Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. kovo 8 d. nutarimo nutraukti pradėtą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-116/2014.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-02-14 nuosprendžiu G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (dėl plėšimo įsibraunant į V. B. gyvenamąsias patalpas) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl plėšimo įsibraunant į R. K. ir J. M. gyvenamąsias patalpas) – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus (dėl dviejų žmonių nužudymo iš savanaudiškų paskatų, itin žiauriai) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl plėšimo įsibraunant į J. ir F. M. namus) – laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrintina su Telšių rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014-12-01 nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014-02-14 nuosprendį nuteistojo G. P. atžvilgiu pakeitė: iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl plėšimo iš R. K. ir J. M. pašalinta aplinkybė, kad G. P. koja sudavė R. K. ne mažiau kaip du kartus į galvos ir krūtinės sritį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-26 nutartimi nuteistojo G. P. kasacinį skundą atmetė.

Generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, D. Raulušaitis 2015-11-06 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2016-01-05 priėmė nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes pavesta Šiaulių apygardos prokuratūrai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-116/2014 pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nutrauktas pagrįstai, nes išsamiai ir kruopščiai ištyrus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nenustatyta objektyvių duomenų, paneigiančių įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes bei teismo padarytas išvadas dėl nuteistojo G. P. kaltės nužudžius J. ir F. M..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 5 d. nutarimu procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių aptariamoje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl to, jog gautas liudytojo D. R. paaiškinimas apie tai, kad tariamai prokuroras M. F. privertė liudytoją duoti melagingus parodymus apie nuteistojo G. P. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, ir apie šį paaiškinimą nei vienos instancijos baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo žinoma.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintini įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatyti faktai, kurie nebuvo žinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Prie naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtinos aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Iš paminėtos teisės normos turinio akivaizdu, kad kitokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti aplinkybės, kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo.

Baudžiamosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvo apklausti liudytojai D. R., E. P., prokuroras M. F., tyrėja A. P. ir inspektorius A. M.. 2016-01-21 apklaustas liudytoju D. R. parodė, kad galimai 2011 metais, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, susipažino su nuteistuoju G. P. ir su juo bendravo. Nuteistasis G. P. D. R. pasakojo, kad su R. J. apiplėšė ir nužudė du senukus, taip pat, jog nori, kad R. J. prisiimtų visą kaltę dėl minėtų asmenų nužudymo. Vėliau G. P. papasakojo daugiau informacijos apie nužudymą, o D. R. 2012 metais, apklausiamas tyrėjos, jas paaiškino kaip liudytojas. Apklausiamas davė teisingus parodymus, tyrėja apklausos metu spausdino kompiuteriu jo parodymus. Apklausos metu prokuroro M. F. nebuvo. D. R. su prokuroru M. F. nebendravo, šis prokuroras nėra jam perdavęs jokių daiktų. D. R. apklausiamas Šiaulių apygardos teisme 2013 metais patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Vežant D. R. į teismą, jį per klaidą buvo uždarę vienoje patalpoje su nuteistaisiais G. P. ir R. J. ir tuo metu G. P. jam pagrasino, kad jei nepakeis parodymų, bus blogai. Siekdamas išvengti smurto, D. R. pasakė, kad parodymus pakeis. Asmenys, buvę laisvės atėmimo vietoje, pradėjo D. R. daryti spaudimą, kad jis nuramintų E. P., kad jai skambintų, rašytų laiškus, sakytų, jog davė melagingus parodymus. D. R. liepė sakyti, kad prokuroras M. F. jam liepė meluoti. Liudytojas D. R. taip pat parodė, kad 2015-08-19 jis rašė paaiškinimą, kuris neatitinka tikrovės, nes taip liepė daryti asmenys, pravarde Aina ir Storulis, kurių jis bijojo. 2016-01-29 apklausiamas liudytoju prokuroras M. F. parodė, kad jokių daiktų D. R. nenešė, duoti melagingus parodymus neprašė, D. R. pats davė parodymus, jog nužudyme dalyvavo R. J. ir G. P., abu naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. D. R. tuos parodymus patvirtino apklausiamas kaip liudytojas; jį apklausė tyrėja A. P.. Tokius pačius parodymus davė ir R. J., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. 2016-01-15 apklausiama liudytoja A. P. parodė, kad 2012 metais dirbo Šiaulių AVPK KP NTB SNTS vyriausiąja tyrėja ir kaip tyrėja atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje, kurioje, be kitų įtariamųjų, buvo R. J. ir G. P.. A. P. patvirtino, kad šioje byloje apklausė kaip liudytoją D. R.. Kartu su prokuroru M. F. areštinėje ji nesilankė, apklausiant D. R. prokuroras M. F. nedalyvavo. Apklausos turinys iš anksto nebuvo surašytas, buvo fiksuota tai, ką D. R. sakė apklausos metu, po to jis parašė, kad perskaitė apklausos protokolą, kad jis surašytas teisingai, ir pasirašė. Prokuroras M. F. apklausos metu į jos kabinetą nebuvo užėjęs ir jai matant su D. R. nebendravo, jokių daiktų jam nežadėjo, neperdavė, nežadėjo ir jokių lengvatų.

