Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-211-912/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-19
Bylos Nr.: e2A-211-912/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00515-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Gintaras Pečiulis, Tomas Venckus
Ieškovas: G. Š.
Atsakovas: D. Š.
Trečiasis asmuo: notarė E

Kategorijos

2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.6.7Restitucija
2.6.15Dovanojimas

Civilinė byla Nr. e2A-211-912/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00515-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.6.7; 2.6.15 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – notarė E. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo panaikinti Kauno miesto 25–ajame notarų biure 2019 m. liepos 10 d. patvirtintą ieškovės (dovanotojos) ir atsakovo (apdovanotojo) sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 1) garažą (boksą) su rūsiu Kaune, (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą ir gyvenamąjį namą Kaune, (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas – jos sūnus. 2014 m. rugpjūčio 29 d. mirė ieškovės sutuoktinis. Atsakovo šeima 2016 m. apsigyveno ieškovei priklausiusiame name Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovė padovanojo pirmiau nurodytą turtą atsakovui, nes su jo šeima sutarė. Atsakovas su ja elgėsi pagarbiai, padėjo buityje. Ieškovė padovanojo turtą su sąlyga, kad atsakovas rūpinsis ja iki mirties, gerbs ją, kaip motiną. Šalių santykiai nuo 2019 m. lapkričio mėn. tapo atgrasūs. Šalys konfliktavo, atsakovas žemino ieškovę, vadino ją necenzūriniais žodžiais, rodė nepadorius gestus (špygas), psichologiškai smurtavo. Atsakovas ne kartą suėmė ieškovę skaudžiai už rankos, ausies konfliktų metu. Ieškovė bėgdavo nuo sūnaus į savo kambarį, užsirakindavo duris. Atsakovas įrašinėjo ieškovės pokalbius, neįleido į namus ieškovės dukters (atsakovo sesers) D. P., išvarė iš namų ieškovės draugą L. Ž.. Ieškovė nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. penkis kartus kvietė policijos pareigūnus. Ieškovė bijo gyventi su sūnumi, į savo namus negali pasikviesti dukters, anūkių, negali turėti draugo ir su juo gyventi. Atsakovo sistemingas ciniškas elgesys varžo ieškovės teisę į normalų gyvenimą. Dovanojimo sutartimi nustatytas uzufruktas neužtikrina ieškovės teisės į saugią ir sveiką aplinką bei orią senatvę. Atsakovas nedėkingas dovanotojai, negerbia motinos. Dėl to ieškovė išgyvena dvasines kančias. Ieškovė prarado gyvenimo džiaugsmą, dažnai liūdi, jaučia skriaudą, gėdą prieš mirusį vyrą, dukrą, anūkes, draugą, kitus asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, valstybei – 1 189 Eur žyminio mokesčio, 9,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad šalių santykiai iki dovanojimo sutarties sudarymo ir kurį laiką vėliau buvo labai geri. Už atsakovo lėšas įgytas turtas (butas Kaune, (duomenys neskelbtini) g., garažas, automobilis) įregistruotas ieškovės vardu. Ieškovė 2016 metais sudarė testamentą, kuriuo paliko atsakovui visą turtą.

5. Teismas nurodė, kad notarė išaiškino ieškovei dovanojimo sutarties teisinius padarinius, ieškovė pasinaudojo teise nustatyti uzufruktą. Ieškovė, padovanodama namą sūnui, turėjo įvertinti, kad name gyvens sūnaus šeima, atsakovas įrengs namą pagal savo poreikius, į jį investuos, t. y. rūpinsis namu kaip savo, bet ne ieškovės nuosavybe. Dovanojimo sandoris negali būti panaikintas dėl kiekvieno kilusio nesutarimo.

6. Teismas nustatė, kad garažas įgytas už atsakovo lėšas ir faktiškai priklausė atsakovui. Dovanojimo sandoriu šalys siekė įforminti faktinę tikro garažo įgijėjo nuosavybę, t. y. įvardinti tikrąjį garažo įgijėją ir valdytoją.

7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė padovanojo atsakovui namų valdą, kad šis ją tvarkytų, remontuotų, mokėtų mokesčius ir jai nereiktų rūpintis namų valda. Ieškovė ilgą laiką nemokėjo mokesčių. Tik du mėnesius, kai šalių santykiai pablogėjo, sumokėjo po 40 Eur. Atsakovas suremontavo namą, baigė jį įrengti. Po dovanojimo sutarties ieškovė atsivesdavo į namus vis naujų vyrų, su kuriais gyveno, ieškodavo naujų pažinčių internete.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojo L. Ž. (ieškovės artimo draugo) parodymai skyrėsi teisme ir tyrėjai. Liudytojas teisme paaiškino, kad girdėjo, kaip atsakovas šaukė, kad ieškovė vaikšto po teismus, ji – beprotė, nieko nelaimės. Ieškovė išbėgo iš virtuvės, atsakovas griebė ją už rankos, bet ši išsilaisvino, iškvietė policiją. Liudytojas tyrėjai paaiškino, kad nematė konflikto. Teismas sprendė, kad liudytojas L. Ž., duodamas parodymus, buvo subjektyvus. Teismas nurodė, kad liudytojos D. P. paaiškinimai neobjektyvūs, pagrįsti emocijomis, ji pyksta ant atsakovo, kad jai neteko tėvų turto. Teismas įvertino liudytojo V. M. (ieškovės draugo) ir ieškovės elgesį, kaip neadekvatų situacijai, provokuojantį konfliktą, nes ieškovė, negalėdama išeiti iš namų, skambino ne sūnui, kad šis atrakintų duris, bet nurodytam liudytojui ir iškvietė policiją.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė ne kartą kvietė policijos pareigūnus į šalių gyvenamąjį namą. Pareigūnai nenustatė smurto požymių, nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Konfliktai dažniausiai išspręsti vietoje. Policijos pareigūnai, apklausę asmenis, nustatydavo, kad jie nesutarė dėl turto. Teismas padarė išvadą, kad vaizdo kamerų įrengimas neturi įtakos sprendžiant dovanojimo sandorio panaikinimo klausimą.

10. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą. Ieškovei užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, ji, kaip įtvirtinta ginčo sutartyje, gali gyventi name, turi atskirą kambarį. Aplinkybės, kad ieškovė persigalvojo, pasikeitė gyvenimo sąlygos, situacija, tai, kad jai nepatinka atsakovo sutuoktinė, nėra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia.

11. Dovanojimo sutartyje nustatyta ieškovei uzufrukto teisė naudotis turtu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini). Sutartyje neįtvirtinta teisė ieškovės atsivestiems nepažįstamiems asmenims nuolat gyventi name. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas po sandorio sudarymo atliko prieš dovanotoją priešingus gerai moralei veiksmus. Šalių konfliktai, kilę dėl pašalinių asmenų lankymosi namuose, brolio ir sesers nesutarimai, dovanotojos nuomonės pakeitimas nėra pagrindas naikinti dovanojimo sutartį. Tai neatitiktų civilinių teisinių santykių stabilumo principo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą visų įrodymų lygybės principą. Teismas suteikė didesnę įrodomąją vertę atsakovo įrodymams, jo kviestų liudytojų paaiškinimams, nors jie prieštarauja apeliantės pateiktiems įrodymams ir liudytojų paaiškinimams.

12.2. Teismas prieš liudytojų apklausą įvardijo išankstinę poziciją, kad liudytojų parodymai bus vertinami pagal tai, sutaria jie su abiem ginčo šalimis ar ne, jų santykiai konfliktiniai ar ne. Apeliantės kviestų liudytojų L. Ž., D. P. ir V. M. santykiai su atsakovu įtempti, todėl teismas jais nepatikėjo. Apeliantės santykiai su atsakovo gyvenimo drauge L. L., taip pat liudytoju J. R. M. taip pat įtempti, bet teismas jų parodymus pripažino tinkamais.

12.3. Teismas neįvertino, kad tyrėja neapklausė L. Ž., bet paskambino jam telefonu. Jis nematė nutarimo turinio. Tyrėjos nutarime pateikti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, baudžiamojo proceso teisės normų, todėl jie nelaikytini liudytojo parodymais. Teismas negrįstai konstatavo, kad skiriasi šio liudytojo parodymai teismui ir tyrėjai.

12.4. Teismas nevertino liudytojos D. P. nurodytų aplinkybių, kad ji matė, kaip atsakovas pastūmė apeliantę, tampė ją už plaukų, mušė per veidą, vadino ją įžeidžiančiais žodžiais, bandė išvežti apeliantę į psichiatrinę ligoninę, kad draudžia liudytojai (dukrai) bendrauti su apeliante, neįleidžia jos į namus, kad ji taip pat atsisakė palikimo po tėvo mirties.

12.5. Liudytojo V. M. paaiškinimai nenuoseklūs dėl jo amžiaus. Teismas nevertino jo paaiškinimų, kurie patvirtina amoralų atsakovo elgesį su apeliante.

12.6. Liudytojų kaimynių G. Š., E. R. parodymai nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Jų nesieja glaudus ryšys su bylos šalimis. Neaišku, kaip jos galėjo matyti, kad atsakovas klojo trinkeles, ar žinoti, kad atsakovas namą ir aplinką tvarkė savo lėšomis. Namo remontas atliktas apeliantės ir jos vyro lėšomis. Prie jo prisidėjo D. P., kuri turi Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, statybos deklaraciją. Teismas neįvertino Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenų.

12.7. Liudytojo J. R. M. paaiškinimai prieštaringi. Jis paaiškino, kad gyveno su apeliante iki 2015 metų, bet iš tiesų gyveno iki 2019 metų. Jis teigė, kad tuo metu namas nebuvo suremontuotas, bet tai prieštarauja bylos duomenims.

12.8. Atsakovo draugų V. P., K. A., R. M. parodymai nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nes jie liudijo apie namo ir aplinkos tvarkymo darbus. Be to, jų parodymai prieštaringi, neatitinka byloje esančių įrodymų, patvirtinančių namo remonto laikotarpį.

12.9. Teismas nevertino liudytojo A. P. parodymų. Šis liudytojas paaiškino, kad darbus atliko kartu su sutuoktine, iki 2015 metų įrengta didžioji namo dalis, t. y. suremontuotas namo fasadas, pirmas aukštas, katilinė.

12.10. Atsakovas negalėjo į namą investuoti 18 300 Lt, gautų 2014 m. kovo 19 d. pardavus automobilį, nes į namą atsikraustė 2016 metais, namas suremontuotas iki transporto priemonės pardavimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėjo UAB „Flamanda“ 1 309,70 Eur už elektros įrangos pakeitimą, UAB „Santera“ – 8 275,65 Eur už namo apšiltinimą, stogo keitimą. Pagal UAB „Naldas“ 2018 m. spalio 30 d. aktą, nupirkto dažų kiekio būtų pakakę keliems namams nudažyti. Atsakovas pateikė į bylą čekius, bet dalis jų pagrindžia išlaidas ne pirmiau nurodytam namui įrengti ar remontuoti. Atsakovo pateiktose nuotraukose nėra datų, todėl neaišku, kada jos padarytos. Atsakovas galėjo investuoti į namą 26 005,39 Eur, t. y. šeštadalį namo vertės.

12.11. Teismas nevertino, kaip atsakovas elgėsi su apeliante, bet analizavo turto pagerinimo klausimą. Apeliantė aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, nurodė ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, teismas netinkamai vadovavo procesui, nebuvo pasiruošęs bylos nagrinėjimui, nes aiškinosi aplinkybes, nesusijusias su bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliantė negalėjo tikėtis tokio proceso. Teismas veikė ultra vires (viršydamas įgaliojimus), išeidamas iš bylos nagrinėjimo ribų.

12.12. Dovanojimo sutarties 4.1 punkte apeliantei leidžiama naudotis visu turtu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), bet ne atskira jo dalimi (kambariu). Sutartyje nėra nustatytų papildomų daiktų naudojimo taisyklių. Tai, kad apeliantė negali atsivesti savo dukters, draugo, kitų asmenų į namus, kad jai suteiktas vienas kambarys gyventi, name sumontuotos kameros, neatitinka uzufrukto paskirties, pažeidžia šeimos santykių stabilumą.

12.13. Atsakovas elgiasi amoraliai, sistemingai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, niekina apeliantę, sudaro dirbtinas kliūtis gyventi name (atjungė TV anteną, paėmė stiprintuvą, užrakino vartelius ir kt.). Sutartimi nustatytas uzufruktas neužtikrina apeliantės teisės į saugią ir sveiką aplinką, orią senatvę.

12.14. Teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, priteisė iš apeliantės nesumokėtą žyminio mokesčio dalį – 1 189 Eur. Apeliantė gauna senatvės ir našlių pensiją. Apeliantė ginčijama dovanojimo sutartimi perleido atsakovui paskutinį gyvenamąjį būstą. Kitas apeliantei priklausantis turtas menkavertis. Dėl to apeliantė turėjo būti atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą, apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie atsikirtimai:

13.1. Teismas nuosekliai ištyrė įrodymus, nurodė, kodėl nesirėmė apeliantės pakviestų liudytojų parodymais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina apeliantės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto.

13.2. Atsakovo santykiai su apeliante buvo geri. Apeliantei daro įtaką atsakovo sesuo D. P., kuri siekia panaikinti dovanojimo sutartį. Ji įkalbėjo apeliantę inicijuoti konfliktus, kviesti policiją.

13.3. Apeliantė 2019 m. gruodžio 5 d. – 2020 m. lapkričio 15 d. į policiją kreipėsi 8 kartus, bet visi jos pareiškimai nepagrįsti. Policijos kvietimai inicijuoti, nes atsakovas (sūnus) per dažnai išvyksta iš namų, užrakinti varteliai, apeliantė nori atgauti turtą per teismą, todėl sūnus pyksta, įrengtos vaizdo kameros. Atsakovas, siekdamas apsaugoti save ir šeimą, įrengė vaizdo stebėjimo kameras. Dėl to apeliantė supyko. Kilus ginčui dėl atsakovo elgesio, galima peržiūrėti vaizdo įrašą.

13.4. Atsakovo ir liudytojo L. Ž. santykiai blogi. Atsakovas paprašė, kad šis liudytojas išvyktų iš jo namų. Liudytojo apklausa telefonu galima, jos nedraudžia įstatymai. Apeliantė neskundė tyrėjos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Liudytoja D. P. nedalyvavo konflikte, bet teisme pasakojo aplinkybes kaip jai žinomus faktus. Šie liudytojai neobjektyvūs. Liudytojos D. P. pyktį broliui patvirtina teismo posėdžio garso įraše užfiksuoti jos paaiškinimai. Liudytoja D. P. nepatenkinta, kad apeliantė padovanojo atsakovui nekilnojamąjį turtą. Tikėtina, kad ieškinys pareikštas atsakovo sesers, bet ne apeliantės iniciatyva. D. P. paaiškinimus, kad atsakovas neremontavo namo, paneigia į bylą pateikti įrodymai.

13.5. Liudytojas V. M. – apeliantės draugas. Atsakovo pasakymas šiam liudytojui, kad apeliantė nemyli savo anūkų, nėra psichologinis smurtas ar nepagarbus elgesys.

13.6. Apeliantė savo gyvenimo būdu ir elgesiu pažeidžia protingo ir teisingo elgesio standartus. Atsakovas turi tris nepilnametes dukras, kurioms apeliantė neleidžia groti smuiku, pianinu, garsiai kalbėti, žaisti, laikyti šuniuko, ant jų šaukia. Apeliantė vedėsi į namus ir apgyvendino vis naujus vyrus, kuriuos atsakovas išlaikė. Atsakovui tai nepatiko, todėl paprašė apeliantės neapgyvendinti namuose naujų nepažįstamų asmenų. Apeliantė pasiguodė D. P., kuri patarė kviesti policiją. D. P. melavo, teigdama, kad atsakovas stumdė ir tampė už plaukų apeliantę.

13.7. Atsakovo kviestų liudytojų parodymai nuoseklūs, sutapo su bylos duomenimis. Atsakovas pardavė turtą, gautas lėšas ir santaupas investavo į namą. Apeliantės dovanota atsakovui namų valda iš esmės buvo pagerinta. Atsakovo lėšomis įrengtas antras aukštas, atliktas pirmo aukšto remontas (sudėtos grindys, perdažytos sienos) sutvarkyta viso namo elektros instaliacija, restauruoti laiptai, namo pusrūsyje ir katilinėje išklotos grindų plytelės, nupirkti nauji baldai, buitinė technika ir kt. Taip pat sutvarkyta gyvenamosios valdos aplinka. Atsakovas investavo 90 000 Eur.

13.8. Liudytojo J. R. M. nurodytos aplinkybės patvirtino apeliantės konfliktinį elgesį. Liudytojai V. P., K. A., R. M., G. Š., E. R. patvirtino aplinkybes apie gyvenamojo namo remontą, darbus, namo būklę iki remonto ir po jo. Liudytoja L. L., atsakovo gyvenimo draugė, nurodė aplinkybes, patvirtinančias apeliantės elgesį. Bylos duomenys patvirtina atsakovo atliktus namo pagerinimus. Atsakovo ir apeliantės santykiai buvo geri, todėl jis nerinko visų medžiagų pirkimo kvitų. Teismas įvertino apeliantės elgesį teismo posėdyje.

13.9. Dovanojimo sutartyje nustatyta apeliantei uzufrukto teisė naudotis pirmiau nurodytu nekilnojamuoju turtu, bet nesuteikta teisė nuolat gyventi jos atsivestiems nepažįstamiems draugams, kurie nuolat keičiasi. Dovanojimo sutartyje nenustatyta atsakovui pareigos rūpintis apeliante, bet jis ja rūpinasi ir ją išlaiko. Apeliantei užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos.

13.10. Apeliantė neįrodė, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dovanojimo sutarčiai panaikinti. Atsakovas atsisakė tėvo palikimo, kad jį paveldėtų apeliantė. Atsakovas po tėvo mirties padėdavo apeliantei buityje, tvarkė namą. Apeliantė pasiūlė padovanoti namą atsakovui. Šis dovaną priėmė, investavo į namą už parduotus butą, garažus, automobilius gautas lėšas. Tai, kad apeliantė persigalvojo, nėra pagrindas panaikinti sutartį.

13.11. Apeliantė pripažino, kad garažas Kaune, (duomenys neskelbtini), įsigytas už atsakovo lėšas. Apeliantė nežinojo, kur buvo garažas, kokius mokesčius reikėjo mokėti.

14. Atsiliepime trečiasis asmuo prašo palikti nepakeistą teismo sprendimą, atmesti apeliantės apeliacinį skundą, nurodė tokius pat argumentus, kokie išdėstyti atsiliepime į ieškinį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Apeliantė kreipėsi į notarę dėl dovanojimo sutarties sudarymo daugiau negu prieš metus. Notarė suteikė išsamią informaciją, kokie galimi notariniai veiksmai perleisti turtą. Apeliantė norėjo perleisti nuosavybę. Notarė paaiškino galimybę tvirtinti sutartį, kurioje nustatyta uzufrukto teisė, kad maksimaliai būtų apsaugota dovanotoja.

14.2. Notarė 2019 m. liepos 10 d. patvirtino dovanojimo sutartį. Šalys puikiai sutarė prieš pasirašydamos sutartį ir pasirašymo metu. Sutartis atitiko šalių valią, pasirašyta be prievartos, gera valia, laikantis galiojančių įstatymų ir poįstatyminių normų.

14.3. Notarė nežino aplinkybių, susijusių su apeliantės ir atsakovo konfliktu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujų įrodymų – 2014 m. balandžio 20 d. nuotraukas, iš kurių, jos teigimu, matyti, kad namo pirmas aukštas buvo suremontuotas, buvo galima jame gyventi, ten nebuvo šiukšlyno. Atsakovas neprieštaravo, kad nauji įrodymai būtų priimti į bylą. Atsakovas nurodė, kad viena nuotrauka daryta ne 2014 metais, bet apie 2004 metus. Joje užfiksuotas atsakovo sūnus, kuriam jau 30 metų. Nuotrauka, kurioje užfiksuotas kaime sudegęs namas, nesusijusi su nagrinėjama byla. Be to, ši nuotrauka pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas neginčijo, kad 2014 metais pirmame aukšte įrengta virtuvė ir valgomasis.

18. Apeliantės pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad 2014 metais baigtas remontuoti visas namas. Apeliantės nurodytos aplinkybės nepatvirtina būtinybės naujus įrodymus pateikti vėliau. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantė neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

19. Kauno miesto 25–ajame notarų biure 2016 m. gegužės 12 d. patvirtintas apeliantės oficialusis testamentas. Pagal šį testamentą apeliantė visą savo turtą paliko sūnui (atsakovui).

20. Notarė E. K. 2019 m. liepos 10 d. patvirtino dovanojimo sutartį, kuria apeliantė padovanojo atsakovui: 1) negyvenamąją patalpą–garažą (boksą) su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje nustatyta, kad apeliantė uzufrukto teise lieka gyventi padovanotame turte, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir naudosis juo iki savo gyvos galvos.

21. Atsakovas 2016 m. balandžio 14 d. pardavė negyvenamąją patalpą-garažą (boksą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), už 2 896 Eur. Atsakovas, pagal įgaliojimą atstovaudamas apeliantę, 2016 m. balandžio 12 d. pasirašė preliminarią buto Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje nustatyta buto kaina – 57 000 Eur. Butas parduotas 2016 m. gegužės 5 d. sutartimi. Apeliantė 2016 m. liepos 14 d. pervedė atsakovui 50 000 Eur sumą.

22. Atsakovas 2014 m. kovo 19 d. pardavė automobilį „Toyota Avensis“ už 18 300 Lt, 2018 m. balandžio 10 d. pardavė automobilį „Volvo V70“ už 3 000 Eur.

23. Apeliantė nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. aštuonis kartus kvietė policijos pareigūnus dėl buitinių konfliktų, vykusių Kaune, (duomenys neskelbtini).

Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo

24. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai (CK 6.472 straipsnio 1 dalis).

25. Kasacinis yra išaiškinęs, kad įstatyme, taip pat ir CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

26. Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Kasacinis teismas pabrėžė, kad neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko tik savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).

27. Apeliantė, siekdama panaikinti dovanojimo sandorį, turėjo įrodyti, kad atsakovas atliko prieš ją veiksmus, kurie griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, suteikė didesnę įrodomąją vertę atsakovo įrodymams ir liudytojų paaiškinimams.

28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, kuriose reglamentuotas įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015).

29. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018, 27, 28 punktai).

30. Apeliantė ir atsakovas yra motina ir sūnus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalį, CK 3.162 straipsnį, kuriuose įtvirtinta vaikų pareiga gerbti savo tėvus, globoti juos senatvėje, tausoti jų palikimą, tinkamai atlikti savo pareigas. Šalių ginčas nekilo, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo apeliantės ir atsakovo santykiai buvo geri: atsakovo lėšomis įgytas turtas įregistruotas apeliantės vardu, apeliantė 2016 metais sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovui. Vis dėlto aplinkybės, kad šalių santykiai pašlijo ar apdovanotojo elgesys ne visada yra pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį.

31. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aprašė apklaustų apeliantės kviestų liudytojų L. Ž., D. P., V. M. paaiškinimus. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytojo L. Ž. parodymai tyrėjai ir paaiškinimas teisme skyrėsi. Nurodytas liudytojas yra apeliantės draugas, su kuriuo ji gyvena. Atsakovas neginčija, kad jo ir L. Ž. santykiai blogi, atsakovas paprašė, kad liudytojas išvyktų iš atsakovui priklausančio namo.

32. Į bylą pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Apeliantė policijos pareigūnui paaiškino, kad ji kartu su sūnumi (atsakovu), jo sugyventine L. L., G. Š., E. Š. ir L. Š. gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Apeliantė 2020 m. birželio 20 d. paprašė sūnaus perrašyti jai pusę turto, kurį jam anksčiau dovanojo. Atsakovas panaudojo fizinį smurtą, rėkė ant jos, sakydamas, kad ji „nesišakotų“, nes čia viskas jo. Apeliantė bijo sūnaus, todėl negali gyventi namuose, nuolat patiria stresą. Nutarime taip pat užfiksuota, kad tyrėja taip pat susisiekė telefonu su L. Ž.. Jis paaiškino, kad 2020 m. birželio 20 d. jis svečiavosi pas savo draugę (apeliantę). L. Ž., būdamas kambaryje girdėjo, kad virtuvėje kilo apeliantės ir atsakovo konfliktas, vyras garsiai šaukė. Jis negirdėjo, kas ką tiksliai sakė, įvykio nematė. Apeliantė atėjo į kambarį, užrakino kambario duris ir iškvietė policiją.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teisme liudytojas L. Ž. paaiškino, kad apeliantės ir atsakovo konflikto metu jis buvo kambaryje, apeliantė – virtuvėje. Išėjęs iš kambario girdėjo, kaip atsakovas šaukė ant apeliantės, kad ši vaikšto po teismus, kad ji – beprotė, nieko nelaimės. Po to, apeliantė išbėgo iš virtuvės, atsakovas norėjo ją sulaikyti, griebė už rankos, bet ji išsilaisvino, iškvietė policiją.

34. Šios nutarties 31, 32 punktuose nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skyrėsi L. Ž. parodymai policijos pareigūnui ir teismui. Aplinkybės, kad tyrėja bendravo su šiuo liudytoju telefonu, nekvietė jo į apklausą, nepaneigia, kad liudytojas nurodė neteisingas aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė skundė nurodytą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuoti pirmiau nurodyti liudytojo L. Ž. paaiškinimai. Taigi šioje byloje nespręstinas klausimas, turėjo teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnas susisiekti su L. Ž. telefonu, kad šis patikslintų aplinkybes ar ne. Be to, liudytojas suinteresuotas ginti apeliantės interesus, nes iki šiol su ja draugauja, o atsakovas nepriėmė jo gyventi į namą.

35. Liudytoja D. P. – apeliantės dukra ir atsakovo sesuo. Šalys nurodė, kad atsakovas nesutaria su seserimi. Atsakovas mano, kad jo ir motinos santykiai pablogėjo dėl sesers, kuri supyko dėl atsakovui padovanoto namo ir siekia tai pakeisti. Atsakovas teigia, kad nebendrauja su seserimi nuo 2014 metų. Ši liudytoja pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad jos ir atsakovo santykiai nėra geri, jie nebendrauja. Atsakovas jai neleidžia lankytis namuose. Liudytoja teigė mačiusi, kaip atsakovas 2019 m. lapkričio mėn. pastūmė apeliantę, tampė ją už plaukų, girdėjo, kaip nepagarbiai atsakovas kalbėjo su apeliante. Kai tai įvyko, D. P. buvo savo automobilyje, bet iš jo neišlipo. Ji neiškvietė policijos, nes reikėjo vežti vaikus į varžybas. Taigi, nors teigia mačiusi motinos ir brolio kivirčą, liudytoja nesiekė užkirsti jam kelio, bet išvažiavo tvarkyti savo reikalų. Liudytoja teigė, kad apie atsakovo elgesį su apeliante žinojo iš apeliantės. D. P. pyksta, kad apeliantė padovanojo namą atsakovui, nors ji taip pat atsisakė palikimo po tėvo mirties; kad atribojo ją nuo mamos priežiūros. Ji akcentuoja blogą atsakovo elgesį su ja, su apeliante, neigiamai vertina atsakovo gyvenimo būdą. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojos D. P. paaiškinimus, duotus 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdyje, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad liudytojos paaiškinimai grįsti emocijomis, todėl nėra objektyvūs. Be to, panaikinus dovanojimo sandorį, ši liudytoja galėtų tikėtis gauti dalį nekilnojamojo turto, nes apeliantė – jos motina. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

36. Liudytojas J. M. – apeliantės šeimos draugas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šis liudytojas paaiškino, kad apeliantė jam pasakojo apie pablogėjusios jos santykius su atsakovu, tai, kad šalys pykstasi. Liudytojas nurodė lankęsis apeliantės namuose, kuriuose yra sumontuotos dvi filmavimo kameros, taip pat yra kažkoks aparatas apeliantės kambaryje. Liudytojas mano, kad dėl to apeliantė taip pat patyrė psichologinį smurtą. Aplinkybę, kad šalys nesutaria, patvirtina liudytojo J. M. nurodyta situacija, kai apeliantė jam paskambino, nes negalėjo išeiti iš namų – atsakovas nepaliko rakto. Jis su apeliante kreipėsi į policiją. Liudytojas pradžioje nurodė, kad negalėjo prisiskambinti atsakovui, vėliau – kad jam neskambino. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad liudytojo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės ir liudytojo elgesys nebuvo adekvatus situacijai. Policijos iškvietimas vertintinas ne kaip siekis pašalinti konfliktą, bet kaip siekis įrodyti prastą atsakovo elgesį su apeliante.

37. Iš bylos duomenų (šalių, liudytojų paaiškinimų) nustatyta, kad apeliantė nesutaria ne tik su atsakovu, bet ir su jo drauge, vaikais. Dėl to šalys, gyvendamos viename name, konfliktuoja vartoja nekorektiškus išsireiškimus, kalbėdami kelia toną. Apeliantė ir atsakovas yra artimi žmonės, todėl turėtų gerbti vienas kitą. Liudytojas V. M. nurodė, kad apeliantė nuolat prašė jo pagalbos. Apeliantė negalėjo naudotis televizoriumi, šaldytuve jai buvo skirtas nedidelis plotelis. Dėl to apeliantė pirko atskirą televizorių ir šaldytuvą. Atsakovas nepadėjo motinai užnešti šaldytuvo – jai reikėjo surasti žmonių, kurie jį užneštų. Televizorius iki šiol neveikia. Vis dėlto šalių konfliktai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad apeliantė patyrė psichologinį smurtą dėl atsakovo elgesio.

38. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad liudytojų G. Š., E. R. parodymai nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Nors liudytojų nesieja glaudus ryšys su bylos šalimis, jos – abiejų šalių kaimynės, visgi jos paaiškino tai, ką matė, pavyzdžiui, kad atsakovas klojo kieme trinkeles, girdėjo apeliantę rėkiant, matė vėliau atvykusią policiją. Apeliantė teigia, kad teisme apklausti liudytojai V. P., K. A., R. M. – atsakovo draugai, jų parodymai nesusiję su nagrinėjama byla. Jie paaiškino, kad atsakovas įrengė didelę namo dalį. Jie padėjo atsakovui įrengti namą. Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas suabejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu.

39. Aplinkybė, jog D. P. turi Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, statybos deklaraciją, nepaneigia, kad atsakovas neremontavo namo, netvarkė jo aplinkos. Atsakovas sutinka, kad 2014 metais namo pirmame aukšte įrengta virtuvė ir valgomasis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, namo statyba baigta 1991 metais, paprastas namo remontas atliktas 2011 metais. Taip pat 2015 m. liepos 15 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą užfiksuota, kad užbaigtas gyvenamojo namo neypatingas, paprastas remontas. Liudytoja D. P. teigė, kad atsakovas namo neremontavo, kad namą remontavo ji. Jos sutuoktinis A. P. paaiškino teismui, kad atsakovas taip pat prisidėjo prie remonto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja D. P. nurodė, jog name 2016–2019 metais name lankėsi vieną kartą. Dėl to ji negalėjo žinoti, remontavo atsakovas namą ar ne. Atsakovas pateikė į bylą nuotraukas, kuriose užfiksuoti namo remonto (namo sienų, grindų, lubų šiltinimo, elektros instaliacijos ir kt.) darbai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad namas nuolat buvo prižiūrimas, remontuojamas.

40. Liudytojas J. R. M. paaiškino, kad su apeliante gyveno kartu nuo 2015 metų apie ketverius metus Prienuose. Liudytojas teigė, kad 2014 metais antras aukštas ir rūsys neįrengti, nebuvo laiptų į antrą aukštą. Pirmame aukšte buvo virtuvė, krosnis, įrengti du kambariai, dušas tualetas. Apeliantė prašė atsakovo, kad tvarkytų namus. Atsakovas pardavė butą ir tvarkė namus. Apeliantės ir liudytojo santykiai nutrūko, nes apeliantė nepagrįstai kaltino liudytoją vogus daiktus. Apeliantė, gyvendama su J. R. M., nepagrįstai kvietė penkis kartus policiją ir televizijos laidą „TV pagalba“.

41. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino liudytojo A. P. paaiškinimų. Liudytojas teigė, kad jis kartu su D. P. remontavo namą, taip pat prisidėjo atsakovas. Apeliantės sutuoktiniui esant gyvam, buvo įrengtas pirmas namo aukštas, cokoliniame aukšte pastatyta krosnis, namo antras aukštas neįrengtas. Nuo 2016 metų namo būklė pasikeitusi, namas suremontuotas. D. P. yra sakiusi, kad atsakovas skriaudžia apeliantę. Taigi liudytojas A. P. patvirtino, kad atsakovas, suremontavo namą, įrengė antrą aukštą.

42. Apibendrinant pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, galima daryti išvadą, kad atsakovas, apsigyvenęs pirmiau nurodytame name, suremontavo namą (įrengė rūsio, antro aukšto patalpas, jas apšiltino, išvedžiojo elektros instaliaciją, vandentiekį. Iki atsakovo atsikėlimo į namą buvo suremontuotas namo fasadas, pirmas aukštas, rūsyje pastatyta krosnis.). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas negalėjo investuoti lėšų į namą, nes jo remontas baigtas iki jo atsikraustymo į namą. Atsakovas pateikė į bylą čekius, pagrindžiančius patirtas remonto išlaidas. Kai kuriuose čekiuose įvardintas pirkėjas yra juridinis asmuo, bet ne atsakovas. Ši aplinkybė būtų svarbi, sprendžiant dėl atsakovo turto pagerinimo vertės. Kiti bylos duomenys pagrindžia, kad namas suremontuotas po to, kai apeliantė jį padovanojo atsakovui. Atsakovas pritaikė apeliantės padovanotą namą savo reikmėms, investavo į jį, kaip į savo nuosavybę. Liudytojų parodymai neprieštarauja atsakovo parodymams, byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovas pateikė į bylą nuotraukas, kuriose užfiksuoti remonto darbai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojų paaiškinimus kitaip, negu tikėjosi apeliantė, nepatvirtina, kad jie neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų ar kad teismas suteikė prioritetą vienos iš šalių (nagrinėjamu atveju – atsakovo) kviestiems liudytojams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo liudytojų parodymus, taip pat įvertino juos objektyvumo aspektu.

43. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamame sprendime neįvertintas atsakovo elgesys su apeliante. Nurodytos aplinkybės įvertintos ginčijamo sprendimo 24–38 punktuose. Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatė, kad iki dovanojimo sutarties šalių santykiai buvo geri. Apeliantė padovanojo atsakovui namų valdą, kad šis ją tvarkytų, remontuotų, mokėtų mokesčius ir jai nereiktų namų valda rūpintis. Apeliantė neneigė, kad jai nereikėjo rūpintis namu, ji ilgą laiką nemokėjo mokesčių (net ir gyvendama su kitais asmenimis). Kai šalių santykiai pablogėjo, ji tik du mėnesius sumokėjo po 40 Eur.

44. Apeliantė nepaneigė aplinkybių, kad ji nemėgo atsakovo draugės ir jų vaikų. Ši aplinkybė taip pat yra pagrindas kilti šalių kivirčams. Atsakovas augino nepilnametes mergaites, todėl jam nepatiko, kad apeliantė ieškojo naujų pažinčių internete, kvietė kartu gyventi nepažįstamus vyrus (naujus draugus). Šių aplinkybių apeliantė taip pat neneigė. Byloje apklausti liudytojai – kartu gyvenanti atsakovo draugė L. L., J. M. patvirtino, kad apeliantė dažnai dėl kivirčų kviesdavo policijos pareigūnus. Policijos duomenų sistemoje užfiksuota, kad apeliantė nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. aštuonis kartus kvietė policijos pareigūnus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Šešis kartus apeliantė nepateikė pareiškimų policijai, vieną kartą nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir kartą administracinė teisena nutraukta. Policijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarime užfiksuota, kad apeliantė manė, jog atsakovas išjungė televizorių, rodė špygą, melagingai kvietė jai medikus ir policijos pareigūnus. Atvykę medikai nenustatė apeliantei sveikatos sutrikimų. Policijos 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuotos tokios apeliantės nurodytos aplinkybės: apeliantei paprašius perrašyti pusę turto, atsakovas pradėjo rėkti, kad ji nesišakotų, nes viskas jo; atsakovas naudoja psichologinį smurtą, ji bijo sūnaus, nuolat patiria stresą. Iš kitų teismui pateiktų policijos duomenų nustatyta, kad apeliantė kvietė policijos pareigūnus, nes atsakovas paėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną ir kompiuterį (nes apeliantė į namus vedasi vyrus ir leidžia jiems juose gyventi); atsakovas nesilaikė karantino sąlygų, atsakovas, žinodamas, kad apeliantė neturi raktų, užrakino kiemo vartus ir išvažiavo; apeliantė ir atsakovas susikivirčijo dėl turto, kurį apeliantė jam padovanojo; namuose įrengtos vaizdo kameros. Policijos pareigūnai nenustatė, kad atsakovas smurtavo ar ėmėsi kitų neteisėtų veiksmų prieš apeliantę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus, policijos registrų duomenis, daro išvadą, kad apeliantė pati inicijuoja kivirčus su atsakovu, nepagrįstai kvietė policijos pareigūnus.

45. Atsakovas paaiškino, kad namuose įrengė vaizdo kameras tam, jog apeliantė negalėtų jo apkaltinti pramanytais dalykais, atvykę policijos pareigūnai galėtų peržiūrėti vaizdo įrašus ir įsitikinti, kaip atsakovas ir jo šeimos nariai elgiasi su apeliante. Taigi įrengtos vaizdo kameros užfiksuos ne tik apeliantės, bet ir kitų namuose esančių asmenų elgesį. Tai palengvins išsiaiškinti kilusių kivirčų priežastis. Apeliantė neįrodė, kad atsakovas įrengė namuose filmavimo kameras tam, kad pažeistų apeliantės privatumą ar traumuotų ją psichologiškai ir kad tai yra pagrindas panaikinti nekilnojamojo daikto dovanojimo sandorį.

46. Dovanojimo sutarties 4.1 punkte šalys susitarė nustatyti uzufruktą, uzufrukto objekto savininkas (atsakovas) suteikė teisę uzufruktorei (apeliantei) iki jos mirties naudotis turtu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini). Name gyvena apeliantė, atsakovas, jo draugė ir trys jų vaikai. Natūralu, kad kiekvienas asmuo turi name savo erdvę. Apeliantei skirtas atskiras kambarys. Apeliantė teigia, kad negali gyventi name, todėl išėjo, bet byloje nėra duomenų, kad atsakovas neįsileidžia jos į namą, neleidžia jai ten gyventi ar ją išvarė iš namų. Priešingai – iš bylos duomenų galima spręsti, kad apeliantė, gyvendama name, naudojosi bendro naudojimo patalpomis, pavyzdžiui, virtuve, kurioje kilo šalių ginčas, kai ji pareikalavo grąžinti jai pusę turto. Be to, atsakovas, suremontuodamas namą ir sutvarkydamas jo aplinką, pagerino apeliantės gyvenimo sąlygas. Apeliantė teisingai nurodo, kad dovanojimo sutartyje nėra nustatytų kitų daikto naudojimo sąlygų. Taip pat nenustatyta teisė kitiems asmenims gyventi kartu su apeliante atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name. Uzufrukto teisės turėtoja yra tik apeliantė, bet ne kiti asmenys – jos sugyventiniai, uzufruktas nustatytas tik apeliantės naudai. Dėl to jie neturi teisės naudotis apeliantei priklausančiomis teisėmis (CK 4.141 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantė gali gyventi name, bet kitos sąlygos, kas su ja gali gyventi ar lankytis name, turėtų būti aptartos šalių, atsižvelgiant į visų name gyvenančių asmenų, taip pat ir nepilnamečių vaikų interesus.

47. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisykles. Apskųstame sprendime teismas įvertino šalių, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavo procesui, buvo nepasirengęs bylos nagrinėjimui. Apeliantės vaikai atsisakė tėvo palikimo, kad jį paveldėtų apeliantė. Apeliantė pasiūlė atsakovui padovanoti namą, atsakovas sutiko. Atsakovas savo lėšas investavo į dovanotą namą. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo panaikinti ir dovanojimo sutarties dalį, kuria ji padovanojo atsakovui garažą. Apeliantė pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad garažas įgytas už atsakovo lėšas ir faktiškai jam priklausė. Pirmiau nurodyta, kad atsakovo elgesys su apeliante nėra smerktinas geros moralės požiūriu, todėl nėra pagrindo naikinti nurodytą sandorį.

48. Tai, kad apeliantė yra emocingas, galintis inicijuoti kivirčus asmuo pavirtina ne tik liudytojų J. M. (su kuriuo apeliantė gyveno (duomenys neskelbtini), L. L. (atsakovo draugės) paaiškinimai, reikalavimas panaikinti garažo dovanojimo sandorį, bet ir apeliantės elgesys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantės, jos kviestų liudytojų nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai nėra pagrindas spręsti, kad atsakovas elgėsi su apeliante netinkamai, elgiasi amoraliai, smurtauja prieš apeliantę ar savo elgesiu pažeidė jos orią ir garbingą senatvę. Aplinkybės, kad apeliantė persigalvojo, pasikeitė apeliantės santykiai su dukra, apeliantę ir atsakovą siejusių santykių turinys, nėra pagrindas taikyti CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtinę priemonę dovanojimo sandoriui panaikinti.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus ir aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, kuriose reglamentuotas dovanojimo sutarties panaikinimas, įrodymų vertinimas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą teismo sprendimą. Dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

50. CPK 83 straipsnyje reglamentuotas atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, CPK 84 straipsnyje – žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas.

51. CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi netenkino apeliantės prašymo atleisti ją nuo 1 189 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir atidėjo šios dalies sumokėjimą iki procesinio sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės pateiktus duomenis apie gaunamos senatvės ir našlių pensijų dydį, aplinkybes, kad ji negauna kitų pajamų, ginčijamu sandoriu perleido atsakovui savo paskutinį gyvenamąjį būstą, kitus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Apeliantė nepateikė atskirojo skundo dėl nurodytos nutarties, todėl ji įsiteisėjo. Taigi skundžiamu sprendimu atmetus ieškinį, apeliantei atidėtas žyminis mokestis turi būti priteistas iš apeliantės, kaip bylą pralaimėjusios šalies (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas, priteisdamas valstybei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais.

53. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 000 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi netenkino apeliantės prašymo atleisti ją nuo 1 189 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalies mokėjimo ir atidėjo šios dalies sumokėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, 1 189 Eur žyminio mokesčio priteistina valstybei iš apeliantės.

54. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

55. Atsakovas pateikė į bylą duomenų, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 1 452 Eur. Įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, pareikšto reikalavimo dydį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (keistų teisingumo ministro 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1R-77) 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 7, 8.11 punktus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis yra pagrįstas, neviršija nustatytos maksimalios 1 981,46 Eur (1 524,20 x 1,3 = 1 981,46 Eur) sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą 2021 m. birželio 21 d., t. y. 2021 m. antrą ketvirtį; Lietuvos statistikos departamento duomenimis, užpraėjusio ketvirčio – 2020 metų ketvirto ketvirčio – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 524,20 Eur). Dėl to atsakovui iš apeliantės priteistina 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 189 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke; įmokos kodas – 5660.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Tomas Venckus