Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-327/2014.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Bylos esmė

3. Nuteistojo pareiškimą persiuntus Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (toliau – Generalinis prokuroras), pastarasis, išnagrinėjęs jį, 2016 m. gegužės 10 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsisakė. Generalinis prokuroras Nutarimą pagrindė tuo, kad visos aplinkybės, kurias nuteistasis dėsto ir su kuriomis nesutinka pareiškime, buvo išsamiai išnagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Generalinis prokuroras pastebėjo, kad, priešingai, negu tvirtina pareiškime E. K., priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo nurodytų liudytojų parodymai teismų buvo tinkamai įvertinti. Bylą nagrinėję teismai tyrė ir teisingai įvertino ir aplinkybes, susijusias su medicinos pagalbos teikimu nukentėjusiajam. Baudžiamojoje byloje buvo surinkti bei įvertinti ir su nuteistojo psichine sveikatos būkle ir pakaltinamumu susiję duomenys. Generalinis prokuroras, nenustatęs naujų objektyvių duomenų, kad E. K. V. R. nužudė staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto jį ar jo artimą asmenį itin įžeidžiančio nukentėjusiojo elgesio, o taip pat ir duomenų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumu bei pagrįstumu, padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be to, Generalinis prokuroras atkreipė dėmesį ir į tai, kad fakto, jog V. R. buvo išsakęs prieš E. K. motiną įžeidžiančio pobūdžio žodžius, baudžiamojo proceso metu nepatvirtino pareiškime minimi byloje liudytojais apklausti A. T. ir J. A., o pats nuteistasis, apklausimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teigė neprisimenantis, apie ką jie kalbėjo su nukentėjusiuoju. Todėl Generalinės prokuroras sprendė, kad visos pareiškime išdėstytos aplinkybės teismams iš esmės buvo žinomos ir išsamiai ištirtos.

II. Žemesniojo teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Aukštesnio teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skunde išdėstytus nuteistojo E. K. argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

10. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-58-307/2018, 1S-124-449/2019, 1S-236-387/2019 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje B. prieš Rusiją, peticijos Nr. 72776/01, ir kt.).

11. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Iš nuteistojo E. K. skundo argumentų darytina išvada, kad aptariamu atveju nuteistasis siekia, jog atnaujinus baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytais pagrindais: dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimo melagingais ir netikrais parodymais, ikiteisminio tyrimo tyrėjų bei teisėjų nusikalstamo piktnaudžiavimo, o taip pat, jog bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo žinoma, kad nuteistajam nustatytas mišraus elgesio ir emocijų sutrikimas, galintis pasireikšti labai staigiu ir stipriu susijaudinimu, jo nusikalstami veiksmai iš BK 129 straipsnio 1 dalies būtų perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį

12. BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinta tik tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas. Tokių faktinių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nėra.

13. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria buvo patikrintas Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, matyti, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu bylos įrodymų vertinimu ir jo nusikalstamų veiksmų teisine kvalifikacija ir prašė jo veiksmus perkvalifikuoti į neatsargų gyvybės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teismo patikrintų įrodymų visumą, sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. K. V. R. suduoti stiprūs smūgiai į galvą kumščiais ir kojomis neabejotinai lėmė galvos dešinės pusės (smilkinio) traumą, sukėlusią kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalų dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių projekcijoje ir galvos smegenų pabrinkimą bei suspaudimą, dėl kurios V. R. mirė, pagrįsta ir E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tikrino E. K. keltą versiją, jog V. R. galėjo mirti nuo netinkamai jam suteiktos medicinos pagalbos. Tačiau abiejų instancijų teismai, atsižvelgę į teismo medicinos eksperto paaiškinimus, kad įprastai po galvos traumos būna šviesus periodas ir simptomai neišryškėja, o hematomai didėjant, atsiranda galvos spaudimo reiškiniai, todėl medikai, V. R. teikę pirminę būtinąją medicininę pagalbą, galėjo ir nepastebėti simptomų, ir nenustatę, jog tarp E. K. suduotų smūgių ir V. R. mirties būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos V. R. mirčiai, padarė išvadą, jog tarp E. K. veiksmų – suduotų stiprių smūgių V. R. į galvą, ir pasekmių – V. R. mirties – yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. Tokios aplinkybės leido žemesniajam teismui daryti išvadą, kad bylą nagrinėjant instancine tvarka buvo išanalizuota visa bylos medžiaga ir atsižvelgta į svarbius bylos faktinius duomenis bei nuteistasis E. K. pagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už V. R. nužudymą. Iš esmės visos, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo išreikšta nuomonė dėl teismo jau ištirtų įrodymų vertinimo. Tuo tarpu, įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Baudžiamosiose bylose teisingumą vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis), kuris įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tai, kad teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir / arba kitaip, nei jis jas aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.

