- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- 2-19-1174/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01475-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- E. B.
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas, Virginija Vainorienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Liaučienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei E. B., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės E. B. pateiktą priešieškinį byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. nutraukti santuoką, sudalytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovo M. B. ir atsakovės E. B. dėl sutuoktinės E. B. (Š.) kaltės;
1.2. palikti po santuokos nutraukimo E. B. pavardę Š.;
1.3. priteisti iš E. B. (Š.) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.4. priteisti iš E. B. (Š.) išlaikymą nepilnametei dukrai M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros M. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.5. paskirti M. B. vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;
1.6. nustatyti nepilnamečio sūnaus D. B. ir nepilnametės dukros M. B. gyvenamąja vietą su vaikų tėvu M. B.;
1.7. priteisti iš atsakovės E. B. (Š.) ieškovui M. B. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
1.8. priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas;
Ieškovas teismo posėdžio metu reikalavimo dėl nepilnamečio sūnaus D. B. ir nepilnametės dukros M. B. gyvenamosios vietos su vaikų tėvu M. B. nustatymo atsisakė, sutikdamas, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove.
Šalies argumentai
2. Atsakovė E. B. pateiktu priešieškiniu prašo:
2.1.santuoką tarp M. B. ir E. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, grąžinant atsakovei E. B. mergautinę pavardę Š.;
2.2.nepilnamečių vaikų M. B. ir D. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina E. B., jos gyvenamojoje vietoje;
2.3. priteisti iš ieškovo M. B. nepilnamečių vaikų M. B. ir D. B. išlaikymui po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant į E. B. asmeninę banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, priteistą suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaikų motiną E. B. vaikams išlaikyti skirtų lėšų ir turto tvarkytoja;
2.4. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2023 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius po 300 Eur už kiekvieną mėnesį, viso po 900 Eur kiekvienam vaikui;
2.5. nustatyti ieškovo M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. B. ir D. B. tvarką:
1) tėvas kas antrą savaitgalį gali pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Apie numatomą atvykimą ir pageidavimą pasiimti vaikus būtina suderinti su motina mažiausiai dieną prieš atitinkamą savaitgalį;
2) jei tėvas yra išvykęs iš Lietuvos ar nėra savo gyvenamojoje vietoje, tėvas su vaikais bendrauja pasirinktomis telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu), prisitaikydamas prie vaikų užimtumo ir dienotvarkės;
3) motina privalo šiuo laikotarpiu užtikrinti vaikams prieigą prie telekomunikacijos įrenginių ir planuoti vaikų dienotvarkę taip, kad jie galėtų nustatyta tvarka bendrauti su tėvu telekomunikacijų įrenginiais;
4) kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia Šv. Kūčias ir pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžinant gruodžio 25 d. iki 15 val., poriniais metais tėvas vaikais praleidžia pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos ir antrą Šv. Kalėdų dieną, paimant vaikus gruodžio 25 d. 15 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant gruodžio 26 d. 20 val.
5) kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia Naujuosius Metus, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 10 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžinant sausio 1 d. 12 val., poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia pirmą Naujųjų Metų dieną, paimant vaikus sausio 1 d. 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą;
6) kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant antrąją Šv. Velykų dieną 10 val., poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant 20 val.;
7) kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia Tėvo dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant 20 val.;
8) kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis yra nedarbo ar poilsio dieną, tėvas paima vaikus iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. Jeigu tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;
9) Kiekvienos vasaros metu tėvas turi teisę su vaikais nepertraukiamai praleisti dvi savaites, suderinus tikslų laiką ir atostogų praleidimo aplinkybes prieš kiekvieną vasarą;
10) nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas su vaikais gali bendrauti iš anksto su motina suderintu būdu ir tvarka, jei tai atitinka vaikų interesus.
2.6.priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovas M. B. ieškinyje nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B., (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. B.. Šalių sudaryta santuoka buvo labai darni, sutuoktiniai buvo lojalūs vienas kitam bei gerbė vienas kitą. Ieškovas mylėjo atsakovę bei pasitikėjo ja. Gimus vaikams atsakovė nedirbo, rūpinosi vaikais, šeimą išlaikė ieškovas. Kai vaikai truputį paaugo, atsakovė, motyvuodama tuo, kad pavargo sėdėti su vaikais, pradėjo vakarais susitikinėti su draugėmis, atsipalaiduoti, namuose su vaikais būdavo ieškovas. Tokie atsipalaidavimai pradėjo kartotis dažniau, grįždavo apie vidurnaktį, vėliau namuose nebūdavo ir visą naktį, aiškindavo, kad visą naktį būdavo su draugėmis. Dėl tokio atsakovės elgesio namuose vykdavo konfliktai, bet į tai atsakovė nekreipdavo dėmesio ir toliau tęsdavo tokius atsipalaidavimo vakarėlius. Būdavo ir tokių atvejų, kad ieškovui išėjus į darbą, atsakovė palikdavo vaikus vienus namuose, ir grįžęs vakare iš darbo vaikus namuose rasdavo vienus. Į prašymus paaiškinti savo elgesį, atsakovė pradėdavo konfliktuoti ir reikšti įvairias nepagrįstas pretenzijas. Kaip vėliau paaiškėjo, atsakovė buvo susiradusi draugą (o gal ir ne vieną) ir išeidama, neva susitikti su draugėmis, iš tikrųjų susitikinėdavo su draugu. 2023 m. gegužės 23 d. pokalbio metu atsakovė pareiškė, kad palieka šeimą, turi kitą vyrą ir gyvens kartu su juo. Nuo tos dienos šeimyniniai santykiai nutrūko, gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, neturi bendrų pajamų ir išlaidų. Faktiškai nuo 2023 m. gegužės 23 d. šeimos nebebuvo, vaikai buvo palikti ieškovo priežiūrai ir iš pradžių vaikų auklėjimas atsakovei visiškai nerūpėjo. Atsakovė, nenutraukusi santuokos su ieškovu ir būdama ištekėjusi, bei pradėdama gyventi su kitu vyru, yra kalta dėl santuokos iširimo, nes atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės. Atsakovės nepateisinami dingimai iš namų, alkoholio vartojimas būnant namuose ir matant nepilnamečiams vaikams, yra nesuderinamas su šeimos gerove. Ieškovas pataikavo atsakovės amoraliems veiksmams ir toleravo jos pastovius dingimus iš namų ir pasiaiškinimus, tikėjosi, kad tai tik laikinas dalykas ir viskas susitvarkys. Deja, teko nusivilti ir sugrįžti į realybę, kai buvo pranešta, kad ji turi kitą vyrą bei palieka šeimą ir tada galutinai suprato, kad niekas nepasikeis. Atsakovė jau gan ilgą laiko tarpą bendravo su O. J., su juo susitikinėdavo, tik ieškovui meluodavo, kad naktis praleisdavo su draugėmis. Kai kurios jos draugės būtent tai ir patvirtino, kad atsakovė seniai jau turi kitą draugą ir su juo susitikinėja. Pateikti įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, dėl netinkamo, neatsakingo elgesio šeimos atžvilgiu, kuris pasireiškė atsakovės neištikimybe. Ieškovas visada tinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. rūpinosi šeima, materialiai ją aprūpindavo, mylėjo ir gerbė atsakovę, tačiau visiškai priešingas buvo pačios atsakovės elgesys. Atsakovės kaltė dėl neištikimybės įrodyta, tai yra, būdama ištekėjus ji susitikinėjo su kitu vyriškiu, ir išėjo pas jį gyventi, kas ir patvirtina neištikimybės faktą. Atsakovei palikus šeimą, nepilnamečiai vaikai pasiliko gyventi kartu su ieškovu, kuris atsakingai ir tinkamai auklėjo bei prižiūrėjo nepilnamečius vaikus. Su atsakove buvo pasiektas žodinis susitarimas, kad vaikai pasiliks pas ieškovą, kad ji galės bendrauti su vaikais, kada tik panorės. Bet vėliau atsakovė pakeitė savo nuomonę ir pareiškė, kad vaikai gyvens su ja. Ieškovas nesutinku su tokia atsakovės pozicija, nes vaikams geresnės sąlygos yra gyventi pas jį, o ne pas atsakovę nuomojamame 2-jų kambarių bute su sugyventiniu O. J.. Be to, tiek sūnus D., tiek dukra M. yra pareiškę, kad nori gyventi kartu su ieškovu. Atsakovės elgesys yra neprognozuojamas, dėl savo netinkamo elgesio, linkusi buityje vartoti alkoholinius gėrimus, vaikus namuose palieka vienus, be priežiūros ir yra pagrindas manyti, jog linkusi veikti priešingai nepilnamečių vaikų interesams. Pas ieškovą yra visos būtinos sąlygos užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenimo ir auklėjimo gerovę. Pagal panaudos sutartį, sudarytą su A. B., ieškovo mama, nuo 2023 m. birželio 29 d. disponuoja keturių kambarių su holu butu, vaikai turi atskirus kambarius ir gali užtikrinti puikias gyvenimo sąlygas. Atsakovė negali to užtikrinti, abiem vaikams skirtas vienas kambarys ir jie miega vienoje lovytėje, o tai yra negerai. Ieškovas dirba, darbas pamainomis, turi pakankamai daug laisvo laiko ir gali užsiimti vaikais. Tiek sūnus D., tiek dukra M. yra ne kartą pareiškę, kad nori gyventi su ieškovu. Atsakovė ne kartą yra palikusi vaikus vienus namuose, o pati išvykdavo į kavines atsipalaiduoti, matant vaikams vartodavo alkoholinius gėrimus ir rūkydavo, todėl nutraukus santuoką vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškovu. Sūnaus D. ir dukros M. išlaikymas per mėnesį sudaro apie 450 - 500 Eur kiekvienam vaikui, tai yra: maistas - 170 Eur, higienos priemonės - 50 Eur, vitaminai, vaistai - 30 Eur., lavinimo priemonės, žaislai - 40 Eur., laisvalaikis, užsiėmimai (baseinas, mankštos) - 70 Eur., rūbai, avalynė - 100 Eur., komunalinės išlaidos - 50 Eur., kitos periodiškai būtinos prekės - 20 Eur. Sūnus D. rudenį pradės lankyti mokyklą, tad išlaidos dar padidės. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašo teismo iš E. B. (Š.) priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Mano, kad dėl bendravimo su vaikais ginčų nebus, yra suinteresuotas, kad atsakovė bendrautų su vaikais bei palaikytu su jais ryšį, todėl teismo neprašo nustatyti tikslios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir mano, kad tam yra visos sąlygos. Su atsakove buvo bandoma santuoką nutraukti bendru susitarimu, bet tai nepavyko. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, jos elgesio, ieškovas patyrė labai didelį emocinį sukrėtimą, jautėsi stipriai pažemintas, įskaudintas bei atsakovės negerbiamas. Ieškovas brangino šeimą ir atsakovę, turėjo lūkesčius į laimingą santuoką ir senatvę, ir iki šios dienos sunkiai išgyvena tokį atsakovės elgesį bei šeimos iširimą. Ieškovas siekė savo šeimos gerovės, nuo pat santuokos sudarymo pradžios turėjo vilčių suskurti darnią šeimą, siekė abipusio sutuoktinių supratimo, pasitikėjimo bei meilės, siekė rūpintis atsakove, tačiau atsakovė savo netinkamu ir amoraliu elgesiu nuvertino ieškovą kaip sutuoktinį, šeimos vertybes ir tarp jų sudarytą santuoką. Todėl įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, atsakovės elgesį ieškovo atžvilgiu, prašo atsakovės atlyginti 3 000,00 Eur neturtinę žalą. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis ieškovo manymu yra pagristas bei atitinkantis jo patirtus išgyvenimus, teisingumo ir sąžiningumo principus. Po santuokos nutraukimo prašo ieškovui palikti pavardę – B., atsakovei - iki santuokos sudarymo turėtą pavardę - Š. Kreditorinių įsiskolinimų nei fiziniams, nei juridiniams neturi, santuokos metu dalintino turto neįgijo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė E. B. pateiktame priešieškinyje nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka visiškai, nes ieškovo kaltinimai neištikimybe nieko nepagrįsti, nes ieškinyje minimą O. J. atsakovė pamatė pirmą kartą 2023 m. gegužės 12 d. savo darbo vietoje. Jis niekaip nėra susijęs su atsakovės apsisprendimu skirtis, nuraukti santuoką buvo seniai nusprendusi, buvo numačiusi butą nuomai, kurį ir išsinuomojo 2023 m. gruodžio 31 d. Atsakovė buvo atvira ir nuoširdi, ieškovui 2023 m. gegužės 23 d. pasakė savo apsisprendimą, kad nebeištveria su juo gyventi ir tik dėl jo kaltės tai įvyko. Ieškovas pabandė užbėgti už akių ir pirmas pateikė ieškinį, norėdamas apversti viską aukštyn kojom ir suklaidinti teismą. Tenkinus ieškovo reikalavimus bus pažeisti ne tik atsakovės tesėti interesai, bet ir nepilnamečių vaikų. Be to, tokiu būdu dar kartą silpnesnioji šalis liktų nukentėjusi ir sužlugdyta – kentėjo santuokinio gyvenimo eigoje, kentėtų ir nuo santuokos nutraukimo procesinio sprendimo. Ieškovo ieškinys yra kerštas atsakovei, kad ji ryžosi užbaigti vyro tironijos tęsimą. Tai ieškovo pagiežos išraiška, noras dar kartą atsakovę sumenkinti kaip motiną, kaip moterį, ir palaužti jos dvasinę pusiausvyrą. Dabar atsakovė suvokia, kad sprendimą tuoktis priėmė skubotai, neįvertinusi padėties dėl jaunystės, naivumo, patiklumo, gyvenimiškos patirties neturėjimo. Šalia nebuvo nei kas patartų, nei kas pamokytų. Manė, kad gyvenant kartu santykiai tik gerės, tačiau gavosi priešingai. Šalys santuoką sudarė 2015 m. liepos 11 d. sūnus D. B. gimė (duomenys neskelbtini) gimė, dukra M. B. gimė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo šalių santykiai buvo geri, ieškovas atsakovei sudarė nuoširdaus, patikimo ir galinčio pasirūpinti šeima įspūdį. Santykiai atsakovo iniciatyva greitai peraugo į labai artimus ir dar iki santuokos sudarymo ieškovė ėmė lauktis pirmojo vaiko. Nors santykiai po pirmojo vaiko gimimo ėmė krypti blogąja linkme, atsakovė pamanė, kad galimai antras vaikas sustiprins šeimą, tačiau ji klydo. Po antrojo vaiko gimimo santykiai ėmė vis blogėti. Labai ilgą laiką atsakovė naiviai tikėjosi, kad santykiai pagerės, ieškovas pasikeis ir taps kaip santykių pradžioje, tačiau lūkesčiai nepasiteisino. Priešingai, jis ėmė įtakoti atsakovę elgtis kaip ir jis – nevengti svaigalų, narkotinių medžiagų ir t.t. Dėl atsakovo žalingų įpročių (narkotinių medžiagų vartojimo) ir nepakankamo indėlio į kasdienę šeimos buitį, vaikų priežiūrą, santykiai pašlijo. Ieškovas leisdavo sau sistemingai dingti iš šeimyninio gyvenimo, nesirūpinti sutuoktine ir vaikais. Atsakovas mainais į prisidėjimą prie prasimaitinimo, šeimos poreikių tenkinimo reikalaudavo intymumo, atsakovė dėl to jausdavosi pažeminta ir paniekinta. Kuo toliau, tuo daugiau ieškovas nesiskaitė su atsakove. Ieškovas naudojo tiek psichologinį, tiek ekonominį, o kartais ir fizinį smurtą, dėl baimės atsakovė nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl patirto fizinio smurto. Faktiškai šeima jau yra iširusi, ieškovas prie vaikų išlaikymo pakankamai neprisideda, manipuliuoja vaikais. Siekdamas išvengti išlaikymo teikimo, gąsdina atsakovę, kad atims vaikus ir jie gyvens pas jį, turės naują motiną. Ieškovas yra sukūręs artimus ryšius su kita moterimi, ją pristato kaip būsimą naują vaikų mamą, todėl jo ieškinyje nurodyti jo dvasiniai neigiami išgyvenimai, neturi realaus pagrindo vien šiuo aspektu. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas vaikų poreikiais nesugeba pasirūpinti tai, kad tai atitiktų geriausius vaikų interesus, jų tinkamai neauklėja, prieš juos smurtauja. Atsakovė dėjo pastangas, kad šeima būtų išsaugota, tačiau nepavyko. Ieškovas spekuliuoja aplinkybėmis nurodydamas ir siekdamas, jog santuoka būtų nutrakta dėl atsakovės kaltės. Tuo pačiu jokiais būdais nėra pagrindo dirbtinai deklaruojamai ieškovo neturtinei žalai. Ieškovas tik dėl jam suprantamų priežasčių nebeturėjo tinkamo požiūrio į savitarpio santykius, pats santuokos nevertino ir elgėsi tiesiog taip, kad jam nerūpėjo atsakovės išgyvenimai. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad atsakovė neturi kito pasirinkimo, kaip tik gyventi su juo ir paisyti neadekvatų elgesį. Atsakovei susidarė pagrįstas įspūdis, kad jam šeimyninis gyvenimas su atsakove yra tiesiog nevertinamas, nepaisoma jokių atsakovės ir vaikų interesų. Ieškovas nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų, jis žaibiškai susirado kitą moterį (galimai ją turėjo ir anksčiau) ir sukūrė artimus ryšius, todėl santuokinių ryšių nutraukimas ieškovui visiškai nebuvo skausmingas. Skyrybų priežastis nėra atsakovės, kaip sutuoktinės, pareigų neatlikimas. Priešingai, tai – reakcija į ieškovo netinkamą elgesį, atsakovė pakluso netinkamam ieškovo elgesiui ir jį ilgą laiką toleravo nedarydama ryžtingų žingsnių savęs ir vaikų išgelbėjimo link. Atsakovė 2009 metais pateko į globos namus, su ieškovu susipažino 2015 metų sausio mėnesį pažinčių internetinėje svetainėje, keletą dienų pabendravus šioje svetainėje ir telefonu, šalys susitiko gyvai, po antro pasimatymo ieškovas pasiūlė apsigyventi pas jį. Ieškovė svajojusi apie rimtus, darnius santykius sutiko, tikėjo, kad tai jos gyvenimo žmogus. Tada ieškovas sportuodavo, atrodė kultūringas, dėmesingas, nurodė, kad nerūko, nevartoja alkoholio, kas sužavėjo atsakovę. Viskas klostėsi gerai, kol ieškovas nesupažindino su keliais draugais ir nepasiūlė parūkyti žolės (marichuanos). Įtikinta atsakovė pabandė, nes buvo jauna, naivi ir nesugebėjo tam pasipriešinti. Tai su draugais rūkydavo, tai dviese namie rūkydavo ieškovo iniciatyva. Taip ieškovas atsakovę įklampino į dažną rūkymą ištisiems 7 metams, kol galiausiai atsakovė sugebėjo šio žalingo įpročio atsisakyti savo valios pastangomis, nutraukdama žalingus santykius su ieškovu. Tuo pačiu atsakovė išsivadavo nuo ieškovo tironijos, tai ieškovui nepatiko ir jis ėmė kerštauti atsakovei. Kai atsakovė pastojo, abi šalys buvo patenkintos ateinančiu kūdikiu, tačiau viskas pasikeitė, kai šalys susilaukė vaiko. Sūnus nuo gimimo buvo labai neramus, atsakovė dieną naktį vaiką supdavo ir prižiūrėdavo, buvo be galo pavargusi ir išsekusi. Iš vyro pagalbos sulaukė tik pirmus mėnesius, po to prasidėjo pykčiai iš ieškovo pusės. Atsakovė buvo varoma iš miegamojo kambario su vaiku į kitą kambarį, kad ieškovas galėtų pamiegoti. Jį erzino ir atsakovė, ir vaikas. Po gimdymo atsakovė vengė lytinių santykių, nes jai buvo per daug streso ir trūko poilsio. Dėl to ieškovas ėmė priekaištauti, psichologiškai smerkti atsakovę. Nuolat grasindavo susirasiantis kitą moterį. Psichologinis smurtas sukėlė atsakovei daug neigiamų išgyvenimų, jau nekalbant apie kartais pavartotą ir fizinį smurtą. Atsakovė buvo viena „kaip pirštas“, neturėjo nei kam pasipasakoti, nei kur išeiti, buvo priklausoma nuo ieškovo. Ieškovas elgėsi egoistiškai, rūpindavosi savimi, lėšas iš esmės leisdavo savo poreikiams, pirkdavo sau firminius rūbus ir t.t. Jei atsakovė norėdavo kažkur išeiti arba paprašydavo pinigų, ar tiesiog ką nors nupirkdavo pats, visada prašydavo už tai intymių santykių, jei atsakovė paprieštaraudavo ir sakydavo, kad nenori, prasidėdavo žeminimas ir pradėdavo sakyti, kad nieko daugiau negaus iš jo, kad nebus nei valgyti, nei pinigų, nieko, pasipildavo bjaurūs žodžiai ir keiksmai. Pradėdavo žiūrėti filmus suaugusiems ir save tenkinti, norėdamas tokiu būdu atsakovę „nubausti“. Atsakovė jausdavosi kalta, bandė keistis ir įtikti vyrui. Manė, galimai viskas pasikeis. Tokie prisiminimai atsakovei kelia šiurpą. Kada atsakovė pastojo antrą kartą, manė, kad tai santykius išgelbės ir ieškovas pradės rodyti didesnį dėmesį ir šilumą žmonai. Atsakovė bandė skatinti vyrą geram gyvenimui, šiltiems santykiams, stengėsi visokeriopai įtikti, tačiau ieškovas to nevertino. Nepagerėjo nei požiūris į žmoną, nei rūpestis buitimi. Ieškovas nesirūpino namais, gyvenimo sąlygoms, neprikišdavo vyriškų rankų prie buities. Neištvėrusi priespaudos, nepritekliaus, nuolatinio žeminimo atsakovė 2023 m. gegužės 30 d. išėjo iš namų. Nors oficialiai tyrimai nebuvo pradėti, bet ieškovas prieš atsakovę buvo smurtavęs ir fiziškai. Kai atsakovė pranešė apie ketinimą skirtis, ieškovas pradėjo kerštauti atsakovei, ėmė skambinėti į jos darbo vietą, gąsdinti atsakovė veiklos partnerius, kad sunaikins bendrovę, padavė skundą vaiko teisių apsaugos skyriui, kad neva atsakovė nesirūpina vaikais, palieka juos vienus, neturi ko valgyti, kad netinkamos sąlygos gyventi. Ieškovas nurodo vaikams, kad jie gyvens su juo ir turės kitą mamą. Vaikai girdi, kaip ieškovas žeminančiais žodžiais vadiną atsakovę. Šalių santuoka nutrūko dėl paminėtų aplinkybių ir dėl to kaltas ieškovas, tačiau atmesdama visas ambicijas prašo santuoką nutraukti ne dėl jo, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nežiūrint, kad iš esmės ieškovo elgesys lėmė šeimyninio gyvenimo baigtį. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, nes vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta pas atsakovę, atsižvelgiant į susiklosčiusius mamos ir vaikų santykius, susiklosčiusia elgesio praktiką šiuo aspektu. Atsakovės ryšis su vaikais yra tamprus ir stiprus, atsakovė jais rūpinasi, suteikia būstą, tenkina jų poreikius, ugdo, moko, užtikrina laisvalaikį. Vaikai nori gyventi su mama, ieškovas nuteikinėja vaikus prieš motiną ir spekuliuoja jų nuomone. Atsakovė glaudžiai bendradarbiauja su vaikų ugdymo įstaigomis, ji vaikus paruošė jų lankymui, užtikrina visas priemones, rūpinasi vaikų sveikata, vežioja pas gydytojus, pas kitus specialistus. Dėl mažo amžiaus vaikai, iš ieškovo gavę laisvę daryti ką nori, gavę neribotai saldumynų, žaisti telefonais, gali ir pasakyti, kad nori gyventi su tėvu, tačiau toks noras yra „papirkimo“ rezultatas, kuris neatitinka vaikų interesų. Tėvas objektyviai nesugebės užtikrinti vaikų higieną, kas matosi ir dabar, kai vaikai pasisvečiuoja pas jį. Be to, dėl savo darbo pobūdžio nesugebės nei vaikų pristatyti į ugdymo vietas, nei iš ten paimti, nei nuvežti į būrelius, iš jų paimti, ruošti pamokėles. Ieškovas nesugeba suteikti vaikams to, ko jiems realiai reikia, noras nustatyti vaikų gyvenamąją vietą pas jį, yra noras sutaupyti ir gauti išlaikymą iš atsakovės. Atsakovė su vaikas turi labai glaudų ir artimą ryšį, išsikėlusi iš namų, nuomojamame bute gyvena su vaikais, dirba, visomis išgalėmis išlaiko vaikus. Dabar vaikai gauna tą, ko negavo net atsakovės santuokinio gyvenimo metu su ieškovu. Jie laimingi kartu, pramogauja, leidžia kartu laiką, atsakovė rūpinasi vaikais, jų poreikiais, dukters darželiu, sūnaus mokykla. Ieškovas nesugeba pasirūpinti vaikais, neturi jokios kontrolės, kol būna pas jį, nėra tinkamai aprengiami, pamaitinami, nuprausiami, nepasirūpinama elementaria higiena, nekerpami nagai, ieškovas neturi įgūdžių maisto gamybai ir vaikų priežiūrai. Tiek pats, tiek vaikams per daug duoda žaisti kompiuteriu ir telefonu, pratina prie žalingo maisto, duoda per daug saldumynų. Vaikai grįžta išbalansuoti, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta neabejotinai nustatytina kartu su motina (atsakove), jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovas savo ieškiniu neginčija, kad kiekvieno iš vaikų poreikių apimtis yra apie 500 Eur, tačiau yra mėnesių, kai išleidžiama ir daugiau. Nepilnamečių vaikų išlaikymas neapsiriboja vien tik fiziologinių poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į atsakovės fizinę vaikų priežiūrą ir didesnį indėlį šioje srityje, geriausius minimalius vaikų interesus atitiktų 300 Eur kasmėnesinis išlaikymas iš ieškovo. Ieškovas dirba, neturi kitų išlaikytinių, turi po keturias laisvas dienas tarp pamainų, turi galimybę papildomai dirbti ir pan. Tai optimali suma, kuri nesukels nepagrįstos naštos ieškovui. Atsakovė jau kelis mėnesius prašo ieškovo prisidėti žymiai didesne dalimi prie vaikų išlaikymo, tačiau ieškovas be pateisinamų priežasčių savo pareigos pakankama apimtimi nevykdė. Jo indėlis į vaikų išlaikymą buvo absurdiškai mažas, jokie atsakovės įkalbinėjimai rezultato nedavė. Ieškovas geranoriškai tartis dėl adekvataus didesnio išlaikymo teikimo nesutikdavo. Atsakovei per sunku vienai aprūpinti vaikus visaverčiu materialiniu išlaikymu, todėl prie to žymia dalimi prisidėjo kiti asmenys, taip vykdydami ieškovo įstatyminę pareigą už jį. Atsakovė viena augindama du nepilnamečius vaikus, turėdama ribotą galimybę užsidirbti dėl atsidavimo vaikų auginimui ir priežiūrai, negalės generuoti tiek pajamų, kiek gali ieškovas. Be visų aukščiau išvardintų poreikių vaikams bus reikalingas kompiuteris su priedais, telefonai. Vaikams, nors ir nereguliarios, bet reikalingos odontologo paslaugos, kurios brangiai kainuoja. Vaikams reikalingi ir elementarūs buities reikmenys, indai, baldai, būsto apstatymas, buitinė technika, patalynė, rankšluosčiai, skalbimo milteliai ir t.t, todėl neplanuotos išlaidos sudaro ženklią sumą, kurios neįmanoma tiksliai suskaičiuoti. Be to, kas mėnesį yra neplanuotų išlaidų. Visko suskaičiuoti tiksliai iki euro neįmanoma, vieną mėnesį išleidžiama daugiau, kitą – mažiau. Šios lėšos nesuteiktų vaikams prabangaus gyvenimo, todėl nelaikytinos neprotingomis. Šalių vaikai yra judrūs, energingi, žingeidūs, su jais reikia fiziškai daug užsiimti ir jų poreikių tenkinimas yra platesnio mąsto. Atsakovės įsitikinimu, sąžiningas ir protingas iš ieškovo priteistinas išlaikymo dydis mažiausiai yra po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, kas sudaro žymiai mažiau nei pusė MMA. Atsakovė jokio išlaikymo vaikams negavo nuo išėjimo iš ieškovo buto momento, todėl prašo priteisti įsiskolinimą. Pats ieškovas nurodo, kad su atsakove bendro ūkio nebevedė nuo 2023 m. gegužės 23 d., nes tą dieną atsakovė informavo ieškovą, kad skiriasi, neištvėrusi priespaudos. Tačiau ieškovas savo ieškinyje nutyli teismui, kad neteikė jokio išlaikymo vaikams nuo to laiko. Atsakovė išsinuomojo butą ir pradėjo su vaikais atskirai gyventi nuo 2023 m. birželio 1 d., todėl nuo to laiko priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, t.y. už 2023 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius po 300 Eur už kiekvieną mėnesį, viso 900 Eur. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakove, nustatytina skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais. Atsakovei nėra tiksliai žinoma ieškovo darbo užimtumo aplinkybės, todėl proceso metu siūlytinos tvarkos punktai galės būti koreguojami, atsižvelgiant į ieškovo užimtumą ir derinami su atsakovės galimybėmis. Atsakovė nėra linkusi kliudyti tėvui bendrauti su vaikais, tik ragina tai daryti protingai, nenuteikinėjant prieš motiną, neišbalansuojant jų dienotvarkės ir palaikyti sveiką mitybą, dienos režimą, higieną. Atsakovė nesutinka, kad būtų paliktas neapibrėžtumas, vaikai turi žinoti, kada bendraus su tėvu. Ieškovas finansiniuose dalykuose yra labai šykštus žmogus, jam net mintis, kad atsakovė gali pretenduoti į bendrai užgyventą turtą nesuvokiama. Dėl kilnojamųjų daiktų dalybų, įgytų santuokos metu, atsakovė šioje srityje ginčo nekelia ir viską palieka ieškovui. Šalys santuokos metu įsigijo buities technikos, baldų, namų apyvokos daiktų ir be abejonės daug visokių vertybių. Atsakovė viską palieka ieškovui ir mano, kad jis tai deramai įvertins taikiuose derybose dėl bylos baigties. Atsakovė kreditorių neturi. Atsakovė yra darbinga ir veiksni, išlaikymo iš ieškovo sau nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo atsakovei grąžinti mergautinę pavardę Š.
Šalies argumentai
5. Ieškovas M. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji su ieškovu blogai elgėsi, tyčiojosi, vartojo alkoholį, rūkė, būdama neblaivi elgėsi agresyviai, konfliktiška asmenybė. Sudarydami santuoką mylėjo vienas kitą, po pirmo vaiko gimimo pradėjo gastroliuoti. Ieškovas visada dirbo ir išlaikė šeimą, rūpinosi, pirko maistą, grindis plaudavo, namus tvarkydavo, atsakovė tiesiog nenorėjo dirbti, padirbdavo po keletą mėnesių, buvo kirpėjos kursus baigusi, dirbti nepavyko. Atsakovė buvo neištikima, 2023 m. gegužės 23 d. pranešė, kad nori skirtis, nes turi kitą vyrą, išeidavo į pasimatymus, nors gyveno kartu dar, prašė leisti pagyventi dar savaitę, kad galėtų išsikraustyti. Po atsakovės išsikraustymo lankėsi pas psichologą, blogai jautėsi, nemiegojo, patyrė stresą. Bandė su atsakove gražiuoju skirtis, nepavyko, ji žadėjo vaikų išlaikymui skirti po 180 Eur kiekvienam. Atsakovė nieko nepranešusi 2023 m. rugsėjo mėnesį išsikraustė su vaikais iš M. į kitą miestą. Vaikais rūpinosi abu, kai jis dirbo, vaikus į darželį vesdavo atsakovė, kai nedirbo, vaikus į darželį ir jis vesdavo. Atsakovė turi priklausomybių, ieškovas sportuoja, nerūko, alkoholio nevartoja. Visada stengėsi elgtis tinkamai, viskuo atsakovę aprūpinti, jai nupirkti, padarė akių operaciją, nuolaidžiavo atsakovei per daug. Atsakovė vakarais vartodavo alkoholį, elgdavosi agresyviai, jis išeidavo į kitą kambarį miegoti, kartais net smurtaudavo prieš jį, policijai nepranešė, nes nenorėjo, kad vaikai stresą patirtų. Niekada nėra pirkęs atsakovei jokių svaigalų, nežino iš kur jų gaudavo. Mylėjo atsakovę, manė, kad jos elgesys pasikeis. Visada buvo ištikimas atsakovei, neturėjo kitų moterų. Atsakovė negebėjo rūpintis vaikais, juos palikdavo vienus, kildavo barnių dėl vaikų nepriežiūros. Kadangi vaikai beveik metus gyvena su atsakove, pasikeitus situacijai, nenori traumuoti vaikų, keisti vėl jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų, todėl sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Vaikų išlaikymui galėtų skirti po 200 Eur per mėnesį, nes gyvendami šeimoje, visai šeimai užtekdavo jo gaunamo 1000 Eur darbo užmokesčio, todėl jo manymu 500 Eur suma vieno vaiko išlaikymui yra pakankama. Jis tiek neuždirba, kad vaikų išlaikymui galėtų skirti po 300 Eur, be to jam reikia vykti pasiimti vaikų į kitą miestą, tai kainuoja, norėtų, kad jam pasiėmus vaikus, atsakovė juos iš M. pasiimtų atgal pati. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, nes iki atsakovei išsikeliant iš M. 2023 m. rugsėjo 15 d., jie vaikais rūpinosi abu. Dėl siūlomos bendravimo tvarkos, norėtų, kad su vaikais galėtų bendrauti kasdien vaizdo skambučiais, nes dėl savo darbo grafiko, ne visada gali su vaikais bendrauti savaitgaliais, taip pat nurodė, kad nori su vaikais bendrauti per visas jų atostogas, vaikų gimtadienius.
