- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-04
- Bylos Nr.
- 1S-187-487/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-1-00173-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- E. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-327/2014 E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų už tai, kad jis 2013 m. liepos 16 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), ant asfaltuoto dviračių tako, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia spyrė V. R. ne mažiau kaip tris kartus į kairį šoną, smogė ne mažiau kaip du kartus kumščiais į galvą. Nuo šių smūgių V. R. pargriuvus ant žemės, gulinčiam smogė kumščiu į veidą, vieną kartą spyrė į dešinį šoną, ne mažiau tris kartus spyrė į galvą. Šiais veiksmais nuteistasis padarė V. R. poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kairės pusės V–VI šonkaulių tiesioginius lūžius vidurinės pažasties linijos projekcijoje, muštines žaizdas kaktos dešinėje, dešinio momens srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, juosmens dešinėje pusėje, kraujosruvą viršutinės lūpos vidurinėje dalyje, kraujosruvą dešiniame smilkininiame raumenyje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio srityje, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje, galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl kurių V. R. nuo sunkios galvos traumos 2013 m. liepos 17 d., apie 11-12 val., mirė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).
2. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-192-165/2015 atmetus nuteistojo E. K. apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasacine tvarka teismų sprendimai skundžiami nebuvo.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis E. K. 2016 m. kovo 7 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą su pareiškimu, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Pareiškimu nuteistasis ginčijo veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tvirtino, jog nusikalstamą veiką padarė labai susijaudinęs, o nukentėjusysis galėjo mirti ir dėl jam netinkamai suteiktos medicinos pagalbos. Skundas buvo persiųstas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.
4. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2016 m. gegužės 10 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutarime nustatyta, jog nuteistojo pareiškime nurodomos aplinkybės buvo išnagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, todėl nenustačius naujų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti teismo sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu, konstatuota, jog nėra pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nuteistasis E. K., nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. gegužės 10 d. nutarimu, jį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šalies argumentai
6. Nuteistasis 2020 m. vasario 24 d. pakartotinai su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškimu nuteistasis ginčijo veikos kvalifikaciją, nurodė, kad jam būdingas mišraus elgesio ir emocijų sutrikimas, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis – susijaudinimu.
7. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2020 m. kovo 25 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutarime konstatuota, jog aplinkybės, nurodytos nuteistojo pareiškime, buvo išnagrinėtos teismų instancine tvarka, todėl nėra objektyvaus teisinio pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nuteistasis E. K., nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 25 d. nutarimu, jį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi nėra įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kuriais būtų pripažinta, kad nagrinėdami bylą teisėjai ar atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai, nusikalstamai piktnaudžiavo arba nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų, ekspertizės akto melagingumas ar kitų įrodymų netikrumas, o skunde nurodomos aplinkybės buvo žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams.
9. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi, nuteistasis E. K. ją apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog nuteistojo skunde dėstomos aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjusiems tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismams, todėl jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis. Teismas nurodė, jog skunde aptartos aplinkybės, nei vienos, nei kartu su nustatytomis aplinkybėmis neleidžia daryti išvados, jog E. K. yra nekaltas arba jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei tą, už kurią jis nuteistas.
Šalies argumentai
10. Nuteistasis E. K. pakartotinai 2021 m. balandžio 26 d. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą.
11. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė N. Grunskienė 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutarimas motyvuotas tuo, kad bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir tos, kurias ginčija nuteistasis E. K., buvo išsamiai išnagrinėtos. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti E. K. pareikšto kaltinimo pagrįstumu, o nuteistojo E. K. pareiškime nurodytos aplinkybės teismams buvo žinomos ir išsamiai ištirtos. Nutarime taip pat konstatuota, jog nagrinėjamu atveju įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, patvirtinančių įstatyme nurodytų aplinkybių buvimą, nėra, todėl taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1 ? 3 punktus ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Nutarime pabrėžiama, jog pareiškime nurodytos aplinkybės yra susijusios su padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimu ir teismo išvadų ginčijimu, todėl negali būti traktuojamos kaip BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos teismams, nagrinėjusiems pareiškėjo baudžiamąją bylą, ir kurios leistų abejoti teismų sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.
