Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Juozapavičius, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo K. J. Ž. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria šio nuteistojo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo K. J. Ž. pareiškimą buvo atmestas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. K. J. Ž. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-744/2023 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus laisvės atėmimu vienuolikai metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi nuteistojo K. J. Ž. apeliacinis skundas atmestas. 2024 m. gegužės 13 d. nuteistojo K. J. Ž. kasacinį skundą atsisakyta priimti.

2. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2025 m. balandžio 7 d. buvo gautas nuteistojo K. J. Ž. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-66-290/2022. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu šį nuteistojo prašymą atmėtė, konstatuodama, kad nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės buvo įvertintos baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, o pagrindų atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistasis K. J. Ž. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį, Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2025 m. balandžio 15 d. nutarimą atmesti kaip nepagrįstą ir įpareigoti prokuratūrą atlikti tyrimą dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-744/2025 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Nuteistasis pažymi, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai nustatė 1,93 prom. neblaivumą, tad jo paaiškinimai įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams negalėjo būti panaudoti prieš jį, kadangi paaiškinimai duoti jam būnant neblaiviam, be kita ko, informacija gauta neteisėtai, nes jį apklausinėjant įvykio vietoje nedalyvavo gynėjas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad sulaikymo metu nebuvo laikomasi BPK įtvirtintų reikalavimų – policijos pareigūnai jam neišaiškino teisių, įtvirtintų BPK 44 straipsnio 2 dalyje, ir iš policijos pareigūnų duotų paaiškinimų buvo išrinkti atitinkami žodžiai, kurie teismų baigiamuosiuose sprendimuose pateikiami kaip faktai. Vis dėlto, nuteistojo vertinimu, šios aplinkybės nebuvo įvertintos baudžiamąją bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose ir tai atitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pagrindą.

4.2. Nuteistasis ginčija baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nuteistojo girtumo laipsnį. Nuteistasis, remdamasis baudžiamojoje byloje apklausto eksperto J. S. paaiškinimais, nurodo, kad jo nustatytas girtumo laipsnis neturi jokios teisinės galios. Nors abiejų instancijų teismai nurodė, kad nuteistajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, visgi tragišką įvykį lėmė ne girtumo laipsnis, o kitos aplinkybės, t. y. V. Ž. emocinė būklė. Dėl V. Ž. veiksmų nuteistasis buvo šoko būsenoje, jų girtumas pagal autopsijos aktą rodo visai priešingus jų emocinio ir fizinio būvio aspektus. Nuteistasis nurodo, kad pagal eksperto J. S. pateiktus paaiškinimus, jam buvo nustatytas neteisingas girtumo laipsnis (ne 3,2 prom., o 1,12 prom.). Taigi, ši aplinkybė teismui nebuvo žinoma ir teisme nenagrinėta. Paaiškėjus naujai aplinkybei dėl girtumo laipsnio, Utenos teismo medicinos ekspertizės išvados, kuriose nustatytas nuteistajam sunkus girtumo laipsnis, turi būti panaikintos.

4.3. Nuteistasis nesutinka su baudžiamojoje byloje esančiais tyrėjos surašytais parodymais, kadangi apklausos metu jis buvo neblaivus. Nuteistasis taip pat pažymi, kad įvykio aplinkybių neatsimena, prisimena tik vieną suduotą smūgį V. Ž., be to, ir tai, kaip V. Ž. suklupo ant grindų. Todėl apklausos protokole jis parašė pastabą, kad nepamena tolimesnių įvykio detalių. 2023 m. kovo mėnesį jis su prašymu kreipėsi į prokurorę, kad priimtų tyrėjos neužrašytus parodymus ir pridėtų prie tyrimo medžiagos – nepriėmė ir liepė siųsti teismui. Be to, nuteistasis nurodo, kad jo paaiškinimai, duoti įvykio vietoje, yra nepatikimi ir dėl to, kad jis atsakinėjo į tyrėjos užduotus menamus klausimus, pasitelkdamas fantaziją. Tyrėja pati uždavinėjo klausimus su galimais atsakymais ir užrašinėjo. Į šias detales nei jo ginamasis, nei teismas neatkreipė dėmesio. Taigi, įvykio vietoje duoti parodymai yra melagingi, nes jis nematė, nejuto, kas vyko, savo veiksmų nevaldė.

4.4. Nuteistasis skunde taip pat analizuoja ir baudžiamojoje byloje esantį autopsijos aktą bei nesutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, analizuoja nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą. Be kita ko, nuteistasis nesutinka su teismo pateikta išvada, kad jis norėjo V. Ž. mirties. Jo duoti parodymai su baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada nesutinka, todėl yra melagingi ir tyrime nenaudotini. Nuteistasis pažymi, kad sąmoningai V. Ž. nežudė, neturėjo motyvo, negirdėjo ir nevaldė savo veiksmų. Pakitusi sąmonės būsena yra pagrindinė priežastis, turėjusi įtakos V. Ž. nužudymui. Taigi, kaip teigia nuteistasis, dėl šių dviejų aplinkybių sugretinimo atsiranda nauja aplinkybė – pakitusi sąmonės būsena, o tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi abiejų instancijų teismai nepagrįstai šių aplinkybių negretino.

