kartus per mėnesį. Jeigu bendravimo diena sutampa su darbo diena, vaikų tėvas paima vaikus iš ugdymo įstaigos ne vėliau kaip iki 15.30 val. ir pristato vaikus į ugdymo įstaigą kitą dieną 8 val. Jeigu bendravimo diena sutampa su nedarbo diena (savaitgalis), vaikų tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 15 val. Jeigu grąžinimo diena sutampa su A. R. darbo diena (savaitgalis), kurios pradžia 8 val. 00 min., A. R. grąžina vaikus iki 8 val. Vaikų paėmimo datą ir laiką vaikų tėvas įsipareigoja suderinti su vaikų mama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 27 (dvidešimt septintosios) dienos.“, 3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-12216-1203/2024 dalyje, kuria pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2662-617/2022 patvirtintos pareiškėjų L. R. ir A. R. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto g papunktis, pakeisti ir patvirtinti tokią šiuo punktu nustatomą tvarką: „A. R. su savo nepilnamečiais vaikais praleidžia vieną savaitę nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu. Lyginiais metais A. R. savo teisę bendrauti su vaikais įgyvendina rugpjūtį, nelyginiais metais liepą. Konkrečią bendravimo laiko trukmę, pradžios ir pabaigos laiką vaikų tėvai turi suderinti raštu iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Tėvams nepavykus pasiekti bendro sutarimo lyginiais metais prioritetas teikiamas A. R. pasirinktam bendravimo tvarkos konkrečiam įgyvendinimui, nelyginiais metais prioritetas teikiamas L. R. pasirinktam bendravimo tvarkos konkrečiam įgyvendinimui.”, 4) priteisti iš ieškovės 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
36.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tiek vaikų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymo sumą, tiek tėvų turtinę padėtį, taip pat neteisingai vertino ir šalių sutarties nutraukti santuoką sąlygas.
36.2. Ieškovės nurodytos aplinkybės, sąlygojusios išlaidų nepilnamečiams vaikams padidėjimą, kaip infliacija, padidėjusios prekių kainos, yra kompensuojamos indeksuojant atsakovo mokamą išlaikymą ir iki ieškovės kreipimosi į teismą jau buvo teikiami ne priteisi 175,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o 216,00 Eur per mėnesį. Apeliantas pažymėjo, kad sutinka, jog dėl to, kad dukra pradėjo lankyti mokyklą, išlaidų jos išlaikymui padaugėjo, kadangi dukra papildomai lanko užsiėmimus meno mokykloje, kurie kainuoja 14,00 Eur per mėnesį, lanko robotikos būrelį, kuris kainuoja apie 38,00 Eur per mėnesį, todėl papildomai kilusios išlaidos sudaro 52,00 Eur per kalendorinį mėnesį. Be to apeliantas pripažįsta, kad papildomai patiriamos išlaidos yra išvykoms su būreliais – 3,00 Eur per mėnesį, stovyklų išlaidos – 8,00 Eur, edukacijos mokykloje – 30,00 Eur kalendoriniam mėnesiui ir klasės fondas – 13,00 Eur, todėl visos šios išlaidos sudaro 54,00 Eur per kalendorinį mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
36.3. Pirmosios instancijos teismas vertino pagrįstomis išlaidomis nepilnametei dukrai ieškovės duodamus kiekvieną dieną 3,00 Eur užkandžiams, nors maitinimas mokykloje yra nemokamas, todėl tokios išlaidos turėtų būti laikomos perteklinėmis ir vaiko išlaikymui šiuo konkrečiu atveju neskaičiuojamos, tuo labiau, kad nepilnametė dukros mokytoja prašė vaikams neduoti pinigų maistui pirkti, nes vaikai nebevalgo jiems mokykloje teikiamo maisto, be to, šalių nepilnametė dukra yra apkūni, todėl ir dėl šios priežasties ieškovės nurodomos išlaidos užkandžiams ne tik, kad nėra reikalingos, tačiau ir žalingos vaiko sveikatai.
36.4. Apeliantas pažymėjo, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo nėra pasikeitę ir liko tie patys, nors pažymėjo, kad sūnus prapildomai lanko šokių užsiėmimus, tačiau jie yra nemokami, o naujai atsiradusias išlaidas sudarytų tik išlaidos degalams, tačiau pabrėžė, kad sūnaus užsiėmimai yra pasiekiami ir pėstute.
