Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-16 · Civilinė byla Nr. e2A-2545-794/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-16
Bylos Nr.
e2A-2545-794/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15247-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas
L. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2545-794/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15247-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-20440-1080/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. A. (L. A.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 666,77 Eur skolą (nesumokėtos nuomos įmokos), 600,09 Eur delspinigius, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad nuomotojas UAB „Be kredito“ (toliau – pradinis kreditorius) ir atsakovas 2020 m. birželio 11 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Kavos aparatas Philips-Coffee maker EP2221/40 Pump-TW902010024928 (toliau – Sutartis), Sutartyje nustatytam terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 28,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsižvelgiant į tai, kad pradiniam kreditoriui iš atsakovo nepavyko atgauti atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas bei nuomojamo daikto, 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovui, reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus Reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį.

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. A. 666,77 Eur skolą, 60,01 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 726,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 11 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos) ir atsakovo (nuomininko) buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotoja perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį Sutartyje nurodytą daiktą (Kavos aparatą Philips-Coffee maker EP2221/40 Pump), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per nustatytą terminą, mokant kas mėnesį 28,99 Eur nuomos mokestį. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė Sutartį vienašališkai nutraukė ir atsakovas pagal Sutartį liko skolingas 666,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

6. Teismas taip pat nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į sutarties priede Nr. 1 nurodytus asmenis, įskaitant atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu.

7. Teismas, įvertinęs, jog byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 666,77 Eur skolą.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą (nors delspinigių prašoma priteisti tik už 180 dienų, tačiau delspinigių norma sudaro 182,50 proc. per metus, o prašomų priteisti delspinigių suma artima priteistinos skolos dydžiui), todėl netesybas sumažino iki 0,05 proc. dydžio. Teismas vertino, jog tai atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 60,01 Eur (666,77 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių, o likusią reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė.

9. Teismas taip pat nutarė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 726,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 57 proc. ieškinio reikalavimų), teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 85,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (150 Eur x 57 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20440-1080/2021 dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo L. A., 600,00 Eur delspinigių; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20440-1080/2021 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo L. A. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui, UAB Legal Balance iš atsakovo L. A. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Šiuo atveju pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visa nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.

11.2. Apeliantė pažymėjo, jog teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 600,00 Eur iki 60,01 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

11.3. Apeliantės teigimu, teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymėjo, jog atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

11.4. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovei delspinigius visoje apimtyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Be to, šalių ginčas yra kilęs iš išperkamosios nuomos sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo kaip vartotojo teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 11 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotojos) ir atsakovo (nuomininko) buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotoja perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį Sutartyje nurodytą daiktą (Kavos aparatą Philips-Coffee maker EP2221/40 Pump), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 24 mėnesių terminą, mokant kas mėnesį 28,99 Eur nuomos mokestį. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė Sutartį vienašališkai nutraukė. Ieškovės teigimu, atsakovas pagal Sutartį liko skolingas 666,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

17. Tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į sutarties priede Nr. 1 nurodytus asmenis, įskaitant atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu.

18. Be kitą ko, šalys Sutartyje susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, taikydama sutartyje nustatytą 0,5 proc. delspinigių dydį paskaičiavo atsakovui 600,09 Eur delspinigius už 180 dienų laikotarpį.

Dėl priteistinų delspinigių dydžio

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, jam kyla pareiga sumokėti Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius). Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino sutartinius delspinigius (0,5 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) nepagrįstai dideliais, todėl juos sumažino, priteisiant už 180 dienų bei taikant 0,05 proc. normą, viso 60,01 Eur sumą (666,77 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

20. Nors apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismo pažymi, kad skundžiamame teismo sprendime už akių delspinigių sumažinimo pagrindas nėra VKĮ nuostatos.

21. Iš sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika bei CPK 6.37 straipsnio 3 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias šioje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į prievolės sumą, kuri yra beveik tokio paties dydžio kaip prašomi priteisti delspinigiai. Tuo tarpu nustatydamas, kokia delspinigių suma šiuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, pirmosios instancijos teismas rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kas atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

22. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

23. Kasacinio teismo išaiškinimu, aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti 600,09 Eur delspinigius sumažino pagrįstai iki 60,01 Eur, taikant 0,05 proc. delspinigių normą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos turėtus nuostolius, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką bei VKĮ nuostatas, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.

25. Pažymėtina, jog apeliantė sutinka, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu daiktu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau, apeliantės teigimu, Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, aktualioje išperkamosios nuomos teisiniams santykiams, išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

27. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką delspinigių klausimu, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, o delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti netesybas sumažino iki 60,01 Eur, jas, kaip ir pati apeliantė, paskaičiuodamas už 180 dienų. Apeliantė duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele apimtimi.

28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi vartotojų teisių apsaugos principais, VKĮ nuostatomis kaip orientaciniu kriterijumi, konstatuoja, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistiną delspinigių dydį iki 0,05 proc. už apeliantės prašomą 180 dienų laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė