Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui D. Š. ir trečiajam asmeniui notarei E. K. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos aplinkybės

5. nustatyta, kad 2016 m. gegužės 12 d. Kauno m. 25-ajame notarų biure patvirtintas ieškovės G. Š. oficialusis testamentas, kuriuo ieškovė visą savo turtą paliko sūnui atsakovui D. Š.. 2020 m. spalio 21 d. pateiktu ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto vienetų sąrašu nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė 10 nekilnojamojo turto vienetų. 2019 m. liepos 10 d Kauno miesto 25-ąjame notarų biure patvirtinta dovanojimo sutartimi Nr. EJ-4584 ieškovė G. Š. savo sūnui – atsakovui D. Š. padovanojo ir perdavė: 1) negyvenamąją patalpą-garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; 3) pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Dovanojimo sutartyje numatyta, kad ieškovė uzufrukto teise lieka gyventi padovanotame turte, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir naudosis juo iki savo gyvos galvos.

6. Atsakovas D. Š. 2016 m. balandžio 14 d. pardavė negyvenamąją patalpą-garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, už 2 896 Eur. 2016 m. balandžio 12 d. preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi susitarta dėl G. Š. vardu registruoto buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atstovaujant ją atsakovui D. Š., pardavimo už 57 000 Eur, butas parduotas 2016 m. gegužės 5 d. sutartimi. G. Š. 2016 m. liepos 14 d. mokėjimo pavedimo pervedė atsakovui D. Š. 50 000 Eur sumą.

7. Atsakovas 2014 m. kovo 19 d. pardavė automobilį Toyota Avensis už 18 300 Lt, 2018 m. balandžio 10 d. pardavė automobilį Volvo V70 už 3000 Eur.

9. Atsakovo pateiktos nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad yra pilnai suremontuota ir įrengta dalis patalpų ginčo namo antrajame aukšte, suremontuotos pirmojo namo aukšto patalpos, sutvarkytas namų valdos aplinka ir gerbūvis. Atsakovas pateikė duomenis, jog jis mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, sudarė turto draudimo sutartį, pateikė duomenis, jog pirko namo įrengimui ir remontui reikalingas medžiagas ir priemones.

III. Teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi CK 6.472 straipsnio pagrindu, prašė dovanojimo sutartį panaikinti dėl geros moralės požiūriu smerktino apdovanotojo – atsakovo D. Š. – elgesio ir taikyti restituciją, grąžinti padovanotą turtą.

11. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.

12. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis, pačio ieškovo veiksmus. Ieškovė (atsakovo motina) byloje įrodinėjo vieną iš dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindų, nurodytų CK 6.472 straipsnyje – netinkamą atsakovo elgesį, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu.

13. Civilinis kodeksas konkrečiai nedetalizuoja, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).

15. Šioje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl namo esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojimo sutarties atsakovui panaikinimo, taip pat ieškovė prašo panaikinti garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune dovanojimo sutartį su atsakovu.

16. Nagrinėjamojoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sūnaus, dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotojo geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais.

17. Teismas pažymi, kad Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Tačiau bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti ginčijamą sutartį, kaip minėta, reikia atsižvelgti į visas tai lėmusias priežastis, kitu atvejų galėtų susidaryti situacija, kad dėl kiekvieno susipykimo ar konflikto gali būti naikinami nekilnojamojo turto sandoriai, kas prieštarauja civilinių teisinių santykių stabilumo principui. Nei vienas žmogus įgijęs nuosavybę, ją gerindamas, įdėdamas savo lėšas bei kurdamas gerbūvį negalėtų būti užtikrintas ateitimi bei stabilumu dėl galimų sandorių naikinimo vien todėl, kad emocijų apimtas dovanotojas naikins nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius be jokio aiškaus teisinio pagrindo, tiesiog sukilus emocijoms ar dėl įsivaizduojamo nedėkingumo ar pan.

18. Teismas sprendžia, kad asmuo, prieš priimdamas sprendimą dėl sandorio sudarymo, būdamas teisnus bei veiksnus visais klausimais gali kreiptis dėl teisinės pagalbos, kad išsiaiškinti dovanojimo sutarties sudarymo teisines pasekmes, tai išaiškina ir valstybės įgaliotas sudaryti sandorius asmuo – notaras. Kaip atsiliepime ir nurodė notarė, ieškovei teisinės dovanojimo sutarties pasekmės buvo išaiškintos, ir ieškovė pasinaudojo teise įrašyti į sutartį (nusistatyti uzurfruktą), kad ji galės padovanotame sūnui name gyventi. Kaip nustatyta byloje, ji turi ir kito nekilnojamojo turto. Ieškovė taip pat padovanodama namą turėjo įvertinti, kad atsakovas, turėdamas faktinę šeimą ir vaikus, padovanotame name gyvens ne vienas, bet su šeima, vaikais, kad namą jis įsirengs ir prisitaikys savo reikmėms, į jo įrengimą gali investuoti lėšas ir kt., t. y. elgsis su nekilnojamuoju turtu jau kaip su savo, o ne ieškovės nuosavybe (tokie sandoriai iš esmės ir sudaromi tam, kad asmuo, gerindamas turtą, investuodamas lėšas galėtų užsitikrinti, kad tai yra jo nuosavybė, o ne kito asmens turto pagerinimas).Taip pat turėjo įvertinti, kad dovanojimo sandoris dėl kiekvieno kilusio nesutarimo negali būti naikinamas dėl jau anksčiau minėtų priežasčių.

Dėl garažo dovanojimo

19. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas panaikinti garažo dovanojimo sandorį, yra nepagrįstas, kadangi ji pati posėdžių metu aiškiai nurodė, kad minėtas turtas yra įgytas už atsakovo lėšas ir faktiškai priklausė atsakovui. Nurodo, kad gal ir nenaikintų garažo dovanojimo sandorio, bet naikina lyg ir dėl bendros tvarkos – visą dovanojimo sandorį, nes garažas buvo įformintas ieškovės vardu.

20. Teismas sprendžia, kad pačiai ieškovei pripažįstant, kad garažas jos vardu tik registruotas, tačiau faktiškai įgytas už atsakovo lėšas ir faktiškai priklauso jam, nesuprantamas ieškinio reikalavimas panaikinti garažo dovanojimo sutartį CK 6.472 straipsnio pagrindu – dėl to, kad atsakovas su ja blogai elgiasi, jo elgesys prieštarauja gero elgesio ir moralės normoms. Teismas sprendžia, kad tokiu reikalavimu ieškovė prieštarauja savo dėstomiems argumentams ir nurodomam faktiniam ieškinio pagrindui. Teismas nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo gali būti naikinamas sandoris dėl garažo dovanojimo, kadangi iš esmės akivaizdu, kad šiuo dovanojimo sandoriu buvo tik siekiama teisiškai įformini faktinę tikrojo garažo įgijėjo (atsakovo) nuosavybę ir nustatyti tikrąją teisinę garažo padėtį (jo savininką), sutartimi tik siekta įvardinti tikrąjį garažo įgijėją ir valdytoją. Todėl esant nustatytoms šioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas, panaikinti dovanojimo sandorį dalyje dėl ginčo garažo, kaip neįrodytas bei nepagrįstas teisės aktais atmestinas (CPK 177, 178 straipsniai).

Dėl namo dovanojimo

21. Ieškovė ieškinį grindžia 6.472 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovės esminis faktinis ieškinio pagrindas – atsakovo veiksmai, jos tvirtinimu naudojamas jos atžvilgiu fizinis bei psichologinis smurtas.

23. Kaip matyti iš surinktų byloje įrodymų – šalių paaiškinimų, aplinkybių, kad 2016 metais testamentu ieškovė ginčo namą irgi buvo palikusi atsakovui, butas esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas, bei garažas, kurio dovanojimo sutartį prašoma naikinti, automobilis buvo įgyti už atsakovo lėšas, tačiau įforminti mamos – ieškovės vardu, ieškovė pripažino, kad ginčo garažas taip pat faktiškai buvo atsakovo nuosavybė. Dėl to ginčo nekilo. Taigi teismas laiko nustatyta aplinkybe, kad šalių santykiai buvo geri. Tai patvirtina ir ieškovo nurodomos aplinkybės kad mirus ieškovės sutuoktiniui, atsakovo tėvui ieškovė G. Š. liko gyventi viena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas, dėl ko jai buvo sunku tvarkytis visoje namų valdoje, atsakovas atsisakė paveldėjimo dalies ieškovės naudai, nors jau tuomet galėjo paveldėti turto dalį. Taigi tikėtina atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis ieškovei padėdavo buityje, tvarkyti namą, kurio, kaip matyti iš vidaus įrengimo nuotraukų, tik dalis buvo įrengta. Todėl tikėtina, kad ieškovė padovanojo namų valdą, kad ieškovas ją tvarkytų, remontuotų, mokėtų mokesčius ir jai nereiktų namų valda rūpintis. Tai kad ieškovė ilgą laiką nemokėjo mokesčių (net ir gyvendama su kitais asmenimis) ji pati neneigia, tik 2 mėnesius, kai pablogėjo santykiai sumokėjo po 40 Eurų. Tai, kad namas, jį padovanojus atsakovui buvo iš pagrindų intensyviai remontuojamas patvirtina byloje pateiktos nuotraukos, liudytojai V. P., K. A. kurie name darė remontą. Jų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi jie sutampa su nuotraukomis dėl remonto.

24. Kaip matyti iš liudytojo J. M., atsakovo paaiškinimų, ieškovė kurį laiką gyveno pas jį, tačiau susipykusi su juo 2019 m. pavasarį grįžo gyventi į ginčo namą. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad ji ne kartą į jų kartu gyvenamus metus irgi kvietė policiją nepagrįstai, policija sakė ją nubaus už nepagrįstą kvietimą. Jis buvo apkaltintas ieškovės buitinių daiktų vagyste, ir iš ieškovės klausimų liudytojui matyti, kad ji kaltina jį jos taurių vagyste, melavimu teisme. Šis liudytojas nurodo, kad įrengtas buvo tik vienas kambarys, namo antras aukštas buvo tik gegnės, nei laiptų nebuvo nei įrengimo. Tai patvirtina atsakovo pateiktos namo nuotraukos.

25. Liudytojas V. P., G. Š., E. R., K. A., nurodė, kad namas buvo neįrengtas pilnai, kad atsakovas įrengė didelę dalį namo. Prieš tai namas buvo peršalęs, reikalaujantis didelių investicijų. Liudytojai V. P., K. A. padėjo įrengti namą, o G. Š. ir E. R. yra ginčo namo kaimynės, gyvenančios netoliese. Šių liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi tai yra neutralūs asmenys – dirbę name bei kaimynai, kurie neturi artimo ryšio nei su viena iš šalių. Be to šių liudytojų parodymai atitinka atsakovo pateiktas nuotraukas apie namo įrenginėjimą. Taigi darytina išvada, kad atsakovas įrodė, jog jis įrenginėjo ginčo namą iš pagrindų.

27. Tai, kad jau po apsigyvenimo name šalių santykiai buvo geri patvirtina tai, kad 2019 m. liepos 10 d. buvo sudaryta šiuo metu ginčijama dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovui padovanojo namą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaunas ir garažą, dėl kurio teismas jau pasisakė.

28. Po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė gyveno ginčo name, susirado draugą S. S. L., kuris liko gyventi name, tai patvirtino ir ieškovė, gyveno iki 2019 m. spalio mėnesio. Tai, kad ieškovė pradėjo vestis vyrus ir gyventi namuose, tikėtina atsakovo paaiškinimu, to iš esmės neneigia ir ieškovė. Taip pat tikėtina, kad tai atsakovui nepatiko. Sužinojus, kad ieškovė internete ieškojo naujų pažinčių, atsiveda gyventi vis kitus draugus, taip pat tikėtina atsakovui nepatiko. Tai, kad ieškojo ir rasdavo pažinčių internete ieškovė taip pat neneigė, patvirtino posėdžio metu.

30. Liudytoja D. P. nurodė, kad yra ieškovės dukra, santykiai su atsakovu negeri, kadangi atsakovas eliminavo ją iš mamos priežiūros ir turto. Įvyko konfliktas, ją išvarė. Po tėčio mirties atsisakė turto mamos naudai. Mama po to susirado draugą Julių Prienuose, kuris jai nepatiko, ji nebendravo, o atsakovas su juo bendravo. Sandorį reikia naikinti, nes atsakovas pasidarė nevaldomas, jis akis išpūtęs rėkė į veidą mamai 2020 m. spalio mėnesį, kai grįžo ji su mama. Jis negali keikti, mušti, mama daug skambino jai ir skundėsi. Nurodo, kad atsakovas turi kelias moteris, buvo pas meilužę, neturi moralės. Teismas šios liudytojos parodymais, kaip objektyviais taip pat nevadovauja, nes visas liudijimas yra grįstas emocijomis, akivaizdu, iš liudijimo tono matyti, kad ji yra pikta ant atsakovo, kad jai neteko mamos bei tėčio turto, iš jos liudijimo tono galima tai aiškia suprasti. Kad konfliktai vyko tarp ieškovės ir atsakovo bei šios liudytojos bei atsakovo, aplinkybės nėra ginčijamos. Liudytoja mano, kad brolis sugalvojo ją pašalinti iš turto tvarkymo ir iš liudijimo emocijos bei balso tono akivaizdu, kad ji dėl to yra pikta.

