Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. B. (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo už neteisėtą nušalinimą nuo Vilniaus teritorinės muitinės vyr. inspektoriaus pareigų už laikotarpį nuo 2011-05-10 iki 2013-12-03 ir neteisėtą nuteisimą 34 667,95 Eur turtinę žalą, 20 000 Eur neturtinę žalą, 5 000 Eur už advokato paslaugas civilinėje byloje ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-08-21 išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-91-269/13 ir ieškovą pripažino kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir skyrė 100 MGL (13 000 Lt) baudą. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką ieškovui įskaitė laikino sulaikymo laiką už 2011-05-09 ir galutinę baudą jam skyrė 98 MGL (12 740 Lt). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, 2014-06-17 ieškovą išteisino ir baudžiamąją bylą nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos pažymių.Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nušalintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto vyr. inspektoriaus pareigų. Teismas nušalinimą motyvavo tuo, kad ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ir būdamas Vilniaus teritorinės muitinės vyr. inspektoriumi, gali daryti naujus nusikaltimus valstybės tarnybai bei nusikaltimus, susijusius su kontrabanda. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartyse dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo konstatavo, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis E. B. kaltinamas inkriminuojama nusikalstama veika, nors ši byla tuo metu nebuvo perduota teisminiam nagrinėjimui, teismo posėdžiai nebuvo paskirti ir teisėjas su ja nebuvo susipažinęs. Analogiškai motyvuojamos ir kitos šio teismo nutartys dėl nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo.Atkreipė dėmesį į tai, jog byla nebuvo sudėtinga, asmenų, kurie dalyvavo procese, ratas siauras, visi procesiniai dokumentai iš esmės buvo surašyti kontrolinio patikrinimo metu, todėl šio tyrimo ir bylos nagrinėjimo terminas buvo užvilkintas bei ieškovo nušalinimo nuo pareigų terminas aiškiai nepateisinamai ilgas. Tuo buvo pažeisti BPK ir Europos Žmogaus teisių Konvencijos reikalavimai.Paaiškino, kad administracinėje byloje Nr. A-2027-756/15 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ieškovo skundą dėl Muitinės departamento prie Finansų ministreijos įsakymų dėl jo atleidimo, konstatavo, jog pareiškėjas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 20 punktą buvo atleistas neteisėtai ir įvertinę tai, kad nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d., vykdant teismo nurodymą, jis buvo nušalintas nuo pareigų, teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra įgijęs teisę į vidutinį darbo užmokestį, susidariusį per priverstinės pravaikštos laikotarpį, t. y. nuo 2013-12-04 iki 2014-06-17. Remiantis šiais administracinių teismų sprendimais, ginčas tarp ieškovo ir Muitinės departamento buvo baigtas taikos sutartimi, kurią Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino 2016-05-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-3561-426/2016.Kadangi ieškovas nuo pareigų buvo nušalintas ne tarnybinio patikrinimo išvadų pagrindu ir ne darbdavio, o teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo už neteisėtą nuteisimą ir neteisėtą nušalinimą nuo pareigų. Teigė, kad turi teisę reikalauti ir neturtinės žalos.Dėl nagrinėjamo įvykio nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tačiau ieškovas buvo sulaikytas ir uždarytas į laikino įkalinimo kamerą, dėl ko patyrė didžiulį stresą. Nušalinus nuo pareigų, neteko pajamų šaltinio, teko gyventi iš sutuoktinės gaunamų pajamų, negalėjo įsidarbinti kitame darbe. Pažymėjo, jog 2013-12-05 delfi.lt buvo išplatinta publikacija pavadinimu „Muitininkus pražudė kremai ir atviri pokalbiai telefonu“, kurioje plačiai aprašyta baudžiamoji byla, paminėtos visų pavardės ir teismo skirtos bausmės. Po šios publikacijos daug išgyvenimo patyrė ne tik ieškovas bet ir kiti šeimos nariai. Ieškovo sulaikymas, ikiteisminis tyrimas, teisminiai procesai bei publikacija spaudoje neigiamai paveikė ieškovo tėvą ir seserį, kurie būdami sunkūs ligoniai, labai išgyveno ir mirė. Nušalinimo nuo pareigų laikas buvo pakankamai ilgas ir nemotyvuotas, pareikšti įtarimai trukdė ne tik įsidarbinti, bet ir bendrauti su draugais bei kaimynais, pablogėjo sveikata.Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2011-05-10 nutartimi ieškovą laikinai nušalinimo nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų trijų mėnesių laikotarpiui. Ieškovas buvo įtariamas, padaręs veikas, kurios buvo tiesiogiai susijusios su jo užimamomis pareigomis, todėl, siekiant išvengti priešingų valstybės tarnybai veiksmų, jo nušalinimas buvo pagrįstas ir paskirta tokia procesinės prievartos priemonė būtina. Pažymėjo, kad nė viename procesiniame dokumente nėra konstatuota, kad ieškovo laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas ir nepagrįstas.Paaiškino, kad ieškovas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismas 2013-12-04 nutartimi atmetė ieškovo apeliacini skundą ir paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutarti ir ieškovo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė. Apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas ir ieškovas išteisintas nenustačius, kad padalyta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Nurodė, kad kasacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytu įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, jog šiuo atveju veika laikytina drausminiu nusižengimu ir taikytina drausminė atsakomybė. Teigė, kad išteisinamasis nuosprendis šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kaip pagrindą žalai atsirasti, t. y., nėra vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovo veika laikytina drausminiu nusižengimu ir taikytina drausminė atsakomybė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-02-18 sprendime nurodė, kad nutraukdamas baudžiamąją bylą pareiškėjo (ieškovo) atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nereabilitavo pareiškėjo, o teismo procesiniu dokumentu konstatavo, kad ieškovas aplaidžiai atlikdamas pareigas ir vykdydamas A. K. prašymą, piktnaudžiavo tarnybinių pareigų vykdymu, pažemino valstybės tarnautojo ir Valstybės teritorinės muitinės vardą. Minėtą administracinę bylą, nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-06-18 ir 2016-04-20 nutartyse nepaneigė šios Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytos aplinkybės. Paties ieškovo neteisėti veiksmai (piktnaudžiavimas tarnybinių pareigų vykdymu) nulėmė ikiteisminio tyrimo veiksmus jo atžvilgiu ir jo nuteisimą.Pagrįsdamas neturtinę žalą ieškovas pateikia portalo „Delfi“ straipsnį apie jo galimai padarytą veiką, kuriame straipsnio autorius remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ši byla buvo vieša, todėl valstybė negali atsakyti už žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją iš teismų. Ieškovas galėjo kreiptis į minėtą žiniasklaidos priemonę ir pareikalauti paneigti nurodytame straipsnyje apie ieškovą paskleistą neteisingą informaciją ir/ar prašyti priteisti neturtinę žalą. Nurodė, kad civilinėje byloje turėtų būti taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, t. y., ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkinamas.Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas ir ikiteisminis tyrimas arba baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl tos pačios muitinės pareigūno veikos lygiagrečiai nėra galimi. Trečiasis asmuo pagrįstai ir teisėtai nevykdė tarnybinio patikrinimo procedūros ir nesprendė ieškovo tarnybinės atsakomybės klausimo, kai ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pastebėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-06-18 nutartyje administracinėje byloje A-2027-756/2015 nekonstatavo neteisėtų Muitinės departamento veiksmų atleidžiant ieškovą, nustatydamas, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reabilitavimas nereiškia formalių pagrindų atleisti ieškovą nebuvimą, o reiškia faktinių sąlygų atleisti ieškovą pasikeitimą po darbdavio atliktų teisėtų veiksmų.Baudžiamąją bylą dėl ieškovo išnagrinėjęs kasacinės instancijos teismas visiškai sutiko su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovo padarytų veiksmų vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimą tarnybinėmis pareigomis. Tačiau kasacinis teismas teigdamas, kad didelės žalos požymis yra vertinamasis, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, šią žalą įvertino kitaip nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (t. y., kad nebuvo padaryta didelė žala). Nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nepadarė klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nurodė, kad ieškovo