36.5. Apeliantas sutinka, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo yra papildomai patiriamos išlaidos degalams vežti vaikus į mokyklą, darželį, būrelius, tačiau šios išlaidos sudaro ne 250,00 Eur, kaip nurodė ieškovė ir teismas laikė šias išlaidas pagrįstomis, o 60,00 – 72,00 Eur per kalendorinį mėnesį, kadangi ieškovė, kaip patvirtino per savaitę nuvažiuoja 150 km, kas reiškia, kad per mėnesį vaikų interesais nuvažiuoja apie 600 km, todėl net jei ieškovė ir važinėtų taršiu automobiliu, naudojančiu 8 litrus degalų 100 km, skaičiuojant 1,50 Eur už 1 l degalų, ieškovė per kalendorinį mėnesį kurui maksimaliai galėtų išleisti 72,00 Eur, todėl šios ieškovės nurodomos abiem vaikams reikalingos išlaikymo išlaidos yra visiškai nepagrįstos ir neįrodytos.
36.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pagrįstomis išlaidas vaikų drabužiams, kurios per kalendorinį mėnesį sudaro 210,00 Eur, kadangi ieškovės ir atsakovo seserys, kurios augina kiek vyresnio amžiaus vaikus, atiduoda drabužius šalių nepilnamečiams vaikams, todėl išlaidų rūbams ieškovė beveik iš viso nepatiria. Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių kvitų, kad tokio dydžio išlaidas vaikų rūbams patirtų, todėl išlaidos drabužiams, viršijančios protingą dydį – 100,00 Eur per kalendorinį mėnesį abiem vaikams, laikytinos nepagrįstomis.
36.7. Apeliantas pažymėjo, nors išlaidos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo priėmimo padidėjo 166,00 Eur suma, tačiau atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai ateityje didės, sutiko mokėti kiekvienam vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės.
36.8. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepaneigė, jog ieškovė patiria mažesnes išlaidas vaikams nei prašo priteisti, prieštarauja bylos medžiagai, nes aplinkybės, kad ieškovė nepatiria vaikų išlaikymui, patirdama ir nebūtinas išlaidas, kaip investicinis vaikų draudimas, mažiau, nei laikytina minimali neįrodinėtina būtinosioms išlaidoms reikalinga suma, yra pagrindžiamos atsakovo ir ieškovės paaiškinimais bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma.
36.9. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašoma priteisti 355,00 Eur per mėnesį vienam vaikui išlaikymo iš atsakovo suma yra proporcinga vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai, nėra teisinga, kadangi priteistas išlaikymas nėra proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Apeliantas pažymėjo, kad nutraukiant santuoką ieškovei atiteko būstas ir prievolė grąžinti būsto paskolą, būsto vertei esant ženkliai didesnei už negrąžinto būsto kredito likutį, atsakovui kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį sumokėta nebuvo, nes šalys tokiu būdu susitarė užtikrinti nepilnamečiams vaikams gyvenamąją vietą su motina, su kuria vaikų gyvenamoji vieta susitarta ir nustatyta. Be to ieškovei atiteko ir verslas. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovės vardu iki šiol yra registruotos 3 priekabos, kaip priemonės po santuokos nutraukimo atitekusiam verslui vystyti, taigi ieškovės turtinė padėtis už atsakovo yra geresnė ir tokia susiklostė ne pačios ieškovės pastangomis, o todėl, kad santuoką nutraukiant ieškovei atiteko didesnė turto dalis.
36.10. Apeliantas pabrėžė, kad nors teismas vertino, kad ieškovės pajamos nėra didelės, tačiau po santuokos nutraukimo jos padidėjo dvigubai, o apelianto turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nepagerėjo. Teismas nepaisant ženklaus šalių turtinės padėties skirtumo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš abiejų tėvų lygiomis dalimis, pažeisdamas įstatymo nuostatas, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Be to, ieškovės turtinė padėtis pagerėjo dar ir dėl to, kad dalį jai tenkančių būsto išlaidų, laisvalaikio ir pramogų išlaidų dengia jos partneris, kartu gyvenantis ieškovei po santuokos nutraukimo atitekusiame būste.
36.11. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovo argumentus dėl šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi šalys susitarė, jog atsakovas mokės savo nepilnamečiams vaikams po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis, kas 100,00 Eur mažiau už pusę minimalaus būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingo dydžio išlaikymą, ne todėl, kad būtų susitarta išlaikymą vaikams teikti turtu, o todėl, kad ieškovės turtinė padėtis dėl jai atitekusios didesnės santuokinio turto dalies buvo ir yra šiuo metu ženkliai geresnė.
36.12. Apeliantas pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, pažymėjo, kad priešieškinio reikalavimai buvo paremti išimtinai vaikų interesais, kad atsakovas su savo vaikais galėtų bendrauti ne keletą valandų išsekęs po tarnybos, tačiau turėdamas laisvą dieną, o tokios yra tik penkios per kalendorinį mėnesį, kada galėtų su vaikais planuoti veiklas, užsiėmimus, ugdyti vaikų pomėgius. Be to, bendravimas su vaikais vasaros atostogų metu su pertraukomis (duomenys neskelbtini) tarnybai atlikti nėra palankesnis vaikams, nei 1 savaitė, kuri būtų visa praleidžiama su vaikais. Apeliantas pažymėjo, kad pertrauka per atostogas verčia galvoti apie tarnybą, jai ruoštis, kas buvimo su vaikais metu atitraukia dėmesį nuo vaikų interesų, įskaitant ir numatytą pertrauką, kai atostogų metu atsakovui yra sudaryta galimybę tarnybą atlikti.
36.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad bendravimas su vaikais neturėtų būti įspraustas tarp tarnybų, o kartų per mėnesį skaičius neapsprendžia buvimo su vaikais trukmės ir kokybės. Apeliantas pažymėjo, kad jeigu jis dirba pamainomis nuo 8 val. iki 20 val., o vaikai ruošiasi miegoti 21 val. tai tokią dieną atsakovui nėra galimybes pabendrauti su vaikais. Be to teismas nustatė, kad jeigu atsakovo bendravimo su vaikais diena sutampa su nedarbo diena (savaitgalis), vaikų tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 15 val., tačiau visiškai neatsižvelgė į vaikų interesus ir jų įprastą režimą, kadangi savaitgaliais vaikai miega iki 9 val.
36.14. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo tarnybos grafiką neįvertino atsakovui reikalingo nuvykti į tarnybą laiko tarpo, be to, ydingai vertino atsakovo laisvų dienų skaičių, kadangi jas skaičiavo tarp naktinio darbo pamainų, nors dieną tarp naktinių pamainų yra suprantama, jog būtina laiko skirti ir miegui, o po miego iki kitos naktinės pamainos, bendrauti su vaikais nėra galimybės dėl vaikų dienos režimo.
36.15. Apeliantas pažymėjo, kad niekada nesiekė nusišalinti nuo bendravimo su vaikais, tačiau siekia kokybiško bendravimo, o didesnis susitikimų su vaikais skaičius, dažnai įterptas tarp tarnybos pamainų, nesuteikia galimybės atsakovui rūpintis vaikais ne paviršutiniškai, o pilnavertiškai.
Atsiliepimas
37. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo (apelianto) apeliacinį skundą prašo atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apelianto ieškovei 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
37.1. Apeliantas yra neteisus, teigdamas, kad 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu jam buvo nustatyta prievolė mokėti mažesnį išlaikymą mainais už paliekamą turtą. Visų pirma, šalių susitarime apie tokią prievolių sąsają nėra kalbama, joks turtas vaikams kaip išlaikymas nėra priteistas, todėl toks atsakovo sutarties aiškinimas yra nepagrįstas, o tai, kad ieškovė atsakovui tam tikram laikui suteikė alimentų lengvatą, nereiškia, jog nustoja galioti imperatyvios teisės normos dėl išlaikymo padidinimo, atsiradus įstatyme nustatytiems pagrindams. Antra, po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko 15 300,00 Eur vertės butas ir prievolė vienai grąžinti 29 800,00 Eur kreditą, trys priekabos, kurioms uždrausta dalyvauti eisme, bei motociklas, kurių bendra vertė 3 000,00 Eur, tačiau šis nedidelės vertės turtas neturi jokios įtakos atsakovo prievolei tinkamai išlaikyti vaikus.
