- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-99-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20700-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. R. 815,76 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 734,18 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad nuomotojas UAB „Be kredito“, kurio reikalavimo teises vėliau perėmė ieškovė, ir atsakovas A. R. 2020 m. kovo 13 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021431, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius Samsung-UE50RU7472UXXH-0EMH3HIN100048 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. spalio 8 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 815,76 Eur skolos, 73,42 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 889,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmesti.
4. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė sutartį vienašališkai nutraukė, duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė pradinei kreditorei ar ieškovei savo įsipareigojimus pagal sutartį, byloje nepateikta. Atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl iš jo teismas priteisė 815,76 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų).
5. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 734,18 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 proc. normą, teismas nustatė, kad šalys sutartyje susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Tačiau teismas pažymėjo, kad tarp šalių yra sudaryta vartojimo sutartis, atsakovas yra vartotojas, buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, kad delspinigių dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Nors delspinigių prašoma priteisti tik už 180 dienų, tačiau delspinigių norma sudaro 182,50 proc. per metus, o prašomų priteisti delspinigių suma artima priteistinos skolos dydžiui, todėl netesybos mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, kuris atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovei iš atsakovo priteistina 73,42 Eur (815,76 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių. Teismas taip pat ieškovei priteisė 89,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26046-592/2021 dalį dėl delspinigių ir priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 734,18 Eur delspinigių; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26046-592/2021 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 156 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
7. Apeliantė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, nurodo, kad sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normos. Nurodo, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
8. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantas prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Dėl šių priežasčių teismas turėjo priteisti visus prašomus delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. kovo 13 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos) ir atsakovo (nuomininko) buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-021431, kuria nuomotoja perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį sutartyje nurodytą daiktą (televizorių Samsung UE50RU7472UXXH), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 24 mėnesių terminą, mokant kas mėnesį 33,99 Eur nuomos mokestį. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė sutartį vienašališkai nutraukė. Atsakovas pagal sutartį liko skolingas 815,76 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės 2020 m. liepos 15 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-07/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. liepos 22 d. pranešimu.
12. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
13. Teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybas, mažinti jas iki protingos ribos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
14. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu-pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
15. Nors ieškovės reikalautas priteisti delspinigių dydis atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą 180 dienų maksimalią trukmę, tačiau VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodomas ir maksimalus delspinigių dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą (televizorių) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga. Apeliantė nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašomas priteisti delspinigių dydis pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip neprotingai didelis ir nesąžiningas, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei prašomi priteisti delspinigiai. Apeliantė taip pat neginčija, kad sutartis buvo sudaryta pagal pradinės kreditorės iš anksto paruoštas sąlygas ir atsakovas iš esmės neturėjo galimybių derėtis dėl atskirų sutarties sąlygų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. Įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti delspinigių dydį savaime nepažeidžia sutarčių laivės principo, nors šalys yra laisvos susitarti dėl jų sudaromos sutarties nuostatų, tačiau jų sudaromos sutarties nuostatos turi atitikti imperatyvias įstatymų nuostatas, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad neteisinga būtų priteisti apeliantei iš atsakovo 734,18 Eur dydžio delspinigius dar ir dėl to, kad jie sudaro beveik visą prašomos priteisti 815,76 Eur skolos dydį bei viršija atsakovo įsigyto daikto vertę sutarties pasirašymo metu (515 Eur).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo apeliantei iš atsakovo priteistas 73,42 Eur delspinigių dydis (815,76 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Toks aiškinimas atitinka šiuo metu vyraujančią apygardos teismų praktiką šios kategorijos bylose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021; 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2189-864/2021; 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2545-794/2021; 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2632-934/2021 ir kt.).
18. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, taip pat netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą už akių, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.