- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- e2A-356-828/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00607-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- V. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ir atsakovo V. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo V. D. priešieškinį ieškovei S. D. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. D. patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: nutraukti jos ir atsakovo V. D. santuoką, sudarytą 1995-11-25 Pasvalio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 168, dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jos santuokinę pavardę; priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; padalinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 21 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą: 1) 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius: 2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7) kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti jai iš atsakovo 10 500 Eur kompensaciją už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: 100 vnt. UAB „Jurgėnų kalnas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų 2896 Eur vertės, jai priteisiant iš atsakovo 1 448 Eur kompensaciją už jam tenkančias akcijas; automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės, jai priteisiant iš atsakovo 500 Eur kompensaciją už jam tenkantį automobilį; kilnojamuosius daiktus bendros 880 Eur vertės: mikrobangų krosnelę 50 Eur vertės, šaldytuvą, 100 Eur vertės, garų surinkėją 40 Eur vertės, kėdžių 3 vnt. bendros 60 Eur vertės, virtuvinį stalą 100 Eur vertės, sekciją 100 Eur vertės, spintą 200 Eur vertės, minkštą kampą 150 Eur vertės, skalbimo mašiną 50 Eur vertės, komodą 30 Eur vertės. Taip pat prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 950 Eur vertės nekilnojamąjį turtą: prieškambario veidrodį 80 Eur vertės, vaikų kambario komplektą 80 Eur vertės, sofą 250 Eur vertės, svetainės staliuką 80 Eur vertės, virtuvinį komplektą 250 Eur vertės, dujinę viryklę 150 Eur vertės, kėdžių 3 vnt. bendros 60 Eur vertės.
2. Nurodė, kad santuokoje gimė dvi dukros – Dovilė ir Vaida, kurios yra pilnametės. Santuokos metu išryškėjo sutuoktinių požiūrio į gyvenimą skirtumai. Atsakovas yra pažeidęs sutuoktinio pareigas, būti lojaliam, gerbti vienas kitą, remti moraliai ir materialiai. Dėl atsakovo elgesio, kuris prieštarauja geros moralės ir šeimos normoms, šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo. Jų susitaikymas yra neįmanomas ir beprasmis. Atsakovas vartojo alkoholį, nedalyvavo, sprendžiant dukrų auklėjimo klausimus. Kartu nebegyvena nuo 2020-07-28, kuomet įvyko jų paskutinis konfliktas.
3. Teigė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovas naudojo prieš ieškovę psichologinį smurtą, ką patvirtina į bylą pateikti medicinos dokumentai ir 2021-03-20 psichologės K. Č. – L. išvada.
4. Ieškovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę ir išlaikymo iš sutuoktinio nereikalavo. Nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi.
5. Nurodė, kad prašomas padalinti nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje. Ginčo name ir sklype šalys gyveno nuo jų įsigijimo dienos, jį remontavo šeimos lėšomis, ir tai priskiriama šeimos turtui. 2021-02-17 UAB „Verslavita“ atliktas įvertinimas patvirtina, kad visų šių nekilnojamojo turto vienetų bendra kaina svyruoja nuo 20 000 iki 22 000 Eur, tad tikėtina, kad šeimos nekilnojamojo turto kaina yra 21 000 Eur. Kadangi ieškovė nurodė, kad šiame name neplanuoja ir neketina gyventi, tai prašė teismo iš atsakovo priteisti 10 500 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo.
6. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas turi UAB „Jurgėnų kalnas“ 100 vnt akcijų jai buvo nežinoma, nėra aiškios įmonės pajamos, todėl prašė priteisti kompensaciją už ½ akcijų, kas sudaro 1 448 Eur.
7. Santuokos metu įgytu automobiliu OPEL ZAFIRA 1 000 Eur vertės ieškovė nesinaudoja, todėl prašė palikti atsakovui, jai priteisiant 500 Eur kompensaciją. Kitą kilnojamąją turtą prašė padalinti ieškinio reikalavime nurodytu būdu ir atitinkamai ieškovei priteisti 430 Eur sumą už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.
