Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

dalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Ž.“ (anksčiau – uždarosios akcinės bendrovės „P.“) atstovei J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Marijos Gaivenės pareiškimą mažajai bendrijai „Ž.“ dėl įpareigojimų nevykdymo, suinteresuoti asmenys – mažoji bendrija „Ž.“, valstybės įstaiga Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. Antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Inspekcijos 2021 m. vasario 25 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkė įpareigota nugriauti metalinį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sandėlis). Skolininkei raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas 2021 m. rugsėjo 27 d., tačiau skolininkė iki šiol nenugriovė pastato.

2. Inspekcija teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo: 1) tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir skaičiuojant iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo; 2) leisti Inspekcijai nugriauti sandėlį ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis, bei įpareigoti skolininkę nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkė. Institucija paaiškino, kad:

3. Skolininkė MB „Ž.“ teismui teiktais paaiškinimais prašo: 1) netaikyti poveikio priemonių ir neskirti baudos; 2) leisti pagal bendraturčių įgaliojimą veikiančiam asmeniui, J. L., per nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, statinio negriaunant, bet remiantis TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalimi, parengti statinio projektą, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir įteisinti statinį. Paaiškinimuose nurodo, kad:

3.1. Šiuo atveju savavališkos statybos įteisinimas užtrunka ne dėl statytojų kaltės, bet dėl objektyvių, nuo statytojų nepriklausančių, aplinkybių.

3.2. Ginčo žemės sklypas nepatenka į STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 ir 1.4 nurodytas teritorijas, statinio statyba nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir interesų, dėl jo statybos nėra jokių ginčų. Bendrasavininkiai G. ir J. L. sutinka imtis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų ir per nustatytą laikotarpį parengti projektą, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir įteisinti statinį.

3.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) numato keletą išimčių, kada statybos leidimas ar kiti privalomi dokumentai nėra reikalingi. Departamentas teigia, jog statinys priskiriamas naujo neypatingo statinio kategorijai, todėl tokio statinio statybai reikalingas statybos projektas ir leidimas statyti, tačiau nagrinėjamu atveju statinys yra laikinas, jo statyba buvo vykdoma pagal UAB ,,Milsteta“ parengtą projektą. Tad skolininkė neatliko neteisėtų veiksmų, savavališkai naujo neypatingo statinio nestatė, o kad ant buvusių fermos pamatų pastatytam laikinam surenkamų konstrukcijų statiniui yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nežinojo, todėl, dėl suklydimo, jo neišsiėmė, nors jokių kliūčių statybos leidimui gauti nebuvo, sąlygos tokio statinio statybai buvo ir egzistuoja šiai dienai.

3.4. Naujasis angaro savininkas J. L., siekdamas įteisinti savavališkai pastatytą statinį, 2021 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į MB ,,Tyrimai ir projektai“ dėl savavališkos statybos masto įvertinimo ekspertizės atlikimo ir apie tai informavo antstolę ir Departamentą. Bendraturčių vardu veikianti J. L. 2022 m. sausio 28 d. pateikė per Infostatybą prašymą Trakų rajono savivaldybės administracijai išduoti specialiuosius reikalavimus. Prašymas yra nagrinėjamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal TPSVPĮ yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl baudos

5. Antstolė prašo skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomąjį nurodymą dieną Inspekcijos naudai. Inspekcija prašo antstolės prašymą tenkinti, nurodydama, kad skolininkei skirtina bauda turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir skaičiuojama iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo. Skolininkė su tuo nesutinka – prašo neskirti baudos.

6. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).

7. Tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma, turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Privalomąjį nurodymą, kuriuo skolininkei buvo nurodyta iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. nugriauti savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą metalinį sandėlį, kurio ilgis 20,30 m, plotis 8,92 m, aukštis 5,0 m., užstatytas plotas 181,08 kv. m, ir sutvarkyti statybvietę. Statinio savavališka statyba užfiksuota 2021 m. vasario 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Duomenų apie tai, kad skolininkė būtų kreipusis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nėra. Vis dėlto, iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad skolininkė ėmėsi veiksmų, siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius. Tai patvirtina šie byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent:

9.1. 2020 m. spalio 19 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo, kuriuo žemės sklypo paskirtis buvo pakeista iš komercinės objektų teritorijos į vienbučių ir vienbučių gyvenamųjų pastatų teritoriją.