12. Nuteistasis E. K., nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu, jį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2021 m. liepos 1 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo nuteistojo skunde dėstomų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas. Visos jos buvo žinomos bylą nagrinėjusiems tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams, o vien tik nuteistojo nesutikimas su teismų sprendimuose padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo, jo kaltės nustatymo, iškeliant naujas versijas, negali būti pagrindas atnaujinti baudžiamąjį procesą.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
14. Nuteistasis E. K. skunde prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi jis yra padaręs lengvesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią yra nuteistas.
14.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad, remiantis jo ankstesniuose skunduose nurodytomis aplinkybėmis, paaiškėjo, kad teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, nusikalstamai piktnaudžiavo, aplaidžiai žiūrėjo į jo teikiamus svarius argumentus bei neteisingai ir nepagrįstai jam inkriminavo sunkų nusikaltimą.
14.2. Liudytojas J. A. telefoninio pokalbio metu pasakojo, kad už tai, jog būtų nuslėpta aplinkybė dėl jo (J. A.) suduotų smūgių V. R., nuo kurių nukentėjusysis mirė ir jis (J. A.) nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už V. R. nužudymą bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo pareigūnui sumokėjo 1 500 litų. J. A. (duomenys neskelbtini) name buvo sutikęs V. R. parvežusius pareigūnus, su kuriais prasilenkė, šiems išeinant, o J. A. įeinant į minėtą namą. Nuteistojo teigimu, minėtus pareigūnus, kurie būtų patvirtinę, kad ne jis nužudė V. R., buvo atsisakyta kviesti ir apklausti teismo posėdyje. Taip pat būtų patvirtintas O. R. parodymų dėl jos priežiūroje palikto V. R. melagingumas. Nuteistasis pažymi, kad V. R. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 3,74 promilės girtumas, tačiau alkotesterio duomenys ir alkoholio kiekis kraujyje nesutampa, kraujyje alkoholio būna mažiau. Tokiu būdu nuteistasis mano, jog teismas buvo suklaidintas.
14.3. Nuteistasis nurodo, kad visi pagrindiniai jo kaltės įrodymai šioje byloje yra liudytojų parodymai, tačiau liudytojai matė tik įvykio pabaigą. Pvz., liudytojas pasakojo teisme matęs, kaip nuo spyrio V. R. kūnas atšoko nuo asfalto, tačiau tai, anot E. K., yra fiziškai neįmanoma, nes V. R. du kartus sunkesnis už jį. Nuteistojo teigimu, tokie svarūs argumentai nebuvo tinkamai patikrinti.
15. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.
16. Išnagrinėjus nuteistojo E. K. skundo argumentus ir įvertinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo pareiškimą, ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo E. K. skundas, yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus visas nuteistojo pareiškime ir skunde nurodytas aplinkybes bei motyvavus, kodėl jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
17. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik nustatytoms esminėms klaidoms ištaisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-58-307/2018, 1S- 124- 449/2019, 1S-236-387/2019 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Bratyakin prieš Rusiją, peticijos Nr. 72776/01, ir kt.).
18. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Iš nuteistojo E. K. skundo argumentų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia, jog baudžiamoji byla būtų atnaujinta BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytais pagrindais: dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimo melagingais O. R. parodymais, ikiteisminio tyrimo tyrėjo bei teisėjų nusikalstamo piktnaudžiavimo, o taip pat bylą nagrinėjusiems teismams nežinoma aplinkybe dėl liudytojo J. A. parodymų (kad liudytojas J. A. telefoninio pokalbio metu pasakojęs, kad už tai, jog būtų nuslėpta aplinkybė dėl jo (J. A.) suduotų smūgių V. R., nuo kurių nukentėjusysis mirė ir jis (J. A.) nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už V. R. nužudymą bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo pareigūnui sumokėjo 1 500 litų).
19. BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinta tik tuo atveju, jeigu liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tokių faktinių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nėra.
20. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria buvo patikrintas Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, matyti, kad nuteistojo apeliaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo pateiktu bylos įrodymų vertinimu bei jo nusikalstamų veiksmų teisine kvalifikacija, buvo dėstomi argumentai dėl jo veiksmų vertinimo kaip neatsargaus gyvybės atėmimo ir atitinkamo veikos perkvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teismo patikrintų įrodymų visumą, sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. K. V. R. suduoti stiprūs smūgiai į galvą kumščiais ir kojomis neabejotinai lėmė galvos dešinės pusės (smilkinio) traumą, sukėlusią kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalų dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje ir galvos smegenų pabrinkimą bei suspaudimą, dėl kurios V. R. mirė. Kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nuteistojo pareiškime iškelta versija, jog V. R. mirtinus sužalojimus galėjo patirti kitomis aplinkybėmis, buvo paneigta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, jog po E. K. suduotų smūgių V. R. buvo liudytojų A. L. ir M. N. akivaizdoje, toliau policijos pareigūnų ir medicinos darbuotojų žinioje, po ko buvo pristatytas į gydymo įstaigą, iš jos pateko į policijos įstaigą, kur buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Tuomet V. R. policijos pareigūnai pristatė į gyvenamąją vietą, kur jį pasitiko motina liudytoja O. R., kuri, pabuvusi su juo ir naktį palikusi V. R. namuose lovoje, kitą dieną jį ten pat rado merdintį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, jog byloje yra paneigta nuteistojo versija, kad po E. K. suduotų smūgių V. R. patyrė dar naujų sužalojimų, galėjusių sukelti jo mirtį. Iš nuteistojo E. K. skundo galima spręsti, kad nuteistasis prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, remdamasis ir tuo, jog baudžiamąją bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. neapklausė V. R. parvežusių policijos pareigūnų, taip pat tvirtinama, jog liudytoja O. R. davė melagingus parodymus dėl jos priežiūroje palikto V. R.. Be to, nuteistasis pažymi, kad fiziškai nėra įmanoma, kad nuo spyrio V. R. kūnas atšoko nuo asfalto, nes V. R. du kartus sunkesnis už jį (E. K.). Pažymėtina, kad, nagrinėjant nuteistojo E. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tai, kad teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir (arba) kitaip, nei jis jas aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad O. R. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar siekė apkalbėti nuteistąjį, nurodydama jai žinomus duomenis dėl sūnaus V. R. sužalojimo ir mirties aplinkybių. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas išvadas dėl E. K. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė ir kitų bylos faktinių duomenų, sutampančių tarpusavyje dėl esminių aplinkybių, analize – O. R. parodymai nebuvo pagrindinis ir vienintelis įrodymų šaltinis, kuriais remiantis nuteistojo skunde kritikuojami liudytojos parodymai.
21. Aptariamu atveju aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti ir išvadą, kad atlikdamas ikiteisminį tyrimą pareigūnas ir bylą nagrinėję teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo nuosprendis (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra tyčinė veika, kuri turi būti įrodyta baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu duomenų, kad ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas ir bylą nagrinėję teisėjai, būtų pažeidę baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, byloje nėra. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, E. K. kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ir teisėjų veiksmų teisėtumo tik todėl, kad jam baudžiamojoje byloje buvo priimtas nepalankus teismo baigiamasis aktas, kurio teisėtumas bei pagrįstumas, kaip minėta pirmiau, patikrintas instancine tvarka. Vien tik procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų, nors ir nepalankių suinteresuotam asmeniui, procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti pripažįstamas kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų formuoti kokias nors teisines prielaidas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, siekdamas padėti išvengti J. A. baudžiamosios atsakomybės, iš pastarojo paėmė 1 500 litų. Juo labiau, kad byloje esančiais įrodymais patikimai nustatyta, kad būtent E. K. V. R. suduoti stiprūs smūgiai į galvą kumščiais ir kojomis lėmė galvos dešinės pusės (smilkinio) traumą, sukėlusią kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje ir galvos smegenų pabrinkimą bei suspaudimą, dėl kurios V. R. ir mirė. Taigi nuteistojo E. K. skunde keliama versija, kad V. R. mirė nuo J. A. suduotų smūgių, paneigta iš skirtingų šaltinių gautais objektyviais įrodymais nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir atmesta kaip nepagrįsta.
