Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekreto­riau­jant Vilmai Marčiukaitytei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant pro­kurorui Dariui Jakučiui, nuken­tė­jusiajai ir civilinei ieškovei O. R., kalti­na­majam E. K., jo gynėjai ad­vo­ka­tei Angelei Fominienei, viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą miško pjovėju, teistas Druskininkų miesto apylinkės teis­mo 2011-09-16 pagal Lietuvos Res­pu­bli­kos bau­džia­mojo ko­dek­so (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės ap­ri­bojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios ins­ti­tucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bausmę atlikęs, teis­tumas neiš­nykęs, kal­tinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2013 m. liepos 16 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, ant asfaltuoto dviračių tako, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia spyrė V. R. ne mažiau kaip tris kartus į kairį šoną, smogė ne mažiau kaip du kartus kumščiais į galvą. Nuo šių smūgių V. R. pargriuvus ant žemės, gulinčiam smogė kumščiu į veidą, vieną kartą spyrė į dešinį šoną, ne mažiau tris kartus spyrė į galvą. Šiais veiksmais padarė V. R. po­odinę kraujosruvą dešiniame žaste, kairės pusės V-VI šonkaulių tiesioginius lūžimus vidurinės pa­žasties li­ni­jos projekcijoje, muštines žaizdeles kaktos dešinėje, dešinio momens srityje, odos nubroz­di­ni­mus kak­tos dešinėje pusėje, juosmens dešinėje pusėje, kraujosruvą viršutinės lūpos vidurinėje dalyje, krau­jo­sru­vą dešiniame smilkininiame raumenyje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose de­ši­nio smil­ki­nio srityje, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dan­ga­lu dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje, galvos smegenų pa­brinkimą ir suspaudimą dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko V. R. nuo sunkios galvos traumos 2013 m. liepos 17 d. apie 11-12 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), mirė. Tokiu būdu E. K. nužudė V. R., tai yra padarė nusi­kals­ta­mą vei­ką, nu­ma­tytą BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismo medicinos specialistas L. U. patvirtino savo išvadą. Nurodė, kad mirtį su­kė­lęs sužalojimas žuvusiojo galvoje nėra būdingas griuvimui, nes hematoma atsirado toje vietoje, kur buvo sužalojimas – dešinėje galvos pusėje, kai griuvimo atveju būna pakaušio ar kaktos srityje.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 136-137) matyti, kad E. K. nustatytas dešinės plaštakos V delnakaulio kūno distalinės dalies lūžimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, tiek smūgiavimo būdu, tiek dešine plaštaka atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 3-17) matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ant sofos lovos rastas V. R. lavonas su sužalojimais dešinėje galvos pusėje. Iš įvykio vietos paimti sportinės kelnės ir bliuzonas su į kraują panašiomis dėmėmis.

Iš 2013-07-19 daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 25) matyti, kad iš Valstybinės teismo me­dicinos tarnybos Alytaus ekspertinio poskyrio paimti V. R. drabužiai: baltos spalvos marš­ki­nė­liai trumpomis rankovėmis, tamsiai mėlynos spalvos apatinės trumpikės.

Iš 2013-07-19 daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 142) matyti, kad iš E. K. paimti daik­tai: marškinėliai trumpomis rankovėmis, šviesiai mėlynos spalvos džinsiniai šortai, žalios spalvos šle­petės („kroksai“), mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ ir „Samsung“. Iš šių daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 143-154) matyti, kad ant drabužių ir avalynės nėra dėmių, panašių į kraują.

Iš alkotesterio pažymos (t. 1, b. l. 30) matyti, kad 2013.07.17 00:08 V. R. nustatytas 3,74 promilių girtumas.

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t. 1, b. l. 40) matyti, kad 2013-07-16 22:55-23:05 (duomenys neskelbtini) (kelyje) skubi medicininė pagalba suteikta V. R., kuris skundėsi, kad jį sumušė. Iš viešosios įstaigos Druskininkų ligoninės medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 45-50) matyti, kad 2013-07-16 23 val. 05 min. į priėmimo skyrių su galvos (smilkinio dešinėje) muš­tomis žaizdomis (trys žaizdelės) pristatytas V. R.. Viena žaizda susiūta. Kaulų lūžių nenustatyta.