9.2. 2020 m. gruodžio 27 d. bendraturčių J. L. ir MB „S.“ sutikimas, kuriuo bendraturčiai sutiko, kad J. L. rengtų vienbučio gyvenamojo namo ir dviejų pagalbinio ūkio paskirties pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, gautų statybas leidžiančius dokumentus, įteisintų pastatytus statinius.

9.3. 2021 m. gegužės 20 d. Nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo G. L. perdavė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir ½ dalį pastato-karvidės, esančius (duomenys neskelbtini), UAB „S.“.

9.4. 2021 m. birželio 29 d. projektavimo sutartis, kuria užsakovas G. L. su projektuotoju A. G. susitarė, jog šis parengs ir nustatyta tvarka suderins vieno buto gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato techninį projektą, gaus statybos leidimą bei apdraus projektą privalomuoju projektuotojo civilinės atsakomybės draudimu.

9.5. 2021 m. rugsėjo 27 d. tarp skolininkės ir J. L. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria skolininkė įsigijo metalinio angaro konstrukcijas.

9.6. 2021 m. lapkričio 9 d. priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo skolininkei perduotos metalinio angaro konstrukcijos.

9.7. 2022 m. sausio 19 d. elektoriniai laiškai tarp J. L. ir D. V. dėl projektavimo darbų, iš kurių matyti, jog J. L. D. V. išsiuntė dokumentus gyvenamojo namo projektavimui. Tuo tarpu 2022 m. sausio 26 d. gautame atsakyme nurodyta, jog projektavimo darbai gali užtrukti 7-8 mėnesius.

9.8. J. L. prašymas Trakų rajono savivaldybės administracijai išduoti specialius reikalavimus.

10. Teismas taip pat nustatė, kad Privalomasis nurodymas 2021 m. vasario 25 d. pateiktas vykdyti antstolei. 2021 m. rugsėjo 23 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2021 m. rugsėjo 27 d. skolininkei buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą nugriauti sandėlį. Atlikus 2021 m. gruodžio 9 d. patikrinimą, Departamentas su antstolės padėjėja nustatė, jog skolininkė įpareigojimų neįvykdė. Kadangi skolininkė jai skirtų įpareigojimų neįvykdė, pareiškėja 2021 m. gruodžio 10 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną valstybės naudai.

11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

12. Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pavyzdžiui, paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Privalomasis nurodymas, kuris yra galiojantis, nenuginčytas teismine tvarka, nėra įvykdytas. Tiek skolininkė, tiek išieškotojas pripažįsta aplinkybę, kad skolininkės faktiškai pastatytas statinys yra neteisėtas. Skolininkė teigė, jog savavališkai naujo neypatingo statinio nestatė, o tai, kad ant buvusių fermos pamatų pastatytam laikinam surenkamų konstrukcijų statiniui yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nežinojo, todėl, dėl suklydimo, jo neišsiėmė. Sužinojusi apie reikalaujamą leidimą, skolininkė ėmėsi veiksmų įteisinti statybas.

14. Byloje nėra duomenų apie tai, kad išieškotojas Privalomąjį nurodymą (jo dalį) būtų panaikinęs ar pripažinęs įvykdytu. Tuo tarpu skolininkės argumentai, kad ji nežinojo, jog reikalingas leidimas statyboms bei tai, jog šiuo metu ėmėsi veiksmų įteisinti statybas ir šiuo metu laukia atsakymo iš institucijų, savaime nepaneigia Privalomojo nurodymo teisėtumo ir vykdytinumo. Bylos duomenys patvirtina, jog Privalomojo nurodymo, kuriuo skolininkei nurodyta nugriauti sandėlį vykdymo terminas yra praleistas. Sprendimo nevykdymas patvirtintas 2021 m. gruodžio 10 d. antstolės surašytu Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Minėta, kad teismas nustatė, kad skolininkė siekia įteisinti savavališką statybą, tačiau, teismo vertinimu, iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas ir tai bus pagrindas pripažinti, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas. Skolininkė neginčijo aplinkybių, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Priešingai, skolininkės teigimu, bendrasavininkiai G. ir J. L. sutinka imtis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų ir per nustatytą laikotarpį parengti projektą, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir įteisinti statinį.

16. Aukščiau nurodytame kontekste teismas akcentuoja, kad baudos skyrimas yra teismo teisė. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Sprendžiant dėl baudos skyrimo, skolininkė turi pareigą įrodyti, jog Privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

17. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

18. Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus ir kt.

19. Pažymėtina, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį (ar šiuo atveju privalomąjį nurodymą).

20. Teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju skolininkė neįvykdė pareigos atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pati skolininkė, o bauda jai skirtina nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

21. Teismas, nustatydamas skolininkei skirtinos baudos dydį, viena vertus, atsižvelgia į aplinkybes, kad skolininkė siekia įteisinti savavališką statybą, kad šiuo tikslu ji kreipėsi į Trakų rajono administracijos skyrių dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo, kad skolininkės atstovė J. L. elektroniniais laiškais bendrauja su įstaigomis dėl projektų rengimo. Tačiau, kita vertus, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog deklaracija apie statybos užbaigimą buvo pateikta dar 2018 m. lapkričio 27 d., tad nuo 2018 m. lapkričio 27 d. praėjęs laiko tarpas yra gana ilgas ir, atitinkamai, pakankamas gauti dokumentams, reikalingiems statiniui įteisinti. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog žemės sklypo bei metalinio sandėlio savininkai keitėsi, kas, žvelgiant formaliai, turėtų nutolti reikiamų dokumentų rengimą ir gavimą. Tačiau būtina pažymėti, jog minėti asmenys yra tarpusavyje susiję, tad spręstina, jog ši kaita esminės įtakos neteisėto statinio įteisinimui neturėjo.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad pareiškimas tekintinas iš dalies ir skolininkei skirtina 4 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Privalomąjį nurodymą, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir skaičiuojant iki Privalomuoju nurodymu numatyto įpareigojimo įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

23. Inspekcija atsiliepime, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti Privalomajame nurodyme nurodytas jo neįvykdymo pasekmes ir suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis, bei įpareigoti skolininkę nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkė.

24. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (liet. prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra, t. y. priimant CPK 771 straipsnio 2 dalyje nurodytą nutartį (taikyti privalomajame nurodyme numatytas nevykdymo pasekmes), turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar privalomasis nurodymas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

25. Minėta, kad tarp skolininkės ir Inspekcijos nėra ginčo dėl to, jog Privalomasis nurodymas, kuriame skolininkė įpareigota nugriauti sandėlį bei sutvarkyti statybvietę, neįvykdytas. Tai patvirtina ir kiti į bylą pateikti įrodymai. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 9 punkte nustatytų faktinių aplinkybių, skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti savavališkas statybas.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: 1) statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu ir pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (liet. paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos; 2) įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tam tikrais atvejais teismas gali (į)vertinti ir aplinkybę dėl galimybės įteisinti savavališkai pastatyto statinio statybą SĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018).

27. Teismas pastebi, jog Institucija byloje neįrodinėjo aplinkybės, jog skolininkės savavališka statyba apskritai negali būti įteisinta. Priešingai, bylos duomenimis matyti, jog savavališkos statybos įteisinimui buvo skirta pakankamai laiko, tačiau skolininkė nepagrįstai delsė įteisinti savavališką statybą ir dėl to turi prisiimti neigiamus teisinius padarinius. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei atsižvelgęs į formuojamą kasacinio teismo praktiką, jog statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, o byloje yra duomenų apie tai, jog yra reali galimybė įteisinti savavališką statybą, nors ir praleidus Privalomajame nurodyme nustatytus terminus, sprendžia, kad šios nutarties priėmimo momentu taikyti kraštutines priemones poreikio nėra.

28. Aukščiau apibrėžtos pozicijos teismas laikosi dėl to, jog aptariamos situacijos kontekste, skolininkė, nors ir uždelsusi, tačiau ėmėsi savavališkos statybos įteisinimo. Matyti, jog savavališkos statybos proceso įteisinimas prasidėjo, šiuo metu yra užsakyti projektavimo darbai, pateiktas prašymas Trakų rajono savivaldybės administracijai išduoti specialius reikalavimus. Savavališka statyba yra privačiame žemės sklype, pavojaus aplinkai nėra, o byloje yra duomenų, jog minėtame žemės sklype gali būti statomas statinys. Tad, teismo vertinimu, jog šiuo atveju leidimas Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį nebūtų proporcingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Inspekcijos prašymas dėl Privalomajame nurodyme nurodytų jo nevykdymo pasekmių taikymo yra atmetamas.

29. Šalims išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio antstolei kreiptis į teismą su pareiškimu dėl Privalomojo nurodymo pasekmių taikymo CPK 771 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, 771 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai „Ž.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 Eur (keturių eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 25 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir skaičiuojant iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 25 d. Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto įpareigojimo įvykdymo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804.

Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.