išteisinimo pagrindai nepaneigė faktinių veiksmų, sudariusių prielaidas baudžiamajam persekiojimui inicijuoti. Pažymėjo, kad teismo nutartys dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų ir nušalinimo termino pratęsimo buvo įvertintos apeliacine tvarka pagal ieškovo atstovo pateiktus skundus ir apeliacinio teismo pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis. Teigė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pripažįstama teisėsaugos institucijų teisė informuoti visuomenę apie vykstančius ikiteisminius tyrimus, nagrinėjamas baudžiamąsias bylas. Nurodė, kad ieškovo teiginiai, kad nušalinimas nuo pareigų trukdė ne tik įsidarbinti bet ir draugauti su draugais ir kaimynais, pablogėjo sveikata, yra deklaratyvūs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 11,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Įvertinęs baudžiamojoje byloje Nr. 1-91269/2013 surinktą medžiagą, teismas padarė išvadą, kad paties ieškovo, tuo metu dirbusio valstybės tarnyboje, veiksmai ir užfiksuoti pokalbiai, elgesys iš esmės prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartyje, nutraukdamas baudžiamąją bylą, sutiko su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovo padaryto neveikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius. Nurodė, kad tai, jog ieškovui buvo pateikti kaltinimai, ko pasėkoje ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų buvo nuteistas, nereiškia, kad tuo buvo siekiama neigiamų padarinių ieškovui ir tai nedaro žalos civilinės atsakomybės prasme. Padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl ieškovo imtis procesinių prievartos priemonių.Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011-04-13, pradinis įtarimas apie nusikaltimą įteiktas ieškovui 2011-05-09, patikslintas – 2012-01-17, byla perduota pirmos instancijos teismui – 2012-02-08, Vilniaus rajono apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 2013-08-21, galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė 2014-06-17. Faktiškai viso proceso trukmė – trys metai du mėnesiai. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti jokių išvadų, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teismuose buvo vilkinamas. Pripažino, kad įtakos bylos trukmei turėjo ir pačių kaltinamųjų S. O., E. B., A. K. elgesys (2012-04-27 teismo posėdis atidėtas, nes dėl atostogų negalėjo dalyvauti posėdyje E. B. advokatas, 2012-06-12 teismo posėdyje kaltinamieji nutarė duoti parodymus tik po liudytojų apklausos, 2012-09-25 teismo posėdyje E. B. advokatas pateikė prašymą kviesti papildomą liudytoją, 2012-10-08 teismo posėdyje nutarta pakartotinai kviesti neatvykusius liudytojus, 2012-10-15 teismo posėdis atidėtas, nes nedalyvavo kaltinamojo S. O. advokatas, 2013-04-03 teismo posėdyje negalėjo dalyvauti kaltinamasis E. B., 2013-04-08 teismo posėdyje pateiktas prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, 2013-04-29 teismo posėdyje byla faktiškai išnagrinėta). Padarė išvadą, kad visiškai nepagrįstos ieškovo ir jo atstovo nurodytos aplinkybės dėl per ilgo bylos tyrimo ir bylos nagrinėjimo.Atkreipė dėmesį, kad teismų procesiniai sprendimai dėl E. B. nušalinimo nuo pareigų ir nušalinimo terminų pratęsimo nustatyta tvarka buvo skundžiami aukštesnės instancijos teismui, skundai buvo išnagrinėti, skundai dėl nušalinimo nuo pareigų ir nušalinimo terminų pratęsimo buvo atmesti. Aukštesnės instancijos teismai, išnagrinėję E. B. atstovo skundus, jokių neteisėtų veiksmų, pažeidimų priimant šiuos procesinius sprendimus nenustatė. Teismas padarė išvadą, kad baudžiamosios bylos ieškovo atžvilgiu nutraukimas reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio.Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi panaikindamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 apkaltinamąjį nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutartį bei nutraukdama baudžiamąją bylą, ištaisė žemesnės instancijos teismų klaidas, t. y. instancine tvarka atliko teismų sprendimų kontrolę. Sprendė, kad iš to negalima daryti išvadų, jog tuo buvo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei teisėjų neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu.Nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už visą nušalinimo laikotarpį yra išspręstas taikos sutartimi sudaryta tarp ieškovo ir Muitinės departamento bei patvirtinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3561-426/2016.Padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-08-21 nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi ieškovą išteisino ir baudžiamąją bylą nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos požymių. Kasacinis teismas ieškovo veiksmus vertino tarnybiniu nusižengimu už kurį taikytina drausminė atsakomybė, todėl pripažino, kad teismų sprendimai dėl ieškovo veikos baudžiamojo teisinio vertinimo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, t. y. žemesnės instancijos teismų sprendimus pripažino neteisėtais.Nurodė, kad byloje yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2027-756/2015, kurioje konstatuojama, jog galutinai įsigaliojus bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjusio ieškovo baudžiamąją bylą, išteisinamajam procesiniam dokumentui, išnyko aplinkybės, dėl kurių ieškovas buvo atleistas iš tarnybos muitinėje ir šis atleidimas tapo neteisėtu. Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutarties priėmimo, pareiškėjas įgijo teisę grįžti į tarnybą. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas šių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo motyvų neaptarė ir nevertino. Ginčas tarp ieškovo ir Muitinės departamento buvo baigtas taikos sutartimi, kurią Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino 2016-05-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-3561-426/2016. Pagal taikos sutartį ieškovui buvo išmokėtas atlyginimas tik už priverstinės pravaikštos laikotarpį, o už nušalinimo laikotarpį atlyginimas nebuvo išmokėtas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovui jokia turtinė žala nėra padaryta.Paaiškino, jog kadangi ieškovas nuo pareigų buvo nušalintas ne tarnybinio patikrinimo išvadų pagrindu ir ne darbdavio, o teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 3 str. 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo už neteisėtą nuteisimą ir neteisėtą nušalinimą nuo pareigų.Atsakovas atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad administracinė byla pakartotinai (panaikinus pirmą byloje priimtą sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo) iš esmės nebuvo nagrinėjama, šalys susitarė dėl taikos sutarties sąlygų, teismas patvirtino ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukė. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad žalos atlyginimo klausimas buvo išspęstas, nagrinėjant administracinę bylą, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis. Paaiškino, kad nusikalstama veika, kurios padarymu buvo įtariamas ieškovas, priskirtina prie nusikaltimų valstybės tarnybai bei viešiesiems interesams, todėl tolesnis ieškovo darbas nebuvo suderinamas su jo, kaip valstybės tarnautojo, statusu, galėjo padaryki žalą valstybės institucijai. Šią aplinkybę nurodė ir Vilniaus apygardos teismas 2011-05-27 nutartyje Nr. 1K-297-303/2011, atmesdamas ieškovo gynėjo skundą dėl nušalinimo nuo pareigų. Vėlesnėse nutartyse pratęsti procesinės prievartos priemonės galiojimą buvo nurodyta, jog pagrindai ieškovo laikinam nušalinimui nuo pareigų nepasikeitė, todėl, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ši kardomoji priemonė buvo tęsiama pagrįstai. Pažymėjo, kad nė viename procesiniame dokumente nėra konstatuota, kad ieškovo laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų procesinių veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, t. y. valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Valstybės deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai, egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Dėl tokią atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ne kartą pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006-08-19 nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą ir ją patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimą atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007).Pažymėta, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-04-13 Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-005-11 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalies požymius dėl piktnaudžiavimo, įtariamasis E. B. (ieškovas). Pradinis pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas 2011-09-09. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-10 nutartimi ieškovas laikinai nušalintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų 3 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2011-05-27 nutartimi įtariamojo skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-10 nutarties atmestas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 08 09 nutartimi įtariamojo E. B. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas 3 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2011 08 26 nutartimi įtariamojo E. B. advokato skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-09 nutarties atmestas. Nušalinimo nuo pareigų terminas buvo pratęsiamas. 2012-02-08 Vilniaus apygardos prokuratūros surašytas kaltinamasis aktas su baudžiamąja byla Nr. 04-1-005-11 perduotas Vilniaus rajono apylinkės teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-08-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-269/2013 E. B. pripažino kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas). Vilniaus apygardos teismas 2013-12-04 nutartimi atmetė E. B. apeliacinį skundą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 apkaltinamąjį nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Kasacinis teismas visiškai sutiko su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir E. B. padaryto neveikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius. Nurodė, kad piktnaudžiavimas yra toks teisės pažeidimas, už kurį nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir drausminė atsakomybė. Didelės turtinės ar neturtinės žalos padarymo valstybei požymis yra vienas iš nusikaltimo atribojimo nuo drausminio nusižengimo kriterijų. Sprendė, kad teismų padarytos išvados dėl didelės žalos nėra motyvuotos. Laikė, kad E. B. veika, kuria buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, nepadarė didelės žalos valstybei, todėl spręstinas klausimas dėl E. B. drausminės atsakomybės. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visiškai sutiko su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir E. B. padaryto neveikimu vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius, sprendė, kad E. B. veika laikytina drausminiu nusižengimu, tačiau nesutiko, jog ieškovo neveikimas padarė didelės žalos valstybei. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartyje nesutiko su teismų įrodymų vertinimu, tačiau nekonstatavo baudžiamojo proceso pažeidimų. Nurodytų aplinkybių kontekste, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas ištaisė žemesnių instancijos teismo klaidas, tačiau iš to negalima daryti išvados, jog tuo buvo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei teisėjų neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu paties ieškovo veiksmai piktnaudžiaujant tarnybiniu pareigu vykdymu didžiąja dalimi lėmė ikiteisminio tyrimo veiksmų pradėjimą ir baudžiamosios bylos iškėlimą.Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo įtariamas ieškovas, buvo tiesiogiai susijusios su jo užimamomis pareigomis, todėl, siekiant išvengti priešingų valstybės tarnybai veiksmų, buvo tikslinga paskirti procesinę prievartos priemonę – ieškovo laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015). Šiuo atveju nusikaltimas, kuriuo buvo įtartas (kaltinamas) ieškovas, tiesiogiai susijęs su jo tarnybos galimybių (įgaliojimų bei priemonių) panaudojimu, priskirtina prie nusikaltimų valstybės tarnybai bei viešiesiems interesams, todėl tolesnis ieškovo darbas nebuvo suderinamas su jo, kaip valstybės tarnautojo, statusu, galėjo padaryti žalą valstybės institucijai, todėl nušalinimas nuo pareigų pripažintinas pagrįstu ir būtinu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, procesiniai sprendimai dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų ir nušalinimo terminų pratęsimo nustatyta tvarka buvo skundžiami aukštesnės instancijos teismui. Aukštesnės instancijos teismai, išnagrinėję ieškovo atstovo skundus, jokių neteisėtų veiksmų, pažeidimų priimant šiuos procesinius sprendimus nenustatė, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti juos neteisėtais.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad baudžiamosios bylos ieškovo atžvilgiu nutraukimas nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-129/2014). Tokios klaidos nagrinėjamu atveju nenustatyta.Pažymėtina, kad neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Todėl nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ir teismų neteisėtų veiksmų byloje nėra pagrindo taikyti valstybės atsakomybę, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.