Nors kaltinamasis E. K. tvirtina, kad tik vieną kartą smogė kumščiu V. R. į dešinę vei­do pusę (du kartus į kairę), o pargriuvusiam spyrė vieną kartą į šoną, į galvą nespardė, šiuos jo tei­ginius paneigia liudytojo M. N. parodymai apie stiprius spyrius gulinčiam V. R. į galvą, kuriuos patvirtina liudytojo A. L. parodymai, iš dalies ir liudytojų J. A. bei A. T. parodymai apie E. K. smūgius rankomis jam į veidą, krūtinę, taip pat apie gulinčio V. R. spardymą. Be to ikiteisminio tyrimo metu E. K. pripažino, kad iš visų jėgų smūgiavo V. R. 4-3 kartus į veidą, koja smūgiavo 3-4 kartus (t. 1, b. l. 94, jo paaiškinimai teis­me sprendžiant kardo­mo­sios priemonės klausimą). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo E. K. tvirtino, kad iš visų jėgų smo­gė V. R. kumščiais į veidą, nuo ko šis parkrito, o jam pačiam tuomet skilo dešinės rankos del­ni­kaulis. Po to smogė dar gulinčiam (t. 1, b. l. 118). E. K. suduotų smūgių V. R. stiprumą pa­tvir­tina ir kaltinamajam konstatuotas dešinio delnikaulio lūžimas. Sužalojimo, sukėlusio mirtį – galvos dešinės pusės (smilkinio) traumos, sukėlusios kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos sme­genų dan­galų dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje ir gal­vos smegenų pabrinkimo ir suspaudimo, susidarymo priežastis patvirtino ir teismo medicinos spe­cia­lis­to iš­va­da. Šioje išvadoje V. R. konstatuotų sužalojimų kiekis (padaryti ne mažiau aštuonių poveikių pa­sė­koje) ir lokalizacija (dauguma galvoje, dešinėje jos pusėje, taip pat ir kraujosruvos juosmenyje, žaste, šonkaulių lūžimai) atitinka liudytojų parodymus apie daugumą E. K. V. R. suduotų smūgių ir spyrių į galvą, o taip pat ir spyrius į kitas kūno vietas, ir rodo poveikių intensyvumą. Teismo medicinos spe­cialistas paneigė traumos atsiradimo krentant galimybę.

Kaltinamasis nurodo, kad mirtiną sužalojimą V. R. galėjo patirti ir krisdamas atsitrenkęs gal­va į asfaltą. Iš tiesų, E. K. ir V. R. konfliktas vyko ant asfaltuoto dviračių tako ir nuo kal­ti­namojo smūgių nukentėjusysis parkrito ant asfalto dangos. Tačiau byloje nėra duomenų, nuro­dan­čių, kad mirtį sukėlusi trauma galėjo atsirasti būtent tokiu būdu. Teismo medicinos specialistas iš esmės atmetė tokį mirtį sukėlusio sužalojimo atsiradimo būdą. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atė­mi­mą dėl neatsargumo pagal BK 132 str. kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam ne­rū­pestingumui. Kaltinamojo E. K. veiką vertinti kaip neatsargią nėra pagrindo. Jis atliko ne pa­vie­nį smūgį, o intensyvius kryptingus veiksmus – stiprius smūgius kumščiais ir spyrius nukentėjusiajam į galvą, aki­vaiz­džiai siekė padaryti jam stiprius sužalojimus ir turėjo suvokti jų pavojingumą, numatyti, kad gali atsirasti sunkūs padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems atsirasti. Šiomis ap­lin­ky­bė­mis E. K. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 132 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

E. K. versiją, kad mirtiną traumą V. R. galėjo patirti jau po jo suduotų smūgių, pa­nei­gia bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Po E. K. suduotų smūgių V. R. buvo liu­dytojų A. L. ir M. N. akivaizdoje, toliau policijos pareigūnų ir medicinos darbuotojų ži­nioje, buvo pristatytas į gydymo įstaigą, iš jos pateko į policijos įstaigą, kur buvo surašytas tarnybinis pranešimas apie jam išaiškintas teises (t. 1, b. l. 29). Tuomet V. R. policijos pareigūnai pristatė į gy­venamąją vietą, kur jį pasitiko motina O. R., kuri pabuvusi su juo ir naktį palikusi V. R. namuose lovoje, kitą dieną jį ten pat rado merdintį. Šiomis aplinkybėmis teismas atmeta galimybę, kad po E. K. suduotų smūgių V. R. patyrė dar naujų sužalojimų, galėjusių sukelti jo mirtį.

Kaltinamasis nurodė, kad muštis su V. R. pradėjo dėl to, kad šis pirmas užsimojo ir no­rė­jo jam suduoti, tai yra realizavo savo teisę gintis. Išskyrus šį kaltinamojo teiginį byloje daugiau nėra jokių duomenų apie agresyvų žu­vu­siojo elgesį ir veiksmus, galėjusius kelti grėsmę kaltinamajam. Pats kaltinamasis ir liudytojai J. A. ir A. T. patvirtino, kad V. R. buvo stipriai ap­gir­tęs. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų po įvykio nustatytas 3,74 promilių V. R. girtumas. Taria­ma kaltinamojo gynyba pasireiškė intensyviais veiksmais – spyriais kojomis ir smūgiais kumščiais, po ko V. R. pargriuvo. Kaltinamasis ir toliau aktyviai mušė kumščiais ir spardė gulintįjį. Teismas spren­džia, kad šiomis aplin­kybėmis V. R. nekėlė kaltinamajam realios grėsmės, reikalingos akty­vių gynybos veiksmų. E. K. veiksmai buvo akivaizdžiai puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio.

Įvertinęs visus ištirtus įrodymus teismas sprendžia, kad E. K. kaltė padarius jam inkrimi­nuotą veiką yra įrodyta.

Kaltinamajame akte nurodyta, V. R. nuo sunkios galvos traumos mirė 2013 m. liepos 17 d. apie 4 val. Nukentėjusioji O. R. parodė, kad liepos 17 d. rado sūnų mirštantį apie 11-12 val. V. R. lavono kraujyje rasta 1,35 promilių etilo alkoholio. Pagal alkotesterio parodymus 3,74 pro­mi­lių girtumas V. R. buvo nustatytas 2013 m. liepos 17 d. 0 val. 8 min. Teismo medicinos spe­cia­listas L. U. nurodė, kad žmogui esant gyvam alkoholis jo organizme skyla apie 0,2 promilės per valandą greičiu. Įvertinus alkoholio kiekio sumažėjimą V. R. kraujuje ir O. R. pa­rodymus, ši kaltinimo aplinkybė patikslinta nurodant, kad V. R. mirė liepos 17 d. apie 11-12 val.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smū­gį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai su­vok­damas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos su­ža­lo­ji­mai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010, 2K-22/2013, 2K-298/2013).

E. K. nurodė, kad anksčiau tą pačią dieną tarp jo ir V. R. buvo kilęs konfliktas, kurio metu kaltinamasis smogė jam į veidą. Liudytojai J. A., A. T., D. K. tvirtino, kad įvykio dieną D. K. namuose tarp E. K. ir V. R. nebuvo jokio kon­flikto, abu buvo vienoje kompanijoje, gėrė alkoholinius gėrimus. Kitų E. K. veiksmų prie­žasčių ir motyvų teismas neįžvelgia, todėl sprendžia, kad kaltinamasis veikė vedamas asmeninių nesu­tarimų su V. R..

Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad E. K. dėl asmeninių nesutarimų ki­lu­sio kon­flikto metu tyčia kelis kartus stipriai smogdamas V. R. kumščiais į pavojingą gyvybei vie­tą – galvą, ir pargriuvusiam tyčia stipriai spardydamas batais apautomis kojomis irgi į galvą, bū­da­mas pakankamo išsilavinimo ir patenkinamos psichikos būklės (t. 1, b. l. 179), akivaizdžiai suvokė, jog tokiais intensyviais ir beatodairiškais veiksmais kelia pa­vo­jų nukentėjusiojo gyvybei. Nors byloje ir nėra duomenų, kad E. K. turėjo išankstinį tikslą nužudyti V. R., kaltinamojo veiksmų pobūdis pa­šalina galimybę daryti išvadą, kad jis nesuprato savo veikos pavojingumo žmogaus gyvybei, ir rodo, kad jis, būdamas jaunesnis ir fiziškai pajėgesnis, veikdamas prieš stipriai apgirtusį nukentėjusįjį, su­vo­kė kad tokiais veiksmais gali sukelti nuken­tė­ju­siojo mirtį, ir nors neturėjo išankstinės tyčios atimti gy­vy­bę, buvo indeferentiškas galimoms pasekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 str. 3 d.). Kadangi dėl E. K. veiksmų nukentėjusysis mirė, teismas daro išvadą, kad kal­ti­na­ma­sis V. R. gyvybę atėmė tyčia. Šiomis aplin­ky­bė­mis kaltinamojo nusikalstama veika kva­li­fi­kuo­jama kaip nužudymas, pagal BK 129 str. 1 d.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 str. 2 d. – atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. K. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės negrąžinamos, nu­žudė darbingo amžiaus vyrą. Kaltinamasis anks­čiau buvo vieną kartą teis­tas už tyčinį nusi­kal­ti­mą ir nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (t. 1, b. l. 156), todėl jis yra reci­dy­vis­tas (BK 27 str.). E. K. ne kartą buvo baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 161-166). Iš to teis­mas sprendžia, kad jis yra linkęs nu­sikalsti. Baus­mės tiks­lams pa­siekti – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­jį nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), jam skir­ti­na vienintelė sankcijoje numatyta baus­mės rūšis – terminuotas lais­vės atėmimas (BK 50 str., 56 str. 1 d.).

Nustatydamas bausmės dydį teismas at­si­žvelgia į tai, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog kon­fliktas ir nusikalstami veiksmai padaryti atsitiktinai, jokių paruošiamųjų darbų nusikaltimui daryti E. K. neatliko, jokių įrankių nenaudojo. Kaltinamasis iš esmės pripažino faktines veikos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas teismo ver­ti­na­mas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pri­pažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo atveju svarbu ne formalus pri­si­pa­ži­nimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių ap­lin­kybių, taip pri­sideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik pri­si­pa­ži­ni­mas, bet ir nuoširdus kal­ti­ninko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kri­tiš­kai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-36/2014, 2K-60/2014, 2K-78/2014). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad įstatymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nerei­ka­lau­jama, kad asmuo pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, va­do­vaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių su­vo­kimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, gra­si­nant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).

Kaip minėta, kaltinamasis E. K. iš esmės pripažino visas faktines nusikalstamo padarymo aplinkybes. Jis pats pranešė apie savo nusikalstamą veiką. Nors veikos aplinkybes aiškina ne visai taip, kaip patvirtinta bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, tačiau savo kaltės neneigia, padėjo išaiškinti bylos aplinkybės, nuoširdžiai gailisi. Savo parodymais prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo. Teismas sprendžia, kad ši ap­lin­kybė yra len­gvi­nan­ti kal­ti­na­mo­jo at­sa­ko­mybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

E. K. at­sa­ko­mybę sun­ki­nanti aplinkybė, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kal­ti­na­masis dirbo pagal verslo liudijimą (t. 1, b. l. 170), registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 167). Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat ir tai, kad nusi­kals­ta­ma veika padaryta mažiau pa­vo­jinga tyčios forma – netiesiogine tyčia, teismas spren­džia, kad E. K. skiriamos laisvės atė­mi­mo baus­mės trukmė nu­sta­tytina artima sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytam baus­mės vidurkiui, tačiau mažesnė už vidurkį (BK 61 str.).

E. K. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas Bau­džia­mojo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka 2013 m. liepos 19 d. (t. 1, b. l. 91), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 96-97), kurio terminas eilę kartų buvo pratęstas (t. 1, b. l. 101, 104-105, 187-188, t. 2, b. l. 39-40). Šis lai­ko­tar­pis, remiantis BK 66 str., įskaitomas į paskirtą bausmę. Kadangi kalti­na­ma­jam skiriama bausmė – ilgalaikis laisvės atė­mi­mas, kardomoji priemonė – suėmimas paliekama iki nuos­prendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 36), kuriuo pra­šo pri­teisti iš kaltininko 8515 Lt turtinės žalos – laidotuvių ir paminklo pastatymo išlaidas. Turtinės žalos pa­da­ry­mo fak­tas yra įrodytas aukš­čiau aptartais įro­dy­mais. Nors nukentėjusioji ir nepa­teikė žalos dydį pa­tvir­ti­nančių do­ku­men­tų, ieškinio pareiškime nurodytos V. R. laidojimo išlaidų sumos, išleistos gedulingiems pietums – 1400 Lt, gėlėms – 270 Lt, transportui – 400 Lt, laidojimo pas­laugoms – 1165 Lt, duobės kasimui – 200 Lt, žvakėms – 80 Lt, velionio rūbams – 1000 Lt, paminklo pa­s­tatymui – 4000 Lt, atitinka įprastines tokio pobūdžio išlaidas. Turtinės žalos dydžio kaltinamasis neginčija. Tur­ti­nė ža­la padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiks­mais padarytą žalą atsako kaltas asmuo (Ci­vi­li­nio ko­dek­so 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), todėl turtinės žalos suma nuken­tė­ju­sia­jai O. R. priteistina iš kaltinamojo E. K. (BPK 115 str. 1 d.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tarnyba pateikė pažymą, kad E. K. an­trinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinkta advokatė ir antrinės teisinės pagalbos iš­lai­dos sudaro 640 Lt, kurie priteistini valstybės naudai (t. 2, b. l. 106). Vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas. Todėl nurodytos išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš­lai­das, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinus tai, kad kaltinamasis E. K. yra nedirbantis, nėra išsamių duomenų apie jo turtą, pajamas ir pragyvenimo šaltinį, detaliau tinkamai patikrinti jo turtinės padėties ati­ti­ki­mo įstatymo nuos­ta­toms teismas galimybės neturi, kaltinamasis jau ilgą laiką yra suimtas, E. K. skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl advokato darbui ap­mo­kėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. R. drabužiai, V. R. la­vo­no kraujo pavyz­dys DNR tyrimui, plaukų pavyzdys, nagai su panagių turiniu, saugomi Alytaus aps­krities VPK Druskininkų PK (t. 1, b. l. 5, 25, t. 2, b. l. 1). Drabužiai yra menkos ver­tės. Nukentėjusioji O. R. nepateikė prašymo gražinti žu­vu­siojo drabužius. Pa­vyz­džiai tyrimui nebereikalingi. Todėl šie objektai sunaikintini (BPK 93 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – E. K. marškinėliai, šortai, šlepetės („kroksai“), mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ ir „Samsung“, saugomi Alytaus apskrities VPK Drus­ki­nin­kų PK (t. 1, b. l. 142, t. 2, b. l. 1), priklauso kaltinamajam, byloje jie nebereikalingi, todėl grąžintini tei­sėtam savininkui arba jo teisėtam atstovui (BPK 93 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nu­teisti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. liepos 18 d.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti E. K. su­lai­ky­me ir suėmime iš­bū­tą laiką – nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2014 m. liepos 18 d.

Kardomąją priemonę E. K. – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. R. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. K. O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8515 (aštuonis tūkstančius penkis šim­tus penkiolika) litų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. R. sportines kelnes ir bliu­zo­ną, marškinėlius trumpomis rankovėmis, apatines trumpikes, V. R. lavono kraujo pavyzdį, galvos plaukų pavyzdį, nagus su panagių turini – sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – E. K. marškinėlius trumpomis rankovėmis, džinsinius šortus, šlepetes („kroksus“), mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ ir „Samsung“ – grąžinti E. K. arba jo teisėtam atstovui.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.