37.2. Teisiškai nėra reikšmingi apelianto argumentai dėl automobilio kuro sunaudojimo, būrelių, maistpinigių vaikams ir kitų panašių išlaidų, kadangi ieškovei, užtikrinančiai nuolatinį, visapusišką su ja gyvenančių vaikų išlaikymą, tenka pilna atsakomybė, kad vaikų protingi poreikiai būtų patenkinti visi, o ne vien minimalūs, prie kurių prašoma prisidėti atsakovą, todėl vieno MMA ribose ieškovė turi teisę priimti bet kuriuos operatyvius vaikų išlaikymo sprendimus, vieną ar kitą mėnesį išleisdama skirtingas sumas kurui, vaikų maistui, drabužiams ir t.t., skirdama daugiau lėšų kitiems poreikiams, ir neprivalėdama pagrįsti šio visiems žinomo fakto įrodymais.
37.3. Apeliantas, gaudamas 42 000,00 Eur pajamų per metus ir neturėdamas kitų išlaikytinių ir kreditinių įsipareigojimų, neįrodė negalintis mokėti vaikams bent minimalų išlaikymą, todėl valstybės mokami vaiko pinigai nagrinėjamoje byloje yra skirti ne atsakovo prievolei mokėti alimentus sumažinti, o papildomiems, didesniems, nei minimalūs, vaikų poreikiams tenkinti.
37.4. Apeliantas jokių įrodymų apie patiriamas nuomos išlaidas nepateikė, tačiau neginčijo, jog gyvena su kita moterimi, be to turi nuosavą gyvenamąjį namą, kurio netinkamumas gyventi byloje nepasitvirtino, todėl atsakovo argumentas dėl neva mokamų nuompinigių įtakos jo turtinei padėčiai yra neįrodytas ir atmestinas.
37.5. Apeliantas neįrodė esminio faktinės situacijos pasikeitimo po 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo priėmimo, leidžiančio jam dar labiau nusišalinti nuo vaikų auklėjimo.
37.6. Ieškovė pažymėjo, kad šalys dėl esamos bendravimo tvarkos susitarė turėdamos tą pačią informaciją apie atsakovo darbo sąlygos, todėl pagrindo keisti šią tvarką nėra. Be to, apeliantas grindžia skundą nenormuota darbo diena, tačiau galiojančioje bendravimo tvarkoje nėra nustatytos konkrečios paėmimo dienos, jos priklauso nuo atsakovo pranešimų. Ieškovė pabrėžė ir tai, kad atsakovas privalėjo įrodyti darbo laiką, trukdantį jam laikytis galiojančios bendravimo tvarkos, tačiau to nepadarius, laikytina, kad tiek priešieškinis, tiek apeliacinis skundas yra nepagrįsti ir atmestini.
37.7. Ieškovė pabrėžė ir tai, kad atostogų laikas yra parenkamas darbo sutarties šalių susitarimu, todėl atsakovas turi galimybę suderinti atostogų laiką su mėnesiais, nurodytais galiojančioje bendravimo tvarkoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
40. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir netenkinti priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
41. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neteisingai įvertino tiek vaikų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymo sumą, tiek tėvų turtinę padėtį, taip pat neteisingai vertino ir šalių sutarties nutraukti santuoką sąlygas, patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu. Teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo pritarti tokiai apelianto pozicijai.
42. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
43. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
44. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais, padidėjusiomis kainomis. Ieškovė teigdama, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 744 Eur suma, iš atsakovo prašė priteisti kiekvienam vaikui po 355 Eur per mėnesį (el. b. 1 t., b. l. 1-4, 196).
45. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
46. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
47. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
48. Nors po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis, praėjo tik trys metai, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, o ne teismui atlikus išsamią nepilnamečių vaikų poreikių ir šalių turtinės padėties analizę, be to, augant vaikams platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu nustatytas išlaikymo dydis – 175 Eur per mėnesį akivaizdžiai yra nepakankamas net minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti 355 Eur mėnesinio dydžio periodine išmoka įvertinęs, kad ji sudaro tik pusę MMA ir, ieškovės nurodytą vaikų poreikiams patenkinti išlaidų sumą, kuri buvo grindžiama ieškovės paaiškinimais, pripažino pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. yra pasikeitęs minimalaus atlyginimo dydis, kuris pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 709 sudaro 1038 Eur su mokesčiais, o atskaičius mokesčius – 777 Eur, kas kiekvienam iš tėvų, sudaro po 389 Eur (777 Eur/2). Tokiu būdu iš apelianto priteistas išlaikymas nesiekia net ir pusės minimalios mėnesinės algos.
49. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su nustatyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma, teigdamas, kad vaiko poreikiams patenkinti pakanka 250 Eur per mėnesį.
50. Kaip jau buvo minėta, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti, teismų praktikoje yra pripažintina minimali mėnesinė alga. Atsakovui teigiančiam, kad vaiko poreikiams pakanka mažesnės sumos, nei 1 MMA, tenka procesinė pareiga šiuos teiginius pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas konkrečių įrodymų neteikė, tiesiog savo nuožiūra sumažino vaiko poreikiams patenkinti reikalingas sumas, argumentuodamas tuo, kad vaikų poreikiams aprangai bei avalynei yra pakankama 100 Eur per mėnesį suma, t. y. kiekvienam vaikui po50 Eur, kadangi daug drabužių vaikams atiduoda ieškovės sesuo ir atsakovo sesuo, kurios augina kiek vyresnio amžiaus vaikus, taigi išlaidų rūbams ieškovė beveik iš viso nepatiria. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad drabužiams ir avalynei turi būti skiriama tiek lėšų, kad galima būtų užtikrinti, jog vaikai turėtų ūgį ir dydį atitinkančius aprangos ir avalynės komplektus pagal metų sezonus, mokyklinę ir laisvalaikio aprangą, taip pat turėtų ir lankomiems užsiėmimams aprangą ir avalynę. Šalių vaikai yra skirtingos lyties, todėl, akivaizdu, kad galimybės augantiems vaikams dėvėti tuos pačius drabužius ir avalynę iš esmės nėra. Duomenų kokia apimtimi yra tenkinami vaikų aprangos poreikiai atsakovo seseriai perduodant jos vaikų rūbus, byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nurodytos sumos vaikų drabužiams, avalynei yra realios ir pagrįstos. Ieškovės nurodyta suma, patiriama per mėnesį transporto išlaidoms apmokėti – 250 Eur (po 125 Eur vaikui), vėlgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina per didele, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, t. y. į poreikį vaikus vežti į skirtingas ugdymo įstaigas bei lankomus užsiėmimus. Apelianto argumentai, jog sūnaus užsiėmimai yra pasiekiami ir pėstute, nesudaro pagrindo mažinti išlaidas kurui. Apeliantas neprisiima prievolės kasdieną palydėti vaikus į jų užsiėmimus nei pėstute, nei paveždamas, tad jo subjektyvūs skaičiavimai dėl patiriamų kaštų nesudaro pagrindo šias išlaidas mažinti iki apelianto pageidaujamo dydžio. Teisėjų kolegija itin kritiškai vertina apelianto teiginį, jog ieškovės dukrai duodami 3 eurai į dieną neturėjo būti priskirti prie išlaidų, kadangi šalių dukra yra apkūni, tad perteklinis maitinimas yra žalingas vaiko sveikatai. Pastaruoju teiginiu apeliantas savo finansinį interesą iškelia aukščiau elementarių ir bazinių vaikų poreikių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog 16 Eur išlaidos kanceliarinėm prekėm neturėjo būti įskaitytos į vaikams reikalingo išlaikymo dydį. Šiuo atveju atsakovas netinkamai suvokia vaikų išlaikymui reikalingos sumos nustatymą, klaidingai teigdamas, kad šios išlaidos neturėjo būti priskaičiuojamos, kadangi šios išlaidos - perkami pieštukai, rašikliai, flomasteriai, kreidelės ir pan., buvo patiriamos ir anksčiau. Atsakovui paaiškintina, kad apskaičiuojant vaiko poreikiams reikalingą sumą yra skaičiuojamos visos išlaidos, kurios yra reikalingos jiems patenkinti, o ne tik tos, kurios atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo. Apibendrinant atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl vaikų poreikių pagrįstumo ir jiems reikalingų išlaidų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniu skundu siekiama paneigti nepilnamečių vaikų teisę bent į minimalių poreikių patenkinimą. Šiuo atveju abu šalių vaikai lanko įvairius būrelius, dukra pradėjo eiti į mokyklą, todėl akivaizdu, kad patiriamos ieškovės nurodytos išlaidos vykimui į ekskursijas, ugdymo įstaigos renginius, šventėms ir kt. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad vaikų poreikiai, kurie nurodyti ieškovės pateiktoje lentelėje, yra nepagrįsti, per dideli ar pan.
51. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad priteistas išlaikymas yra neproporcingas tėvų turtinei padėčiai, t. y. apelianto turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas sprendimu, tačiau, nepaisant to, išlaikymas priteistas lygiomis dalimis. Visų pirma, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl blogesnės atsakovo turtinės padėties. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad darydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės dėl nuosavo būsto neturėjimo (jo būsto nuomos). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), šis turtas įsigytas su paskola, prievoles, kylančias iš paskolos sutarties, vykdo ieškovė. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokio dydžio mėnesines įmokas moka ieškovė už būstą. Atsakovas pripažino, kad turi iš senelių paveldėtą sodybą, tačiau kokia jos vertė / būklė, byloje duomenų nėra. Kaip ir nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio atsakovo teiginius apie jo turimas 300 Eur dydžio per mėnesį išlaidas būsto nuomai. Taigi tai, kad būstas, už kurį yra mokamos paskolos grąžinimo įmokos, ieškovei priklauso nuosavybės teise, o atsakovas, jo teigimu, nuomojasi būstą, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė. Atsakovas taip pat turi nekilnojamojo turto ir neturi jokių finansinių įsipareigojimų už šio turto įsigijimą. Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė SUZUKI GSX-R1000 (pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini)). Taip pat jos vardu yra įregistruotos trys priekabos DOMANTAS (el. b., 1 t. b. l. 18). Atsakovas nurodė turintis vieną transporto priemonę. Ieškovė vykdo individualią veiklą, jos pajamos apie 1 900 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Atsakovo draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2024-02-01 iki 2024-07-21 sudarė 21 109,55 Eur (el. b. 1 t., b. l. 77-78), t. y. per mėnesį 3 518 Eur, kas apytiksliai sudarytų apie 2 128 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas į bylą neteikė įrodymų apie jam išmokėtą darbo užmokestį, todėl teisėjų kolegija apie jo gaunamas pajamas sprendžia iš VSDF pažymos, taip pat atsižvelgia į atsiliepime į ieškinį nurodytą gaunamą darbo užmokesčio dydį – 2 500 Eur. Taigi atsakovo gaunamos pajamos apytiksliai yra nuo 2 128 Eur iki 2 500 Eur, t. y 228 – 600 Eur didesnės nei ieškovės. Duomenų apie šalims priklausančių transporto priemonių vertes bylos nagrinėjimo dienai į bylą nepateikta. Nutraukiant santuoką šalių susitarimu vienos priekabos vertė nustatyta 900 Eur, kitų dviejų – po 600 Eur. Apie atsakovui priklausančią transporto priemonę jokių duomenų nėra. Taigi faktas, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 3 priekabos, kurių dalyvavimas eisme draudžiamas ir, kurių vertė tikėtina yra dar mažesnė nei šalių 2022 m. subjektyviu vertinimu nustatyta, niekaip nepagrindžia atsakovo pozicijos dėl ieškovės geresnės turtinės padėties. Byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, atsakovo galimai net šiek tiek geresnė dėl nekilnojamojo turto turėjimo ir finansinių išlaidų įsigyjant šį turtą nepatyrimo bei didesnių mėnesinių pajamų. Tad nėra jokio teisinio pagrindo didesnę vaikų išlaikymo naštą perkelti ieškovei, kaip to pageidauja apeliantas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl būtent jai tenka kasdienė vaikų priežiūra, kurios paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
52. Teisinio pagrįstumo stokoja apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netinkamai įvertino Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu patvirtintą šalių susitarimą nurodydamas, jog teismo sprendime nėra nustatyta, jog atsakovas teikia išlaikymą vaikams konkrečiu turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliantas teigia, kad šalys nesitarė, jog išlaikymą dalimi atsakovas suteiks savo vaikams turtu, tačiau išlaikymo dydis buvo nustatytas įvertinus šalių turtinę padėtį, t. y., kad ieškovės turtinė padėtis dėl jai atitekusios didesnės santuokinio turto dalies buvo ir yra šiuo metu ženkliai geresnė, dėl ko ir šiuo metu išlaikymas turi būti dalinamas tokiomis pat proporcijomis. Atsakydama į šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma, apeliacinėje instancijoje apeliantas keičia savo poziciją, kadangi atsiliepime