- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-293-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00607-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- S. D.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-259-1001/2021 pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, atsakovo V. D. priešieškinį ieškovei S. D. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant šalims po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant kiekvienai iš šalių ieškinyje nurodomus kilnojamuosius daiktus, piniginę kompensaciją ieškovei už jai tenkančią mažesnę turto dalį.
2. Atsakovas priešieškiniu prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, priteisti iš jos atsakovui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį, iš dalintino turto balanso išbraukti jam asmeninė nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui priešieškinyje išvardintus kilnojamuosius daiktus. Atsakovas prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartimi nustatytas atsakovui terminas iki 2021-03-10 sumokėti 169,1 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nustatė, kad byloje už priešieškinį mokėtinas 313 Eur žyminis mokestis: 100 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 159 Eur už reikalavimą dėl atsakovo prašomo priteisti 5307 Eur vertės turto. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, atsakovą atleido nuo 30 procentų žyminio mokesčio mokėjimo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2021 m. kovo 8 d. atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad nutartis nemotyvuota, atsakovas neturi mokėti žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, atsakovas neprašo priteisti jam nekilnojamojo turto, kadangi jis ir taip jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, prašomo priteisti kilnojamojo turto vertė yra 1075 Eur, o ne teismo nurodyta 5307 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė atsakovui V. D. terminą iki 2021-03-19 įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. sumokėti 119,4 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, priešieškinis bus laikomas nepaduotu.
6. Teismas sutiko su atsakovu, kad 54 Eur žyminis mokestis už jo prašomą 150 Eur per mėnesį išlaikymo priteisimą buvo apskaičiuotas nepagrįstai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl sumažino žyminį mokestį šia suma; nurodė, kad nutartyje taip pat buvo netiksliai apskaičiuota atsakovo prašomo priteisti turto vertė. Teismas vertino, kad, nors priešieškiniu prašoma išbraukti iš dalintino turto balanso, jo teigimu, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 3657 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau, nepriklausomai nuo reikalavimo formuluotės, jis yra turtinis, atsakovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe santuokos metu įgytą turtą ir dėl priteisimo gerėtų jo turtinė padėtis.
7. Teismas pripažino, jog byloje už priešieškinį, atsakovo atstovo advokato pateiktą ne elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 242 Eur žyminis mokestis: 100 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 142 Eur už reikalavimą dėl atsakovo prašomo priteisti 4732 Eur vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nustatė, kad atsakovas neįgalus, gaunantis 257 Eur netekto darbingumo pensiją, atsižvelgė ir į atsakovo elgesį procese (nepasinaudojo galimybe išspręsti ginčą nemokamai, dėl jo privalomoji mediacija neįvyko, nesikreipė dėl nemokamos teisinės pagalbos gavimo, naudojasi mokamomis advokato paslaugomis). Pažymėjo, kad atsakovas parengiamajame posėdyje nurodė galintis ieškovei sumokėti apie 5000 Eur kompensaciją, jei ji sutiktų už jo pasiūlytą sumą atsisakyti jai priklausančios nekilnojamojo turto dalies priteisimo natūra. Sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra visiškai tokia, kokią jis nurodo esant, jis neatskleidžia visų pajamų šaltinių ir pirmenybę teikia atstovo paslaugų, o ne žyminio mokesčio sumokėjimui. Teismas atsakovą atleido nuo 30 procentų 242 Eur žyminio mokesčio mokėjimo ir, įskaitęs sumokėtą 50 Eur žyminio mokesčio dalį, įpareigojo sumokėti 119,4 Eur žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
10. Nurodo, kad nutartis nemotyvuota, neaišku, kodėl prašymą sutikslinti dalintino turto balansą teismas, nenurodydamas teisminės praktikos, teisės normos, vertino kaip žyminiu mokesčiu apmokestinamą reikalavimą. Atsakovas neprašo priteisti jam nekilnojamojo turto, kadangi jis ir taip yra jo, ką patvirtina įrodymai, turintys prima facie galią. Teismas atsakingas už teisingą dalintino turto balanso sudarymą ir toks atsakovo prašymas negali būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
11. Nesutinka, kad santuokos metu įgytą turtą dar reikia pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Viešame registre turto savininku nurodytas atsakovas, tokiais įrašais ir turėjo teismas vadovautis, o ne sutuoktinių bendro turto prezumpcija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiais teiginiais sutikti. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog, nors priešieškiniu prašoma išbraukti iš dalintino turto balanso, jo teigimu, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 3657 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau, nepriklausomai nuo reikalavimo formuluotės, jis yra turtinis, atsakovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe santuokos metu įgytą turtą.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
15. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Atskirojo skundo argumentai deklaratyvūs, tačiau pastebėtina, kad apeliantas, kuris 30 procentų buvo atleistas nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nepateikia argumentų, jog teismas turėjo jį atleisti nuo visos likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, ar kad teismas netinkamai būtų įvertinęs jo turtinę padėtį, elgesį proceso metu. Todėl pasisakoma tik dėl apelianto argumentų, jog jis neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už prašymą iš dalintino turto balanso išbraukti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
16. Nagrinėjamu atveju atsakovo įvardintas priešieškiniu procesinis dokumentas yra kartu ir atsiliepimas į ieškovės ieškinį ir kartu pareikštas savarankiškas reikalavimas, kurį patenkinus negali būti tenkinami visi ieškinio reikalavimai (CPK 143 str. 2 d.).
17. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas nustato terminą trūkumams pašalinti.
18. Nustatyta, kad atsakovas reiškia priešieškinį santuokos nutraukimo byloje, juo reiškia savarankiškus reikalavimus dėl turto padalijimo būdo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo. Tai sudaro priešieškinio esmę. Priešieškiniu įvardintu procesiniu dokumentu atsakovas iš esmės sutinka dėl santuokos nutraukimo, turto dalijimo tik prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, prašo priteisti iš jos atsakovui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį, iš dalintino turto balanso siekia išbraukti jam neva asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 7314 Eur, prašo priteisti atsakovui priešieškinyje išvardintus kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė yra 1075 Eur.
19. Priešieškinyje atsakovas nurodo argumentus, kodėl, jo nuomone, santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Pagal bendrą taisyklę santuokos metu įgytas turtas yra bndroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta kitaip. Turto registracija vieno sutuoktinių vardu nėra pakankamas įrodymas, todėl atmetamas skundo tvirtinimas, kad ginčo negali būti.
20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, su kuo iš esmės sutiktina, jog priešieškiniu yra pareikštas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe.
21. Įvertinęs priešieškinio turinį, pareikštus reikalavimus bei prašymo iš dalintino turto balanso išbraukti jam asmeninė nuosavybės teise priklausantį turtą formuluotę, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pateiktu priešieškiniu reiškiamas naujas reikalavimas. Akivaizdu, kad reikšdamas prašymą iš dalintino turto balanso išbraukti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas siekia, jog šis turtas, kuris yra įgytas santuokos metu ir įregistruotas atsakovo vardu, būtų nedalijamas taip, kaip prašo ieškovė ieškiniu, o laikomas asmenine atsakovo nuosavybe ir priteisiamas jam. Šiuo atveju vertinama, kad reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe suformuluotas netiesiogiai.
22. Reikalavimas pripažinti turtą asmenine nuosavybe yra turtinis. Esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, t. y. žyminis mokestis bylose dėl turtinių ginčų yra skaičiuojamas nuo priešieškinio sumos, kuri nustatoma pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
23. Atsakovas siekia, jog santuokoje jo vardu įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius, į kurių ½ dalį 3657 Eur vertės pretenduoja ieškovė, būtų pripažinta jo asmenine nuosavybe, todėl nekilnojamas visas turtas liktų jam.
24. Galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Tik bylos nagrinėjimo metu įrodžius, jog atsakovas ginčo turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, atsakovas įgys asmeninės nuosavybės teisę į visą šį turtą, o ne į ½ dalį, kaip prašo ieškovė.
25. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t.y. kiekvienam priklauso po ½ jo dalį. Dėl to žyminis mokestis už priešieškiniu reiškiamą reikalavimą mokėtinas nuo ½ dalies prašomo jam asmeninės nuosavybės teise pripažinti turto vertės (3657 Eur), nes ginčo dėl jam priklausančios ½ dalies nėra (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir sudaro 110 Eur.
26. Atsakovas priešieškinyje teigia, jog jam po santuokos nutraukimo turėtų atitekti išvardintas kilnojamasis turtas, tačiau pastebėtina, kad ir ieškinyje ieškovė šį turtą nurodo kaip dalintiną ir priteistiną atsakovo naudai, tik pateikia kitas (didesnes) konkrečių daiktų vertes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant ginčo dėl to, kam po santuokos nutraukimo kilnojamasis turtas turi atitekti, atsakovui nurodant tik kitas (mažesnes) daiktų vertes, priešieškinio reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalijimo atskirai nebeapmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes šiuo atveju reiškiamas atsiliepimas į ieškovės reikalavimus.
27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad už priešieškinyje pareikštus turtinius reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro ne 142 Eur, o tik 110 Eur (3 procentai nuo 3657 Eur).
28. Apeliantas atskiruoju skundu neginčija, jog už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 100 Eur, todėl dėl šios nutarties dalies teismas nepasisako.
29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas atleistinas nuo 30 procentų žyminio mokesčio mokėjimo, ši nutarties dalis atsakovo neskundžiama, todėl, įskaičius jau sumokėtą 50 Eur žyminio mokesčio dalį, atsakovas turėtų sumokėti ne 119,4 Eur, bet 97 Eur žyminio mokesčio dalį ( 210-63-50).
30. Dėl nurodyto pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo už priešieškiniu reiškiamus savarankiškus turtinius reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydį, dėl ko yra pagrindas nutartį pakeisti sumažinant mokėtino žyminio mokesčio dalį iki 97 Eur bei nustatant atsakovui 7 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos ištaisyti procesinio dokumento trūkumus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutartį pakeisti įpareigojant atsakovą V. D. sumokėti 97 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams tai patvirtinančius įrodymus per 7 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos.