Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

2024 m. birželio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos ir Čekijos uždarosios akcinės bendrovės „Grinduva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų, veikiančių Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, 2024 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos ir Čekijos uždarosios akcinės bendrovės „Grinduva“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Ukmergės gelžbetonis“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos ir Čekijos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grinduva“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Ukmergės gelžbetonis“ (toliau – atsakovė) dėl nuostolių priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 19 506,10 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. liepos 22 d. su UAB ,,Optima13 Auto“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią objekte, adresu Kauno g. 43, Ukmergėje, ieškovė atliko pramoninio betono grindų įrengimo darbus. Šiems darbams atlikti ieškovė 2022 m. liepos 20 d. el. laišku pateikė atsakovei betono užsakymą, nurodydama: „<...> Betono markė C30/37 W6 S3 su granitine skalda. Grindys bus glaistytos, tai reikia žiūrėti dėl orą įtraukiančios įmaišos, kad neatsisluoksniuotų betono paviršius.“ 2022 m. liepos 27 d. ieškovė atsakovei el. laišku išsiuntė betono sudėtį, nurodydama: „<...> Betonas: C30/37 W6 XF3 F200 S3 įmaišant mikropluoštą Crackstop Ultra 0,45kg/m3 su siurbliu apie 70 m3, betonuosime grindis, tad kontroliuokite oro įtraukimą į betoną, kad po to mums neatšoktų paviršius“. Po darbų perdavimo, 2022 m. rugpjūčio 4 d. užsakovė UAB „Optima13 Auto“ atsiuntė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, jog „<...> daugumoje vietų betono viršutinis sluoksnis sutrūkinėjęs, atšokęs nuo pagrindinio betono sluoksnio; silpnai pastuksenus, jaučiasi, kad toje vietoje tuštuma“, ir pareikalavo kuo skubiau pašalinti defektus. Ieškovė, gavusi pretenziją, nedelsiant nuvyko į objektą, kur įsitikino, jog visas betono paviršius yra nekokybiškas dėl esančių lokalių paviršiaus vietų atšokimų. Defektų šalinimui buvo priimtas sprendimas šratuoti grindų paviršių bei užlieti epoksidinę dangą. Betono šratavimą atliko UAB „Epodanga“, kuriai ieškovė už šiuos darbus sumokėjo 1 261,79 Eur. Epoksidinę dangą įrengė ieškovė ir tai kainavo 18 244,31 Eur. Iš viso šalindama defektus ieškovė patyrė 19506,10 Eur išlaidų.

3. Ieškovės teigimu, 2022 m. gruodžio 30 d. VGTU parengta Betoninių grindų paviršiaus defektų atsiradimo priežasčių analizės ataskaita patvirtina, kad grindų defektai atsirado dėl netinkamos kokybės betono, kurį ieškovei tiekė atsakovė. Ieškovė betono užsakymo metu nurodė, kad bus betonuojamos grindys ir kad reikia kontroliuoti įtraukto oro kiekį taip, jog nebūtų viršutinio grindų paviršiaus atšokimo, tačiau atsakovės tiektame betone oro kiekis žymiai viršijo (siekė iki 10,8 proc. pagal VGTU laboratorijoje atliktus tyrimus) minimalius reikalavimus atspariam šalčiui betonui (nominalus kiekis 4 proc.). VGTU tyrimo metu nustatyti įtraukto oro kiekiai betono mišinyje viršijo ir standarto LST EN 206 leidžiamą viršutinę nuokrypio ribą (+5 proc. nuo nominalios vertės). Betono mišinyje W6 S3 oro kiekis pagal LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012 standartus neturi viršyti 4 proc.; betono mišinyje XF3 F200 oro kiekis pagal LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012 standartus turi viršyti 4 proc., tačiau negali viršyti 9 proc. Ieškovės teigimu, atsakovės tiektame XF3 F200 betono mišinyje įtraukto oro kiekis siekė iki 10,8 proc., kas viršijo LST EN 206:2013+A2:2021 standarto keliamus reikalavimus įtraukto oro kiekio leidžiamiems nuokrypiams nuo nominalios vertės, t. y. 4 proc. Toks didelis oro kiekis betono mišinyje ir sukėlė intensyvų viršutinio sukietinančio grindų sluoksnio atšokimą nuo grindų pagrindo. Ieškovės teigimu, atsakovės tiektas betonas neatitiko keliamų reikalavimų įtraukto oro kiekiui ir gniuždymo stipriui pagal užsakytą betono specifikaciją, dėl ko ieškovės išbetonuotų grindų paviršius suskilinėjo.

4. Ieškovės teigimu, grindų defektai atsirado dėl atsakovės patiekto netinkamos kokybės betono, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei grindų defektų šalinimo išlaidas. Ieškovė argumentavo, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sutartinių įsipareigojimų netinkamu įvykdymu – patiektas ne toks betonas, kokį buvo užsakiusi ieškovė, be to, atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos – jei atsakovė savo pareigas būtų atlikusi tinkamai, ieškovė būtų išvengusi nuostolių. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, pasireiškė neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai.

5. Atsakovė AB „Ukmergės gelžbetonis“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė (gamintoja) savo, kaip profesionalios pardavėjos, pareigas įvykdė tinkamai visa apimtimi. 2022 m. liepos 20 d. gavusi ieškovės užsakymą ir 2022 m. liepos 27 d. patikslintą užsakymą dėl pačios ieškovės nurodytos betono klasės XF3 F200, bendravo su ieškove, suteikė visą esminę informaciją apie produktų savybes, motyvavo aukštesnės klasės produkto pasirinkimą, o ieškovė, profesionaliai grindų betonavimu užsiimantis subjektas, nusprendė įsigyti betono mišinį LST EN 206 C30/37-XC4-XA1-XF4 F300-W10 C10.2-Dmax16-S3 su granitine skalda bei apmokėjo už jį. Atsakovė būtent tokį betono mišinį ir pagamino bei pristatė tiesiogiai į ieškovės nurodytą jos užsakovo objektą, adresu Kauno g. 43, Ukmergėje.

6. Atsakovės teigimu, ieškovė neinformavo, kad buvo suplanavusi ant atsakovės patiekto betono mišinio paviršiaus apdirbimui naudoti cheminį kietiklį, nenurodė jokios informacijos apie grindų įrengimo technologiją, nepateikė planuojamų darbų projekto. Ieškovės užsakymo teiginiai „grindys bus glaistytos“, „betonuosime grindis“ – abstraktaus pobūdžio, nes grindys betonuojamos, glaistomos visada arba „užtrinamos“, tačiau tai, kad paviršiui bus naudojamas viršutinis cheminis kietiklis, lemiantis ilgą technologinį procesą, ilgą apdirbimo ciklą, ir iš esmės keičiantis atsakovės produkto savybes, ieškovė neinformavo. Atsakovės teigimu, ieškovė, teikdama užsakymus dėl betono mišinio, kaip grindų įrengimo profesionalė turėjo ir privalėjo žinoti, jog pagal LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012 standartus XF3 F200, XF4 F300 klasių betono mišinyje yra (ir turi būti) ne mažesnis kaip 4 proc. įtraukto oro kiekis, o tai nesuderinama su mechaniniu betoninio paviršiaus apdirbimu, naudojant grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, kuriai reikia ne daugiau kaip 3 proc. Ieškovė, neatskleisdama esminės informacijos atsakovei apie grindų įrengimo technologiją, būdą ir to, jog grindų įrengimui naudos cheminį kietiklį, neteikdama reikalavimo dėl maksimalaus 3 proc. įtraukto oro kiekio betono mišinyje, prisiėmė su tuo susijusią riziką ir yra atsakinga už kilusias pasekmes. Atsakovė pagamino ir perdavė ieškovei būtent ieškovės pageidautą betono mišinį, kuris atitiko standartų reikalavimus, pirkimo dokumentus, betono mišinys pristatytas, pirkėja už jį atsiskaitė, jis buvo kokybiškas, be trūkumų.

