Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,

dalyvaujant ieškovės Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ atstovams L. S., advokatei Laurai Kardelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ ieškinį atsakovei AB „Ukmergės gelžbetonis“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 19506,10 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022-07-22 ieškovė ir UAB „OPTIMA13 AUTO“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė atliko pramoninio betono grindų įrengimo darbus. Po darbų perdavimo, 2022-08-04 užsakovas UAB „OPTIMA13 AUTO“ atsiuntė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, jog „<...> daugumoje vietų betono viršutinis sluoksnis sutrūkinėjęs, atšokęs nuo pagrindinio betono sluoksnio, silpnai pastuksenus jaučiasi, kad toje vietoje tuštuma“, tuo pačiu pareikalavo kuo skubiau pašalinti defektus. Ieškovė, gavusi užsakovo pretenziją, nedelsiant nuvyko į objektą, kur įsitikino, jog visas betono paviršius yra nekokybiškas dėl esančių lokalių paviršiaus vietų atšokimų. Defektų šalinimui buvo priimtas sprendimas šratuoti grindų paviršių bei užlieti epoksidinę dangą. Betono šratavimą atliko UAB „Epodanga“, kuriai ieškovė už šiuos darbus sumokėjo 1261,79 Eur. Epoksidinę dangą įrengė ieškovė ir tai kainavo 18244,31 Eur. Iš viso šalindama defektus ieškovė patyrė 19506,10 Eur išlaidų. Siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių atsirado minėti defektai, 2022-08-08 buvo išgręžti 5 vnt. betono kernai ir nuvežti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (toliau – VGTU) ištyrimui. 2022-12-30 VGTU pateikė Betoninių grindų paviršiaus defektų atsiradimo priežasčių analizės ataskaitą, kurios išvados iš esmės reiškia, jog grindų defektai atsirado dėl netinkamos kokybės betono, kurį ieškovei tiekė atsakovė AB „Ukmergės gelžbetonis“. Ieškovė, gavusi VGTU ataskaitą, kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog grindų defektai atsirado dėl atsakovės patiekto netinkamos kokybės betono, todėl jų šalinimo išlaidas turėtų būti atsakovės kompensuotos. Atsakovė atsisakė kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius, nes nepripažįsta, jog pardavė netinkamos kokybės betoną. Iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė patiekė tokį betoną, kokį buvo užsakiusi ieškovė. Ieškovė betono užsakymo metu nurodė, kad bus betonuojamos grindys ir, kad reikia kontroliuoti įtraukto oro kiekį taip, kad nebūtų viršutinio grindų paviršiaus atšokimo. Užsakyme buvo nurodyta, jog turi būti kontroliuojamas oro įtraukimas į betoną, kad po to neatšoktų paviršius, o tokie teiginiai charakterizuoja numatomą naudoti technologiją ir galimas problemas dėl sukietinančio grindų sluoksnio atšokimo, kas ir pasireiškė dėl per didelio įtraukto oro kiekio betono mišinyje. Pabrėžė, jog atsakovės tiektame betone oro kiekis žymiai viršijo (siekė iki 10,8 proc. pagal VGTU laboratorijoje atliktus tyrimus) minimalius reikalavimus atspariam šalčiui betonui (nominalus kiekis 4 proc.). VGTU tyrimo metu nustatyti įtraukto oro kiekiai betono mišinyje viršijo ir standarto LST EN 206 leidžiamą viršutinę nuokrypio ribą (+5 proc. nuo nominalios vertės). Užsakyme pateikta