Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

baudžiamojoje byloje sprendė klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam V. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. G. kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupe su M. A. , dėl savanaudiškų paskatų tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų, įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. 2020 m. lapkričio 30 d. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, alkūne išdauždamas kambario lango stiklą ir atkabindamas durų vidinį kablį, kartu su M. A. įsibrovė į P. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bendrais veiksmais, siekdami priversti P. R. atiduoti pinigus, kankindami, itin žiauriai, per ilgą laiko tarpą, sukeliant dideles fizines kančias, sudavė kojomis, rankomis bei pagaliu ne mažiau kaip 12 smūgių P. R. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė P. R. odos nubrozdinimus kaktos abejose pusėse, muštinę žaizdą su aplinkiniu odos nubrozdinimu nosies kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke bei kairės akies vokuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose momens – smilkinio srityje abipus ir pakaušio srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, plačią kraujosruvą veido minkštuosiuose audiniuose, viršutinio žandikaulio lūžimą pagal La Fort II tipą, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, tarpslankstelinio disko tarp kaklinių VI ir VII stuburo slankstelių plyšimą bei nežymią kraujosruvą priestuburiniuose minkštuosiuose audiniuose plyšimo vietoje, krūtinkaulio tiesioginį lūžimą bei masyvią kraujosruvą užkrūtinkauliniuose puriuosiuose audiniuose ir tarpusienio priekinės dalies puriuosiuose audiniuose, dešinės pusės I, II, III, VI, VII, VIII, IX ir kairės pusės II, III, IV tiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės pusės I, II, IV, V, VI, VII ir kairės pusės II, III, V, VI, VII netiesioginius lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, kraujosruvą nugaros kairės pusės raumenyse mentės srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje bei muštines žaizdas abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, ko pasėkoje dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais veido kaulų lūžimais, stuburo kaklinės dalies tarpslankstelinio disko plyšimu, dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, nukraujavimu į kūno audinius ir išorę – trauminiu šoku, nukentėjusysis P. R. mirė įvykio vietoje, – jį nužudė ir pasikėsino pagrobti P. R. pinigus, tačiau plėšimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nerado.

Tokiais savo veiksmais V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu V. G. buvo sulaikytas 2021 m. sausio 21 d. 11:05 val. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. Vėlesnėmis Alytaus apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo pratęstas ir baigsis 2021 m. spalio 21 d., o baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje bus nagrinėjama 2021 m. spalio 28 d, tai yra jau pasibaigus kardomajai priemonei.

Motyvuojamoji dalis

BPK 123 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. BPK 127 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė pratęsti suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams tais pačias pagrindais, o kaltinamasis ir jo gynėja prašė šios kardomosios priemonės taikymo termino nepratęsti, skirti švelnesnes kardomąsias priemones.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys apie faktines kaltinamajam inkriminuojamas aplinkybes yra: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, iš kurių dalis patvirtinta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kito kaltinamojo parodymai, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, specialistų išvados, apžiūros ir kitų procesinių veiksmų protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita bylos medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai leidžia vertinti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme.

Kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama (terminas pratęsiamas) tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos (kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali pasiekti BPK 119 straipsnio tikslų ir kai BK už inkriminuojamų nusikalstamą veiką numato griežtesnę negu 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę) ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Šiuo atveju, teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog V. G. atžvilgiu vis dar egzistuoja suėmimo sąlygos ir anksčiau jau įžvelgti suėmimo pagrindai bei bylos perdavimo nagrinėti teisme faktas.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad V. G. kaltinamas vienu labai sunkiu nusikaltimu (kad veikdamas bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų) bei vienu sunkiu nusikaltimu (kad veikdamas bendrininkų grupe, įsibrovė į patalpą ir panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą), už kuriuos numatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas net iki gyvos galvos (BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje), o BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas iki 7 metų.

Skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. V. G. praeityje teistas net 9 kartus, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus. Jis nevedęs, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, bet joje negyvena, nors ir turi mažamečių vaikų ir dirbo statybose, tačiau tai nepatvirtina, kad jis yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais, galinčiais sulaikyti jį nuo galimybės slėptis, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, taigi šiuo pagrindu kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Kaltinamasis V. G. praeityje teistas 9 kartus, šiuo metu kaltinamas labai sunkiu ir sunkiu nusikaltimais, o tai yra pagrindas manyti, kad jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus ir šiuo pagrindu kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina.

Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip ir visos kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamas tik siekiant BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatomis, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pagal BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatas suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šioje proceso stadijoje tik griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali sudaryti būtinas prielaidas egzistuojančioms trukdymo procesui ir naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikai sumažinti (BPK 122 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Teismo nuomone, įvertinus nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas V. G. pobūdį ir sunkumą – kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams, yra adekvatus jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, tad jo teisės pratęsiant suėmimą nebūs suvaržytos labiau nei tą leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 121 – 123, 125, 127 straipsniais,

nutarė:

kaltinamajam V. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 21 d.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.