į ieškinį jis nurodė, jog tarp šalių yra faktinis susitarimas, patvirtintas teismo, kad atsakovas teikia sudėtinį išlaikymą vaikams, t. y. nutraukiant santuoką skiria vienkartinę sumą turtu atiduodamas ieškovei visą užgyventą turtą ir kasmėnesinėmis išmokomis kaip papildomą išlaikymo dalį (atsiliepimo į ieškinį 26 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas, pagal atsakovo nurodytus atsikirtimo į ieškinį argumentus, pagrįstai analizavo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, vertindamas, ar šalių sudarytoje sutartyje yra nustatytas išlaikymas turtu ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad teismo sprendime nėra nustatyta, jog atsakovas teikia išlaikymą vaikams konkrečiu turtu. Antra, šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią sprendimu patvirtino teismas, nėra nustatyta jokių apelianto nurodomų proporcijų. Trečia, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovei atiteko ne tik turtas, bet ir visi kreditoriniai įsipareigojimai pagal bendras prievoles, tada nėra pagrindo pripažinti buvus ženklų, kaip teigia apeliantas, ieškovės turtinės padėties pagerėjimą. Ketvirta, byloje nenustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo. Ir penkta, argumentai, susiję su sutuoktinių tarpusavyje pasidalintu turtu ir prievolėmis nutraukiant santuoką, yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
53. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkinus priešieškinio reikalavimus pakeista bendravimo tvarka, prašydamas pakeisti patvirtintos pareiškėjų L. R. ir A. R. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto a papunktį, nustatant, kad „A. R. įsipareigoja bendrauti su vaikais ne mažiau kaip penkis kartus per mėnesį. Jeigu bendravimo diena sutampa su darbo diena, vaikų tėvas paima vaikus iš ugdymo įstaigos ne vėliau kaip iki 15.30 val. ir pristato vaikus į ugdymo įstaigą kitą dieną 8 val. Jeigu bendravimo diena sutampa su nedarbo diena (savaitgalis), vaikų tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 15 val. Jeigu grąžinimo diena sutampa su A. R. darbo diena (savaitgalis), kurios pradžia 8 val. 00 min., A. R. grąžina vaikus iki 8 val. Vaikų paėmimo datą ir laiką vaikų tėvas įsipareigoja suderinti su vaikų mama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 27 (dvidešimt septintosios) dienos.” Ir pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto g papunktį, nustatant, kad „A. R. su savo nepilnamečiais vaikais praleidžia vieną savaitę nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu. Lyginiais metais A. R. savo teisę bendrauti su vaikais įgyvendina rugpjūtį, nelyginiais metais liepą. Konkrečią bendravimo laiko trukmę, pradžios ir pabaigos laiką vaikų tėvai turi suderinti raštu iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Tėvams nepavykus pasiekti bendro sutarimo lyginiais metais prioritetas teikiamas A. R. pasirinktam bendravimo tvarkos konkrečiam įgyvendinimui, nelyginiais metais prioritetas teikiamas L. R. pasirinktam bendravimo tvarkos konkrečiam įgyvendinimui.” Taigi atsakovas su pirmosios instancijos sprendimu pakeista bendravimo tvarka nesutinka toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad atsakovas su vaikais bendrauja 8 kartus per mėnesį, vietoj atsakovo pageidautų 5 kartų, vaikų paėmimo savaitgalį laikas nustatytas 8 valanda ryto, o ne 10 valanda, o atostogos su nepilnamečiais vaikais nustatytos ne savaitę vasaros laikotarpiu, o dvi savaitės, išskyrus pertrauką dėl A. R. tarnybos (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovo darbo grafikas sudaro galimybes jam praleisti su vaikais laiką kokybiškai 5 kartus per mėnesį, o vasaros atostogų metu atsakovas bendrautų su savo vaikais nors ir 1 savaitę, tačiau nepertraukiamai. Teigia, jog priešieškinio reikalavimai buvo paremti išimtinai vaikų interesais, kad atsakovas su savo vaikais galėtų bendrauti ne keletą valandų išsekęs po tarnybos, tačiau turėdamas laisvą dieną, kuomet galėtų su vaikais planuoti veiklas, užsiėmimus, ugdyti vaikų pomėgius. Bendravimas su vaikais vasaros atostogų metu su pertraukomis karinei tarnybai atlikti nėra palankesnis vaikams, nei 1 savaitė, kadangi pertrauka per atostogas verčia galvoti apie tarnybą, jai ruoštis, kas buvimo su vaikais metu atitraukia dėmesį nuo vaikų interesų.
54. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas itin detaliai analizavo atsakovo pateiktus darbo grafikus, jo tarnybos (duomenys neskelbtini) laikotarpius, išdirbtą ir tarnautą laiką skaičiuodamas ne tik dienomis, bet ir valandomis kartu įvertindamas ir laiką, reikalingą miegui. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ydingai vertino atsakovo laisvų dienų skaičių, tačiau pats atsakovas konkrečių paskaičiavimų neteikia, o teiginius dėl netinkamai įvertintos atsakovo galimybės skirti laiką buvimui su vaikais grindžia atsakovo poreikiu poilsiui, pratyboms, kvalifikacijos kėlimui, asmeniniams interesams ir pan., t. y. iš esmės įrodinėdamas galimybę bendrauti su vaikais tik po to kai yra patenkinti visi kiti atsakovo poreikiai.
55. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas). Taigi bendravimas su vaikais, nėra tik atsakovo teisė, bet yra ir pareiga. Apeliaciniame skunde reiškiamais reikalavimais atsakovas iš esmės siekia nusišalinti nuo tėvo pareigų vykdymo, prioritetą suteikdamas savo poreikių ir asmeninių interesų patenkinimui. Priešingai apelianto pozicijai, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad atsakovas dėl savo darbo pobūdžio, būdamas (duomenys neskelbtini) ir tarnaudamas (duomenys neskelbtini) negali skirti 8 kartų per mėnesį pabuvimui su savo nepilnamečiais vaikais, reikalaujančiais tėvo dėmesio, globos, palaikymo bei auklėjimo. Taip pat nėra pagrindo pritarti ir apelianto pozicijai, kad atostogų trukmė turėtų būti sumažinta nuo dviejų iki vienos savaitės, kadangi šis poreikis yra grindžiamas išskirtinai atsakovo pageidavimu ir jo patogumu.
56. Apeliacinio skundo argumentai dėl negalėjimo praleisti laiką su vaikais dėl turimų sveikatos (nugaros skausmo), odontologinių problemų neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad šalių sutarta ir vėliau skundžiamu teismo sprendimu pakeista bendravimo su vaikais tvarka yra itin priderinta prie atsakovo užimtumo bei darbo pobūdžio, nenustatant net konkrečių dienų ar terminų. Tėvo bendravimo su vaikais tvarkos sumažinimas iki atsakovo pageidaujamų apimčių, galėtų sąlygotų tėvo ryšio su vaikais silpnėjimą ar net praradimą, kas vienareikšmiškai darytų neigiamą įtaką geriausiems vaikų interesams. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino atsakovo bendravimo su vaikais skaičiaus ir trukmės iki atsakovo pageidaujamų.
57. Apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas vaikų paėmimo valandas savaitgaliais nustatyti ne 8 val. ryto, o 10 val. Apelianto teigimu, teismas, nustatydamas, jog jeigu atsakovo bendravimo su vaikais diena sutampa su nedarbo diena (savaitgalis), vaikų tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 15 val., neatsižvelgė į vaikų interesus ir jų įprastą režimą, kadangi vaikai savaitgalį miega iki maždaug 9 val. ir apie valandą jiems trunka susiruošti vykimui.
58. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde pareikšto reikalavimo nustatyti vėlesnę vaikų paėmimo valandą savaitgaliais, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).
59. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
60. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nebuvo pareiškęs reikalavimo nustatyti vėlesnę vaikų paėmimo valandą. Priešieškinyje, formuluodamas reikalavimus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nurodė tokią pageidaujamą bendravimo tvarką „<...>Jeigu bendravimo diena sutampa su nedarbo diena (savaitgalis), vaikų tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 8 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą kitą dieną iki 15 val.“ Kaip jau nurodyta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl šiam apelianto naujai apeliaciniame skunde pareikštam reikalavimui taikytinas CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas ir jo pagrįstumo vertinimas negali būti apeliacijos dalykas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
61. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
62. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiąsias ir procesines teisės normas, sprendimo panaikinti ar pakeisti vadovaujantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Į bylą pateikta sąskaita 500 Eur sumai ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys įrodymai (el. b. 2 t., b. l. 92-93), todėl patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. R. iš atsakovo A. R. 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.