informacija apie betonuojamą konstrukciją ir galimas viršutinio sluoksnio atšokimo problemas turėjo būti suprantama betono gamintojui kaip šios srities žinovui, o jeigu informacija buvo pateikta nesuprantamai, jis turėjo galimybę tikslinti reikalavimus betonui iki betono mišinio gamybos ir tiekimo pradžios, tačiau to nepadarė. Atsakovės tiektame XF3 F200 betono mišinyje įtraukto oro kiekis siekė iki 10,8 proc., kas viršijo LST EN 206:2013+A2:2021 standarto keliamus reikalavimus įtraukto oro kiekio leidžiamiems nuokrypiams nuo nominalios vertės, t. y. 4 proc. Toks didelis oro kiekis betono mišinyje ir sukėlė intensyvų viršutinio sukietinančio grindų sluoksnio atšokimą nuo grindų pagrindo. Atsakovės tiektas betonas netenkino keliamų reikalavimų įtraukto oro kiekiui ir gniuždymo stipriui pagal užsakytą betono specifikaciją, dėl ko ieškovės išbetonuotų grindų paviršius suskilinėjo. Ieškovė, šalindama atsiradusius grindų defektus, patyrė nuostolius, kurie turėtų būti atlyginti. Teigia, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, davė paaiškinimus, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir UAB „OPTIMA13 AUTO“ 2022-07-22 sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu ieškovė objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliko pramoninio betono grindų įrengimo darbus (nors rangos sutartis į bylą pateikta nebuvo, tačiau ginčo dėl šios aplinkybės nėra). 2022-07-20 ieškovės direktorius T. V. el. laišku, adresuotu AB „Ukmergės gelžbetonis“ pardavimo vadovui V. M. ir UAB „Grinduva“ gamybos meistrui D. S., užsakė iš atsakovės betoną į objektą (duomenys neskelbtini), nurodyta betono markė C30/37 W6 S3 su granitine skalda, taip pat nurodyta, jog grindys bus glaistytos, todėl reikia žiūrėti dėl orą įtraukiančios įmaišos, kad neatsisluoksniuotų betono paviršius; betonuojamoje patalpoje nebus neigiamų temperatūrų. Šio užsakymo pagrindu atsakovė 2022-07-20 išrašė ieškovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą bendrai 12196,80 Eur sumai, sąskaitoje nurodyta betono klasė C30/37-XC4-XA1-XF4-F300-C10.2-16-S3 su granitine skalda. Ieškovė šią sąskaitą apmokėjo 2022-07-27, 07.59 val. 2022-07-27, 14.07 val. UAB „Grinduva“ gamybos meistras D. S. el. laišku, adresuotu AB „Ukmergės gelžbetonis“ pardavimo vadovui V. M., patikslino užsakymą, nurodydamas: „Siunčiu betono sudėtį į (duomenys neskelbtini). Betonas: C30/37 W6 XF3 F200 S3 įmaišant mikropluoštą Crackstop Ultra 0,45 kg/m3 su siurbliu apie 70 m3, betonuosime grindis, tad kontroliuokite oro įtraukimą į betoną, kad po to mums neatšoktų paviršius.“ 2022-07-28 atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1226 bendrai 12196,80 Eur sumai, sąskaitoje nurodyta betono klasė C30/37-XC4-XA1-XF4--CI0,20-F300-16-S3. Ieškovė sąskaitą apmokėjo, 2022-07-27 apmokėdama išankstinio mokėjimo sąskaitą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pagamino ir pristatė betono mišinį į ieškovės nurodytą objektą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė teigia, kad atsakovė į objektą patiekė ne tokios kokybės betoną, koks buvo užsakytas, dėl ko atsirado grindų įrengimo defektai, kuriuos šalindama ieškovė patyrė nuostolių.

Tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.306 straipsnio 1 dalis). Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovė teigia, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės betono mišinį, dėl ko ieškovė patyrė nuotolių, ir prašo taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas (netinkamas įvykdymas) nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Ieškovė teigia, kad yra visos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sutartinių įsipareigojimų netinkamu įvykdymu – patiektas ne toks betonas, kokį buvo užsakiusi ieškovė, patiektas netinkamos kokybės betonas; šalindama grindų įrengimo defektus užsakovo objekte ieškovė patyrė 19506,10 Eur nuostolių; egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos – jei atsakovė savo pareigas būtų atlikusi tinkamai, ieškovė būtų išvengusi nuostolių patyrimo; atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovė su tuo kategoriškai nesutinka, teigia, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ieškovės užsakymą įvykdė tinkamai ir visa apimtimi, ieškovei patiekto betono mišinio kokybė buvo tinkama, atitiko standartus ir pirkimo dokumentus, o apie tai, kad ieškovei pagal pasirinktą grindų įrengimo technologiją buvo reikalingas specialiosios paskirties (savybių) betonas, ieškovė atsakovės neinformavo, todėl už defektų atsiradimo priežastį - grindų paviršiaus apdirbimą - atsakomybė tenka ieškovei.

Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.

Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui; laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 7 dalys).

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas (nagrinėjamu atveju – ieškovė).

Iš ieškovės direktoriaus T. V. 2022-07-20 el. laiško, adresuoto AB „Ukmergės gelžbetonis“ pardavimo vadovui V. M., matyti, kad ieškovė užsakė betoną (jo mišinį), nurodydama jo markę (klasę) C30/37 W6 S3 su granitine skalda, o 2022-07-27 el. laiške ieškovės UAB „Grinduva“ gamybos meistras D. S. patikslino (detalizavo) betono klasę ir nurodė, kad užsakomas betonas: C30/37 W6 XF3 F200 S3 įmaišant mikropluoštą Crackstop Ultra 0,45 kg/m³. Būtent tokia betono klasė C30/37 W6 XF3 F200 S3 buvo nurodyta ir ieškovės 2022-07-22 sąmatoje (komerciniame pasiūlyme), adresuotame užsakovui UAB „OPTIMA13 AUTO“, pagal kurią ir buvo atliekami grindų įrengimo darbai. Teismo posėdyje apklaustas ieškovės atstovas L. S. patvirtino, kad D. S. turėjo įgaliojimus užsakyti betono mišinius.

Pažymėtina, kad nors atsakovės išrašytose išankstinio apmokėjimo sąskaitoje ir PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta XF4-F300, o ne XF3-F200 aplinkos poveikio klasės betono mišinys C30/37-XC4-XA1-XF4-F300-C10.2-16-S3 (kas leidžia daryti išvadą, kad toks betono mišinys ir buvo pagamintas bei patiektas ieškovei), tačiau ieškovės atstovas L. S. posėdžio metu patvirtino, kad ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, dėl to pretenzijų atsakovei nereiškė. Be to, atsakovės atstovas, technologijų ir kokybės direktorius, A. B. paaiškino, kad tiek XF3-F200, tiek XF4-F300 aplinkos poveikio klasės betono mišinyje įtraukto oro kiekis turi būti didesnis nei 4 proc. Šią atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (standarto LST EN 206:2013+A2:2021 „Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis“ F.1 lentelė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Laboratorijų centro 2024-02-27 atsakymas į pirmąjį klausimą). Aplinkybė, kad ieškovė apmokėjo išankstinę sąskaitą, nereiškė pretenzijų dėl betono mišinio aplinkos poveikio klasės, patvirtina, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl užsakyto betono mišinio klasės, tačiau iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės pagaminto betono mišinio kokybės.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad atsiradusių grindų defektų priežastis yra atsakovės pagamintas betonas, kuris viršijo standarto leidžiamų 9 proc. įtraukto oro kiekio viršutinę ribą. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo į bylą pateikta VGTU parengta Betoninių grindų paviršiaus defektų atsiradimo priežasčių analizės ataskaita (toliau ir – VGTU Ataskaita), vieno iš šios ataskaitos rengėjų A. Š., apklausto liudytoju, parodymais.