8. Nurodė, kad atsakovas psichologiškai ir fiziškai tyčia veikė prieš ieškovę, savo veiksmai ją paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą juo šeimos, draugų ir nepažįstamų asmenų akyse. Todėl prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pabrėžė, kad tarp ieškovės patirtos neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistuoja teisinis priežastinis ryšys, todėl yra civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai už neturtinių vertybių pažeidimą atlyginti.
Šalies argumentai
9. Atsakovas V. D. priešieškiniu prašė: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jo turimą pavardę, iš ieškovės priteisti jam 150 Eur kasmėnesinį išlaikymą, iš ieškovės nurodomo dalintino santuokoje įgyto turto išbraukti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0, 2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti jam kilnojamuosius daiktus bendros 1 075 Eur vertės: mikrobangų krosnelę 20 Eur vertės, šaldytuvą 100 Eur vertės, garų surinkėją 20 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 45 Eur vertės, virtuvinį stalą 50 Eur vertės, sekciją 60 Eur vertės, spintą 150 Eur vertės, minkštą kampą 80 Eur vertės, skalbimo mašiną 30 Eur vertės, komodą 20 Eur vertės, automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės
10. Teigė, kad priešingai nei nurodo ieškovė, santuoka nutrūko, nes atsakovė išėjo iš namų ir gyvena su kitu vyru. Kadangi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, ir atsižvelgiant į jo turimas sveikatos problemas ir gaunamas menkas pajamas, ieškovė turi teikti jam kasmėnesinį 150 Eur išlaikymą.
11. Nurodė, kad ieškovė netinkamai sudarė dalintino turto balansą įtraukdama į jį žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir namų valdoje esančius kitus statinius. Teigė, kad minėtas turtas neturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, nes yra įgytas iš jo asmeninių lėšų, pardavus bendrabutį Panevėžyje. Ieškovė šio turto įsigijimu nesirūpino. Be to, tokie duomenys atsispindi ne tik įsigijimo sandorio turinyje, bet ir Nekilnojamojo turto registre, kurie nėra nuginčyti.
12. Pažymėjo, kad esminio ginčo dėl nekilnojamojo turto pasidalinimo nėra, tik atkreipė dėmesį, kad jo vertinimu, ieškovė nurodė užaukštintas tam tikrų daiktų kainas, kurios turėtų būti tikslinamos bei atkreipė teismo dėmesį į sudėtingą jo finansinę padėtį bei gaunamas mažas pajamas .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė S. D. ir V. D. santuoką, sudarytą 1995-11-25 Pasvalio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 168, dėl V. D. kaltės. Priteisė S. D. iš V. D. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes. Padalijo santuokos metu įgytą turtą, t.y. S. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ žemės sklypo 0,23 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 10 500 Eur vertės. Taip pat priteisė prieškambario veidrodį 80 Eur vertės, vaikų kambario komplektą 80 Eur vertės, sofą 250 Eur vertės, svetainės staliuką 80 Eur vertės, virtuvinį komplektą 250 Eur vertės, dujinę viryklę 150 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 60 Eur vertės. Priteisė iš V. D. S. D. 1 913 Eur kompensaciją už V. D. tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą. V. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ žemės sklypo 0,23 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 10 500 Eur vertės. Taip pat priteisė 100 vnt. UAB ,,Jurgėnų kalnas“, į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų 2 896 Eur vertės, automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 50 Eur vertės, šaldytuvą 100 Eur vertės, garų surinkėją 40 Eur vertės, kėdes 3 vnt. bendros 60 Eur vertės, virtuvinį stalą 100 Eur vertės, sekciją 100 Eur vertės, spintą, 200 Eur vertės, minkštą kampą 150 Eur vertės, skalbimo mašiną 50 Eur vertės, komodą 30 Eur vertės. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė S. D. iš V. D. 1 674,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš S. D. 14,52 Eur žyminio mokesčio valstybei.
14. Teismas pasisakė, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas prieš ją vartojo psichinį smurtą, mažai rūpinosi šeimos narių poreikiais, atsisakydavo spręsti šeimos problemas, patvirtino liudytojomis apklaustos šalių dukros D. D. ir V. D., nurodžiusios, kad tėvas šeimoje inicijuodavo konfliktus, joms stigo tėvo globos, jomis daugiausia rūpinosi mama, jos tėvo dažnai bijojo, nes buvo labai griežtas, tėvas mažai bendravo ir su mama, bendravimas dažnai vyko barnių forma.
15. Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje nepakanka įrodymų pripažinti atsakovą sistemingai fiziškai smurtavusį prieš ieškovę, į tai, kad baudžiamųjų procesų dėl tokio smurto nebuvo pradėta bei į šalių dukrų ir liudytojo V. Z. paaiškinimus, pripažino įrodyta, kad atsakovas prieš ieškovę fiziškai smurtavo ne mažiau kaip vieną kartą.
16. Atsižvelgęs į ieškovės, liudytojų šalių dukrų parodymus, medicininius duomenis, teismas sprendė, kad ieškovės psichikos sveikatos sutrikimai prasidėjo ir vystėsi santuokos metu dėl atsakovo elgesio, o jos blogėjanti sveikata ją privertė inicijuoti santuokos nutraukimo procesą ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
17. Išanalizavęs šalių darbinės veiklos ir gaunamų pajamų duomenis, teismas atmetė atsakovo teiginius, kad šalių santykiai pablogėjo, nes dėl jo silpnos sveikatos sumažėjo jo pajamos. Juolab, kad šie duomenys rodo, kad atsakovas dėl negalios dirbo mažiau nei ieškovė, bet šeima įsigijo namus, 2003 m. - akcijų, išlaikė dvi dukras. Teismas vertino, kad ne atsakovo gaunamos pajamos, o jo elgesys ieškovę paskatino nutraukti santuoką. Ieškovės išsikraustymas buvo nulemtas santykių tarp šalių nutrūkimo, o atsakovo nurodomą aplinkybę, kad ieškovė iš namų išsikėlė dėl kito vyro, teismas pripažino neįrodyta.
18. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, teismas darė išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
19. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo ieškovei sukeltų neigiamų dvasinių išgyvenimų pasekmes, įvertinęs atsakovo galimybes atlyginti žalą, ieškovei prašomą neturtinės žalos dydį sumažino iki 2 000 Eur.
20. Teismas nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą, todėl atsakovo prašymą dėl išlaikymo atmetė.
21. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinius pastatus ir kitus statinius. Taip pat vertybinius popierius: 100 vnt. UAB ,,Jurgėnų kalnas“ akcijų, kurių vertė 2 896 Eur ir kilnojamąjį turtą: automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mikrobangų krosnelę, šaldytuvą, garų surinkėją, kėdes 3 vnt., virtuvinį stalą, sekciją, spintą, minkštą kampą, skalbimo mašiną, komodą, prieškambario veidrodį, vaikų kambario komplektą, sofą, svetainės staliuką, virtuvinį komplektą, dujinę viryklę, kėdes 3 vnt.
22. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo teiginius, kad šalių nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), pirkęs tik iš asmeninių lėšų, kurias gavo, pardavęs bendrabutį (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad atsakovas beveik visą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), pirko 1997 m. lapkričio 3 d., kai butą pardavė tik 1998 m. lapkričio 13 d. Juolab, kad buto pardavimo kaina žymiai mažesnė už (duomenys neskelbtini) esančių statinių įsigijimo kainą – 22000 Lt.
23. Nors atsakovas 1997 m. lapkričio 3 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutartį sudarė vienas ir Nekilnojamojo turto registre tik jis įregistruotas nekilnojamojo turto savininku, tačiau iš pateiktos kasacinio teismo praktikos matyti, kad vien ši aplinkybė nėra pakankama, kad turtas būtų pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe. Aplinkybių, kad turtą įgijo asmeninėmis lėšomis, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė.
24. Teismas, atsakovo kitą ginčo turto įsigijimo versiją, kad 1997 m. lapkričio 3 d. sutartimi namų valdos savininkė T. S. jam perleido visą sumokėtą sumą už žemės sklypo (namų valdos) išpirkimą ir šis turtas tapo jo asmenine nuosavybe, nes nėra nuorodos, kad turtą perleidžia jiems abiems su ieškove, T. S. jam dovanojo investicinius čekius namų valdos sklypui įsigyti, atmetė kaip neįrodytą. Pažymėjo, kad tiek sutarties sąlygos, tiek notarės paaiškinimai tai paneigia. Todėl 1997 m. lapkričio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytą nekilnojamą turtą, tiek 1999 m. gruodžio 23 d. įsigytą vieną žemės sklypą vertino kaip abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybę, kuri nutraukiant šalių santuoką, turi būti padalinta.
25. Teismas ieškovės reikalavimą visą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti kompensaciją – 10 500 Eur, atsižvelgęs ir į atsakovo galimybes sumokėti tokią sumą, laikė netinkamu ir nors pripažino, kad šalių santykiai yra blogi, tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovo elgesys ieškovei keltų grėsmę. Teismas sprendė, kad šalių nekilnojamasis turtas turi būti padalintas natūra, kiekvienai iš šalių priteisiant po pusę šio turto.
26. Teismas vertino, kad santuokos metu įgytų 100 UAB ,,Jurgėnų kalnas“ akcijų, kurių vertė 2 896 Eur padalijimas apsunkintų bendrovės valdymą, o ieškovei verslo klausimais toliau tektų nuolat bendrauti su atsakovu ir jo artimais giminaičiais, todėl sprendė, kad tikslinga jas priteisti atsakovui, o iš jo ieškovei 1 448 Eur kompensaciją.
27. Teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė santuokoje įgytų ir prašomų dalinti kilnojamųjų daiktų vertę, atsakovas šios pareigos neatliko, todėl rėmėsi jos pateiktais šiuo klausimu įrodymais ir priteisė jos nurodytus daiktus bendros 950 Eur vertės. Atsakovui priteisė jo prašomus daiktus pagal ieškovės nurodytą jų vertę – 1 880 Eur. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 465 Eur už atsakovui atitenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą.
28. Atsižvelgęs į šalių tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai
29. Ieškovė S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto įgyto santuokoje padalijimo ir priteisti nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris susideda iš: 0.2300 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); kitų statinių, kurių unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), atsakovui V. D., išmokant ieškovei S. D. pusės nurodyto turto vertės kompensaciją 10 500 Eur sumai iš atsakovo. Netenkinus šio prašymo, perduoti šią reikalavimų dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
30. Nurodo, kad ji išsikėlusi iš namų, turi kitą gyvenamąją vietą ir buvusiuose namuose nebeketina gyventi. Ginčo turto vertės nustatymą, kuris reikšmingas kompensacijos dydžiui grindžia teismui pateikta 2021-02-07 konsultacine išvada, kurioje nurodoma, kad pirmiau aptarto nekilnojamojo turto labiausiai tikėtina kaina rinkoje galėtų būti nuo 20 000 Eur iki 22 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo be kompensacijos išmokėjimo, tik iškels dar vieną ginčą tarp šalių. Mano, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl grėsmės ieškovei kilimo, konfliktinių šalių santykių, dėl ko bendradarbiavimas ir kompromisų suradimas negalimas, o atsakovas gali piktnaudžiauti susiklosčiusia situacija.
32. Atsakovas turi ir gali mėginti turtą parduoti, jeigu teismas nuspręstų jį visą priteisti atsakovui. Ieškovės manymu, atsakovas tyčia slepia savo pajamas, nes pripažįsta, kad dažnai dirba pas tėvus, o jie už darbą pinigų neapskaito. Abejoja ar už gaunamą 250 Eur pašalpą jis sugebėtų išlaikyti namą.
33. Nurodo, kad ieškovė gavusi piniginę kompensaciją (iš karto ar dalimis) galėtų planuoti įsigyti nekilnojamąjį turtą Panevėžio mieste.
34. Pažymi, kad šiuo atveju, tik ieškovė pateikė turto vertinimo pažymą, o atsakovas jos neginčijo, todėl teismas teisingai nustatė ir patvirtino turto kainą 21 000 Eur sumai. Tokia situacija, kai viena iš šalių pateikia įrodymus, jos įsitikinimu, patvirtinančius dalijamo turto vertę, o kita šalis elgiasi pasyviai (t. y. neginčija šios vertės, neteikia įrodymų, patvirtinančių kitokią turto vertę), nesuponuoja teismo teisės atmesti šalies reikalavimą padalyti turtą. Juolab, kad akcijų padalijimo klausimą teismas išsprendė būtent ieškovei priteisiant kompensaciją.