31. Liudytojas V. M. yra ieškovės draugas, buvo iki jos vyro mirties šeimos draugas. Paaiškino, kad pažįsta šeimą nuo 1965 metų. Su atsakovu santykiai pablogėjo, kai pamatė, kaip jis elgiasi su mama. Mano, kad dovanojimas įvyko prieš ieškovės valią, sūnus sugebėjo įkalbėti mamą. Nurodė, kad ieškovė pasakojo, jog jos su sūnum santykiai blogėjo, bet jis suprato, kad šeimoj visko būna. Ieškovė kartą skambino, kad negali išeiti iš namų, sūnus nedavė jai rakto. Kaip matyti iš ieškovės apklausos, ji nurodė, kad negalėdama išeiti iš namo ji sūnui neskambino, bet iš karto skambino šitam liudytojui, nurodydama tai kaip blogą sūnaus elgesį. Kodėl neskambino sūnui negalėjo paaiškinti. Atsakovas nurodė, kad tiesiog pamiršo palikti raktą pakeitęs spyną. Liudytojas nurodė, kad iki Dariaus negalėjo prisiskambinti, kvietė policiją. Paskui nurodė, kad jis Dariui neskambino. Jo liudijimas šioje situacijoje yra nenuoseklus, prieštaringas. Jis su ieškove dėl to, kad nebuvo paliktas raktas kreipėsi į policiją. Teismas tokius veiksmus taip pat traktuoja kaip konflikto provokavimą, kadangi laiko, kad šeimoje negalint išeiti iš namų, neturint raktų ir pan., pirmiausiai yra skambinama šeimos nariams, o ne kviečiama policija. Teismas tokį elgesį traktuoja neadekvačiu situacijai. Kaip matyti sūnus rėkė ant mamos, kad ji nemyli savo anūkių, atsakovo vaikų. Teismas tokio rėkimo taip pat netraktuoja kaip ne psichologinio smurto ar nepagarbaus elgesio, nes iš paaiškinimų galima suprasti, kad ieškovė iš tikrųjų nesutaria su atsakovo vaikais.

32. Taip pat tikėtina atsakovo paaiškinimais, kad kadangi jis turi tris nepilnametes dukras, jo tokia situacija dėl vyrų vedžiojimo netenkino, dėl ko paprašė ieškovės neapgyvendinti namuose nepažįstamų vis naujų asmenų. Taigi taip pat tikėtina aplinkybė, kad ieškovei tai nepatiko ir dėl to ėmė kilti konfliktai.

33. Kaip matyti iš byloje pateiktos policijos medžiagos, į ginčo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo eilę kartų ieškovės iniciatyva kviesta policija, tačiau pareigūnai nei karto nenustatė jokių smurto naudojimo požymių ir joks ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, dalį atvejų nebuvo rašytas ir pareiškimas, nurodoma, kad konfliktas išsisprendė vietoje, policijos pareigūnai apklausę asmenis nustatydavo, kad vyksta ginčas dėl turto.

34. Ieškovas teigia, kad siekiant nebūti neteisingai apkaltintam, namuose buvo įrengtos kameros, dėl ko ieškovė nebeturėjo pagrindo kviesti policijos. Taigi, priešingai nei nurodoma ieškinyje, kameros buvo įrengtos ne tikslu psichologiškai traumuoti ieškovę ar pažeisti jos privatumą, bet siekiant, jog ieškovės iniciatyva atvykę pareigūnai turėtų galimybę peržiūrėti atsakovo ir atsakovo šeimos narių elgesį su ieškove.

35. Tokiu atsakovo paaiškinimu taip pat tikėtina, kadangi iki konflikto pradžios kamerų nebuvo, abi šalys tvirtina, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos konfliktų eigoje. Atsakovė argumentuoja, kad taip pažeidžiamas jos privatumas. Teismas sprendžia, kad vaizdo kamerų įrengimas niekaip negali įtakoti dovanojimo sandorio panaikinimo. Vaizdo kameras įsirengti tapo gyvenimo norma, o ne išimtis. Dėl konkrečioje vietoje įrengtos kameros ieškovė gali klausimą spręsti kitaip, nei tik naikindama dovanojimo sandorį. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė dovanodama turtą būdama teisni ir veiksni, turėjo suprasti, kad jo savininkui pasikeitus, atsakovas galės jį įsirenginėti pagal save, ieškovei tiesiog suteikta galimybė jame gyventi, bet ne toliau elgtis su dovanotu turtu kaip su savo.

36. Be to, teismas laiko, kad padovanojus turtą ir pasilikus teisę gyventi padovanotame name, ieškovė negalėjo tikėtis, kad tame name galės gyventi su pašaliniais atsakovui asmenimis, kad jame galės lankytis atsakovui nepageidaujami, bet atsakovės kviečiami asmenys. Be to labai tikėtina situacija, kad gyvenant vienuose namuose su atsakovu ir jo šeima kartu gali kilti buitinių konfliktų, nepasitenkinimų ar iškilti kitų sudėtingų situacijų atsižvelgiant į aplinkybes. Juolab, kad atsakovas gyvena su šeima ir mažamečiais vaikais. Tačiau po dovanojimo sandorio ieškovė iš esmės neturi rūpintis dideliu namu, mokėti mokesčių. Teismas tai laiko įrodyta aplinkybe, nes ir ieškovė to neneigia.

37. Teismas iš surinktų įrodymų daro išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės apie jos atžvilgiu naudotą psichologinį ir fizinį smurtą nepasitvirtino, to nepatvirtina jokie įrodymai pateikti byloje. Atsakovo netinkamo elgesio nepatvirtino nei policijos medžiaga nei nesuinteresuotų liudytojų parodymai. Kaip minėta liudytojai L. Ž. davė skirtingus parodymus teisme ir policijai, vien todėl jie kelia abejones, be to, jis yra ieškovės draugas, pas kurį ji gyvena ir kuris buvo nepriimtas gyventi į ginčo namą, todėl teismo įsitikinimu gina ieškovės interesus kaip suinteresuotas asmuo. Taip pat liudytoja D. P. yra susipykusi su atsakovo šeima, tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, kadangi kaip matyti iš šalių paaiškinimų, jos pačios parodymų, tarp jos ir atsakovo šeimos yra kilę šeiminių nesutarimų, be to, panaikinus sandorį, ji gali tikėtis dalies namo, kadangi ieškovė yra jos mama. Dėl šių aplinkybių teismas šiais liudytojų parodymais nesivadovauja.

38. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovei yra užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, ji name, kaip ir numatyta ginčo sutartyje, gali gyventi, turi atskirą kambarį. Tai, kad atsakovas nepageidauja name svetimų gyvenančių žmonių yra suprantama, kadangi ir sutartyje tai nenumatyta, be to, kaip jis ir nurodo, name gyvena ir nepilnamečiai vaikai.

39. Tai, kad ieškovė persigalvojo, pasikeitė gyvenimo sąlygos ar situacija, kad ji nemėgsta atsakovo sutuoktinės, ką ji nurodė ir posėdyje, nėra pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia. Aplinkybių, kurios atitiktų CK.472 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir minimą teismų praktiką, byloje nenustatyta. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir i CK 1.5 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutarti, nes CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį, neabejotinai griežtą, smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasme gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, o turi būti atsižvelgiama i vertinamu veiksmu atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmu neigiamu padariniu buvo sąmoningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).

41. Kasacinis teismas dėl įrodinėjimo civilinėse bylose yra pasisakęs, jog Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-155/2010). Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad aš ieškovės atžvilgiu atsakovas atliko, kokius nors veiksmus, kurie galėtų būti pripažintini griežtai smerktinais moralės požiūriu, t. y. ieškovė neįrodė LR CK 6.472 str. nustatytų būtinųjų taikymo sąlygų, o, kaip minėta, vien ta aplinkybė, kad šiuo metu atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykiai ginčijantis dėl namo dovanojimo (ką įtakoja ir sesuo) pablogėjo, nėra pakankamas pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.472 str. 1 d. ar 2 d. pagrindais.

42. Teisiškai reikšmingų faktų, kad atsakovas nuolat, sukelia kritinę situaciją, o ieškovė neturi galimybės išsikviesti pagalbos, nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Priešingai, ieškovė ne kartą kvietė policiją, kuri konstatavo buitinius konfliktus dėl turto, taip pat konstatavo, kad atsakovas nesiėmė neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Teismas taip pat nenustatė išimtinai atsakovo veiksmų, dėl kurių vyksta konfliktai, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovė ypatingai dažnai pati provokuoja konfliktus, iš esmės be jokio objektyvaus reikalo kviečia policiją. Teismas dar kartą pabrėžia, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas (nutarties 20 pastraipa), bet ne hipotetiniai ieškovės samprotavimai.

43. Taigi, surinktų įrodymų visuma nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos pozicijos, kad atsakovas atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, jog jie sudaro išimtinį teisinį pagrindą numatytą CK 6.472 straipsnio 1 dalyje panaikinti dovanojimo sutartį.

44. Teismo įsitikinimu, ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad egzistuoja pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį vadovaujantis CK 6.472 straipsniu, byloje neįrodyta, kad atsakovas po sandorio sudarymo atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas pagerino ieškovės gyvenimo sąlygas, duomenų apie netinkamą atsakovės elgesį motinos atžvilgiu, nesirūpinimą nepateikta. Vien tik aplinkybė, kad tarp šalių buvo kilę konfliktai dėl pašalinių asmenų lankymosi namuose, piktumų tarp brolio ir sesers (atsakovo ir liudytojos D. P.), kad pablogėjo šalių santykiai, negali būti pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas po dovanojimo sutarties sudarymo elgėsi taip, kad jos veiksmus ar neveikimą būtų galima laikyti neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės yra įrodytos vien tik jos pačios paaiškinimais ar jos draugų liudytojų parodymais, kurie įvertinti šiame sprendime aukščiau. Be to, nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė atvejų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadas apie atsakovo naudojamą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Visi liudytojai taip pat nurodo, kad konfliktas kilo tarp atsakovo ir jo sesers, tada ieškovė neaišku dėl ko nusprendė susigrąžinti namą, nuo ko prasidėjo šeimos nesutarimai. Tai, kad ieškovė būtų į namą neįleidžiama ir jai neleidžiama jame gyventi, kaip minėta, ji ir pati neteigia, tik nurodo išėjusi, kadangi pati sprendžia, kad ten negali gyventi. Teismas gi sprendžia, kad ieškovė name gyventi gali, o kitų sąlygų – kas su ja dar gali gyventi ir pas ją lankytis dovanojimo sutartyje nėra numatyta, todėl tai turi būti derinama šalių sutarimu, atsižvelgiant į name gyvenančią atsakovo šeimą bei nepilnamečių vaikų interesus.

45. Taip pat teismas sprendžia, kad dovanojimo sutarties panaikinimas remiantis vien tuo, kad tarp šalių pablogėjo tarpusavio santykiai arba dovanotojas pakeitė savo nuomonę dovanojimo klausimu, neatitinka civilinių teisinių santykių stabilumo principo.

46. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė apdovanotojo asmens veiksmų, demonstruojančių ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamų pagal visuotinai pripažįstamas moralės normas, kadangi pati ieškovė išprovokavo eilę konfliktų, vedėsi į namus nepažįstamus asmenis, nepagarbiai elgėsi su atsakovo sugyventine, vaikų mama, be reikalo kvietė policiją, kuo dar labiau gilino konfliktus, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas bei nepagrįstas (CPK 177, 178 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

47. 2020 m. spalio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ieškovės G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių į negyvenamąją patalpą-garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančių atsakovui D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, perleidimo, įkeitimo ir kitokio apribojimo draudimo. Atmetus ieškinį šios laikinosios pasaugos priemonės panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Atsakovas D. Š. turėjo 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-8668), todėl atmetus ieškinį, jam šios išlaidos priteistinos iš ieškovės G. Š. (CPK 93, 98 straipsniai).

49. Ieškovei 2020 m. spalio 1 d. buvo atidėtas dalies – 1189 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, todėl priimant sprendimą ši suma iš ieškovės G. Š. priteistina valstybei, taip pat iš ieškovės valstybei priteistina 9,04 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 84, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) atsakovui D. Š., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti valstybei iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1189 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt devynių Eur 00 ct) žyminio mokesčio, bei 9,04 Eur (devyni eurai, 4 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, įmokos kodas 5660.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020 m. spalio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ieškovės G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalavimų įvykdymui užtikrinti – įrašą viešame valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių į negyvenamąją patalpą-garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančių atsakovui D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, perleidimo, įkeitimo ir kitokio apribojimo draudimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.