7. Atsakovė teigė, kad ji pagamino ir pardavė, o ieškovė įsigijo, kokybišką produktą – XF4 F300 betono mišinį, pagamintą laikantis visų standartų reikalavimų, tačiau ieškovė jį naudojo ne pagal paskirtį – apdirbo papildomomis cheminėmis medžiagomis ir betono mišinys buvo labai intensyviai lyginamas, glaistomas, dėl ko buvo sugadintas kokybiškas betono mišinys. Ieškovės užsakytas ir įsigytas kokybiškas betono mišinys po ieškovės veiksmų – ilgo mechaninio poveikio ir cheminio kietiklio naudojimo – neišlaikė savo savybių. Ieškovė priėmė sprendimą naudoti specialią betono paviršiaus apdirbimo cheminėmis medžiagomis technologiją betonui X4 F300, nors jai buvo reikalingas specialiosios paskirties (savybių) betonas. Ieškovė atsakovės apie tai neinformavo, todėl už defektų atsiradimo priežastį – grindų paviršiaus apdirbimą – atsakomybė tenka ieškovei.

8. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai nurodė, jog apie problemą sužinojo 2023 m. rugpjūčio 4 d., nes problemų kilo jau 2023 m. liepos 28 d., t. y. betono mišinio pristatymo dieną, pradėjus intensyviai lyginti betono paviršių. Atsakovės darbuotojai Technologijų ir kokybės direktorius A. B., Laboratorijos vadovė E. K. ir pardavimų vadovas V. M. buvo objekte 2022 m. liepos 28 d. 16.30 val. Atsakovės darbuotojai atvykę pamatė, kad visi vartai atidaryti, susidarė skersvėjis, kuris papildomai džiovino betono paviršių, prie vartų matėsi lietaus krituliai (betonavimo metu lijo lietus). Papildomas vandens kiekis lyginimo metu buvo paskleistas ant įrengiamų grindų, tuo irgi pablogino betono mišinio savybes. Net atvykus į objektą, atsakovės darbuotojai nebuvo informuoti, kad įrengiamos grindys su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu.

9. Atsakovė argumentavo, kad jos civilinė atsakomybė nekyla, nes ieškovė neįrodė užsakymo (sutarties) neįvykdymo, betono trūkumų, nekokybės faktų ir pardavėjos pareigos informuoti apie produktą pažeidimo, be to, ieškovė atsakovei neatskleidė reikalingos specialios produkto naudojimo paskirties. Dėl to nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarinių. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė ir prašomų priteisti nuostolių dydžio, nes ieškinio teiginys, kad UAB „Grinduva“, pati įrengdama epoksidinę dangą, patyrė 18 244,31 Eur išlaidų, yra nepagrįstas – pateiktas tik komercinis pasiūlymas (galiojantis iki 2022 m. rugpjūčio 12 d.), o tai neįrodo ieškovės nuostolių; nėra pateikta jokių apskaitos ar kitų dokumentų nurodytai sumai.

10. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovės tiektame betono mišinyje oro kiekis kai kuriuose bandiniuose viršijo 10 proc. (VGTU ataskaita), o tai neleistina net ir naudojant įprastinę grindų betonavimo technologiją (be viršutinio sukietinančio sluoksnio). Pagal standarto LST EN (LST 206:2013+A2:2021 „Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis“) reikalavimus, viršutinis įtraukto oro kiekis betono mišinyje turi neviršyti 9 proc. Labai didelis oro kiekis atsakovės patiektame betone ir turėjo lemiamą įtaką defektų betono paviršiuje susidarymui, kuriems pašalinti ieškovė operatyviai atliko grindų remonto darbus, ir šias išlaidas prašo kompensuoti. Ieškovės teigimu, užsakydama betoną pas profesionalų jo gamintoją (atsakovę), ieškovė nepateikė konkrečių reikalavimų įtraukto oro kiekiui betono mišinyje, nes nei Europos Sąjungoje, nei Lietuvoje nėra reglamentuojama, koks yra maksimalus oro kiekis betono mišinyje naudojant paviršių sukietinančius mišinius grindų betonavimui. Nagrinėjamu atveju grindų paviršiaus defektai atsirado dėl žymiai didesnio oro kiekio (virš 10 proc.), kuris viršijo ir LST EN 206 pateiktą + 5 proc. ribą, t. y. 9 proc. Atsiradusių defektų priežastis yra ne ieškovės ydingai suformuluotas betono užsakymas, o atsakovės pagamintas betonas, kuris viršijo standarto leidžiamų 9 proc. įtraukto oro kiekio viršutinę ribą. Ieškovės teigimu, atsakovė aiškiai žinojo, kokia technologija bus įrenginėjamos grindys, jai ne kartą tai buvo sakyta žodžiu ir pabrėžta raštu. Atsakovė tai aiškiai suprato, nei karto neklausė, kodėl ieškovė pabrėžia šią betono savybę, todėl atmestinas argumentas, jog ieškovė ydingai suformulavo užsakymą. Užsakyme pateikta informacija apie betonuojamą konstrukciją ir galimas viršutinio sluoksnio atšokimo problemas turėjo būti suprantama betono gamintojui, kaip šios srities žinovui; atsakovei buvo žinoma betonavimo technologija naudojant sukietinantį sluoksnį, o jeigu informacija buvo pateikta nesuprantamai, atsakovė turėjo galimybę tikslinti reikalavimus betonui iki betono mišinio gamybos ir tiekimo pradžios, tačiau to nepadarė. Atskiro grindų įrengimo projekto nebuvo, darbai buvo atlikti komercinio pasiūlymo pagrindu.

11. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovė pati nusprendė nepaisyti reikalavimų ir draudimų naudoti specialią betono paviršiaus apdirbimo cheminėmis medžiagomis technologiją betonui X4 F300. Dėl pasirinktos grindų paviršiaus apdirbimo technologijos ieškovei buvo reikalingas specialiosios paskirties (savybių) betonas, tačiau ieškovė atsakovės apie tai neinformavo, todėl už defektų atsiradimo priežastį – grindų paviršiaus apdirbimą – atsakinga ieškovė. Ieškovė užsakė standartinį produktą iš atsakovės viešai nurodomų jos gaminamų sertifikuotų prekinių betonų pagal LST EN206-1/A1/A2 ir LST 1974 sąrašą, tai nebuvo individualiai ieškovei gamintas produktas. Ieškovė raštu pageidavo betono mišinio, kuriame yra ir pagal standartą privalo būti ne mažiau 4 proc. įtraukto oro. Užsakymo teikimo metu ieškovė turėjo ir privalėjo žinoti, jog pagal LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012 standartus, XF3 F200, XF4 F300 klasių betono mišinyje yra (ir turi būti) ne mažesnis kaip 4 proc. įtraukto oro kiekis (gamybai privalo būti naudojamas aeruojantis priedas), o tai nesuderinama su mechaniniu betoninio paviršiaus apdirbimu, naudojant grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, kuriai reikia ne daugiau kaip 3 proc. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė, neatskleisdama atsakovei esminės informacijos apie specialią produkto naudojimo paskirtį, t. y. jog grindų įrengimui naudos paviršiaus kietiklį, neteikdama reikalavimo dėl maksimalaus 3 proc. įtraukto oro kiekio betono mišinyje, nes naudos kietiklį Fortedur 1020, prisiėmė su tuo susijusią riziką ir yra atsakinga už kilusias pasekmes. Atsakovė nurodė, jog neatitinka tikrovės ieškovės teiginiai, jog atsakovė aiškiai žinojo, kokia technologija bus įrenginėjamos grindys.

12. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Betono standarto LST EN 2069 7.5 punkte neleidžiama koreguoti betono mišinio, todėl bet koks lietaus vandens ar vandens pylimas yra griežtai draudžiamas. Ieškovei vykdant darbus didelis kiekis lietaus vandens ir paviršiaus laistymas, ilgas paviršiaus apdirbimas žymiai pablogino betono savybes. Atsakovės pagamintas ir ieškovei patiektas betono mišinys atitiko kokybės, kiekio ir savybių reikalavimus, galiojantį standartą, užsakymo, išankstinės sąskaitos duomenis. Parduodama betoną, atsakovė padarė viską ir buvo rūpestinga bei apdairi įsitikindama, kad daiktas neturi kokybės trūkumų. Atsakovė pagal bendrovėje patvirtintą kokybės užtikrinimo tvarką nustatinėjo ir užtikrino kiekvienos betonvežės betono mišinio įtraukto oro kiekį; nustatytas 5,5 – 5,9 proc. įtraukto oro kiekis, t. y. > 4 proc., kaip reikalauja standartas. Tuo tarpu ieškovė jau užsakymo pateikimo metu veikė nekompetentingai – su kietikliu Fortedur 1020 ji negalėjo naudoti ir įgyti betono mišinio XF4 F200 ar F300. Atsakovė pagamino ir pardavė, o ieškovė įsigijo kokybišką produktą – XF4 F300 betono mišinį, pagamintą laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų; grindų įrengimo defektų priežastis – betono XF4 F300 grindų įrengimo technologija su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu Fortedur 1020 ir Sinak S-102. Atsakovė užsakymą įvykdė tinkamai ir visa apimtimi, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl ieškovės ieškinys nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, veikdami Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, 2024 m. kovo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-263-971/2024, ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 7 467 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nustatė, kad ieškovės ir UAB „Optima13 Auto“ 2022 m. liepos 22 d. sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu ieškovė objekte, adresu Kauno g. 43, Ukmergėje, atliko pramoninio betono grindų įrengimo darbus. 2022 m. liepos 20 d. ieškovės direktorius T. V. el. laišku, adresuotu AB „Ukmergės gelžbetonis“ pardavimo vadovui V. M. ir UAB „Grinduva“ gamybos meistrui D. S., užsakė iš atsakovės betoną į objektą, esantį Kauno g. 43, nurodydamas, kad betono markė C30/37 W6 S3 su granitine skalda, taip pat, jog grindys bus glaistytos, todėl reikia žiūrėti dėl orą įtraukiančios įmaišos, kad neatsisluoksniuotų betono paviršius; betonuojamoje patalpoje nebus neigiamų temperatūrų. Minėto užsakymo pagrindu atsakovė 2022 m. liepos 20 d. išrašė ieškovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą bendrai 12 196,80 Eur sumai, sąskaitoje nurodyta betono klasė: C30/37-XC4-XA1-XF4-F300-C10.2-16-S3 su granitine skalda. Ieškovė šią sąskaitą apmokėjo 2022 m. liepos 27 d. 07.59 val. 2022 m. liepos 27 d. 14.07 val. UAB „Grinduva“ gamybos meistras D. S. el. laišku, adresuotu AB „Ukmergės gelžbetonis“ pardavimo vadovui V. M., patikslino užsakymą, nurodydamas: „Siunčiu betono sudėtį į Kauno g. 43, Ukmergė. Betonas: C30/37 W6 XF3 F200 S3 įmaišant mikropluoštą Crackstop Ultra 0,45 kg/m3 su siurbliu apie 70 m3, betonuosime grindis, tad kontroliuokite oro įtraukimą į betoną, kad po to mums neatšoktų paviršius.“ 2022 m. liepos 28 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1226 bendrai 12 196,80 Eur sumai, sąskaitoje nurodyta betono klasė C30/37-XC4-XA1-XF4-CI0,20-F300-16-S3. Ieškovė sąskaitą apmokėjo 2022 m. liepos 27 d. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pagamino ir pristatė betono mišinį į ieškovės nurodytą objektą, esantį Kauno g. 43, Ukmergėje.

15. Teismas konstatavo, kad nebuvo šalių ginčo dėl užsakyto betono mišinio klasės, tačiau iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės pagaminto betono mišinio kokybės. Teismas argumentavo, kad, nors atsakovės išrašytose išankstinio apmokėjimo sąskaitoje ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta XF4-F300, o ne XF3-F200 aplinkos poveikio klasės betono mišinys C30/37-XC4-XA1-XF4-F300-C10.2-16-S3 (kas leidžia daryti išvadą, kad toks betono mišinys ir buvo pagamintas bei patiektas ieškovei), tačiau ieškovės atstovas L. S. posėdžio metu patvirtino, kad ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, dėl to pretenzijų atsakovei nereiškė. Be to, atsakovės atstovas, technologijų ir kokybės direktorius, A. B. paaiškino, kad tiek XF3-F200, tiek XF4-F300 aplinkos poveikio klasės betono mišinyje įtraukto oro kiekis turi būti didesnis nei 4 proc. Šią atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (standarto LST EN 206:2013+A2:2021 „Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis“ F.1 lentelė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Laboratorijų centro 2024 m. vasario 27 d. atsakymas į pirmąjį klausimą). Tai patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė apmokėjo išankstinę sąskaitą, nereiškė pretenzijų dėl betono mišinio aplinkos poveikio klasės.

16. Teismas vertino, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai apie vykdytus betono kokybės tyrimus ir betono kokybės kontrolę, produkto eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 783 patvirtino, jog atsakovės pagamintas ir ieškovei patiektas betono mišinys atitiko kokybės, kiekio ir savybių reikalavimus, galiojantį standartą, užsakymo, išankstinės sąskaitos duomenis. Atsakovės atliktų bandymų metu ieškovei patiektame betono mišinyje buvo nustatytas 5,5 – 5,9 proc. įtraukto oro kiekis, t. y. > 4 proc., kaip reikalauja LST 206:2013+A2:2021 „Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis“.

17. Teismas nustatė, kad pačios ieškovės pateiktos jos užsakymu atliktos VGTU Ataskaitos penktoje išvadoje nurodyta, jog naudojant ieškovės pasirinktą betoninių grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, oro kiekis betono mišinyje turi neviršyti 3 proc. Grindų paviršiaus kietiklio Fortedur gamintojo Fortemix S.R.O. rekomendacijose nurodyta, kad draudžiama naudoti aeruojančius priedus arba betoną, kurio sudėtyje esančio oro kiekis viršija 3 proc.

18. Teismas nustatė, kad ieškovė užsakė betono mišinį, kuriame pagal taikomas technines specifikacijas (LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012) yra ir turi būti ne mažesnis kaip 4 proc. (gali siekti iki 9 proc.) įtraukto oro kiekis, o tai nesuderinama su mechaniniu betoninio paviršiaus apdirbimu, naudojant grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, kuriai reikia, jog oro kiekis betono mišinyje neviršytų 3 proc. Aplinkybė, jog oro kiekis iš objekto paimtuose betono kernuose (mėginiuose) kai kuriose vietose yra iki 10,8 proc., šiuo atveju, teismo teigimu, vertintina kaip neturinti teisinės reikšmės, nes bet kuriuo atveju ieškovė turėjo užsakyti betono mišinį, kuriame oro kiekis neviršytų 3 proc., o ieškovė užsakė mišinį, kuriame oro kiekis turi būti 4 proc. ir daugiau (iki 9 proc.). Be to, tai, jog kai kuriose vietose oro kiekis viršijo 9 proc., galėjo lemti ieškovės taikyta grindų įrengimo technologija ilgai apdirbant betoną su paviršiaus kietikliu (betono mišinys naudotas ne pagal paskirtį), taip pat pašaliniai faktoriai (skersvėjis, lietus, vanduo, ilgas apdirbimo laikas).

19. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė žinojo (turėjo žinoti), kokia technologija bus įrenginėjamos grindys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei buvo pateiktas minėtas 2022 m. liepos 22 d. komercinis pasiūlymas, kurio pagrindu buvo atlikti grindų įrengimo darbai. Atsakovės atstovas V. M. paaiškino, kad jis priėmė užsakymą, bendravo su ieškovės atstovais, tačiau tvirtino, jog iš vykusios komunikacijos niekaip negalėjo suprasti specialių reikalavimų betono mišiniui; jeigu būtų gavęs informaciją apie ketinamą naudoti paviršiaus kietiklį, būtų taręsis su technologais; atsakovė neleidžia į savo gaminamą betoną pilti bet kokių priedų. Atsakovės atstovas A. B. nurodė, kad jis nežinojo, kokią grindų įrengimo technologiją ieškovė naudos, komercinis pasiūlymas su atsakove nebuvo derintas; atsakovė galėjo patiekti betono mišinį, kur oro kiekis yra iki 3 proc.; teigė, jog šiuo atveju defektų priežastis yra ieškovės neteisingai parinktas ir užsakytas betono mišinys, o atsakovė, pagamindama ir pristatydama ieškovei nurodytos klasės betoną, tik vykdė standarto reikalavimus.

20. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad grindų įrengimo defektai atsirado dėl to, jog atsakovė į objektą patiekė ne tokį, ne tokios kokybės betoną, koks buvo užsakytas. Teismas darė išvadą, jog grindų įrengimo defektus lėmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, o pačios ieškovės, kaip verslininkės, savo srities profesionalės, nepakankamai atidus ir rūpestingas elgesys – ieškovė pasirinko ir užsakė netinkamos (ne tos) klasės betono mišinį taikytai grindų įrengimo technologijai.

21. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį atmėtė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Apeliaciniu skundu ieškovė Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų, veikiančių Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas neteisingai vertino įrodymus (užsakymą, išrašytas sąskaitas ir kt.), todėl padarė neteisingą išvadą, kad pati ieškovė pasirinko ir užsakė netinkamos (ne tos) klasės betono mišinį. Teismas be pagrindo nustatė, jog ieškovė „<...> iš esmės neneigė, kad atsakovė pagamino ir patiekė tokios klasės betono mišinį, kokį ieškovė užsakė.“ Tiek ieškinyje nurodoma, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo aiškinamasi, ar ieškovė pristatė tokį betoną, koks buvo užsakytas. Į objektą buvo pristatytas ne toks betonas, kokį užsakė ieškovė – užsakyme ir sąskaitose eksploatacinės betono savybės skiriasi, todėl atsakovė turėtų už tai atsakyti.

22.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neaiškiai suformulavo užsakymą. Ieškovės užsakymas buvo suformuluotas tinkamai ir aiškiai: 1) 2022 m. liepos 20 d. užsakant betoną, ieškovė nurodė ne tik betono markę (C30/37 W6 S3 su granitine skalda), bet ir tai, kur jis bus naudojamas, t. y. nurodė sąlygas, kad: grindys glaistytos, betonuojama bus patalpoje, kurioje nebus neigiamų temperatūrų, todėl būtina žiūrėti dėl orą įtraukiančios įmaišos, kad neatsisluoksniuotų betono paviršius; 2) iš paminėtų užsakymo sąlygų aišku, kad užsakomas betonas, kuriame negali būti daugiau nei 3 proc. oro kiekio (šią aplinkybę patvirtino ne tik ieškovės atstovas L. S., bet ir 2024 m. vasario 28 d. vykusio posėdžio metu specialistas A. Š., kuris taip pat nurodė, kad informacija, jog grindys bus glaistomos, aiškiai suponuoja, kad tos grindys bus įrengiamos su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu (bus naudojamas kietiklis), todėl betone negali būti daugiau nei 3 proc. oro kiekio). Informacija, jog betonavimas vyks patalpoje, nebus neigiamų temperatūrų, grindys bus glaistomos, yra aiški betono gamintojui, kuriam laikantis šių nurodytų charakteristikų, defektai nebūtų atsiradę. Užsakymas nebuvo pakeistas, tokių duomenų byloje nėra – tai, kad atsakovė sąskaitoje nurodė kitą betono markę (greičiausiai tai rašymo/apsirikimo klaida, buvo prirašyta F200), niekaip nepagrindžia, jog užsakymas buvo pakeistas. Ieškovė užsakė betoną, nurodydama jo markę bei kur ir kaip jį naudos, todėl ir tikėjosi gauti tokį užsakytą betoną.

22.3. Teismas nepagrįstai 2022 m. liepos 27 d. ieškovės atstovo D. S. laišką įvertino kaip užsakymo pakeitimą (patikslinimą). Tai buvo organizacinio pobūdžio laiškas – jame nurodyta, kas priims atvežtą betoną, su kuo derinti laiką ir padavimą, o betono klasė, labiausia tikėtina, nurašyta nuo atsakovės išrašytos išankstinio apmokėjimo sąskaitos. Be to, laiške dar kartą pabrėžta, jog būtina kontroliuoti oro įtraukimą betone siekiant išvengti paviršiaus atšokimo, o tokia pastaba net logiškai nesuderinama su atvežto betono klase.

22.4. Teismas neįvertino, kad atsakovė, vykdydama užsakymą, buvo neatidi, neapdairi ir neatsargi (atsakovė neteikė jokios reikšmės užsakyme pateiktai informacijai), dėl ko buvo pristatytas ne toks betonas, koks buvo užsakytas. Užsakymas buvo suformuluotas tinkamai ir tik vėliau atsiradę skaičiai ,,F200“, reiškiantys betono atsparumą šalčiui, prieštarauja tiek užsakymui, tiek užsakyme nurodytoms betono naudojimo sąlygoms ir, atitinkamai, betono gamintojas turėjo kelti klausimą, kur bus naudojamas betonas, tačiau jo nekėlė. Atsakovės požiūris siekiant tinkamai įvykdyti savo pareigas buvo itin atmestinas, ji neteikė jokios reikšmės užsakyme pateiktai informacijai, nors tai turėjo esminės reikšmės vykdant įsipareigojimus. Dėl to atsakovei turi tekti atsakomybė už pasekmes.

22.5. Teismas neįvertino specialių žinių turinčio asmens – doc. dr. A. Š., parodymų, ir tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Šis specialiųjų žinių turintis ir bylos baigtimi nesuinteresuotas specialistas paneigė atsakovės atstovų paaiškinimus, kad iš vykusios komunikacijos niekaip negalėjo suprasti dėl specialiųjų reikalavimų betono mišiniui; jeigu būtų gavę informaciją apie ketinimą naudoti paviršiaus kietiklį, būtų taręsi su technologais; kad atsakovė nežinojo, kokią grindų įrengimo technologiją ieškovė naudos. Specialistas nurodė, kad iš užsakyme pateiktos informacijos grindų įrengimo technologija ir, atitinkamai su ja susiję reikalavimai betono mišiniui, buvo akivaizdūs ir atsakovei turėjo būti suprantami.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Ukmergės gelžbetonis“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

23.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką būtent pirkėja (ieškovė) turėjo įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad jai buvo perduotas kitos rūšies, negu nurodyta užsakyme, produktas arba kad jis buvo nekokybiškas. Ieškovė nusprendė naudoti specialią betono paviršiaus apdirbimo cheminėmis medžiagomis technologiją betonui X4 F300. Apie specialią paskirtį ieškovė atsakovės neinformavo, todėl už defektų atsiradimo priežastį – grindų paviršiaus apdirbimą su paviršiaus kietikliu – atsakomybė tenka ieškovei.

23.2. Teismas tinkamai įvertino įrodymus. Tai, kad teismo išvados, paremtos byloje surinktais įrodymais, netenkina ieškovės, nėra pagrindas teiginiui, jog teismas pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles.

23.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė būtų neįvykdžiusi sutarties (užsakymo) – ieškovės pateikto, atsakovės patvirtinto, ieškovės apmokėto užsakymo (produktas pristatytas ir priimtas), ar pažeidusi kitas imperatyvias sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias teisines normas.