4.5. Nuteistasis, remdamasis paties pateiktas išaiškinimais dėl neteisingai nustatyto girtumo laipsnio, nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju, esant 1,12 prom. girtumo laipsniui, jam turėjo būti nustatytas patologinis girtumas, kadangi jis prarado sąlytį su išoriniu pasauliu, neprisimena įvykio aplinkybių. Ši aplinkybė, kaip teigia nuteistasis, yra nenagrinėta ir atitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

4.6. Pateiktų aplinkybių visuma – pažeidimai sulaikymo metu, girtumo laipsnis, parodymų su eksperto išvadomis sugretinimas, ekspertizės akto netikrumas, patologinis girtumas, leidžia konstatuoti, kad teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą nei jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl turi būti priimtas sprendimas atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-66-744/2023.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. J. Ž. skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo K. J. Ž. skundo argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas įvertino visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė BPK normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus, bei motyvuotai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

6. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais pagrindais baudžiamosios bylos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; arba ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjimu atveju tokio pobūdžio įsiteisėjusių teismo nuosprendžių nėra, tad nuteistojo prašyme nurodomos aplinkybės dėl sulaikymo metu padarytų pažeidimų atmetamos kaip nepagrįstos.

7. Nuteistojo K. J. Ž. prašymas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo iš esmės grindžiamas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kitokios aplinkybės, numatytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, turi pasižymėti ne tik naujumu (nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant teismo nuosprendį), bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 1N-223-452/2015, 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 1S-131-318/2019 ir kt.). Tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta.

8. Tiek iš prašymo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tiek iš skundo aukštesniajam teismui argumentų matyti, kad nuteistasis ginčija baudžiamojoje byloje, kurią siekia atnaujinti, surinktus ir ištirtus įrodymus, kuriais buvo remiamasi konstatuojant nuteistojo K. J. Ž. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymo metu buvusį girtumo laipsnį. Visgi, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartyje, visos skunde nurodomos nuteistojo K. J. Ž. aplinkybės buvo žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka ir įvertintos priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir atmetant apeliacinį skundą.

9. Nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl jo sulaikymo neteisėtumo, apsvaigimo nusikalstamos veikos padarymo metu, jo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patologinio girtumo, ekspertizės akto, jo būsenos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo žinomos bylą nagrinėjančiam teismui, nagrinėjamos ir atmestos kaip nepagrįstos remiantis visų baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analize. Atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas buvo tikrintas ir Lietuvos apeliaciniame teisme, pateikiant dėl to motyvuotas išvadas ir atkreipiant dėmesį, kad siekiant pašalinti abejones dėl nuteistojo pakaltinamumo buvo skirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje nurodyta, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, be kita ko, nuteistajam nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas paprastas, bet ne patologinis girtumas. Šią aplinkybę teismas grindė ne tik byloje esančiu ekspertizės aktu, bet ir teismo psichiatrės ekspertės R. D., dalyvavusios pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, taip pat apklaustos ir apeliacinės instancijos teisme, paaiškinimais, paties nuteistojo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų analize. Bylą nagrinėjantys teismai konstatavo, kad K. J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, jog nuteistasis nebuvo patologinio girtumo būsenoje, kadangi apklaustas po įvykio detaliai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias po kelių dienų patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, o nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas dėl įtariamojo apklausos ir jos parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotų aplinkybių jokių pastabų neturėjo. Įvertinę baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizę atlikusių eksperčių kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis bei pateiktų išvadų teisingumu, baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai, pagrindžiantys nuteistojo kaltę, buvo renkami teisėtais būdais, įstatymų nustatyta tvarka, abejoti surinktų įrodymų patikimumu nėra pagrindo. Taigi, nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti jau išnagrinėtą baudžiamąją bylą, kadangi visos nuteistojo nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir vertinamos bylą nagrinėjant teisme.

10. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar yra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė dar kartą be pagrindo iš naujo nagrinėti baudžiamąją bylą, suteikianti galimybę vis iš naujo ir iš naujo įrodinėti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-185-197/2016, Nr. 1S-187-487/2021 ir kt.). Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą įtvirtino tam, kad būtų užtikrinama reali galimybė ištaisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumą, apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai. Proceso atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti teismo nuosprendžių stabilumu ir galutinumu. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-58-307/2018, Nr. 1S-124-449/2019, Nr. 1S-236-387/2019 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Bratyakin prieš Rusiją, peticijos Nr. 72776/01 ir kt.). Nagrinėjamuoju atveju nuteistojo prašyme ir skunde nurodomos aplinkybės yra paties nuteistojo faktinių aplinkybių ir baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų vertinimas, nuteistasis naujų (bylą nagrinėjusiam teismui nežinomų) aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, nenurodo.

11. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį, nes šiuo atveju yra teisingai ir pagrįstai konstatuota, kad nėra nustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų taikymo prasme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. J. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.