Išanalizavęs pirmiau aptartus liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad liudytojas D. R. paneigė savo 2015-08-19 paaiškinime, dėl kurio iš esmės buvo pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-116/2014, nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis G. P. nusikalstamos veikos prieš J. ir F. M. vykdymo metu nenaudojo smurto, o priešingus parodymus už tam tikrų daiktų davimą jam liepė duoti prokuroras M. F.. Įvertinus proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu gautus liudytojo D. R. parodymus apie 2015-08-19 paaiškinimo surašymo aplinkybes kartu su kitų proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu apklaustų liudytojų parodymais, daroma patikima išvada, kad liudytojo D. R. 2015-08-19 paaiškinimas visiškai neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmiau aptartos aplinkybės nesudaro teisinių prielaidų išvadai, jog jos vienos ar kartu su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad G. P. nepadarė priešingos teisei veikos, už kurios įvykdymą jis nuteistas.

Duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų pakankamumo, jų vertinimo ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, ir kurio teisėtumas bei pagrįstumas, kaip minėta, patikrintas instancine tvarka, neabejotinai nustatyta, kad būtent nuteistasis G. P. kartu su R. J. nužudė sutuoktinius J. ir F. M.. Nuteistojo G. P. kaltė pagrįsta ne tik, kaip jis nurodo, liudytojo D. R. parodymais, tačiau ir specialistų išvadomis, nukentėjusiųjų J. ir F. M., nuteistojo R. J., liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais bylos įrodymais. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-116/2014 pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nutrauktas pagrįstai, nes išsamiai ir kruopščiai ištyrus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nenustatyta objektyvių duomenų, paneigiančių įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir teismo padarytas išvadas dėl nuteistojo G. P. kaltės nužudžius J. ir F. M..

Nuteistasis G. P. skundu prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t.y. jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Pažymėtina, kad toks nuteistojo G. P. prašymas naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo procesą pradėti BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu jau buvo išspręstas. Bylos duomenys patvirtina (t. 10, b. l. 75-78), kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi konstatavo, jog procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje turi būti pradėtas tik BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis (BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistojo skundo turinys leidžia teigti, kad G. P. kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo tik todėl, kad jam baudžiamojoje byloje buvo priimtas nepalankus teismo baigiamasis aktas. Pripažinus, kad 2015-08-19 D. R. paaiškinimas neatitinka tikrovės, nuteistojo G. P. skundo argumentai dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pabrėžia, kad atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų, nors ir nepalankių suinteresuotam asmeniui, procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti pripažįstami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra tyčinė veika, kuri turi būti įrodyta baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog nagrinėjamu atveju panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. kovo 8 d. nutarimą, kuriuo nutrauktas pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-116/2014, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis G. P. nei žemesnės instancijos teismui, nei aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad liudytojo D. R. 2015-08-19 paaiškinime nurodytos aplinkybės atitinka byloje surinktus ir ištirtus įrodymus.

Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau nuteistajam G. P., savaime nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą iš esmės teisėtą nutartį. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė, suteikianti galimybę vis iš naujo ir iš naujo aiškintis įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo G. P. skundas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.