23.4. Nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo – atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, veiksmų ir padarinių priežastinio ryšio. Neįrodyta buvus užsakymo (sutarties) neįvykdymo, pagal užsakymą pristatyto betono trūkumų, ne kokybės faktų ir / ar pardavėjo pareigos informuoti apie produktą pažeidimo. Ieškovė neatskleidė atsakovei specialios produkto naudojimo paskirties ir yra pati atsakinga už atsiradusias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

26. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį atsakovei dėl nuostolių, patirtų pateikus netinkamos kokybės / užsakymo neatitinkančią prekę, atlyginimo priteisimo.

27. 2022 m. liepos 22 d. ieškovė Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ ir UAB „Optima13 Auto“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią objekte, adresu Kauno g. 43, Ukmergėje, ieškovė atliko pramoninio betono grindų įrengimo darbus.

28. 2022 m. liepos 20 d. ieškovės direktorius T. V. el. laišku, adresuotu AB „Ukmergės gelžbetonis“ pardavimo vadovui V. M. ir UAB „Grinduva“ gamybos meistrui D. S., užsakė iš atsakovės betoną į objektą Kauno g. 43. Užsakyme nurodyta betono markė C30/37 W6 S3 su granitine skalda, taip pat nurodyta, jog grindys bus glaistytos, todėl reikia žiūrėti dėl orą įtraukiančios įmaišos, kad neatsisluoksniuotų betono paviršius; pažymėta, jog betonuojamoje patalpoje nebus neigiamų temperatūrų.

29. 2022 m. liepos 20 d. užsakymo pagrindu atsakovė išrašė ieškovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą bendrai 12 196,80 Eur sumai. Sąskaitoje nurodyta betono klasė C30/37-XC4-XA1-XF4-F300-C10.2-16-S3 su granitine skalda.

30. 2022 m. liepos 27 d. 07.59 val. ieškovė apmokėjo atsakovės išrašytą išankstinio apmokėjimo sąskaitą.

31. 2022 m. liepos 27 d. 14.07 val. ieškovės UAB „Grinduva“ gamybos meistras D. S. el. laišku, adresuotu AB „Ukmergės gelžbetonis“ pardavimo vadovui V. M., nurodė: „Siunčiu betono sudėtį į Kauno g. 43, Ukmergė. Betonas: C30/37 W6 XF3 F200 S3 įmaišant mikropluoštą Crackstop Ultra 0,45 kg/m3 su siurbliu apie 70 m3, betonuosime grindis, tad kontroliuokite oro įtraukimą į betoną, kad po to mums neatšoktų paviršius.“

32. 2022 m. liepos 28 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1226 bendrai 12 196,80 Eur sumai; sąskaitoje nurodyta betono klasė C30/37-XC4-XA1-XF4--CI0,20-F300-16-S3.

33. Atsakovė pagamino ir pristatė betono mišinį į ieškovės nurodytą objektą, esantį Kauno g. 43, Ukmergėje. Po darbų perdavimo, 2022 m. rugpjūčio 4 d. užsakovė UAB „Optima13 Auto“ atsiuntė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, jog „daugumoje vietų betono viršutinis sluoksnis sutrūkinėjęs, atšokęs nuo pagrindinio betono sluoksnio, silpnai pastuksenus jaučiasi, kad toje vietoje tuštuma“, tuo pačiu pareikalavo kuo skubiau pašalinti defektus. Ieškovė, nuvykusi į objektą ir nustačiusi, jog visas betono paviršius yra nekokybiškas dėl esančių lokalių paviršiaus vietų atšokimų, pašalino grindų paviršiaus defektus. Dėl defektų šalinimo ieškovė patyrė nuostolių, kurių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės.

34. 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo išgręžti 5 vnt. betono kernai ir nuvežti ištirti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (toliau – VGTU) . VGTU parengtoje ataskaitoje „Betoninių grindų paviršiaus defektų atsiradimo priežasčių analizė“ (toliau – ir Ataskaita), be kita ko, nurodyta, kad: grindų betonavimui buvo naudotas betonas LST EN 206 C30/37-XC4-XA1-XF4-F300-W10-Cl 0,2-Dmax16-S3 su granitine skalda; betonuotos pramoninės grindys su sukietinančiu sluoksniu; betono paviršiaus kietiklis buvo naudojamas Fortedur 1020 4,0kg/m2 ir paviršiaus impregnantas Sinak S-102 100g/m2; betonavimo darbų rangovui atlikus pramoninių betoninių grindų apžiūrą, buvo nustatyti defektai betoninių grindų paviršiuje: mikroplyšiai, viršutinio grindų dangos sluoksnio (kelių mm storio) kartu su sukietinančiu sluoksniu atšokimai tarp susidariusių mikroplyšių; kai kuriose grindų zonose betono paviršius galutinai nėra atšokęs nuo pagrindo, tačiau mechaniškai stuksenant, betono paviršius skamba ir rodo tuštumą tarp paviršiaus ir pagrindo. Minėti defektai pasiskirstę visame grindų plote. Ataskaitos 3 išvadoje nurodyta, kad: uždarasis betono poringumas (oro kiekis betone) yra didelis ir siekia 6,4–7,1 proc., o kai kuriose vietose net iki 10,8 proc. Tai sąlygoja didelių oro ertmių formavimąsi po mažai laidžia viršutine specialaus mišinio sutankinančia danga mechaniškai apdirbant betono paviršių. Ataskaitos 4 išvadoje nurodyta, kad betono bandinių (kernų) mikrostruktūros tyrimai rodo, kad betoninių grindų viršutinis sluoksnis su sutankinančia danga atšokęs nuo pagrindinio betono sluoksnio dėl susidariusių oro ertmių iš įtraukto oro, intensyviai migruojančio iš pagrindinio betono mišinio sluoksnio į viršutinį sluoksnį betoninių grindų paviršiaus lyginimo metu. Ataskaitos 5 išvadoje nurodyta, kad, naudojant betoninių grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, oro kiekis betono mišinyje turi neviršyti 3 proc.

35. Ieškovė, atsižvelgdama į VGTU ataskaitą, kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog grindų defektai atsirado dėl atsakovės patiekto netinkamos kokybės betono, todėl, ieškovės teigimu, defektų šalinimo išlaidas turėtų kompensuoti atsakovė. Atsakovė atsisakė kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius, nes nesutiko, jog pardavė netinkamos kokybės betoną. Ieškovė kreipėsi į teismą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu išnagrinėtu ieškiniu atsakovei, prašydama priteisti defektų šalinimo išlaidas iš atsakovės, tačiau teismas ieškinį atmetė. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia klausimus dėl betono mišinio kokybės atitikties užsakymo sąlygoms, jo kokybę nustatančių dokumentų reikalavimams ir pirkėjos nurodytam betono mišinio naudojimo tikslui (paskirčiai). Ieškinio reikalavimai reiškiami atsakovei, kaip užsakymo sąlygų ir naudojimo paskirčiai neatitikusio betono pardavėjai.

Dėl betono mišinio kokybės atitikties užsakymo sąlygoms, jo kokybę nustatančių dokumentų reikalavimams ir pirkėjos nurodytam betono mišinio naudojimo tikslui (paskirčiai)

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai įvykdė užsakymą ir į objektą patiekė ne tokį, ne tokios kokybės betono mišinį, koks buvo ieškovės užsakytas. Teismas pripažino, kad atsakovė tinkamai įvykdė užsakymą, todėl sprendė, jog, nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę. Teismas sprendė, jog grindų įrengimo defektus lėmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, o pačios ieškovės, kaip verslininkės, savo srities profesionalės, nepakankamai atidus ir rūpestingas elgesys – ieškovė pasirinko ir užsakė netinkamos (ne tos) klasės betono mišinį savo taikytai grindų įrengimo technologijai.

37. Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus (užsakymą, išrašytas sąskaitas ir kt.), dėl to padarė neteisingą išvadą, jog pati ieškovė pasirinko ir užsakė netinkamos (ne tos) klasės betono mišinį. Ieškovė argumentuoja, kad: atsakovė, vykdydama užsakymą, buvo neatidi, neapdairi ir neatsargi (atsakovė neteikė jokios reikšmės užsakyme pateiktai informacijai), dėl ko į objektą buvo pristatytas ne toks betonas, kokį užsakė ieškovė. Ieškovės teigimu, užsakyme ir sąskaitose eksploatacinės betono savybės skiriasi, todėl atsakovė turėtų už tai atsakyti. Ieškovės vertinimu, užsakymas suformuluotas tinkamai: iš jame nurodytų sąlygų aišku, kad užsakomas betonas, kuriame negali būti daugiau nei 3 proc. oro kiekio. Ieškovės teigimu, teismas nevertino specialių žinių turinčio asmens – doc. dr. A. Š., parodymų, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė, veikdama profesionaliai ir atidžiai, iš užsakymo turinio turėjo suvokti reikalingo betono klasę, o kilus klausimų – tuos neaiškumus išsiaiškinti; nerūpestingas ir aplaidus atsakovės elgesys lėmė grindų defektus, o teismas, to neįvertinęs, priėmė neteisingą sprendimą.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nepagrindžia ieškovės teiginių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo.

39. Šalių ginčas dėl nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymo dėl prekės kokybės (ne)tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus normos. Ieškovė teigė, kad atsakovė pardavė ne tą, ne tokios kokybės (klasės) betono mišinį, koks buvo užsakytas, dėl ko ieškovė patyrė nuotolių, ir prašė taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu sutartinių įsipareigojimų įvykdymu – patiektas ne toks betonas, kokį buvo užsakiusi ieškovė, be to, atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos – jei atsakovė savo pareigas būtų atlikusi tinkamai, ieškovė būtų išvengusi nuostolių patyrimo. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, pasireiškė neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai.

40. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

41. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas (netinkamas įvykdymas) nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

42. Su parduodamo daikto kokybe susijusius klausimus reglamentuoja CK 6.327, 6.333–6.338 straipsniai. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.

43. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas.

44. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi, aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).

45. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio, asortimento reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartinius įsipareigojimus, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį (užsakymą) daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2017 m. gegužės 5 d. nutarti civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nesudarė rašytinės formos betono mišinio pirkimo–pardavimo sutarties. Tarp šalių kilus ginčui dėl kokios kokybės (klasės) betono mišinio buvo susitarta, dėl šios aplinkybės spręstina iš sutarties sudarymo (užsakymo formavimo) aplinkybių, šalių elgesio iki sutarties sudarymo, taip pat betono mišiniui taikomų kokybės standartų reikalavimų.

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė bylos medžiaga pagrįstą išvadą, kad ieškovė užsakė betono mišinį, kuriame pagal taikomas technines specifikacijas (LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012) yra ir turi būti ne mažesnis kaip 4 proc. (gali siekti iki 9 proc.) įtraukto oro kiekis. 2022 m. liepos 20 d. ieškovė elektroniniu laišku pateikė atsakovei betono mišinio užsakymą, nurodydama „Betono markė C30/37 W6 S3 su granitine skalda. Grindys bus glaistytos, tai reikia žiūrėti dėl orą įtraukiančios įmaišos, kad neatsisluoksniuotų betono paviršius. Betonuojamoje patalpoje nebus neigiamų temperatūrų.“ Taigi, betono klasės šifras, susijęs su oro kiekiu, nebuvo nurodytas, pateikiant nuorodas į tam tikras darbų aplikimo aplinkybes – glaistomas grindis, galimą temperatūrą patalpoje; užsakyme nebuvo pažymėtos grindų įrengime paviršiams apdirbti ketinamos naudoti papildomos medžiagos. 2022 m. liepos 27 d. ieškovės darbuotojas D. S. atsakovei elektroniniu laišku išsiuntė betono sudėtį, nurodydamas: „Siunčiu betono sudėtį į Kauno g. 43, Ukmergė; Betonas: C30/37 W6 XF3 F200 S3 įmaišant mikropluoštą Crackstop Ultra 0,45kg/m3 su siurbliu apie 70 m³; betonuosime grindis, tad kontroliuokite oro įtraukimą į betoną, kad po to mums neatšoktų paviršius“. Būtent tokia betono klasė – C30/37 W6 XF3 F200 S3 – buvo nurodyta ir ieškovės 2022 m. liepos 22 d. sąmatoje (komerciniame pasiūlyme), adresuotame užsakovei UAB „Optima13 Auto“, pagal kurią buvo atliekami grindų įrengimo darbai. Ieškovės atstovas L. S. 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu neneigė, kad 2022 m. liepos 27 d. ieškovės darbuotojas D. S. atsakovei el. laiške nurodė betono sudėtį C30/37 W6 XF3 F200 S3, taip pat patvirtino, jog D. S. turėjo ieškovės įgaliojimus užsakyti betono mišinius. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip profesionali grindų betonavimu užsiimanti įmonė, užsakyme atsakovei ir vėlesniuose dokumentuose užsakomą betoną apibūdino konkrečiais, profesionalams suprantamais, kodais, o užsakymo bei kitų dokumentų turinys patvirtina ieškovės betono mišinio klasės užsakymo formulavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nenurodė konkrečios planuojamos grindų betonavimo technologijos ir proceso metu ketinamų naudoti papildomų medžiagų, įvertinus profesionaliai formuluotą užsakymo turinį, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovei turėjo akivaizdžiai kilti abejonių ir / ar klausimų dėl užsakymo atitikties ieškovės poreikiams ir / ar dėl galimybės naudoti užsakomą betoną pagal įprastą jo paskirtį. Ieškovė, argumentuodama, jog 2022 m. liepos 27 d. el. laiškas nelaikytinas užsakymo patikslinimu, nurodo, kad, tikėtina, betono klasė el. laiške ir sąskaitose nurodyta per klaidą, nurašant atsakovės rengtą išankstinę sąskaitą. Tačiau šie teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės atsakovei pateiktas užsakymas buvo neaiškus ar nekonkretus – viena vertus, ieškovei tenka rizika dėl jos atstovų dokumentuose nurodomų užsakomo produkto šifrų, kita vertus, nurodyta betono klasė pakartota keliuose dokumentuose ir ieškovės priimta kaip tinkama, ieškovei nereiškiant pastabų. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės teiginys, kad D. S. 2022 m. liepos 27 d. el. laiškas nevertintinas kaip užsakymo patikslinimas, laikytinas deklaratyviu ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl ieškovės atsakovei suformuluoto užsakymo turinio. Taigi, ieškovės užsakytame betono mišinyje pagal taikomas technines specifikacijas (LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012) turėjo būti ne mažesnis kaip 4 proc. (gali siekti iki 9 proc.) įtraukto oro kiekis.

48. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ieškovei pateikė betono mišinį, kuriame pagal taikomas technines specifikacijas (LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012) buvo ir turėjo būti ne mažesnis kaip 4 proc. įtraukto oro kiekis, t. y., vertinant įtraukto oro kiekio charakteristikos aspektu, atsakovė iš esmės pateikė tokį betono mišinį, koks buvo nurodytas užsakymą formuluojant ieškovės siųstame el. laiške, koks buvo minimas sąskaitose. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė pateikė ne tokį betono mišinį, koks nurodytas 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija 22BET Nr. 1226. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai apie vykdytus betono kokybės tyrimus ir betono kokybės kontrolę, produkto eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 783 patvirtina, kad atsakovės pagamintas ir ieškovei patiektas betono mišinys atitiko kokybės, kiekio ir savybių reikalavimus, galiojantį standartą, patikslinto užsakymo, išankstinės sąskaitos duomenis. Atsakovės atliktų bandymų metu ieškovei patiektame betono mišinyje buvo nustatytas 5,5 – 5,9 proc. įtraukto oro kiekis, t. y. > 4 proc., kaip reikalauja LST 206:2013+A2:2021 „Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis“. Atsakovė, pagamindama ir pristatydama ieškovei nurodytos klasės betoną, tik vykdė standarto reikalavimus. Ieškovė įsigijo betono mišinį iš atsakovės gaminamų betonų asortimento, t. y. iš pagal standartą LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012 (visiems XF2-XF4 klasės betonams turi būti oro kiekis daugiau nei 4 proc.) atsakovės gaminamų betono mišinių. Gamintojas negali pažeisti standarto, pažeisti sertifikato ir savavališkai koreguoti betono mišinio sudedamąsias dalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės įsigytas betono mišinys techniškai gali būti naudojamas grindų įrengimui vidaus patalpose.

49. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog, nors atsakovės išrašytose išankstinio apmokėjimo sąskaitoje ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta XF4-F300, o ne XF3-F200 aplinkos poveikio klasės betono mišinys C30/37-XC4-XA1-XF4-F300-C10.2-16-S3 (kas leidžia daryti išvadą, kad toks betono mišinys ir buvo pagamintas bei patiektas ieškovei), tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės neturi; dėl to pretenzijų ieškovė atsakovei nereiškė, ką teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas L. S.. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime nurodė, jog 2022 m. liepos 20 d. gavusi ieškovės užsakymą ir 2022 m. liepos 27 d. patikslintą užsakymą dėl pačios ieškovės nurodytos XF3 F200 klasės, bendravo su ieškove, suteikė visą esminę informaciją apie produktų savybes, motyvavo aukštesnės klasės produkto pasirinkimą ir ieškovė nusprendė įsigyti betono mišinį LST EN 206 C30/37-XC4-XA1-XF4 F300-W10 C10.2-Dmax16-S3 su granitine skalda bei apmokėjo už jį (2022 m. liepos 20 d. išankstinė sąskaita, 2022 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 170543, 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija 22BET Nr. 1226). Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Aplinkybė, kad ieškovė apmokėjo išankstinę sąskaitą, nereiškė pretenzijų dėl betono mišinio aplinkos poveikio klasės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl užsakyto betono mišinio klasės. Laikytina, kad konkliudentiniais veiksmais ieškovė patvirtino įsigyjamo betono mišinio klasės, kiekio ir kainos atitiktį. Kad įsigijo tą betoną, kurį užsakė ir už kurį apmokėjo, patvirtino ir ieškovės atstovas 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, garso įrašo 38:11 min. Atsakovės atstovas, technologijų ir kokybės direktorius, A. B. paaiškino, kad tiek XF3-F200, tiek XF4-F300 aplinkos poveikio klasės betono mišinyje įtraukto oro kiekis turi būti didesnis nei 4 proc. Šią atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (standarto LST EN 206:2013+A2:2021 „Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis“ F.1 lentelė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Laboratorijų centro 2024 m. vasario 27 d. atsakymas į pirmąjį klausimą).

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad ji betono klasės aspektu aiškiai suformavo užsakymą ir tinkamai informavo atsakovę, kokiam konkrečiam tikslui (kokia technologija liejant grindis) betono mišinys bus naudojamas ir todėl, ieškovės teigimu, atsakovė privalėjo pagaminti ir parduoti betono mišinį, kurio savybės tinka tam konkrečiam tikslui – betono grindų su sukietinančiu sluoksniu betonavimui, t. y. kuriame oro kiekis turi neviršyti 3 proc. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovė pateikė atsakovei visą reikšmingą informaciją apie grindų liejimo technologiją ir ketinamas naudoti papildomas medžiagas.

51. Kaip matyti iš byloje esančio komercinio pasiūlymo, kurio pagrindu buvo atliekami ginčo grindų įrengimo darbai, taip pat iš VGTU Ataskaitos bei betono grindų paviršiaus kietiklio Fortedur gamintojo Fortemix S. R. O. rekomendacijų, kuriose nurodyta, kad draudžiama naudoti betoną, kurio sudėtyje esančio oro kiekis viršija 3 proc., ieškovei buvo reikalingas betono mišinys betonuoti pramonines grindis su sukietinančiu sluoksniu, naudojant betono paviršiaus kietiklį Fortedur 1020 4,0kg/m2 ir paviršiaus impregnantą Sinak S-102 100g/m², t. y. toks betono mišinys, kuriame oro kiekis turi neviršyti 3 proc. Kaip nurodoma VGTU Ataskaitos 5 išvadoje, naudojant tokią betoninių grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, oro kiekis betono mišinyje turi neviršyti 3 proc. Ieškovė neginčijo, kad naudojant minėtą ginčo betoninių grindų įrengimo technologiją, buvo reikalingas betono mišinys, kuriame oro kiekis turi neviršyti 3 proc., ši betono mišinio savybė nagrinėjamu atveju buvo būtina ir priklausė nuo ieškovės grindų įrengimui naudojamos technologijos su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu.

52. Tuo tarpu, įvertinus el. paštu vykusį šalių susirašinėjimą dėl betono mišinio užsakymo, matyti, kad tiek 2022 m. liepos 20 d., tiek 2022 m. liepos 27 d. el. laiškuose pateikta informacija apie betono mišinio paskirtį (naudojimo tikslą) nagrinėjamu atveju yra abstrakti, nes iš el. laiškų turinio matyti, jog prašoma betono mišinio, kuris bus skirtas betonuoti grindis, kurios bus glaistytos, dėl to reikalinga žiūrėti dėl orą įtraukiančios įmaišos, kad neatsisluoksniuotų betono paviršius, taip pat jog betonuojamoje patalpoje nebus neigiamų temperatūrų, tačiau niekur nebuvo nurodyta, kad grindims įrengti bus naudojama technologija su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, taip pat nenurodytas ir reikalavimas betono mišiniui, kad oro kiekis turi neviršyti 3 proc. Priešingai, 2022 m. liepos 27 d. užsakymo patikslinime nurodyta betono sudėtis C30/37 W6 XF3 F200 S3, kas suponuoja išvadą, jog šiame betono mišinyje įtraukto oro kiekis turi būti didesnis nei 4 proc.

53. Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei ieškovės pateikta informacija nesuponuoja išvados, jog užsakytas betonas, kuriame negali būti daugiau nei 3 proc. oro kiekio. Ieškovės cituojamos sąlygos aiškiai nenurodo, kad užsakomas betono mišinys su ne didesniu negu 3 proc. oro kiekiu, ar kad grindys bus gaminamos su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu. Priešingų duomenų byloje nėra. Apeliaciniame skunde klaidingai traktuojami specialisto A. Š. paaiškinimai ir nepagrįstai nurodoma, kad jis paaiškino, jog betono gamintojui pateikta informacija, kad grindys bus glaistomos, aiškiai suponuoja, jog tos grindys bus įrengiamos su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu (bus naudojamas kietiklis), todėl betone negali būti daugiau nei 3 proc. oro kiekio, nes to specialistas nenurodė. Ieškovės atstovas L. S. 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, garso įrašo 31:47 min., patvirtino, kad pasakymas „grindys bus glaistomos“ nebūtinai reiškia, kad bus naudojamas paviršiaus kietiklis.

54. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovei buvo pateiktas minėtas 2022 m. liepos 22 d. komercinis pasiūlymas, kurio pagrindu buvo atlikti grindų įrengimo darbai. Atsakovės atstovas V. M. paaiškino, kad jis priėmė užsakymą, bendravo su ieškovės atstovais, tačiau tvirtino, jog iš vykusios komunikacijos niekaip negalėjo suprasti dėl specialių reikalavimų betono mišiniui; jeigu būtų gavęs informaciją apie ketinamą naudoti paviršiaus kietiklį, būtų taręsis su technologais. Atsakovės atstovas A. B. nurodė, kad jis taip pat nežinojo, kokią grindų įrengimo technologiją ieškovė naudos, komercinis pasiūlymas su atsakove nebuvo derintas. Nėra pagrindo laikyti nepatikimais atsakovės liudytojų paaiškinimus, nes jie yra nuoseklūs, logiški, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Ieškovė nepateikė juos paneigiančių ar sudarančių pagrindą jais abejoti įrodymų (CPK 178 straipsnis).

55. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė atsakovei ir objekto betoninių grindų įrengimo projekto, jo nerengė, nors tokią pareigą turėjo ir ją žinojo (ieškovės atstovo paaiškinimai 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, garso įrašo 45:55 min., 46:37 min., KTU specialisto E. I. išvadų 9 dalis (e. t. 2, b. l. 76)). Be to, kaip minėta, iš 2022 m. liepos 27 d. ieškovės darbuotojo atsakovei siųsto el. laiško matyti, kad betono sudėtis nurodyta: C30/37 W6 XF3 F200 S3, kas reiškia, jog pagal taikomas technines specifikacijas (LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012) yra ir turi būti ne mažesnis kaip 4 proc. (gali siekti iki 9 proc.) įtrauko oro kiekis.

56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, atsakovė negalėjo ir neprivalėjo žinoti ieškovės planų (projekto) dėl grindų įrengimo technologijos naudojant kietiklį. Dėl to ieškovė, nepateikusi atsakovei visos reikšmingos informacijos apie būsimą betono grindų įrengimo technologiją, būdama verslininkė ir šios srities profesionalė, turėjo pati įvertinti, ar ginčo betono mišinys atitinka jos poreikius. Ieškovė galėjo protingai tikėtis tų daikto savybių, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal specialią paskirtį, tik kai tą specialią paskirtį, šiuo atveju konkrečią grindų įrengimo technologiją, būtų nurodžiusi atsakovei iki užsakymo patvirtinimo.

57. Pažymėtina, kad ieškovė, teikdama užsakymus dėl betono mišinio, kaip grindų įrengimo profesionalė turėjo ir privalėjo žinoti, jog pagal LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012 standartus, XF3 F200, XF4 F300 klasių betono mišinyje yra (ir turi būti) ne mažesnis kaip 4 proc. įtraukto oro kiekis, o tai nesuderinama su mechaniniu betoninio paviršiaus apdirbimu, naudojant grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, kuriai reikia betono mišinio su ne daugiau kaip 3 proc. įtraukto oro kiekio. Pačios ieškovės pateiktos jos užsakymu atliktos VGTU Ataskaitos 5 išvadoje nurodyta, kad naudojant ieškovės pasirinktą betoninių grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, oro kiekis betono mišinyje turi neviršyti 3 proc.

58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė užsakė betono mišinį, kuriame pagal taikomas technines specifikacijas (LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012) yra ir turi būti ne mažesnis kaip 4 proc. (gali siekti iki 9 proc.) įtrauko oro kiekis, o tai nesuderinama su mechaniniu betoninio paviršiaus apdirbimu, naudojant grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, kuriai reikia, jog oro kiekis betono mišinyje neviršytų 3 proc. Aplinkybė, jog oro kiekis iš objekto paimtuose betono kernuose (mėginiuose) kai kuriose vietose nustatytas iki 10,8 proc., t. y. viršijantis standarto reikalavimus, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes bet kuriuo atveju ieškovė turėjo užsakyti betono mišinį, kuriame oro kiekis neviršytų 3 proc., o ieškovė užsakė mišinį, kuriame oro kiekis turi būti 4 proc. ir daugiau (iki 9 proc.). Be to, iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad, kaip minėta, pristatomo į objektą betono mišinio sudėtis buvo tikrinama ir atsakovės atliktų bandymų metu ieškovei patiektame betono mišinyje buvo nustatytas 5,5 – 5,9 proc. oro kiekis, o byloje nebuvo paneigtos atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad betono kernuose nustatytas kai kuriose vietose 9 proc. viršijęs oro kiekis galėjo atsirasti dėl ieškovės taikytos tokiam mišiniui netinkamos grindų įrengimo technologijos ilgai apdirbant betoną su paviršiaus kietikliu (betono mišinys naudotas ne pagal paskirtį), taip pat dėl pašalinių faktorių (skersvėjis, lietus, vanduo, ilgas apdirbimo laikas). Tokią išvadą leidžia daryti ir KTU Statybos ir architektūros fakulteto Laboratorijų centro 2024 m. vasario 27 d. atsakymai į 2, 4 klausimus.

59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pagamintas ir ieškovei patiektas betono mišinys atitiko kokybės, kiekio ir savybių reikalavimus, galiojantį standartą, užsakymo sąlygas, išankstinės sąskaitos duomenis, pirkimo dokumentus, betono mišinys pristatytas, ieškovė už jį atsiskaitė, jis buvo kokybiškas, be trūkumų, atsakovė buvo rūpestinga ir apdairi įsitikindama, kad daiktas neturi kokybės trūkumų. Pažymėtina, kad ieškovė nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų (produkto sertifikatų, licencinės priežiūros dokumentų, produkto eksploatacinių savybių deklaracijos, gamybos kontrolės patikros rezultatų, kt. (e. t. 1, b. l. 84–88, 93, 96–106, 137, 159; e. t. 2, b. l. 72–77)), pagrindžiančių produkto kokybę ir atitiktį standartams, taip pat produkto naudojimo paskirtį pagal taikomą techninę specifikaciją – statybos vietoje gaminamoms konstrukcijoms pastatuose ir inžineriniuose statiniuose, o specialioji paskirtis ir su ja susiję kitokie reikalavimai nebuvo ieškovės pateikti atsakovei. Pritartina atsakovės teiginiams, kad ieškovė, įsigijusi XF4 F300 betono mišinį, pagamintą laikantis visų standartų reikalavimų, jį naudojo ne pagal paskirtį, t. y. naudojo grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, kuriai reikia betono mišinio su ne daugiau kaip 3 proc. įtraukto oro kiekio.

60. Tokiame įrodomosios medžiagos kontekste pažymėtina, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

61. Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

62. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

63. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartą byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vertino ne pavienius faktus, o visą byloje esančią, reikšmingą medžiagą išdėstytų reikalavimų kontekste. Tai, kad ieškovė siekia įvertinti kitaip, sau palankiai į bylą pateiktus įrodymus, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas.

64. Išanalizavus ir įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad grindų įrengimo defektus lėmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, o pačios ieškovės, kaip verslininkės, savo srities profesionalės, nepakankamai atidus ir rūpestingas elgesys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė sutartį (užsakymą) ar kitas imperatyvias sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pripažintina, kad teismas pagrįstai sprendė, jog, ieškovei neįrodžius užsakymo (sutarties) neįvykdymo, betono trūkumų, nekokybės faktų ir pardavėjos pareigos informuoti apie produktą pažeidimo, taip pat ieškovei neatskleidus reikalingos specialios produkto naudojimo paskirties pardavėjai, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti pardavėjos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą – atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarinių. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos, nuoseklios ir logiškos, atitinka byloje surinktus įrodymus, padarytos tinkamai taikius ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

67. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

68. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

69. Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 359,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-20973).

70. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius (neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus 2 743,39 Eur dydžio ((2 110,30 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3 (nustatytas taikyti maksimalus koeficientas už atsiliepimą į apeliacinį skundą; Rekomendacijų 8.11 punktas))), teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės (apeliantės).

71. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės Lietuvos ir Čekijos uždarosios akcinės bendrovės „Grinduva“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų, veikiančių Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, 2024 m. kovo 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-263-971/2024, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Ukmergės gelžbetonis“ (j. a. k. 182814975) iš ieškovės Lietuvos ir Čekijos uždarosios akcinės bendrovės „Grinduva“ (j. a. k. 149937387) 2 359,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.