6. Ieškovo M. B. atstovė advokatė Virginija Vainorienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, papildomai nurodė, kad šalių santuoka nutrūko būtent dėl atsakovės neištikimybės, atsakovė išsikėlė palikusi ieškovui abu vaikus, ieškovas patyrė stresą, jam buvo be galo skaudu, dėjo didžiules pastangas santuokai išsaugoti. Atsakovė 2023 m. gegužės 12 d. susipažino su O. J., 2023 m. gegužės 23 d. nurodė ieškovui, jog turi kitą vyrą ir su ieškovu negyvens kartu. Atsakovė gyvendama santuokoje su ieškovu išeidavo, negrįždavo naktimis, būdavo su kitais vyrais. Ieškovas vis tikėjosi, kad jam pavyks išsaugoti santuoką. Atsakovė nenutraukusi santuokos pradėjo gyventi su kitu vyru, jai labiau rūpėjo pačios psichologinė būsena, nei vaikai. Vaikus išsivežė į kitą miestą, net neinformavusi ieškovo, nors buvo sutarę, kad vaikų priežiūra dalinsis po 4 dienas, pagal ieškovo darbo grafiką. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, nes vaikais iki atsakovės išsikėlimo į kitą miestą 2023 m. rugsėjo 15 d., rūpinosi pasikeisdami. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovė rūkė, vartojo alkoholį, o ieškovas neturi žalingų įpročių, sportuoja. Atsakovei nuolat trūko pinigų, ji norėjo pramogų, paliko šeimą dėl kito vyro. Nors atsakovė nurodė, kad O. J. nebuvo šalių santuokos nutraukimo priežastimi, tačiau socialiniuose tinkluose atsakovės keltos nuotraukos ir pasisakymai rodo, kad šalių santykiai buvo geri, mylėjo vienas kitą. O. J. padėjo atsakovei išsikraustyti iš namų. Kadangi atsakovė buvo neištikima, santuoką prašo nutraukti dėl atsakovės kaltės – neištikimybės. Dėl minėto atsakovės elgesio, ieškovą ištiko šokas, jis jautėsi blogai, nemiegojo, guodėsi draugams, nes jam ši santuoka buvo svarbi, norėjo ją išsaugoti, patyrė draugų, bendradarbių pažeminimą, prašo priteisti iš atsakovės 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą, palikti atsakovei mergautinę pavardę. Ieškovas neprieštarauja, kad vaikai gyventų su atsakove. Šalys buvo sutarę, kad vaikais abu dalinsis po 4 dienas, tačiau atsakovė nesitarusi vaikus išsivežė į kitą miestą. Šeima gyveno iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio, pinigų užteko viskam. Šiuo metu atsakovė uždirba daugiau nei ieškovas, gyvena pas draugą, jai nereikia mokėti nuomos, todėl mano, kad vaikų išlaikymui nėra reikalinga 300 Eur suma, nėra reikalinga vaikams pirkti tiek žaislų, pramogų, rūbų, kiek nurodė atsakovė, ieškovas vaikų išlaikymui gali skirti 200 Eur. Ieškovas ieškinyje nebuvo nurodęs jo ir vaikų bendravimo tvarkos, pasikeitus situacijai, prašo nustatyti ieškovo su vaikais bendravimo tvarką tokią, kokią ieškovas siūlė laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Norėtų, kad su vaikais galėtų daugiau bendrauti telefonu, nes ne kiekvieną savaitgalį gali juos pasiimti dėl darbo grafiko, mano, kad atsakovei išsikėlus su vaikais gyventi į kitą miestą, ji turėtų prisidėti prie vaikų pasiėmimo išlaidų, pati pasiimti vaikus iš ieškovo, nes vaikų pasiėmimui iš atsakovės yra reikalingos papildomos lėšos.
Atsiliepimas
7. Atsakovė E. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai, nurodydama, kad su ieškovu santuoką sudarė neapgalvojusi, tik išėjusi iš vaikų globos namų, ieškovas po antro pasimatymo pasiūlė gyventi kartu. Abu neturėjo žalingų įpročių, sportavo, kol atsakovė pastojo. Susilaukus vaikų buvo sunku, ieškovas sūnumi rūpintis padėjo tik pradžioje, o paskui jam trūko poilsio, liepė jai su vaikais miegoti kitame kambaryje. Buvo pavargusi, nepailsėjusi, todėl nenorėjo intymių santykių, ieškovas grasino susirasti kitą moterį. Atsakovę nuolat žemino teigdamas, kad ji nieko neturi, ji neturėjo žodžio, intymius santykius turėdavo prievarta, bijojo, kad neatimtų vaikų, neturėjo kur išeiti. Neneigia, kad turėjo žalingų įpročių, „žolę“ rūkyti privertė ieškovas, rūkydavo kartu, „žolės“ parūpindavo ieškovo draugai. Rūkymas padėjo išgyventi, užsimiršti, alkoholio kasdien nevartojo. Dėl kylančių konfliktų visada ieškovas kaltino tik ją, savo problemų niekada nematė, skirtis norėjo seniai, tačiau vaikus augindama ji nedirbo, šeimą išlaikė ieškovas, jis sau pinigų niekada negailėjo, atsakovė vaikams ieškodavo daiktų, rūbų, kurie būdavo atiduodami. Rūpinosi vaikais, kad jie viską turėtų, būtų pavalgę. Vaikams paaugus įsidarbino ir taupėsi pinigus, kad galėtų išsinuomoti būstą. Kai ieškovui pasakė, kad nori skirtis, neturėjo kito vyro, skyrybų priežastis - žeminimas, nepagarba, seksualinis, psichologinis smurtas, nuvertino atsakovę, sakydamas, kad ji niekas. Į išnuomotą būtą išsikėlė 2023 m. gegužės 31 d., vaikais dalindavosi, kai jis dirbo vaikai būdavo pas atsakovę, kai nedirbo, vaikus ieškovas pasiimdavo. Vaikus atsakovė išlaikė, vežėsi pramogauti, pirko reikiamas priemones mokyklai, darželiui. Iš Mažeikių miesto išsikėlė 2023 metų rugsėjo viduryje, ieškovas ją persekiojo, todėl persikėlė į kitą miestą su vaikais gyventi, bijojo ieškovo, manė, kad ją sunaikins, buvo net sutikusi, kad vaikai liktų gyventi su ieškovu. O. J. sutiko darbe 2023 m. gegužės 12 d., jis nebuvo skyrybų priežastimi. Prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir nustatyti jos prašomą su ieškovu vaikų bendravimo tvarką, nurodydama, kad vaikams niekada netrukdė bendrauti su ieškovu, tik norėtų, kad ieškovas nenuteikinėtų vaikų prieš ją. Vaikų išlaikymu prašo iš ieškovo priteisti po 300 Eur kiekvienam kas mėnesį, nurodo, kad jos pajamos apie 1 000 Eur – 1 200 Eur, jog ieškinio pateikimo dienai mokėjo 300 Eur nuomai, 200-300 Eur dujinis šildymas, elektra 30 Eur, vanduo 30-40 Eur, rūbai avalynė po 150-200 Eur, maistui kasdien po 30-40 Eur, tai kokio žaislo, skanėsto vaikai nori, pramogauja, į baseiną, filmą pažiūrėti išvažiuoja bent kartą per mėnesį, išvažiavus ir pavalgyti dar reikia, išleidžia 70-100 Eur, sūnui už telefoną moka 15 Eur, robotikos būrelį lanko 40-50 Eur, kasdien pietums duoda po 2 Eur, rinkliavos mokykloje per metus apie 40 Eur, uniforma kainavo virš 100 Eur, dukrai už darželį moka 30 Eur, rinkliavos darželyje per metus apie 100 Eur, sūnui apie 40 Eur, vaistams, vitaminams išleidžia 50-150 Eur, karpą dukrai naikino, mokėjo 50 Eur. Gyvendami su ieškovu jie nepirkdavo vaikams žaislų, nebuvo tenkinami vaikų poreikiai, nepramogavo. Neneigia, kad turėjo žalingų įpročių, tačiau paskutinį kartą „žolę“ rūkė 2023 m. gal vasario – balandžio mėnesį, nustojo rūkyti, kreipėsi į specialistus, kad jai suteiktų pagalbą, nori tinkami rūpintis vaikais, priima socialinių darbuotojų pagalbą, dalyvauja kursuose, iš specialistų nesulaukia pastabų dėl netinkamos vaikų priežiūros. Ieškovas ją nuolat skundžia vaikų teisėms, todėl ji ir išsikėlė su vaikais gyventi į kitą miestą. Neneigia, kad šiuo metu gyvena pas draugą, kuris padeda rūpintis vaikais, kartu pramogauja, tačiau jis nebuvo skyrybų su ieškovu priežastimi, nes išsikėlė iš ieškovo dėl nuolatinio žeminimo, niekinimo, santuoką prašo nutraukti dėl abiejų kaltės. Kadangi gyvenant su ieškovu vaikų poreikiai nebuvo tenkinami, dabar nori vaikus palepinti, tiek, kiek gali pagal savo pajamas. Nesutinka, kad ieškovas po jų išsiskyrimo patyrė didelę neturtinę žalą, nes labai greitai pradėjo bendrauti su kita moterimi.
8. Atsakovės E. B. atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai, papildomai nurodė, kad labiau tikėtina atsakovės nurodyta skyrybų priežastis, kad šeima iširo dėl ieškovo veiksmų, nes priežastis skyryboms atsirado gerokai anksčiau, nei atsakovės gyvenime atsirado O. J., byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė ieškovui buvo neištikima, priešingai, byloje yra rašytiniai įrodymai dėl ieškovo daromo psichologinio, ekonominio, smurto, jog ji buvo priklausoma nuo vyro. Atsakovė užaugo vaikų namuose, ji neturėjo kur išeiti, gyveno nepritekliuje, nebuvo tenkinami jos ir vaikų poreikiai. Atsakovė neneigia, kad turėjo žalingų įpročių, tačiau tai daryti ją skatino ieškovas, neužkirto tam kelio, toleravo, nes tokia ieškovui labiau buvo linkusi nuolaidžiauti jo norams. Atsakovės žinutės socialiniuose tinklapiuose, nepaneigia ieškovo elgesio, jie buvo nenuoširdūs. Specialistų paaiškinimai byloje parodo atsakovės tikruosius išgyvenimus. Ieškovo kaltinimai absurdiški, nesutinka su jais, 2023 m. gegužės 23 d. atsakovė ieškovui pasakė tik tiek, kad nori skirtis, ji nenurodė, kad turi kitą vyrą. Atsakovei buvo sunku apsispręsti, ji bijojo ieškovo, neturėjo palaikymo, pati siūlė ieškovui lankytis pas psichologą, tačiau ieškovas nesutiko, pamačiusi, kad niekas nepasikeis, apsisprendė skirtis. Ieškovas vis labiau nesiskaitė su atsakove, dėl baimės ši bijo kam nors skųstis, nežinojo kaip pasielgti, bijojo, kad ieškovas vaikus atims. Jau 2023 metų gegužės mėnesį šeima buvo iširusi, ieškovas vaikais finansiškai nesirūpino, išlaikymą mokėti pradėjo tik 2024 m. vasario mėnesį. Viso proceso metu manipuliavo vaikais, siekė, kad vaikai gyventų su juo, teikė prašymus dėl bendravimo su vaikais, tačiau nuo 2024 m. balandžio 22 d. vaikų nebuvo pasiėmęs (beveik du mėnesius). Vaikai turėtų gyvent su atsakove, po skyrybų ieškovas labai greitai kūrė kitus santykius, vaikams pristatydavo kaip būsimą mamą, jų žiniomis dabartinė draugė lyg laukiasi. Ieškovas darbingas žmogus, dirbdamas kas ketvirtą parą galėtų papildomai užsidirbti ir teikti reikiamo dydžio išlaikymą vaikams, kitų išlaikytinių neturi. Vaikai būdami pas ieškovą nėra tinkamai prižiūrimi, ugdomi, maitinami, o atsakovė vaikais tinkamai rūpinasi, tenkina jų poreikius, pramogauja, lavina, keliauja. Vaikai su ieškovu bendrauja tiek, kiek nori ieškovas, atsakovė vaikams nedraudžia bendrauti, ieškovas vaikų savaitgaliais nepasiima. Dėl bendravimo vaikų su ieškovu, ieškovas pats turėtų pasirūpinti vaikų pasiėmimu ir grąžinimu. Ieškovas nesitikėjo, kad atsakovė išdrįs skirtis, šeimai trūko visko, net ieškovo mama nurodė, kad ieškovas po skyrybų kituose santykiuose tapo laimingesnis, todėl išsiskyrimas neatnešė didelių išgyvenimų, kad būtų pagrindas moralinei žalai. Šiuo atveju, atsakovė turėtų prašyti priteisti iš ieškovo moralinę žalą, atsakovė dėl nurodytų priežasčių paliko šeimą, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Ieškovas sutinka, kad vaikai gyventų su atsakove, ginčo nebėra, atsakovės ryšys su vaikais yra stipresnis, vaikai lanko ugdymo įstaigas, būrelius, už juos moka. Ieškovo teikiamo 400 Eur išlaikymo sumos, nepakanka, jis ir ieškinyje nurodė, kad vaikų išlaikymui yra reikalinga 500 Eur suma. Atsakovė nuolat rūpinasi vaikais, 300 Eur suma nėra didelė, viso abejonės turi būti vertinamos vaikų naudai, atsakovė patiria nenumatytų išlaidų besirūpindama vaikais, turėtų būti tenkinami vaikų ne tik būtinieji poreikiai. Byloje nėra duomenų, kad vaikai būtų gyvenę pas ieškovą, priešingai, vaikai buvo su atsakove, kuri jais rūpinosi, todėl išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas. Vaikai būdami su ieškovu turėtų turiningiau praleisti laiką, ieškovas turėtų juos ugdyti, lavinti. Atsakovė nedraudžia vaikams bendrauti su ieškovu, bendravimo tvarkoje yra punktas, kuris leidžia ieškovui su vaikais bendrauti pagal sutarimą.
9. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė Agnė Liaučienė teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą ir nurodė, kad buvo gauti net devyni pranešimai dėl vaikų teisių pažeidimų, vaikų nuomonė išklausyta du kartus, abu vaikai nurodė, kad jiems patinka būti tiek pas tėtį, tiek pas mamą, tačiau labiau norėtų gyventi su mama. Atsakovė geranoriškai priima specialistų pagalbą, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove šiuo metu labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Atstovė nurodė, kad dėl šalių konfliktiškų santykių turėtų būti bendravimo tvarkoje aptarti gimtadieniai, visos atostogos, bendravimas telefonu, tačiau valstybinės šventės neturėtų būti įtrauktos, vaikai su ieškovu neturėtų bendrauti telefonu kiekvieną dieną, nes vaikai neturėtų laiko sau, vaikus atitrauktų nuo jų užimtumo, užtektų 2-3 kartus per savaitę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
kontatuoja :
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B., (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. B.. Ieškovas M. B. dirba UAB „Orlen Lietuva“, jo darbo užmokestis nuo 871,77 Eur iki 1744,43 Eur. Atsakovė E. B. bylos duomenimis 2024 m. sausio 7 d. išduotas Verslo liudijimas Nr. PM580538-1, 2023 m. gruodžio mėnesio pajamos 1 800 Eur, 2024 m. sausio mėnesį pajamos 2 500 Eur. Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymų nustatyta, kad šalių vardu nuosavybės teise registruotų transporto priemonių nėra. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad šalys nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tampa negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
12. Byloje kilo ginčas, ar santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ar dėl atsakovės kaltės. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tuo tarpu atsakovė teigia, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu, kaip pagrindines santuokos iširimo priežastį įvardijo atsakovės neištikimybę, nurodė, kad atsakovė vakarais su draugėmis išeidavo į kavinę, kaip vėliau paaiškėjo, atsakovė buvo susiradusi draugą (o gal ir ne vieną) ir išeidama, neva susitikti su draugėmis, iš tikrųjų susitikinėdavo su draugu, kad pati atsakovė 2023 m. gegužės 23 d. pokalbio metu pareiškė, kad palieka šeimą, nes turi kitą vyrą ir gyvens kartu su juo, nuo tos dienos jų šeimyniniai santykiai nutrūko, gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, neturi bendrų pajamų ir išlaidų. Ieškovo teigimu, atsakovė, nenutraukusi santuokos su ieškovu ir būdama ištekėjusi bei pradėdama gyventi su kitu vyru, yra kalta dėl santuokos iširimo, nes atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės. Tuo tarpu atsakovė teigdama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nurodė, jog ji visiškai nesutinka su jai mestais kaltinimais, kad ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovės kaltės – neištikimybės, teigdama, jog jų santuoka iširo dėl ieškovo naudojamo psichologinio, seksualinio, ekonominio, o kartais ir net fizinio smurto, kad dėl baimės atsakovė nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl patirto fizinio smurto. Atsakovės teigimu skyrybų priežastis, tai reakcija į ieškovo netinkamą elgesį, atsakovė pakluso netinkamam ieškovo elgesiui ir jį ilgą laiką toleravo nedarydama ryžtingų žingsnių savęs ir vaikų išgelbėjimo link, nes neturėjo kur išeiti, neturėjo lėšų, artimųjų, kurie padėtų, bijojo, kad ieškovas gali atimti iš jos vaikus. Nurodo, kad atsakovė buvo linkusi išsaugoti šeimą, susitaikyti, ieškovui siūlė pabandyti ginčus išspręsti kreipiantis į šeimos psichologus, tačiau ieškovas to padaryti nesutiko. Atsakovės teigimu jų santykiai pasikeitė gimus vaikams, sūnus buvo neramus, o iš ieškovo pagalbos sulaukė tik pirmuosius mėnesius, vėliau ji buvo varoma iš miegamojo su vaiku į kitą kambarį, kad ieškovas galėtų pailsėti. Paaiškino, kad dabartinis jos draugas nėra susijęs su jos apsisprendimu palikti ieškovą, nes buvo gerokai anksčiau apsisprendusi palikti ieškovą, pradėjusi dirbti taupė pinigus nuomai ir 2023 m. gegužės 23 d. ieškovui pasakė apie savo apsisprendimą palikti jį, nes ieškovas stokojo pagarbos, palaikymo, lojalumo atsakovei, visiškai nerėmė atsakovės moraliai, privertė atsakovę rūkyti „žolę“, iškeldavo savo poreikius ir interesus prieš bendrus šeimos poreikius, bei naudojo psichologinį smurtą grasindamas, jog atsakovei nesutikus su juo lytiškai santykiauti, šis susiras kitą moterį. Atsakovė teigia, kad su ieškovu iki santuokos, tiek po santuokos gyveno laimingai ir gerai sutarė, planavo bendrą ateitį bei turėjo vienodą požiūrį į šeimos vertybes, tačiau aplinkybės pasikeitė gimus vaikams.
13. Šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Kadangi bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, jie nesutinka taikytis, nesiekia išsaugoti santuokos, termino susitaikymui nustatymas nėra prasmingas.
14. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
15. Vis tik kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, jog tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
16. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl atsakovės kaip sutuoktinės pareigų, numatytų CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, pažeidimo nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovė ieškovo nurodytų faktų nepripažino (CPK 187 straipsnis), ieškovas nepateikė jokių neginčijamų ir objektyvių duomenų, leidžiančių vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi preziumuoti tik atsakovės kaltę. Byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė buvo neištikima ieškovui, kad šeima iširo būtent dėl atsakovės neištikimybės. Tokią išvadą teismui leidžia daryti įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovas įrodinėdamas atsakovės neištikimybę teismui nurodė, kad atsakovė išeidavo su draugėmis į kavinę, grįždavo vidurnaktį, kad atsakovės namuose kartais nebūdavo visą naktį, kad dėl tokio atsakovės elgesio namuose kildavo konfliktai, kaip vėliau jo teigimu paaiškėjo, atsakovė buvo susiradusi kitą vyrą, išėjusi bendraudavo su kitu vyru. Atsakovė atsikirsdama neneigė, kad šiuo metu gyvena su O. J., tačiau nurodė, kad santuokos nutraukimo priežastis buvo ne kitas vyras, o pačio ieškovo netinkamas elgesys atsakovės atžvilgiu, jog jai apsisprendus palikti ieškovą, jos su O. J. nesiejo artimi santykiai. Ieškovas įrodinėdamas atsakovės neištikimybę prašė byloje apklausti liudytojus, kurie artimai bendravo su šalių šeima: G. K., A. U., A. K., A. B., A. B.. Teismo posėdyje apklausti liudytojai nepagrindė ieškovo nurodytų aplinkybių, nei vienas nebuvo matęs atsakovės su kitu vyru artimai bendraujant, liudytojų teigimu apie tai, kad atsakovė turi kitą vyrą, jie sužinojo iš pačio ieškovo, kai atsakovė paliko jį. Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino, jog atsakovė išeidavo su draugėmis iki ryto, bet tai buvo jų sutarimas, ieškovas tam neprieštaravo, taip pat nurodė, kad yra lyg matęs atsakovės draugės siųstą video, kaip E. tarp vyrų, jog kažkas pasakojo, lyg E. P. matė su kitu vyru, tačiau nieko konkretaus nurodyti negalėjo. Liudytojas A. K. nurodė, kad yra matęs E. rūkant su kitais vyrais prie namo laiptinės. Byloje buvo apklausta ir ieškovo mama A. B., kuri su sūnumi bendrauja dažnai, lankydavosi šalių namuose, nurodė, kad ir jai žinoma, jog sūnus išleisdavo E. išeiti su draugėmis į šokius, kavinę, o apie kitą vyrą sužinojo iš sūnaus. Pastebėtina, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai nepagrindė ieškovų nurodytų aplinkybių, kad atsakovė buvo jam neištikima ir jų santuoka iširo būtent dėl jos neištikimybės, priešingai, liudytojas G. K. (ieškovo draugas) teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvendami kartu abu buvo nelaimingi, išsiskyrus, abiem geriau, jog ne kartą yra sakęs ieškovui, kad skirtųsi.
18. Ieškovo nurodytų aplinkybių, jog atsakovė pati jam 2023 m. gegužės 23 d. pranešė, kad išsikrausto, nes turi kitą vyrą byloje apklausti liudytojai nepatvirtino, visų jų teigimu, apie atsakovės apsisprendimą palikti ieškovą susiradus kitą vyrą, jie sužinojo iš pačio ieškovo, nei vienas iš liudytojų negalėjo konkrečiai nurodyti, kada ieškovas jiems pranešė, kad atsakovė turi kitą vyrą ir jį paliko. Mažai tikėtina, jog atsakovei pranešus ieškovui, kad palieka šeimą dėl kito vyrio, šalys būtų draugiškai sprendę santuokos nutraukimą klausimą, ką patvirtina, byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, jog atsakovė negali daugiau gyventi dėl vaikų, jog susitiks pas mediatorių ir už paslaugas mokės abu. Byloje pateikta 2023 m. gegužės 31 d. Gyvenamųjų patalpų sutartis, tik patvirtina atsakovės apsisprendimą gyventi atskirai, byloje nėra ginčo, kad atsakovė išsikėlė į nuomojamą būstą 2023 m. birželio pradžioje. Liudytojas A. K. nurodė, kad jo nepilnametis sūnus matė, kad atsakovei kraustytis padėjo vyriškis su automobiliu BMW, tačiau konkrečiai nurodyti, kada tai buvo, negalėjo, liudytojas pats nieko nematė, jam pasakojo nepilnametis sūnus.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės socialiniuose tinklapiuose keltos bendros šeimos nuotraukos bei sveikinimai vestuvių metinių proga (nuotraukos pateiktos byloje) patvirtina puikius šalių santykius iki atsakovės gyvenime atsirandant kitam vyrui (O. J.), nes kaip ir nurodė atsakovė teismo posėdžio metu, ji visada siekė išsaugoti šeimą, dėjo pastangas.
20. Lietuvos teismų praktikoje sutuoktinio neištikimybė yra siejama su bendros lojalumo pareigos pažeidimu. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą nėra būtina įrodyti, kad sutuoktinis lytiškai santykiavo su kitu vyru ar moterimi. Užtenka įrodyti tik patį faktą, kad sutuoktinis santuokos metu buvo nelojalus kitam sutuoktiniui, pavyzdžiui, ilgą laiką artimai bendrauja su kitu vyru ar moterimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad santuokos nutraukimo byloje yra svarbus momentas, kada sutuoktinis buvo neištikimas. Jeigu sutuoktinis buvo neištikimas po to, kai sutuoktiniai dar būdami santuokoje nutraukė šeiminius santykius ir pradėjo gyventi skyrium, tokiu atveju teismas negali konstatuoti, kad santuoka iširo dėl šio sutuoktinio kaltės, kadangi faktiniai šeiminiai santykiai tarp sutuoktinių nutrūko dar iki sutuoktiniui būnant neištikimam. Tačiau jeigu sutuoktinis buvo neištikimas santuokos metu dar esant nenutrūkusiems šeiminiams santykiams, toks sutuoktinis yra pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo.