35. Pabrėžia, kad jei iš atsakovo būtų priteista kompensacija, įpareigojant ją sumokėti dalimis, tai ieškovę irgi tenkintų.
Šalies argumentai
36. Atsakovas V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo apeliacine tvarka apskųstą dalį, ir perduoti šią dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
37. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė santuokos nutraukimo pagrindą, apsiribojo nepagrįstais ieškovės teiginiais apie tariamai jo netinkamą elgesį. Pripažinęs, kad nustatyta, jog jis ne mažiau kaip vieną kartą fiziškai smurtavo prieš ieškovę, neatskleidė nei kada tai įvyko, nei kokios buvo to konflikto priežastys, ar šis konkretus konfliktas įtakojo santuokos iširimą, netyrė ir nenurodė, kokius konkrečius veiksmus atliko ieškovė kad išsaugotų šeimą ir kaip ir kokias sutuoktinio pareigas pažeidė jis, todėl apelianto vertinimu liko neatskleista bylos esmė.
38. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė tokio pobūdžio bylose kasacinio teismo suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė reikšmingų ginčui spręsti aplinkybių, rėmėsi liudytojų pasvarstymais, o ne konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Jo nurodyta pagrindinė santuokos iširimo priežastis – ieškovės gyvenimas su kitu vyru teismui pasirodė neįdomi.
Žemesnės instancijos teismas
39. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir neįvertino, kad ieškovė paliko šeimą nesant jokių akivaizdžių santykių pablogėjimo, persikėlė gyventi su kitu vyriškiu. Lojalumo šeimai ieškovė nerodė, nesiekė išsaugoti santuokos. Mano, kad nepriklausomai nuo jo elgesio vertinimo, ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo neginčytina, todėl pirmosios instancijos teismas, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
40. Nesutinka, kad buvo pagrindas priteisti žalos atlyginimą ieškovei. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė pirminiame ieškinyje nenurodė aplinkybių nei dėl tariamo jo fizinio smurto, nei jos ligų dėl netinkamo jo elgesio. Tokias aplinkybes ji nurodė tik po atsiliepimo į ieškinį pateikimo, savo patikslintame ieškinyje.
41. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė materialinės teisės normas ir teismų praktikos suformuluotas taisykles, reglamentuojančios dalintino turto balanso sudarymą, asmeninės nuosavybės pripažinimą bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Teismas nepagrįstai spręsdamas šį klausimą rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K.-3-141-378/2019, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Dėl ko yra pagrindas spręsti, kad išvada dėl nekilnojamojo turto padalijimo, yra be motyvų ir teisinių argumentų, todėl turi visus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Teismas nesant ieškovės suformuluoto ir žyminiu mokesčiu apmokėto reikalavimo nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalindamas jį santuokos nutraukimo byloje, išėjo už ieškinio dalyko ribų.
42. Teigia, kad kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Ginčo namų valda su žemės sklypu įregistruota jo vardu, taip pat jo vardu sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, jo pinigais ji nupirkta. Apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika ir teisinis reglamentavimas šiuo klausimu. Pažymima, kad nuginčyti Viešojo registro įrašus procesinė pareiga teko ieškovei. Apelianto teigimu šiuo klausimu įrodinėjimo pareigos netinkamas paskirstymas yra esminis procesinis pažeidimas, sąlygojęs neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
43. Nesutinka, kad jam būtų priteistos akcijos natūra, o ieškovei piniginė kompensacija. Dėl sunkios turtinės padėties jis neturės galimybių ieškovei sumokėti kompensacijos.
44. Mano, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tai pasireiškė tuo, kad jo pagrindiniai argumentai, galėję turėti įtakos teismo sprendimu, palikti nenagrinėtais, o ieškovės naudai teismas išėjo už ieškinio ribų, rinko už ieškovę įrodymus, rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis ieškovė nesirėmė.
45. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiurkščiausiai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 ir kituose straipsniuose tuo, kad pats nevertino ir neaiškino sutarties, o pavedė tai atlikti notarei L. J.. Teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovė neįrodinėjo, kad čekiai ir nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat nereiškė reikalavimo šio turto pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
46. Teigia, kad atsižvelgus į jo sunkia turtinę padėtį, ligą, ateities perspektyvas, yra visos sąlygos priteisti jo naudai iš ieškovės 150 Eur dydžio išlaikymą.