VGTU Ataskaitos išvadose nurodyta, kad pagal gautus bandymų rezultatus galima daryti išvadas: 1) pramoninių betoninių grindų atskiruose plotuose atsiradę mikropleišėjimai ir nedidelių lokalių plotų viršutinės betoninių grindų dalies kartu su sutankinančiu sluoksniu atšokimai nuo pagrindinio betono sluoksnio; 2) betono tankis (vidutinė vertė sausoje būklėje 2265 kg/m³) būdingas porizuotajam betonui, o gniuždymo stipris (vidutinė vertė 28,9 MPa) nesiekia reikiamo projektinio stiprio dėl didelio betono porizacijos (įtraukto oro kiekio) laipsnio; 3) uždarasis betono poringumas (oro kiekis betone) yra didelis ir siekia 6,4 - 7,1 proc., o kai kuriose vietose net iki 10,8 proc. Tai sąlygoja didelių oro ertmių formavimąsi po mažai laidžia viršutine specialaus mišinio sutankinančia danga mechaniškai apdirbant betono paviršių; 4) betono bandinių (kernų) mikrostruktūros tyrimai rodo, kad betoninių grindų viršutinis sluoksnis su sutankinančia danga atšokęs nuo pagrindinio betono sluoksnio dėl susidariusių oro ertmių iš įtraukto oro, intensyviai migruojančio iš pagrindinio betono mišinio sluoksnio į viršutinį sluoksnį betoninių grindų paviršiaus lyginimo metu; 5) naudojant tokią betoninių grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, oro kiekis betono mišinyje turi neviršyti 3 proc.

Ieškovės atstovai patirtino, kad objekte, adresu (duomenys neskelbtini), pramoninio betono grindų įrengimo darbai buvo atlikti 2022-07-22 komercinio pasiūlymo (sąmatos) pagrindu, atskiro grindų įrengimo projekto nebuvo. Šioje sąmatoje nurodyta, kad grindų įrengimui bus naudojama: betonas C30/37 W6 XF3 F200 S3; armatūros tinklas Ø8 150x150; plėvelė 200mk; paviršiaus kietiklis Fortedur 1020; impregnantas Sinak S-102; mikro fibra C. U. 0,45kg/m³.

Pažymėtina, kad pačios ieškovės pateiktos jos užsakymu atliktos VGTU Ataskaitos penktoje išvadoje nurodyta, kad naudojant ieškovės pasirinktą betoninių grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, oro kiekis betono mišinyje turi neviršyti 3 proc. Grindų paviršiaus kietiklio Fortedur gamintojo Fortemix S.R.O. rekomendacijose nurodyta, kad naudoti aeruojančius priedus arba betoną, kurio sudėtyje esančio oro kiekis viršija 3 proc., draudžiama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė užsakė betono mišinį, kuriame pagal taikomas technines specifikacijas (LST EN 206:2013+A2:2021 ir LST 1974:2012) yra ir turi būti ne mažesnis kaip 4 proc. (gali siekti iki 9 proc.) įtrauko oro kiekis, o tai nesuderinama su mechaniniu betoninio paviršiaus apdirbimu, naudojant grindų įrengimo technologiją su viršutiniu sukietinančiu sluoksniu, kuriai reikia, jog oro kiekis betono mišinyje neviršytų 3 proc. Aplinkybė, jog oro kiekis iš objekto paimtuose betono kernuose (mėginiuose) kai kuriose vietose yra iki 10,8 proc., šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi bet kuriuo atveju ieškovė turėjo užsakyti betono mišinį, kuriame oro kiekis neviršytų 3 proc., o ieškovė užsakė mišinį, kuriame oro kiekis turi būti 4 proc. ir daugiau (iki 9 proc.). Kaip nurodė atsakovės atstovas A. B., tai, jog kai kuriose vietose oro kiekis viršijo 9 proc., galėjo lemti ieškovės taikyta grindų įrengimo technologija ilgai apdirbant betoną su paviršiaus kietikliu (betono mišinys naudotas ne pagal paskirtį), taip pat pašaliniai faktoriai (skersvėjis, lietus, vanduo, ilgas apdirbimo laikas). Tokią išvadą leidžia daryti ir KTU Statybos ir architektūros fakulteto Laboratorijų centro 2024-02-27 atsakymai į 2, 4 klausimus. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai apie vykdytus betono kokybės tyrimus ir betono kokybės kontrolę, produkto eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 783 patvirtina, kad atsakovės pagamintas ir ieškovei patiektas betono mišinys atitiko kokybės, kiekio ir savybių reikalavimus, galiojantį standartą, užsakymo, išankstinės sąskaitos duomenis. Atsakovės atliktų bandymų metu ieškovei patiektame betono mišinyje buvo nustatytas 5,5 – 5,9 proc. įtraukto oro kiekis, t. y. > 4 proc., kaip reikalauja (duomenys neskelbtini)2013+A2:2021 „Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis“.