21. Šiuo konkrečiu atveju, teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo bando pagrįsti iš esmės tik savo pasakojimais apie atsakovės neištikimybę, nes visi byloje apklausti liudytojai nurodė, kad patys konkrečiai nėra matę atsakovę artimai bendraujant su kitu vyru, apie jos kitą vyrą sužinojo iš pačio ieškovo ar kitų asmenų pasakojimų, kad ieškovas niekuomet nesiskundė dėl atsakovės elgesio (neištikimybės), netgi priešingai, pats išleisdavo atsakovę su draugėmis į šokius ar kavinę, apie atsakovės neištikimybę ieškovas draugams sakė, tik kai atsakovė jį paliko, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog taikant įstatyme numatytą prezumpciją, kad santuoka iširo būtent dėl vieno iš sutuoktinių neištikimybės, neužtenka remtis vien teiginiais, kadangi santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl šiuo atveju būtina pagrįsti kaltus sutuoktinio veiksmus leistinais įrodymais, kurie patvirtintų išsakytus teiginius, duomenų byloje, jog atsakovė santuokos metu ilgą laiką artimai bendravo su kitu vyru, nėra. Byloje esantys duomenys neleidžia preziumuoti atsakovės kaltę, vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, t. y. ieškovas neįrodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės.
22. Atsakovė, prašydama santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės nurodė, kad santuoka nutrūko dėl netinkamo ieškovo elgesio, dėl psichologinio, ekonominio, seksualinio bei fizinio ieškovo smurto atsakovės atžvilgius. Šią aplinkybę atsakovė taip pat įrodinėjo savo pasakojimais, specialistų rašytiniais įrodymais. Ieškovas neigė atsakovės nurodytas aplinkybes, tvirtindamas, kad visada siekė išsaugoti šeimą, kad tiesiog atsakovei buvo per geras, jai viską leisdavo, kad atsakovė vedė netinkamą gyvenimo būdą ir dėl to tarp jų kildavo konfliktai (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
23. Atsakovė byloje neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad turėjo žalingų įpročių, vartojo alkoholį, rūkė „žolę“, tačiau teigė, kad ieškovas ją supažindinęs su savo draugais privertė rūkyti „žolę“, jog ji nesugebėjo tam priešintis, jog „žolę“ namuose rūkė abu kartu. Ieškovui paprašius byloje apklausti liudytojus, atsakovė teismui nurodė, kad tai ieškovo draugai, artimieji, kurie ją tik apjuodins. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų G. K., A. U., A. K., A. B., A. B. nurodytomis aplinkybėmis apie ieškovą, jog jis neturi žalingų įpročių, nevartoja alkoholio, nerūko, sportuoja, jog nėra matę, kad ieškovas netinkamai elgtųsi su atsakove, smurtautų, tačiau liudytojas A. U. nurodęs, kad nėra matęs M. smurtaujančio atsakovės atžvilgiu, tuo pačiu teigė, kad nežino, kas vykdavo už uždarų durų jam išėjus. Teismas neanalizuoja šiuo atveju atsakovės turėtų žalingų įpročių, kuriuos patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, nes atsakovė neneigė, kad gyvendama su ieškovu jų turėjo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovė alkoholio nevartoja, nerūko „žolės“, kreipėsi į specialistus dėl pagalbos, kurie jai padėjo. VšĮ P. krizių centro patvirtinime nurodyta, kad E. B. šiuo momentu nevartoja jokių psichoaktyvių medžiagų, yra stabili, mokanti ir gebanti pasirūpinti vaikais, pasiryžusi kabintis į gyvenimą. Šioje byloje svarbu įvertinti abiejų šalių elgesį vienas su kitu santuokos metu, atsakovė įrodinėdama ieškovo netinkamą elgesį byloje pateikė specialistų išvadas, teismas neturi pagrindo netikėti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina ieškovo, netinkamą elgesį. T. Krizių centro pateiktame rašte nurodyta, jog konsultacijų metu išryškėjo smurtinių patirčių momentai, jog E. konsultacijų metu pasakodama apie smurtines patirtis jautė stiprius baimės, kaltės, pasimetimo, menkavertiškumo, beviltiškumo, neįgalumo jausmus, su kuriais šiuo metu dirbama, dokumentą pasirašė direktorė D. P. ir psichologė T. V..
24. Atkreiptinas dėmesys, jog sutuoktinių santykiai pirmiausia turi būti grindžiami abipusio pasitikėjimo, meilės ir pagarbos santykiais. Visgi dviejų žmonių sąjunga reikalauja ieškoti kompromisų, savalaikiai pastebėti kylančias problemas ir dėti pastangas joms spręsti. Jeigu sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti. Byloje atsakovė nurodė, kad būtent ieškovas ją privertė rūkyti „žolę“, jog jo draugai parūpindavo „žolės“, jog atsakovė parūkusiu „žolės“ būdavo ramesnė, nuolankesnė ieškovui, o ieškovui tokia situacija tiko, galėdavo naudotis atsakovės tokia būsena tenkinant savo seksualinius poreikius. Teismas neturi pagrindo tikėti ieškovo argumentais, jog jis nežino, iš kur atsakovė gaudavo „žolės“, bei iš kur gaudavo pinigų „žolei“, nes bylos duomenimis atsakovė nedirbo, šeimą išlaikė ieškovas, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas žinodamas, kad atsakovė turi žalingų įpročių, pastebėjęs kylančias problemas, jų nespręsdamas ir nedėjęs jokių pastangų joms išspręsti, naudojosi esama tokia situacija. Kaip jau minėta, jeigu vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai ar ne taip, kaip norėtų kitas sutuoktinis, santuokoje kylančių problemų sprendimas priklauso nuo abiejų sutuoktinių. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo pastangas išsaugoti savo santuoką, kreipėsi į specialistus, galinčius padėti išspręsti kilusias problemas tarp sutuoktinių, ypač dėl atsakovės turimų žalingų įpročių.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojų pateikti paaiškinimai dėl abiejų šalių tarpusavio santykių nesutampa, liudytojas A. U. nurodė, kad nėra matęs atsakovės nuliūdusios ar supykusios, liudytojas A. K. nurodė, kad jam šalių santuoka visada atrodo graži, jog jie puikiai sutardavo, kad abu rūpinosi vaikais, A. B. nurodė, kad šalys gražiai bendravo, nėra nieko blogo matęs, tačiau liudytojas G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad abu santuokoje buvo nelaimingi, kad E. nuolat būdavo pikta. Nors byloje apklaustas liudytojas O. J. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieškovo netinkamą elgesį atsakovės atžvilgiu, tačiau šio liudytojo duoti parodymai vertintini kritiškai, nes byloje nėra ginčo, jog atsakovė šiuo metu gyvena su O. J.. Pažymėtina, kad teismas nevertino ieškovo santykių su kitomis moterimis, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovas pradėjo artimus santykius su kita moterimi šalims gyvenant kartu (teismo posėdžio metu neneigė, jog vienoje televizijos laidoje pasipiršo kitai moteriai, nurodydamas, kad ir jis turi teisę pradėti naujus santykius, nes su atsakove kartu negyvena).
26. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
27. Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, išklausęs ginčo šalių ir liudytojų paaiškinimų, sprendžia, kad ne kuri nors viena, bet abi ginčo šalys iš esmės nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidinėjo savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo rasti sąlyčio taškų šeimai išsaugoti ir tokioje situacijoje negali būti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, todėl konstatuotina abipusė sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo. Prastėjančius tarpusavio santykius kiekviena šalis sprendė ne siekiu, kartu su kito sutuoktinio tarpusavio pagalba išspręsti kylančias problemas, o užgoždamos neigiamas emocijas savyje, kas lėmė priešingą rezultatą, o būtent: dar sparčiau prastėjančius sutuoktinių santykius ir iš to kylančius tolesnius tarpusavio nesutarimus, santuokinio gyvenimo nutrūkimą ir iš to kilusias pasekmes, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju ne kuri nors viena, o abi ginčo bylos šalys nevykdė įstatyme įtvirtintų santuokinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30 straipsniuose, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
28. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
29. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgus į ieškovo ir atsakovės reikalavimą, ieškovui paliktina jo pavardė „B.“, o atsakovei ikisantuokinė pavardė „Š.“ (CK 3.69 straipsnis).
30. Šalys viena kitai išlaikymo priteisti neprašė.
31. Šioje byloje abi šalys pripažintos kaltomis dėl santuokos iširimo, todėl nėra pagrindo spręsti ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra galimas tik nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
32. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Byloje nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto nebuvo įsigiję.
33. Materialinio išlaikymo vienas iš kito nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).
34. Šalys kreditorių neturi (CK 3.126 straipsnis).
35. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
36. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
37. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
38. Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo nepilnamečių vaikų M. B. ir D. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina E. B., jos gyvenamojoje vietoje.
39. Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nekyla. Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, tačiau bylos nagrinėjimu metu, atsižvelgęs į susidariusią situaciją, neprieštaravo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Skyrius pateikė informaciją, kad buvo gauti devyni pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus, vaikų nuomonė išklausyta du kartus, abu vaikai nurodė, kad jie labiau norėtų būti su mama, jog atsakovė geranoriškai priima specialistų pagalbą, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove šiuo metu labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
40. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nėra, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų D. B. ir M. B. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su atsakove, vaikų motina E. B., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi šiuo metu tai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
41. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
42. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas galės bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: tėvas kas antrą savaitgalį gali pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Apie numatomą atvykimą ir pageidavimą pasiimti vaikus būtina suderinti su motina mažiausiai dieną prieš atitinkamą savaitgalį; jei tėvas yra išvykęs iš Lietuvos ar nėra savo gyvenamojoje vietoje, tėvas su vaikais bendrauja pasirinktomis telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu), prisitaikydamas prie vaikų užimtumo ir dienotvarkės; motina privalo šiuo laikotarpiu užtikrinti vaikams prieigą prie telekomunikacijos įrenginių ir planuoti vaikų dienotvarkę taip, kad jie galėtų nustatyta tvarka bendrauti su tėvu telekomunikacijų įrenginiais; kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia Šv. Kūčias ir pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžinant gruodžio 25 d. iki 15 val., poriniais metais tėvas vaikais praleidžia pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos ir antrą Šv. Kalėdų dieną, paimant vaikus gruodžio 25 d. 15 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant gruodžio 26 d. 20 val.; kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia Naujuosius Metus, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 10 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžinant sausio 1 d. 12 val., poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia pirmą Naujųjų Metų dieną, paimant vaikus sausio 1 d. 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą; kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant antrąją Šv. Velykų dieną 10 val., poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant 20 val.; kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia Tėvo dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant 20 val.; kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis yra nedarbo ar poilsio dieną, tėvas paima vaikus iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. Jeigu tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; kiekvienos vasaros metu tėvas turi teisę su vaikais nepertraukiamai praleisti dvi savaites, suderinus tikslų laiką ir atostogų praleidimo aplinkybes prieš kiekvieną vasarą; nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas su vaikais gali bendrauti iš anksto su motina suderintu būdu ir tvarka, jei tai atitinka vaikų interesus.
43. Tuo tarpu ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pateikdamas ieškinį prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, todėl vaikų bendravimo tvarkos nebuvo pateikęs, tačiau nurodė, kad norėtų su vaikais bendrauti per visas jų atostogas, bei kasdien bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, nes dėl darbo grafiko ne visada turi galimybę su vaikais bendrauti savaitgaliais, taip pat nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad atsakovė išsikėlė gyventi į kitą miestą, ji turėtų prisiimti dalį jo patirtų išlaidų vaikų pasiėmimui, t y. vaikus iš ieškovo namo parsivežti turėtų pati atsakovė. Ieškovo atstovė advokatė prašė teismo atsižvelgti į ieškovo prašytą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
44. Atsakovė nesutiko, kad šalių vaikai su ieškovu bendrautų kasdien telekomunikacijų priemonėmis, nes nustačius ir dvi dienas per savaitę, sūnus jau ir dabar ne visada nori bendrauti su ieškovu, atsakovė turi jį skatinti bendrauti su ieškovu, taip pat nurodė, kad ieškovas prašęs nustatyti jo laikiną su vaikais bendravimo tvarką, vaikų nepasiima savaitgaliais. Atsakovės atstovo teigimu, ieškovas pats turėtų pasirūpinti vaikų pasiėmimu ir grąžinimu, kadangi atsakovės pateiktoje bendravimo tvarkoje yra punktas dėl bendravimo šalių sutarimu, todėl nėra būtina aptarti konkrečiai kiekvieną situaciją.
45. Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nors šalys sakosi suprantančios, jog vaikams reikalingi abu tėvai ir bendravimas su abiem iš tėvų, tačiau dėl šalių konfliktiškų santykių turėtų būti bendravimo tvarkoje aptarti gimtadieniai, visos atostogos, bendravimas telefonu, tačiau valstybinės šventės neturėtų būti įtrauktos, jog vaikai su ieškovu neturėtų bendrauti telefonu kiekvieną dieną, nes vaikai neturėtų laiko sau, vaikus atitrauktų nuo jų užimtumo, užtektų 2-3 kartus per savaitę.
46. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, tarp ieškovo ir atsakovės vyrauja įtempti santykiai dėl rūpinimosi vaikais, bendravimo su vaikais tvarkos, Skyriuje gauti devyni skundai, byloje yra duomenų, jog atsakovė ne visada tinkamai rūpinosi nepilnamečiais vaikais (rūkė mašinoje), neužtikrino nepilnamečių vaikų saugumo (šalių dukra susižalojo važiuodama paspirtuku), jog bylos duomenimis yra pradėtas ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo šalių sūnui D. B.. Pažymėtina, jog abu tėvai turi neginčijamą teisę bendrauti ir matytis su savo nepilnamečiais vaikais, ši vaikų teisė negali būti paneigta ieškovo ir atsakovės konfliktiškais tarpusavio santykiais. Vaikų noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaikų patirties ir išgyvenimų. Dėl to vaikams turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su savo abiem tėvais, nei vieno tėvo teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku negali būti apsunkinama ar kitaip ribojama, kadangi kitu atveju, neabejotinai yra pažeidžiami ir pačių vaikų interesai. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovės dabartinis draugas galimai yra leidęs atsakovei vairuoti transporto priemonę, kai ši neturi teisės vairuoti, vaikams esant mašinoje, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė šiuo metu nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones, atmestini ieškovo išdėstyti argumentai, kad atsakovė turėtų pati pasiimti vaikus iš ieškovo, dėl objektyvių aplinkybių, siekiant užtikrinti vaikų saugumą, nes atsakovė nėra įgijusi teisės vairuoti. Šiuo metu, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgus į šalių konfliktiškus tarpusavio santykius, Skyriuje gautus skundus, teismo vertinimu, sutiktina su ieškovo bei jos atstovės, Skyriaus atstovės teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, jog šioje byloje būtina nustatyti detalią skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką.
47. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius, todėl šiuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgęs būtent į nepilnamečių vaikų geriausius interesus, įvertinęs šalių pateiktas bendravimo tvarkas, nustato tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
1) tėvas kas antrą savaitgalį gali pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Apie numatomą atvykimą ir pageidavimą pasiimti vaikus savaitgalį M. B. praneša raštu sms žinute, „Messenger“ ar kitos programėlės pagalba vaikų motinai E. B. ne vėliau kaip prieš tris dienas ir nurodo tikslią dieną ir valandą, kada jis atvyksta pasiimti vaikų;
2) ieškovas su vaikais kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 18 val. iki 19 val. bendrauja su vaikais M. B. ir D. B. telekomunikacijų pagalba vaizdo skambučiu, o atsakovė E. B. užtikrina vaikams galimybę pabendrauti vaizdo priemonių pagalba su ieškovu;
3) jei tėvas yra išvykęs iš Lietuvos ar nėra savo gyvenamojoje vietoje, tėvas su vaikais bendrauja pasirinktomis telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu), prisitaikydamas prie vaikų užimtumo ir dienotvarkės;
4) motina privalo šiuo laikotarpiu užtikrinti vaikams prieigą prie telekomunikacijos įrenginių ir planuoti vaikų dienotvarkę taip, kad jie galėtų nustatyta tvarka bendrauti su tėvu telekomunikacijų įrenginiais;
5) tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais jų ugdymo atostogų metu (rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogos) pusę atostogų laiko, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos. Apie galimybę bendrauti su vaikais jų atostogų metu M. B. praneša raštu sms žinute, „Messenger“ ar kitos programėlės pagalba vaikų motinai E. B. ne vėliau kaip prieš 7 dienas ir nurodo tikslią dieną ir valandą, kada jis atvyksta pasiimti vaikų;
6) kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis yra nedarbo ar poilsio dieną, tėvas paima vaikus iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. Jeigu tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;
7) Motinos dieną, pirmą gegužės sekmadienį, vaikai praleidžia su motina, Tėvo dieną, pirmą birželio sekmadienį, vaikai praleidžia su tėvu, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant 20 val.;
8) kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia Šv. Kūčias ir pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžinant gruodžio 25 d. iki 15 val., poriniais metais tėvas vaikais praleidžia pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos ir antrą Šv. Kalėdų dieną, paimant vaikus gruodžio 25 d. 15 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant gruodžio 26 d. 20 val.;
9) kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia Naujuosius Metus, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 10 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžinant sausio 1 d. 12 val., poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia pirmą Naujųjų Metų dieną, paimant vaikus sausio 1 d. 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą;
10) kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant antrąją Šv. Velykų dieną 10 val., poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant 20 val.;
11) nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas su vaikais gali bendrauti iš anksto su motina suderintu būdu ir tvarka, jei tai atitinka vaikų interesus;
12) nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai ieškovas turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su motina bei jai išreiškus sutikimą raštu;
13) ieškovas lyginiais metais su vaikais praleidžia sūnaus D. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).), o atsakovė E. B. – dukros M. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).). Ieškovas M. B. nelyginiais metais su vaikais praleidžia dukros M. gimimo dieną, o atsakovė E. B. - sūnaus D. gimimo dieną. Vaikų gimtadienių švenčių organizavimu ir jų išlaidų padengimu rūpinasi abu tėvai bendru susitarimu arba tas, su kuriuo švenčiamas vaiko gimtadienis. Tuo atveju, jei vaikų gimtadienių šventės rengiamos namuose, tėvai turi galimybę juos pasveikinti gimtadienio dieną, savo atvykimo laiką prieš dieną suderinę tarpusavyje. Tuo atveju, jei dėl konfliktiškų santykių vaikų interesai nukentėtų vaikų motinai ar tėvui atvykus į namus pasveikinti savo vaikų, vaikų tėvas ar motina sudaro sąlygas vienas kitam prieš dieną suderintu laiku su vaiku, švenčiančiu gimimo dieną, praleisti ne mažiau kaip vieną valandą pasirinktoje vietoje.
48. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).
49. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikam priteisimo.
50. Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti šalių nepilnamečių vaikų M. B. ir D. B. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį kiekvienam po 300 Eur iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
51. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu siekia apie 709 Eur į rankas, laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Nors atsakovė byloje nepateikė vaikų poreikių lentelę, tačiau teismo posėdžio metu išsamiai nurodė, kad vaikų poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikia apie 500 Eur, jog atsižvelgus į tai, kad vaikai gyvena su atsakove, ieškovas turėtų teikti 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Atsakovė nurodė, kad jos pajamos apie 1 000 Eur – 1 200 Eur, jog ieškinio pateikimo dienai išlaidos buvo: 300 Eur nuoma, 200-300 Eur dujinis šildymas, elektra 30 Eur, vanduo 30-40 Eur, rūbai, avalynė po 150-200 Eur, maistui kasdien po 30-40 Eur, tai kokio žaislo, skanėsto vaikai nori, pramogauja, į baseiną, filmą pažiūrėti išvažiuoja bent kartą per mėnesį, išvažiavus ir pavalgyti dar reikia, išleidžia 70-100 Eur, sūnui už telefoną moka 15 Eur, sūnus robotikos būrelį lanko 40-50 Eur, kasdien pietums duoda po 2 Eur, rinkliavos mokykloje per metus apie 40 Eur, uniforma kainavo virš 100 Eur, dukrai už darželį moka 30 Eur, rinkliavos darželyje per metus apie 100 Eur, vaistams, vitaminams išleidžia 50-150 Eur, karpą dukrai naikino, mokėjo 50 Eur. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad vaikams, reikalingos odontologo paslaugos, elementarūs buities reikmenys, indai, baldai, būsto apstatymas, buitinė technika, patalynė, rankšluosčiai, skalbimo milteliai ir t.t, todėl neplanuotos išlaidos sudaro ženklią sumą, kurios neįmanoma tiksliai suskaičiuoti, jog vieną mėnesį išleidžiama daugiau, kitą – mažiau. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą, kadangi vaikų poreikiai tik augs, kad būna ir nenumatytų išlaidų, kad gyvendami su ieškovu jie nepirkdavo vaikams žaislų, nebuvo tenkinami vaikų poreikiai, vaikai nepramogavo, todėl dabar stengiasi pagal galimybes tenkinti ne tik būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius.
52. Ieškovas su prašoma priteisti išlaikymo suma sutiko iš dalies, teigdamas, kad vaikų išlaikymui galėtų skirti po 200 Eur kiekvienam, kadangi daugiau neturi iš ko. Ieškovas nurodė, kad jo vertinimu, nurodyta skirtina vaikų išlaikymui suma yra nereali, poreikiai išdidinti, kad šeimai gyvenant kartu visi gyveno iš jo gaunamo 1 000 Eur darbo užmokesčio, kad nepilnamečiai vaikai gyvendami kartu buvo viskuo aprūpinti, o dabar atsakovė tokią sumą nori skirti vien nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad vaikų žaislams neturėtų būti skiriama 200 Eur - 300 Eur suma, kad atsakovė šiuo metu gyvena pas draugą ir jai nereikia mokėti nuomos mokesčio, kad atsakovės šiuo metu yra didesnės pajamos.
53. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).
54. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
55. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
56. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro kiekvienam po 500 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaikų poreikius, į teismo posėdžio metu atsakovės duotus paaiškinimus, jog vaikams reikalinga pilnavertė mityba, vitaminai, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, užsiėmimai, teismas sprendžia, kad per mėnesį 500 Eur suma nepilnamečiams vaikams, yra pakankama jų poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaikų poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tačiau išlaikymo dydį lemia ne vien vaikų poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės gaunamos pajamos yra panašios 1 000 Eur -1 200 Eur, šalys neturi jiems priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo turto, kitų nepilnamečių išlaikytinių. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais iš dalies pagrindė nepilnamečiams vaikams reikalingą skirti išlaikymą maistui, aprangai, vaistams, vitaminams ir kitiems būtiniems poreikiams, vis tik teismui susipažinus su minėtais dokumentais, teismo posėdžio metu išklausius šalių paaiškinimų, atsižvelgus į vaikų amžių, darytina išvada, jog atsakovės nurodyta vaikų išlaikymui reikalinga pinigų suma nors ir yra reali, tačiau teismas sutinka su ieškovo atstovės nurodytais argumentais, kad nėra būtina vaikų žaislams kas mėnesį skirti po 200 Eur - 300 Eur, kad šiuo metu atsakovei nereikia mokėti nuomos mokesčio, visos kitos nurodytos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kad būtų užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo poreikiai.