Atsiliepimas
47. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, tenkinti jos apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
48. Nurodo, kad teismas priėmė teisingą sprendimą dalyje dėl atsakovo kaltės. Šeima iširo dėl išimtinai nuo atsakovo priklausančių priežasčių, nes jis turi asmeninių psichologinių problemų. Ieškovo naudotą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai. Netinkamą atsakovo elgesį su ieškove patvirtino tiek dukros, tiek liudytojas V. Z..
49. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų faktą, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo.
50. Kadangi teikiant patikslintą ieškinį, ieškovė buvo pasikeitusi atstovą, todėl nusprendė įtraukti ir sąlygas dėl kaltės ir neturtinės žalos, nes žala buvo padaryta net daug didesnė nei teismas priteisė, tačiau ieškovę priteista suma tenkina ir šios sumos ji neginčija.
51. Teigia, kad 2021-036-20 psichologės K. Č. – L. išvada apie tai, kad ji stipriai išgyvena ilgalaikes psichologinių traumų pasekmes bei krizinę situaciją dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, pastebimi psichosomatiniai sutrikimai, yra susijusi su atsakovo prie ieškove teroru. Dėl atsakovo psichologinio spaudimo ieškovė patiria dvasinius išgyvenimus ir dabar dar privalo gydytis. Pabrėžia, kad prie ieškinio pridėjo visus gydymosi išrašus, čekius už perkamus medikamentus.
52. Nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovas sprendime pateikti argumentai dėl turto yra išspręsti teisingai. Ieškovės netenkino sprendimo dalis dėl kompensacijos modelio, todėl savo apeliaciniame skunde išdėstė aplinkybes dėl kompensacijos modelio, tačiau dėl pačio turto padalijimo sutinka.
53. Atsakovo argumentai, kad neva vien išviešintas faktas, kad jis yra vienintelis savininkas ir tuo metu buvusiai santuokoje ieškovei turtas nepriklauso yra niekuo nepagrįstas. Atsakovas fakto, kad turtą pirko vien iš savo lėšų neįrodė jokiomis leistinomis priemonėmis. Šalys nurodytame name ir žemės sklype gyveno nuo jų įsigijimo dienos ir tai laikoma ir priskiriama šeimos turtui ir fakto įrodinėti ir teismo prašyti turtą vertinti kaip bendrą sutuoktinių nuosavybė nėra tikslo, kadangi turtas ir taip yra priskiriamas bendrajai jungtinei nuosavybei. Juolab, kad šalių šeimos būstas įrengtas ir remontuotas iš šeimos lėšų. Atkreipia dėmesį, kad tik teisminio proceso metu paaiškėjęs faktas apie akcijas ir jų nuslėpimą nuo ieškovės, tik patvirtina atsakovo nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ginčo šalių apeliacinių skundų, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
55. Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia nesutinkantis, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nurodo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji gyvena su kitu vyru. Taip pat nurodo, jog blogiausiu atveju galima vertinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, pasisakydamas dėl santuokos iširimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad santuoka yra iširusi dėl atsakovo fizinio smurtavimo prieš ieškovę, nes tokių įrodymų byloje nėra. Taip pat mano, jog teismas turėjo pasisakyti ir dėl ieškovės gyvenimu su kitu vyru ir ką būtent ieškovė padarė, kad išsaugotų šeimą.
56. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
57. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Iš byloje duotų liudytojų šalių dukrų parodymų, medicininių duomenų, psichiatro išrašų matyti, kad ieškovės psichikos sveikatos sutrikimai prasidėjo ir vystėsi santuokos metu dėl atsakovo elgesio, o jos blogėjanti sveikata ją privertė inicijuoti santuokos nutraukimo procesą ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Be to, apklaustų liudytojų parodymai (šalių dukrų ir liudytojo V. Z.) taip pat patvirtino faktinę aplinkybę, jog atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę. Šios aplinkybės apeliantas nepaneigė. Vien ta aplinkybė, kad nėra tiksliai įvardijama kada ir kokiu laiku buvo panaudotas smurtas, nesudaro pagrindo spręsti, kad jo iš viso nebuvo. Esant nustatytam atsakovo smurto prieš ieškovę faktui, teisėjų kolegija, vertindama nurodytą aplinkybę, kiek tai susiję su santuokos nutraukimo pagrindų nustatymu, pažymi, kad neabejoja aplinkybe, jog ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus dėl atsakovo netinkamo elgesio.
58. Pažymėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė buvo neištikima, gyvena su kitu vyru, tačiau byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių ieškovės neištikimybę. Atsakovas tik savo pasisakymuose nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad ieškovė gyveno su kitu vyru, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju aplinkybės, kad ieškovė buvo neištikima savo sutuoktiniui, nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Vien atsakovo subjektyvus vertinimas, kad ne jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, savaime nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių bei neįrodo atsakovo dėstomų argumentų. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su santuokos iširimu dėl ieškovės kaltės, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
59. Taip pat atmesti ir apelianto argumentai, jog būtent teismas turėjo įvardinti faktines aplinkybes, ką ieškovė padarė, kad išsaugotų santuoką. Priešingai, būtent atsakovas manydamas, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, turėjo tai įrodyti. Tačiau, kaip minėta, to nepadarė.
60. Nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pagrįstai priteisė neturtinę žalą. Atsakovas priteistos žalos dydžio neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.
Dėl turto padalijimo
61. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą - 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinius pastatus. Vertybinius popierius : 100 vnt. UAB ,,Jurgėnų kalnas“ akcijų, kurių vertė 2 896 Eur.
62. Atsakovas teigia, kad visas nekilnojamasis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes jis jį įgijo iš savo asmeninių lėšų ir jis yra įregistruotas VĮ Registrų centre jo vardu. Taip pat nurodo, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovė nesuformulavo prašymo pripažinti nekilnojamąjį turtą bendra sutuoktinių nuosavybe.
63. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).
64. CK 3.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; <...> 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas <...> Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, įstatymu nenustatyta prezumpcija, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
65. Taigi, esant šios nutarties 64 punkte nustatytam teisiniam reguliavimui bei byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog šalys nekilnojamąjį turtą įgijo po santuokos sudarymo, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas išėjo už ieškinio ribų, pripažindamas šalių įgytą turtą bendrąja jungtine nuosavybe.
66. Pažymėtina, jog apeliantas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; ir kt.). Todėl atsakovas teigia, jog nagrinėjamu atveju nesant nė vieno iš CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį nekilnojamojo turto registre, negalima remtis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais, nes šie išaiškinimai taikytini sutuoktinių turtiniams santykiams, susiklosčiusiems po 2001 m. liepos 1 d., nes SŠK 21 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtino, kad turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo turtas buvo įgytas dar iki 2001 metų įsigaliojimo CK, todėl santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
67. T.p. byloje neįrodyta aplinkybė, jog nurodytas turtas įgytas tik atsakovo asmeninėmis lėšomis, pardavus jam priklausiusį butą. Bylos duomenys patvirtina, kad buto vertė buvo beveik du kartus mažesnės už įgyjamo namo su priklausiniais vertę. Taigi, akivaizdu, kad namas negalėjo būti įgytas tik už atsakovo nurodytas asmenines lėšas. Nepagrįstai atsakovas teigia, jog sutartis, kuria įgytas namas iš dalies yra dovanojimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos pateiktu šios sutarties išaiaškinimu.
68. Ieškovė apeliaciniu skundu nurodo, jog teismas neteisingai padalijo turtą šalims po ½ dalį, nes šalių santykiai yra itin konfliktiški ir turtas negali būti padalintas natūra. Mano, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl grėsmės ieškovei kilimo, konfliktinių šalių santykių, dėl ko bendradarbiavimas ir kompromisų suradimas negalimas, o atsakovas gali piktnaudžiauti susiklosčiusia situacija.
69. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
70. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
71. Tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).
72. Byloje kilęs ginčas dėl 21 000 Eur vertės nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) – padalijimo būdo. Turtas natūra padalintas abiems šalims po ½ dalį. Šalys su tuo nesutinka.