14. Aptariamu atveju aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti ir išvadą, kad pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, ir teisėjai, nagrinėdami E. K. baudžiamąją bylą, nusikalstamai piktnaudžiavo, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo nuosprendis (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra tyčinė veika, kuri turi būti įrodyta baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Antai duomenų, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir bylą nagrinėję teisėjai, būtų pažeidę baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, byloje nėra. Aukštesniojo teismo nuomone, E. K. kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teisėjų veiksmų teisėtumo tik todėl, kad jam baudžiamojoje byloje buvo priimtas nepalankus teismo baigiamasis aktas, kurio teisėtumas bei pagrįstumas, kaip minėta pirmiau, patikrintas instancine tvarka. Vien tik procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų, nors ir nepalankių suinteresuotam asmeniui, procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti pripažįstami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų formuoti kokias nors teisines prielaidas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo suinteresuoti E. K. nepagrįstai apkaltinti labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl į apklausos protokolą neįrašė parodymų apie nukentėjusiojo išsakytus įžeidžiančio pobūdžio prieš jo motiną žodžius, kurie būtent ir sukėlė nuteistojo didelį susijaudinimą. Pastebėtina, kad fakto, jog konfliktas tarp nuteistojo E. K. ir nukentėjusiojo V. R. kilo dėl neteisėto nuteistąjį ar jo artimą asmenį itin įžeidžiančio nukentėjusiojo elgesio, nepatvirtina iš įvairių šaltinių teisėtais būdais gauti bylos įrodymai, įskaitant, bet neapsiribojant, ir nuteistojo nurodytų liudytojų A. T. bei J. A. parodymai.

15. Nesutiktina ir su skundo argumentais, kad bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo žinoma, jog E. K. buvo nustatytas mišraus elgesio ir emocijų sutrikimas, galintis pasireikšti labai staigiu ir stipriu susijaudinimu. Prie naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtinos ir kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Iš paminėtos teisės normos turinio akivaizdu, kad kitokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti aplinkybės, kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo ir pan. Tačiau, šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad vertinant, ar tam tikros aplinkybės pripažintinos naujai paaiškėjusiomis, įskaitant ir kitų įrodymų nepatikimumą, svarbiausiu ir lemiamu aspektu yra tai, ar jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti vertinamos naujai paaiškėjusiomis. Įstatymo leidėjo vartojama konstrukcija „negalėjo būti žinomos“ vertintina ne apibendrintai, o atsižvelgiant į bylos medžiagą. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas E. K. psichiatrinis tyrimas. Šio tyrimo išvadose nekonstatuota, kad nuteistasis, suduodamas smūgius V. R., veikė fiziologinio afekto, kurį sukėlė stiprus susijaudinimas, būsenoje. Iš atliktos ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad ekspertams buvo žinomos įvykusio konflikto aplinkybės ir pateikta informacija apie tai, jog nuteistajam būdingas mišraus elgesio ir emocijų sutrikimas, galintis pasireikšti labai staigiu ir stipriu susijaudinimu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam nustatytas mišraus elgesio ir emocijų sutrikimas buvo tinkamai įvertintas, sprendžiant tiek nuteistojo kaltės, tiek padaryto nusikaltimo kvalifikavimo klausimus, pagrįsta bylos faktiniais duomenimis.

16. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad nuteistojo skunde dėstomų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas. Visos jos buvo žinomos bylą nagrinėjusiam tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismams, todėl jos ir negali būti pripažintinos naujai paaiškėjusioms, nes kitokios aplinkybės (nei nurodytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose) gali būti pripažintinos naujai paaiškėjusiomis tik tuo atveju, jeigu jos teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuteistojo skunde aptartos aplinkybės taip pat neleidžia daryti išvados, kad yra tos, kurios vienos ar kartu su nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog E. K. yra nekaltas arba jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei tą, už kurią jis nuteistas. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti ir suteikianti galimybę vis iš naujo ir iš naujo įrodinėti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus nuteistajam. Kaip minėta anksčiau, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių, šiuo atveju, nenustatyta.

17. E. K. prašė jo skundą nagrinėti rengiant teismo posėdį, jo dalyvavimą užtikrinant vaizdo konferencijos būdu. Skundą dėl apskųstosios nutarties surašė pats nuteistasis, jame išsamiai išdėstė argumentus, dėl kurių nesutinka su žemesniojo teismo priimta nutartimi. Nuteistasis aukštesniajam teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kuriuos reikėtų nagrinėti teismo posėdyje. Skundas paduotas nesiremiant bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais. Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pasinaudojo įstatymo (BPK 64 straipsnio 4 dalis ir 447 straipsnio 2 dalis) leidėjo suteikta teise ir nuteistojo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nuteistojo procesinės teisės nepažeistos.

18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas, o apskųstoji teismo nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.