22. Nesutiktina su skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo suklaidintas, kadangi imant kraujo tyrimą alkoholio koncentracija būna mažesnė nei tikrinant alkotesteriu. Prie naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtinos ir kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Iš paminėtos teisės normos turinio akivaizdu, kad kitokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti aplinkybės, kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo ir pan. Tačiau, šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad vertinant, ar tam tikros aplinkybės pripažintinos naujai paaiškėjusiomis, įskaitant ir kitų įrodymų nepatikimumą, svarbiausiu ir lemiamu aspektu yra tai, ar jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti vertinamos naujai paaiškėjusiomis. Įstatymo leidėjo vartojama konstrukcija „negalėjo būti žinomos“ vertintina ne apibendrintai, o atsižvelgiant į bylos medžiagą. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nustatant nukentėjusiojo mirties laiką, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo konstatuota tai, jog nukentėjusiojo alkoholio kiekis po nukentėjusiojo sumušimo kraujyje mažėjo, t. y. policijos pareigūnų nukentėjusiajam V. R. 3,74 promilių girtumas buvo nustatytas 2013 m. liepos 17 d. 00 val. 08 min., o V. R. lavono kraujyje buvo rasta 1,35 promilių etilo alkoholio, dėl ko, įvertinus alkoholio kiekio sumažėjimą V. R. kraujyje, buvo tikslinamos kaltinimo aplinkybės, nurodant, kad V. R. mirė liepos 17 d. apie 11-12 val. Pažymėtina, jog alkotesteriu yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Paprastai matuojant alkoholio kiekį alkotesteriu ir atliekant kraujo tyrimą, rasta alkoholio koncentracija kraujyje skiriasi (yra mažesnė) dėl to, kad kraujo tyrimas atliekamas vėliau, t. y. po to, kai buvo nustatyta alkoholio koncentraciją kraujyje alkotesterio pagalba. Taigi, nuteistojo skundo argumentai, kuriuose akcentuojami alkoholio kiekio kraujyje matuojant alkotesteriu ir atliekant kraujo tyrimą skirtumai, yra niekuo nepagrįsti. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiajam alkotesteriu nustatytos alkoholio koncentracijos kraujyje (3,74 promilės) duomenimis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo iškelta versija, kad liudytojas J. A. nusikalstamos veikos padarymo dieną apie 00.00 val. buvo nukentėjusiojo namuose, kur jie galimai vartojo alkoholį, prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms, yra pagrįsta.
23. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad nuteistojo skunde dėstomų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas. Visos jos buvo žinomos bylą nagrinėjusiems tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismams, todėl jos ir negali būti pripažintinos naujai paaiškėjusioms, nes kitokios aplinkybės (nei nurodytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose) gali būti pripažintinos naujai paaiškėjusiomis tik tuo atveju, jeigu jos teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuteistojo skunde aptartos aplinkybės taip pat neleidžia daryti išvados, kad yra tos, kurios vienos ar kartu su nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog E. K. yra nekaltas arba jis padarė nusikalstamą veiką bendrininkų grupe kartu su J. A.. Pažymėtina, jog baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė dar kartą be pagrindo iš naujo nagrinėti baudžiamąją bylą, suteikianti galimybę vis iš naujo ir iš naujo įrodinėti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus nuteistajam. Kaip minėta anksčiau, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esant esminės klaidos atvejams ištaisyti, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo E. K. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę numatė, tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo E. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo E. K. prašymą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo E. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.