73. Ieškovė ginčydama teismo parinktą turto padalijimo būdą nurodo, kad ji ginčo name negyvena ir neketina ten gyventi dėl konfliktinių santykių su atsakovu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais ir laiko juos pagrįstais. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl to, jog atsakovas psichologiškai smurtavo prieš ieškovę, ko pasekoje ieškovei sutrikus sveikatai ji išsikraustė iš namų. Taip pat byloje nustatyta, kad buvo vienas fizinio smurto panaudojimo prieš ieškovę atvejis. Ieškovė šiuo metu gyvenamuoju namu nesinaudoja, pagal bylos duomenis ji gyvena (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad šalių santykiai gali pagerėti. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog, padalijus nurodytą nekilnojamąjį turtą natūra, būtų neužtikrinta ieškovės intereso išlaikyti stabilias ir ramias gyvenimo sąlygas apsauga. Kolegijos vertinimu, šalių galimybės objektą valdyti ir naudoti taikiai bendru sutarimu, turint omenyje jų santykių pobūdį, yra minimalios. Padalijus nekilnojamąjį turtą natūra, būtų sudarytos prielaidos tolesniems ginčams dėl naudojimosi namu tvarkos. Be to, ieškovė neketina gyventi kartu su atsakovu, ji siekia įsigyti kitą būstą, kai tuo tarpu atsakovas siekia tame name gyventi. Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat tai, jog atsakovas šiuo turtu naudojasi vienas, siekdama užkirsti kelią šalių konfliktams ateityje, kolegija sprendžia, jog būtų protinga, teisinga ir sąžininga žemės sklypą ir namą su priklausiniais priteisti atsakovui natūra, ieškovei priteisiant kompensaciją už jai tenkančią santuokoje įgyto turto dalį.
74. Kaip jau nurodyta, pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių interesų apsaugą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, manytina, jog ginčo šalių gyvenimas viename būste sukurtų prielaidas naujiems konfliktams, sukeltų joms psichologinį diskomfortą, neigiamus emocinius išgyvenimus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) priteisti vienai šaliai – atsakovui, o ieškovei –piniginę kompensaciją už šį turtą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita, kuri yra tikslesnė nei Nekilnojamojo turto registro duomenys, nes turtas įvertintas individualiai, o ne masinio vertinimo būdu, nekilnojamojo turto vertė yra 21 000 Eur. Tai reiškia, kad atsakovas už jam priteisiamą 1/2 ieškovės turto dalį turėtų kompensuoti jai 10 500 Eur.
75. Atsakovas nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu dėl akcijų priteisimo natūra jam, tačiau nenurodo dėl kokių priežasčių. Priešingai negu teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą, kokiu pagrindu šios akcijos yra priteisiamos atsakovui natūra, o ieškovei kompensacija. Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad padalijus akcijas pusiau, taptų sudėtingas bendrovės valdymas, ieškovei verslo klausimais toliau tektų nuolat bendrauti su atsakovu ir jo artimais giminaičiais (bendrovės veiklai vadovauja atsakovo tėvas).
Dėl teismo (ne)šališkumo
76. Nesutiktina su atsakovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą). Pažymėtina, kad atsakovas nė karto nereiškė teismui nušalinimo, nors nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje vyko šeši teismo posėdžiai.
77. Asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra paremti vien tik jo nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apelianto subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
78. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.
79. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), padalijimo pakeista, nustatant, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas ginčo nekilnojamasis turtas, o ieškovei priteistina 10 500 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią 1/2 šio turto dalį, tačiau šalims po santuokos nutraukimo tenkanti turto (jo vertės) dalis nepakito, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
80. Kiti apeliacinių skundų argumentai, kolegijos vertinimu, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
81. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas, sprendžiant dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo, todėl šioje dalyje priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Kas yra pagrindu sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto nekilojamojo turto padalijimo būdo pakeisti. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
82. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
83. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
84. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 88 Eur žyminio mokesčio, kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 88 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto : žemės sklypo 0,23 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti asmeninės nuosavybės teise natūra atsakovui V. D. žemės sklypą 0,23 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 21 000 Eur vertės, o ieškovei S. D. priteisti iš atsakovo V. D. 10 500 Eur (dešimt tūkstančių penkių šimtų eurų) piniginę kompensaciją už šį turtą.
Kitą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. D. 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei S. D..