Nors ieškovės atstovai teigia, kad atsakovė žinojo (turėjo žinoti), kokia technologija bus įrenginėjamos grindys, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovei buvo pateiktas minėtas 2022-07-22 komercinis pasiūlymas, kurio pagrindu buvo atlikti grindų įrengimo darbai. Atsakovės atstovas V. M. paaiškino, kad jis priėmė užsakymą, bendravo su ieškovės atstovais, tačiau tvirtino, jog iš vykusios komunikacijos niekaip negalėjo suprasti dėl specialių reikalavimų betono mišiniui; jeigu būtų gavęs informaciją apie ketinamą naudoti paviršiaus kietiklį, būtų taręsis su technologais; atsakovė neleidžia į savo gaminamą betoną pilti bet kokių priedų. Atsakovės atstovas A. B. nurodė, kad jis taip pat nežinojo, kokią grindų įrengimo technologiją ieškovė naudos, komercinis pasiūlymas su atsakove nebuvo derintas; atsakovė galėjo patiekti betono mišinį, kur oro kiekis yra iki 3 proc.; teigia, jog šiuo atveju defektų priežastis yra ieškovės neteisingai parinktas ir užsakytas betono mišinys, o atsakovė, pagamindama ir pristatydama ieškovei nurodytos klasės betoną, tik vykdė standarto reikalavimus. Ieškovės atstovas L. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog teikdamas atsakovei 2022-07-27 užsakymą D. S. betono klasę galimai nurodė (nurašė) iš atsakovės išrašytos išankstinės sąskaitos (pagal atsakovės nurodymus), tačiau tokie atsakovės atstovo teiginiai grindžiami prielaidomis. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė advokatė Laura Kardelienė 2023-12-05 vykusio teismo posėdžio metu teikė prašymą, kad būtų apklausti ieškovės atstovai, tarp jų ir D. S., teismas tokią galimybę sudarė, tačiau 2024-02-28 teismo posėdyje nei D. S., nei ieškovės direktorius T. V. nedalyvavo, ieškovės atstovė nebepageidavo jų apklausti.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiterpti į įrodinėjimo procesą ir savo iniciatyva imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalys, turinčios įrodinėjimo pareigą, įrodymų nepateikė. Abi šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, todėl neabejotinai suprato įrodinėjimo pareigą, aktyviai naudojosi teise teikti papildomus įrodymus, žodinius ir rašytinius paaiškinimus, teikė prašymus. Nė viena iš šalių neprašė byloje skirti ekspertizės, nors tokį klausimą teismas buvo iškėlęs. Taigi dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo teismas sprendė, vertindamas šalių į bylą pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad grindų įrengimo defektai atsirado dėl to, jog atsakovė į objektą patiekė ne tokį, ne tokios kokybės betoną, koks buvo užsakytas. Išanalizavus ir įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog grindų įrengimo defektus lėmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, o pačios ieškovės kaip verslininkės, savo srities profesionalės nepakankamai atidus ir rūpestingas elgesys – ieškovė pasirinko ir užsakė netinkamos (ne tos) klasės betono mišinį taikytai grindų įrengimo technologijai. Nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra pagrindo išvadai ir dėl atsakovės kaltės.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo sutarties neįvykdymo faktą, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius sutarties neįvykdymo ieškovo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgiant į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – nuostolių ir priežastinio ryšio – plačiau nepasisakytina.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas 7467 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atmetus ieškinį, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur. Kadangi šių išlaidų suma nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (8 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ 7467 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei AB „Ukmergės gelžbetonis“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.