57. Atmestini ieškovo atstovės advokatės nurodyti argumentai, kad atsakovė yra geresnėje finansinėje padėtyje, nes šalių gaunamos pajamos panašios, nepilnamečiams vaikams gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaikus maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikai būtų aprengti pagal sezoną, pavalgę, suteikta reikiama pagalba susirgus, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, o atsakovei tenka didžiausioji rūpinimosi nepilnamečiais vaikais našta. Atkreiptinas dėmesys, jog M. B. yra darbingo amžiaus vyras, teismui duomenų apie sveikatos problemas nepateikė, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikams geresnes jų poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad daug dirba papildomai, todėl net vaikų negali pasiimti savaitgaliais, todėl teismas atsižvelgęs į byloje esančią pažymą apie išmokėtą ir priskaičiuotą darbo užmokestį, į tai, kad jo darbo užmokestis nėra pastovus (nuo 871,77 Eur iki 1 744,43 Eur), priklauso nuo darbo laiko trukmės, daro išvadą, jog dirbdamas papildomas valandas gauna ir didesnį darbo užmokestį.
58. Kiekvienam vaikui nuo gimimo iki pilnametystės iš valstybės biudžeto lėšų yra mokamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios išmokos dydžiu gali būti mažinamas išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteisiamas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
59. Šiuo atveju, teismas įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į Lietuvoje vyraujančių būtiniausių prekių kainas, į tai, kad abi šalys yra nurodžiusios vaikų poreikiams reikalingą vienodą 500 Eur sumą (tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje), yra dirbančios, kad šalių pajamos yra panašaus dydžio, atsižvelgęs į tai, jog negalima nepilnamečių vaikų išlaikymo naštos perkelti atsakovei, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, daro išvadą, kad iš ieškovo M. B. nepilnamečių vaikų M. B. ir D. B. kiekvienam priteistina po 250,00 Eur išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas), išlaikymą mokant į E. B. asmeninę banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė vaikų mama E. B..
60. Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).
61. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
62. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
63. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).
64. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
65. Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už 2023 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius po 300 Eur už kiekvieną mėnesį, viso po 900 Eur kiekvienam, teigdama jog išsikėlus su vaikais į nuomojamą būstą, ji viena išlaikė vaikus, jog ieškovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Tiek ieškovas, tiek jo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nesutiko su prašomu priteisti įsiskolinimu, nurodydami, kad šalys vasaros metu dalijosi vaikais, jų priežiūra, kad vaikai po 4 dienas gyveno tai pas ieškovą, tai pas atsakovę, pagal ieškovo darbo grafiką. Atsakovė nesutikdama su ieškovo nurodytais argumentais pateikė nuotraukas, čekius, jog vasaros metu su vaikais pramogavo, viskuo juos aprūpino, nupirko reikalingus rūbus ir priemones ugdymui.
66. Ieškovo nurodytas aplinkybę, jog iki 2023 m. rugsėjo mėnesio atsakovės su vaikais išsikėlimo į kitą miestą, vaikais rūpinosi abu, pagal jo darbo grafiką, iš dalies paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, jog jis pats 2023 m. birželio 30 d. Skyriui pateikė skundą dėl sūnaus D. B. nepriežiūros, nes šalių sūnus buvo paliktas vienas namuose, ieškovas Skyriaus darbuotojams nurodė, kad tą dieną atsakovė dirbo, o jam buvo laisvadienis, tačiau atsakovė jam nedavė sūnaus. Ieškovo nurodytas aplinkybes, jog buvo sutarę vaikais rūpintis abu paneigia ir pateiktas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė iš atsakovės vaikų išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 19 d. Atsakovė teismo posėdžio metu neneigė, kad vaikai minėtu laikotarpiu būdavo ir pas ieškovą, tuos pačius duomenis nurodė ir Skyriaus atstovams po 2023 m. birželio 30 d. ieškovo pateikto skundo, jog vaikai gyvena su ieškovu, kai jam yra laisvos dienos, o kai ieškovas dirba, vaikai gyvena su ja, tačiau papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad visa nepilnamečių vaikų išlaikymo našta teko jai, jog ji su vaikais vasarą pramogavo, aprūpino juos reikalingomis priemonėmis mokyklai, darželiui. Byloje pateikti tarp šalių vykę susirašinėjimai „Messenger“ programoje patvirtina, kad šalys iki įvykusi incidento 2023 m. birželio 26 d. dėl vaikų nepriežiūros, siekė santuoką nutraukti taikiai, nurodydami, kad „jie turės mus abu, bendraus ir su tavimi, ir su manimi, kai bus ar pas vieną, ar pas kitą, gyvens ir ten ir ten“, jog tarėsi eiti pas mediatorių „O kiek kainuos tie mediatoriai ir kas mokės?“, „Abu mokėsime, pasakys penktadienį, kai susitiksim“, tačiau 2023 m. birželio 28 d. Pažymoje apie mediacijos pabaigą nurodyta, kad mediacijos procesas baigtas vienai iš ginčo šalių pasitraukus iš mediacijos proceso, nesudarius taikos sutarties. Iš pateiktų byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog šalys 2023 m. birželio mėnesį vaikais dalinosi, jog vaikai gyveno tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę, t. y. nepilnamečių vaikų išlaikymui lėšas skyrė abi šalys.
67. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
68. Ieškovas byloje kitų duomenų, nei teismas nurodė aukščiau, kad prisidėjo prie vaikų išlaikymo, kai atsakovė su vaikais išsikraustė į nuomojamą butą ir gyveno atskirai, nepateikė (CPK 185 straipsnis).
69. Atsižvelgus į išdėstytą, į tai, kad ieškovas neteikė atsikirtimų į tai, jog vaikų poreikiams tenkinti įsiskolinimo laikotarpiu buvo reikalinga mažesnio dydžio išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog įsiskolinimo laikotarpiu šalių materialinė padėtis būtų buvusi žymiai geresnė ar blogesnė nei yra dabar, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, jog 2023 m. birželio mėnesį vaikai gyveno ir pas ieškovą, ir pas atsakovę, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, įsiskolinimas skaičiuotinas už du mėnesiu (2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius) po 250 Eur už kiekvieną mėnesį, viso 500 Eur, t. y. iš ieškovo M. B. priteistinas nepilnamečių vaikų M. B. ir D. B. išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam po 500 Eur, iš viso 1 000 Eur (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
70. Išnagrinėjus civilinę bylą ir iš dalies tenkinus tiek ieškovo ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį, atitinkamai turi būti paskirstytos ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
71. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
72. Ieškovas šioje byloje patyrė 2 236,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 286,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 950,00 Eur advokato pagalbos išlaidos. Tuo tarpu atsakovė šioje byloje patyrė 2 609,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 109,60 Eur žyminis mokestis su mokesčiu už įmokos priėmimą ir 2 500,00 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidos.
73. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintinas tik dalyje dėl atsakovei prašomos ikisantuokinės pavardės palikimo, nes pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl atsakovės kaltės, kaip prašė ieškovas, ieškovo reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atmestas atsižvelgus į jo sutikimą, kad vaikai gyventų su atsakove. Vertinant atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimus, atsižvelgtina į tai, kurie atsakovės pareikšti reikalavimai buvo priešpriešiniai ieškinio reikalavimai ir kaip jie buvo išspręsti, t. y. atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas visiškai, atsakovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas visiškai, reikalavimai dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, patenkinti iš dalies, tačiau atsižvelgus į tai, kad nutraukiant santuoką minėti reikalavimai yra išvestiniai, konstatuotina, jog atsakovės priešieškinis patenkintas 100 procentų.
74. Byloje turėjo būti sumokėtas 146,00 Eur žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus, bei 180,00 Eur už išlaikymo priteisimą (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 2), 30,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (1 000 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgus į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, o priešieškinio visi reikalavimai tenkinti, byloje nėra duomenų, kad ieškovas M. B. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl žyminio mokesčio išlaidos 356,00 Eur priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
75. Atsakovė byloje patyrė 2 609,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė rašytinius įrodymus, atsakovės priešieškinio visi reikalavimai tenkinti, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 2 609,60 Eur suma bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovui M. B. palikti prigimtinę pavardę – „B.“, atsakovei E. B. palikti ikisantuokinę pavardę - „Š.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą mokant į E. B. asmeninę banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam už du mėnesius, skaičiuojant po 250,00 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų).
Skirti nepilnamečių D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise jų motiną E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti kad ieškovas M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:
1) tėvas kas antrą savaitgalį gali pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Apie numatomą atvykimą ir pageidavimą pasiimti vaikus savaitgalį M. B. praneša raštu sms žinute, „Messenger“ ar kitos programėlės pagalba vaikų motinai E. B. ne vėliau kaip prieš tris dienas ir nurodo tikslią dieną ir valandą, kada jis atvyksta pasiimti vaikų;
2) ieškovas su vaikais kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 18 val. iki 19 val. bendrauja su vaikais M. B. ir D. B. telekomunikacijų pagalba vaizdo skambučiu, o atsakovė E. B. užtikrina vaikams galimybę pabendrauti vaizdo priemonių pagalba su ieškovu;
3) jei tėvas yra išvykęs iš Lietuvos ar nėra savo gyvenamojoje vietoje, tėvas su vaikais bendrauja pasirinktomis telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu), prisitaikydamas prie vaikų užimtumo ir dienotvarkės;
4) motina privalo šiuo laikotarpiu užtikrinti vaikams prieigą prie telekomunikacijos įrenginių ir planuoti vaikų dienotvarkę taip, kad jie galėtų nustatyta tvarka bendrauti su tėvu telekomunikacijų įrenginiais;
5) tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais jų ugdymo atostogų metu (rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogos) pusę atostogų laiko, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos. Apie galimybę bendrauti su vaikais jų atostogų metu M. B. praneša raštu sms žinute, „Messenger“ ar kitos programėlės pagalba vaikų motinai E. B. ne vėliau kaip prieš 7 dienas ir nurodo tikslią dieną ir valandą, kada jis atvyksta pasiimti vaikų;
6) kiekvienais metais tėvas su vaikais praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis yra nedarbo ar poilsio dieną, tėvas paima vaikus iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. Jeigu tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;
7) Motinos dieną, pirmą gegužės sekmadienį, vaikai praleidžia su motina, Tėvo dieną, pirmą birželio sekmadienį, vaikai praleidžia su tėvu, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant 20 val.;
8) kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia Šv. Kūčias ir pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžinant gruodžio 25 d. iki 15 val., poriniais metais tėvas vaikais praleidžia pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos ir antrą Šv. Kalėdų dieną, paimant vaikus gruodžio 25 d. 15 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant gruodžio 26 d. 20 val.;
9) kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia Naujuosius Metus, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 10 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžinant sausio 1 d. 12 val., poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia pirmą Naujųjų Metų dieną, paimant vaikus sausio 1 d. 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą;
10) kiekvienais neporiniais metais tėvas su vaikais praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant antrąją Šv. Velykų dieną 10 val., poriniais metais tėvas su vaikais praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant 20 val.;
11) nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas su vaikais gali bendrauti iš anksto su motina suderintu būdu ir tvarka, jei tai atitinka vaikų interesus;
12) nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai ieškovas turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su motina bei jai išreiškus sutikimą raštu;
13) ieškovas lyginiais metais su vaikais praleidžia sūnaus D. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), o atsakovė E. B. – dukros M. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)). Ieškovas M. B. nelyginiais metais su vaikais praleidžia dukros M. gimimo dieną, o atsakovė E. B. - sūnaus D. gimimo dieną. Vaikų gimtadienių švenčių organizavimu ir jų išlaidų padengimu rūpinasi abu tėvai bendru susitarimu arba tas, su kuriuo švenčiamas vaiko gimtadienis. Tuo atveju, jei vaikų gimtadienių šventės rengiamos namuose, tėvai turi galimybę juos pasveikinti gimtadienio dieną, savo atvykimo laiką prieš dieną suderinę tarpusavyje. Tuo atveju, jei dėl konfliktiškų santykių vaikų interesai nukentėtų vaikų motinai ar tėvui atvykus į namus pasveikinti savo vaikų, vaikų tėvas ar motina sudaro sąlygas vienas kitam prieš dieną suderintu laiku su vaiku, švenčiančiu gimimo dieną, praleisti ne mažiau kaip vieną valandą pasirinktoje vietoje.
Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 609,60 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devynis eurus 60 ct)) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 356,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, kuriuos turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis).
Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.